Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Matildai Liatukaitei, nukentėjusiajai R. S., jos atstovui advokatui Stasiui Sandai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), susituokęs, turintis neįgalumą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

prokuroras įrodymų tyrimo metu pakeistu kaltinimu (2 tomas, b. l. 106) A. S. kaltino tuo, kad šis sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichologinį smurtą, būtent: laikotarpyje nuo 2015 m. gruodžio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žodžiais terorizavo savo sutuoktinę R. S. pasakydamas pastarajai, kad „sudeginsiu tavo ir tavo tėvų namus, tave padarysiu, kad niekur netiksi“, „tu pamatysi ką aš tau padarysiu, kas tau bus“, bei pasakydamas dukrai A. N. ir žentui V. N., kad „kyla noras kažką padaryti motinai“, „suleisiu du kubikus narkotikų, ją išžaginsiu, ją užversiu ir ji už viską atsakys“, ir tokiu būdu sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad ketina su R. S. susidoroti, padaryti jai sunkų kūno sužalojimą, ir dėl to buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, jog minėti grasinimai bus įvykdyti, t. y. A. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje;

be to, minėtu kaltinimu prokuroras A. S. kaltino tuo, kad šis 2016-02-06 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, mušė savo šeimos narį, t. y. sutuoktinę R. S., būtent: tyčia kumštimi vieną kartą sudavė R. S. į lūpų sritį, o po suduoto smūgio šiai atsitrenkus į durų staktą, sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. A. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. neprisipažino kaltu, padaręs aukščiau aprašytas nusikalstamas veikas. Dėl pirmosios nusikalstamos veikos iš esmės teismui paaiškino, jog, jo galva, pagal kaltinimą gaunasi taip, kad jis 30 metų sistemingai baugino sutuoktinę. Tačiau jau 16 metų kai jiedu namą nusipirkę, o šiam įsigyti kartu paėmė paskolą. Be to, šią jis dengia. Gi sutuoktinė 14 metų dirbo muitinėje, po to sekretore, po to muitinės teritorijoje parduotuvėje. O namuose visko būna. Tačiau sutuoktinės atžvilgiu žodžių „sudeginsiu tavo ir tavo tėvų namus, tave padarysiu, kad niekur netiksi“ nesakė. Kaip ir nesakė, jog „tu pamatysi, ką aš tau padarysiu, kas tau bus“. Nors dukrai ir žentui sakė, jog „kyla noras kažką padaryti motinai“, tačiau tai sakė iš piktumo kai ši buvo (duomenys neskelbtini) ir telefonu pasakė, kad nori skirtis. Tačiau nepamena, kada ir kur tuos žodžius pasakė. Nors galėjo būti, kad tai pasakė kalbėdamasis su žentu, ir tai buvo, gal, namuose būnant. Tačiau tuo metu buvo žentas, o dukra A. ne prie ko. Be to, žentas pasakė, kad mažiau šnekėtų, nes uošvė viską įrašinėja. Be to, dėl kaltinime minimų „kubikų“, tai gal ir išsireiškė, tačiau apie žaginimą nieko nesakė. O žodis „užversiu“ tik „zonos“ žodis, ir visai nežudymo prasme. Paprasčiausiai tai pasakė, nes buvo pikta, kad sutuoktinė jam pasakė tai (dėl skyrybų) per telefoną. Atsakė, kad sutuoktinė, būdama (duomenys neskelbtini), jam paskambino, ir pasakė, kad nori skirtis. Dėl to jam buvo pikta. Dėl antros nusikalstamos veikos iš esmės paaiškino, jog namuose sutuoktinė išmėtė batus ir telefonu filmavo, telefoną kėlė jam prieš veidą, tampėsi, po to ji ėjo pro duris į namo vidų. Tačiau jis jai smūgio į lūpų sritį nesudavė. Po to buvo iškviesta policija. Atkreipė dėmesį į tai, kad prieš tai buvo smūgiuota pas jį buvusiai V., ši sėdėjo užsiėmusi galvą, o policijos pareigūnai į ją net dėmesio nekreipė, nors jo duktė ir žmona iš V. tyčiojosi. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad kai jį policijos pareigūnai išsivežė į komisariatą, tai sutuoktinė automobilio ratus, buvusius garaže, susikrovė į savo automobilį ir šiuos, jau jam grįžus į namus, išsivežė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. S. iš esmės paaiškino (parodė), jog viskas prasidėjo nuo skyrybų. P grįžusi iš (duomenys neskelbtini) sutuoktinį perspėjo, jog nori skirtis. Paskui, žinodama jo ūmų būdą, apie tai pasakė būdama (duomenys neskelbtini). Po to jis pradėjo kurti planus, nes jam reikėjo turtų. Be to, jis, žinodamas, jog ji nori skirtis, iš namų išvijo dukrą. Ūmiu būdu jis pasižymėjo visą laiką, tik dar ėjo tramdyti. Gi jai „aplink namus reikėjo lakstyti“ kas antra diena. O dėl antros veikos, tai į namus ji atvyko su dukra savo asmeninių daiktų. Čia rado jo draugę. Ji šios gražiai paprašė išeiti. Po to dukra lipo į viršų, o jis ėjo prieš ją (R. S.). Ji, žinodama jo ūmų būdą, bėgo pro duris, tuo metu jis jai lūpos neprakirto. Be to, ji telefono net nebuvo išsiėmusi iš kišenės. Tačiau jai atsitraukiant jis nežymiai jai pataikė į lūpą. O nuo jo smūgio, ji bėgdama pro duris, atsitrenkė į jas. Atsakė, jog ji tiesiog traukėsi link durų, o jis jai nežymiai pataikė. Po to ji atsidūrė tarp durų ir durų staktos. Taip pat atsakė, kad ieškinį palaiko. Be to, abu automobiliai yra bendras turtas, tuo automobiliu naudojasi ji, o reikėjo keisti padangas. Taip pat atsakė, kad anksčiau į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl smurto nesikreipė, nes buvo gėda ir buvo <...>. Dėl sulaužytų šonkaulių į medikus nesikreipė. Nors dėl to savaitę laiko nepakilo iš lovos. O praeitą kartą (anksčiau buvusio teisiamojo posėdžio metu) sakė, kad sutuoktinis jai sudavė į lūpą, po to ji atsitrenkė į durų staktą, tą sako ir dabar. O atsitrenkdama susimušė koją. Ji pagal jo psichologinį elgesį, ūmų būdą, agresiją, sprendžia, kad jis su ja ketina susidoroti. Be to, jis tris kartus pravažiavo pro jos tėvų namus (duomenys neskelbtini), dėl to daro išvadą, kad jis jos tėvų namus gali padegti. Gi ir ji buvo persekiojama, jis gi važinėjo, ieškojo, kur ji gyvena. Gi jų dukra, žentas gyveno pas ją, o žentas išvedė šunį ir jį pamatė. Kai žentas pasikvietė uošvį, šis pabėgo. Be to, ji tik su žentu ar dukra išeidavo į miestą, nes viena bijojo. Jis galutinai pradėjo grasinti, kai buvo užvesta santuokos nutraukimo byla. Dėl to ji vartojo vaistus „lexotanil“. Šiuos jai paskyrė vartoti gydytojas, ir apie tai yra pateikti duomenys į bylą. Taip pat atsakė, kad ieškinio turtinis reikalavimas dėl to, kad negali gyventi savo namuose, negali pasiimti savo daiktų, turėjo samdyti (samdo) butą, turėjo slapstytis. Ir dėl visa tai ji patyrė nuostolius. Be to, paaiškėjo, jog jos namuose šeimininkauja svetima moteris. O jai atvažiavus į namus, ši šoko ją mušti ir vyti iš namų. Be to, ji iš vaikų sužinojo apie kaltinime aprašytus sutuoktinio grasinimus. Be to, telefonu jis jai sakė, kad su ja susitvarkys. Juolab, kad kai gruodžio 23 d. dukra atvažiavo paimti jos (nukentėjusiosios) rūbų, tai jis su peiliu iššoko į kiemą ir norėjo subadyti padangas. Gi taip jis jos daiktų ir rūbų neatidavė dukrai. Atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamasis ją terorizuoja iki dabar. Taip pat atsakė, kad ji į savo namus įeiti negali, nes pastoviai būna riksmas. Be to, kai ji atvažiavo su teismo ekspertu ir norėjau pasiimti savo šaliką, tai jis (kaltinamasis) griebė jai šį iš rankų, šį atėmė ir liepė palikti. Be to, po pirmo teismo posėdžio dėl skyrybų, t. y. 2016-03-23, kaltinamasis jai pasakė teismo fojė, kad sudegins tėvų namus ir t. t., kad pamatys, kas jai bus. Tačiau iš grasinimo sudeginti daugiau veiksmų neatsirado. Nors ji slapstėsi, o jis ją sekė. O dėl žodžių „tu pamatysi kas tau bus“, tai šie žodis, žodin pakartoti. Nes taip buvo. Gi, po 2015-10-11, kuomet ji buvo (duomenys neskelbtini), tai jis taip buvo kalbėjęs žentui ir dukrai, o 2016 m. pavasarį jis pradėjo veikti. Todėl ji su dukra, žentu padarė išvadas, kad ji negrįžtų į namus. O vaikai namuose gyveno iki 2015 m. spalio, iki tol kol ji neišvažiavo į (duomenys neskelbtini). Be to, ji tikrai žino, jog kaltinamasis skambino žentui iš šnekėjo tokius žodžius. Nes vaikai per „skaipą“ jai davė pasiklausyti, ką buvo įrašę. Ji šiuos jo žodžius labai rimtai priėmė. Be to, suprato, kad tai jis pasakė dėl skyrybų. O dėl minimų ketinimų įgyvendinimo, tai kaltinamasis viskuo moka naudotis. Be to, jis pastoviai naudojo raminamuosius. Dėl to ji bijojo dėl jo psichikos. O dėl automobilio ratų, tai šiuos į automobilį sukrovė dukra ir dar tėtukas tai padaryti padėjo. O dėl sužalojimo, tai ji už dviejų dienų kreipėsi į medikus. Nebuvo tiek primušta, kad jai reikėtų greitosios. Į medikus kreipėsi, nes reikėjo pažymos, kad pradėti teisminį procesą. Taip pat atsakė, kad kaltinamasis tarnavęs (duomenys neskelbtini), dėl buvo nestabilus ir vartojo vaistus, tai ją veikė. Be to, ji vasario 6 d. skambino pareigūnams. Nežino, ar jai reikėjo kviečiamiems pareigūnams detalizuoti visas smulkmenas. Taip pat atsakė, kad ji nesiėmė veiksmų, kad A. S. būtų įpareigotas gyventi skyrium. Taip pat atsakė, kad kaltinamasis ją ne kartą buvo sumušęs. Gi 2015-12-23 jam buvo iškviesta policija, kai jis su peiliu lakstė apie automobilį. Vėliau jis buvo pranešęs, kad narkotikai pakišti. O sausio 9 d. ji kvietė policiją, nes neįleido į namus. Be to, vasario 6 d. jis šoko ją mušti. Kovo 23 d. jis jai grasino. Dėl jo netinkamo elgesio kovo 30 d. buvo kviesti pareigūnai. Vėliau jis ją sekė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. S. iš esmės paaiškino (parodė), jog prieš metus laiko, buvo šeštadienis, jis dirbo su kolege policininke Š. Jiedu atvyko į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykę rado S., S., jų dukrą ir S. draugę, jie buvo susipykę. Tyrėja apklausinėjo, o jis rašė tarnybinį pranešimą. S. skundėsi skausmais. Be to jie patikrino abiejų blaivumą. Po to jiedu S. išsivežė, nes toks buvo tyrėjos sprendimas. Atsakė, kad neatsimena, ką tuomet tiksliai nurodė nukentėjusioji, kaip kad ir ką jai skauda. Jis ikiteisminio tyrimo metu davė paaiškinimus (parodymus), jie teisingi. Atsakė, kad jam asmeniškai netekę daugiau vykti į tuos namus. Be to, jis įvykio vietoje, - name, stovėjo tarpduryje, kad asmenys neatliktų neteisėtų veiksmų. Nors kai jis su porininke atvyko į įvykio vietą, visi asmenys buvo namo viduje. Taip pat atsakė, kad neatsimena, ar matėsi kokie tai sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. L. iš esmės paaiškino (parodė), jog pažįsta kaltinamąjį, nukentėjusiąją, šie jo kaimynai. Išėjęs į kiemą girdėjo triukšmą pas minėtus kaimynus, paskui atvyko policija. Tarp kaimynų vyko konfliktas, o prieš tai nematė kas pas ką atvažiavo. Atsakė, kad kaimynų šeima konfliktiška, S. iniciatorius, su juo buvę visokių problemų. Jo jis bijojo. Jis neklausė, kas vyko vasario 6 d., nesidomėjo tuo. Tačiau matė kai atvyko policija, kai pareigūnai vaikščiojo. Negali pasakyti, ar kaimynų kieme buvo žmonių atvykus pareigūnams. Tačiau ten buvo žmonių pakelti tonai. Negali pasakyti kiek žmonių buvo kaimynų kieme. Taip pat atsakė, kad tuose namuose gyveno S., S., jų duktė ir žentas ir dar anūkė. Tarp jų vykdavo konfliktai. Šiuo metu ten gyvena S. ir jo sugyventinė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. B. iš esmės paaiškino (parodė), jog neatsimena, kas įvyko 2016-02-06. Tačiau kaltinamasis ir nukentėjusioji jos kaimynai. Teisėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinus šios liudytojos paaiškinimus (parodymus), - „jog A. ir R. S. yra kaimynai, bet su jais jos šeima artimai niekada nebendravo. R. S. niekada jai nėra skundusis, kad jos sutuoktinis A. S. prieš ją smurtauja. Jai yra žinoma, kad jų šeimoje vyksta skyrybų procesas. Niekada nėra girdėjusi, kad A. S. grasintų R. S. nužudyti ar su ja susidoroti“ (1 tomas, b.l. 111-112), ši atsakė, jog palaiko šiuos paaiškinimus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. V. iš esmės paaiškino (parodė), jog pažįsta S. Daug metų pažįsta nukentėjusią, kaip sesers klasiokę. Su S. šiuo metu bendrauja, tačiau kartu negyvena, bendro ūkio neveda, jie tik draugai. O 2016-02-06 jis jai paskambino, kad ji ateitų kavos po darbo. Ji pas jį į svečius atėjo. Ji išėjo parūkyti į lauką. Jos (nukentėjusioji ir jos dukra) „atlėkė“ iš kaimynės pusės. Po to nukentėjusiosios dukra ją užpuolė. Tačiau jos (nukentėjusiosios) niekas nelietė. Kad buvo šios koja sužalota, kad lūpa sumušta, šonas, tai taip nebuvo. O po to kai A. išsivežė policijos pareigūnai, tai ji nematė jokių ant nukentėjusiosios sumušimų. Gi ši atvairavo visureigį į kiemą, ratus susidėjo, kaimynę atsivedė ir iš jos tyčiojosi. Be to, ji ir jos dukra ją filmavo, fotografavo. Gi jos dukra darė įrašą, šaipėsi iš jos. Ir R. ir jos dukra ją filmavo, nors ji sakė, kad draudžiu tai daryti. Tačiau jos vis tiek filmavo, tai ji sakė policijai. Tačiau tvirtina, jog S. S. tuo metu nemušė. Nes ji visą laiką buvo namo viduje. O kol jų (nukentėjusiosios ir jos dukros) nebuvo, ji pavėsinėje rūkė. Šios ją lauke užpuolė, dar A. atbėgo iš valgomojo su šakute. Taip pat atsakė, kad nukentėjusioji kvietė policiją už smurtą. O kai atvyko pareigūnai, ji (liudytoja) buvo. Ji šiems sakė, kad nukentėjo, tačiau pareigūnai į ją dėmesio nekreipė. O jai buvo į galvą smūgiuota. Policija į ją (į tai) nereagavo. Dėl to byla iškelta. Be to, ji kentėdama liko su jo tėvais, paskui A. ją du kartus pas medikus vežė. Taip pat atsakė, kad per savaitę kartą, ar du pas A. nueina. Apie jų gyvenimą nežino, negirdėjo jį ką nors sakant S. atžvilgiu. Ji su vaikais gyvena savo namuose. Ji su S. draugai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. S. iš esmės paaiškino (parodė), jog marti (nukentėjusioji) niekada sūnumi A. nesiskundė. Nors prieš septynis metus skundėsi, kad sūnus į Angliją nevažiuoja. Į tai ji marčiai atsakė, kad ši išeitų iš jos namų. Be to, jos galva, kai marčią „išdrėbė“ iš darbo, tai šiai „ant proto puolė“. Nors tėvas (jos sutuoktinis) pas sūnų ir marčią, jų namuose dažnai būdavo, ji šiam niekad nesiskundė. O 2016-02-06 ji buvo atvažiavusi pas sūnų į namus, nes sūnus paskambino, prašė atvažiuoti, nes nukentėjusioji, - marti R., su dukra atvažiavo ir sumušė moterį. Kai jiedu pas juos atvažiavo, marti su A. pūtė dėl girtumo. Po to marti policijos pareigūnams skundėsi, kad jai šoną skauda. Vėliau ji (liudytoja) per langą matė, kaip marti automobilio ratus krovėsi. Atsakė, kad ji nepastebėjo, jog marti būtų sumušta. Nors tuo metu pas sūnų buvusi moteris sakė, kad sumušta, kad galvą skauda.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. N. iš esmės paaiškino (parodė), jog tėtis, - kaltinamasis, 2016-02-06 pakėlė ranką prieš sutuoktinę, - nukentėjusiąją, ir tai buvo ne pirmas kartas. Tėvas smūgiavo motinai kumščiu į veido sritį. Lūpa nekraujavo. O per jų gyvenimą daug įvykių buvo, nuolat buvo naudojamas psichologinis smurtas, žodžiai, spaudimas, keiksmažodžiai. Tai vyko nuolatos, nuo tada kaip ji pradėjo save suprasti, kaip žmogų. Tėvas namuose terorizavo žodžiais „tu gausi, tu žiurke, tu padla, aš tave surūrinsiu, tu niekam netiksi, į invalidų vežimėlį pasodinsiu“. Jis tai sakydavo tiesiogiai, kad iškrauti savo pyktį, emocijas. Sakiau mamai galvoti, nes vieną dieną ligoninėje atsidurs. Jis grasindavo padaryti mamai sveikatos sutrikdymą. Bauginimų buvo visokių, vaikydavo aplink namą, po namus, ne kartą mušęs. Mokyklos laikais į vonią užsidaręs spardė kaip šunį. Mama turėjo grįžti iš (duomenys neskelbtini), ji (liudytoja) važiavo į parduotuvę. Tėvas ją atsivijo, klausinėjo, kur mama, sakė „galiu pasisodinti mamą į mašiną, per vairą duosiu ir ji užsilenks“. Tai sakė 2015 m. prieš Kalėdas. Be to, gal jos (liudytojos) vyrui pasakė, kad suleis du kubikus narkotikų. Ji to pokalbio negirdėjo. Tačiau tėvas žadėjo sumokėti 3000 litų, rengė planus pasamdyti banditus, kad mamą nužudyti. Kažkokius vaistus tėvas vartojo, eilę metų vartojo „reliumą“, jau tie vaistai jo neveikia. Atsakė, kad buvo pakankamai priežasčių mamai tėvo bijoti. Buvo nuolatiniai riksmai ir bauginimas. Jis jai ne kartą buvo padaręs kūno sužalojimus. Yra telefoniniai garso įrašai, kad pasamdys banditus ir nužudys. Tėvas kalbėjo apie savo realius veiksmus ir tai kartojo ne kartą. Be to, mamai buvo šonkauliai sulaužyti. Gal, mama į šeimos daktarą kreipėsi. Galima tai apčiuopti, šeimos gydytoja galėjo apčiuopti. Nežino, ar mama gali nustatyti, kad lūžę šonkauliai. Be to, ji girdėjo balso įrašus. Gi jai tėvas asmeniškai sakė, kad gali kirsti per vairą ir ji nuvažiuos, užsilenks. Mama į policiją nesikreipė iš baimės, bijojo būti dar labiau sumušta. Mama tylėdavo ir vengdavo konfliktų. Gi buvo, jog vamzdžiai vonioj užsikišo, tai mamą spardė kaip šunį. Buvę, jei šuo įbėga į kiemą, tai tėvas išbėgęs šį sudaužo beisbolo lazda. Neturi duomenų, kad tėvas kažkur gydėsi. Atsakė, kad mano, jog mama galėjo realiai galvoti, kad veiksmai bus atlikti. Mama išėjo iš namų, nes bijojo. Be to, ją tėvas išvijo iš namų prieš mamai išvažiuojant į (duomenys neskelbtini). Tuomet jos (liudytojos) dukrai buvo du metukai. Taip pat atsakė, kad 2016-02-06 buvo pradėti tvarkyti skyrybų dokumentai. Mama buvo pasakiusi tėvui, kad skirsis. Buvo mama su tėvu bandžiusi kalbėtis dėl to. Tačiau mano, jog tėtis nenori turto dalintis. O dėl 2016-02-06 įvykių, tai mama norėjo pasiimti asmeninių daiktų, dėl to pasikalbino ir ją važiuoti, ji sutiko. Ji tėvo nebijo. Su mama važiavo kaip liudytoja, kad mamai drąsiau būtų. O jos atvažiavę mašiną pasistatė prie kaimynų tvoros, nes gruodžio 23 d. tėvas grasino subadyti padangas ir dėl to prireikė policijos patrulių, kad ji galėtų išvažiuoti iš kiemo. Be to, automobilis registruotas mamos vardu, bet yra bendras tėvų turtas. Taigi minėtą dieną jos ėjo per kiemą. Ji pamatė moterį pavėsinėje, ši puolė bėgti į kambarį ir užsirakinti. Šią ji puolė vytis, nes nežinojo, kas tai, gal tai vagis. Tą moterį vijosi spontaniškai, nes galvojo, kad vagis. Tėvas visada būna namuose. Taigi ji bėgo iš paskos, traukė duris ir mama iš paskos. Mama pasakė, kas jūs tokia, prašom išeiti, čia mano namai. Tada atėjo tėvas šakute mojuodamas. Ji su motina nusiavė batus ir ėjo į kambarį. Ji pakartojo mamos žodžius ir lipo į palėpę paimti dukros daiktų. Atsisukusi matė, kaip mama išbėgo, tėvas šiai iš paskos ir kad tėvas sudavė dešinės rankos kumštimi mamai į žandikaulį. Mama atsimušė į duris ir išbėgo į lauką. Po to mama iškvietė policiją. Kol atvyko policija, dar tėvas mamą vaikėsi po sodą pagautas agresijos. Be to, atėjusi į namus darė vaizdo įrašą, šis išsitrynė, nes neužteko atminties. Pirmą kartą girdi, kad mama būtų filmavusi, jos telefonas net nepritaikytas tam. Ji rankose turėjo telefoną kai skambino policijai. Po to atvažiavo seneliai. Mama medikų nekvietė, fizinis smurtas buvo panaudotas, bet ne tiek, kad reikėtų juos kviesti. Nežino, kad kas nors dar būtų nukentėję. Tėtį išsivežė pareigūnai. Ji su motina išvažiavo gal 17 val., kai tėtį paleido. Jos sulaukė tėvo, apsirengė ir išvažiavo. O automobilio ratus ji paėmė iš garažo ir viena juos į automobilį dėjo. Tuo metu mama buvo kambaryje. Taip pat atsakė, jog kai tėtis smūgiavo mamai, tai ta moteris stovėjo virtuvėje, ji to įvykio negalėjo matyti. O jai nuo laiptų tai matėsi. O tėvas smūgiavo dešine ranka į žandikaulinę veido sritį, į viršutinę lūpą. Kraujo nesimatė, patinimas matėsi vėliau. Dar tėvas smūgiavo nukentėjusiajai į šoną, tačiau nepamena kuria ranka. Tačiau mama nebuvo nukritusi ant žemės. O jos į namus atvažiavo apie 13 val. Iš karto ėjo į namus. Ji pas kaimynę nebuvo užėjusi, o mama buvo kai tėtis buvo išvežtas. Taip pat atsakė, kad V. ją šmeižia, nors nagrinėjama byla, ji joje kaltinamoji, o kaltinama fizinio skausmo sukėlimu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. S. iš esmės paaiškino (parodė), jog tą dieną sūnus paskambino. Jis su sutuoktine (sūnaus motina) pas sūnų nuvažiavo. Čia buvo marti atvažiavusi ir anūkė. Be to čia buvo tokia moteris atėjusi, kuri buvo sumušta, kėlė aliarmą. Kai sūnų išvežė, marti ir anūkė krovėsi padangas. Jis prašė nenešti padangų, vyko turto grobimas. Man atrodo, jos išvažiavo prieš sūnui grįžtant iš policijos. Anksčiau niekada marti nesiskundė sūnumi. Nei marti, nei sūnus vienas kitu nesiskųsdavo. Tik paskutiniu metu marti norėjo A. iš namo išgrūsti. Jis dažnai pas sūnų atvažiuoja. Jokios moters atvažiavęs nerasdavo. Atsakė, kad kai atvažiavo, policijos ekipažas jau buvo atvykęs, policijos pareigūnai vaikščiojo namo viduje, o ta moteris ir marti R. sėdėjo už stalo. Paskui atsivedė kaimynę D. B.. Jos pradėjo iš moters juoktis, kad nemato kraujo. Kai atvyko, ta moteris ramiai sėdėjo, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Ta moteris buvo tokiam stovy, kad sėdėjo ramiai. Jai turėjo iškviesti greitąją ekipažas. Be to, marti buvo išvykusi į užsienį, o kai grįžo, tai į sūnaus ir marčios namus marti pradėjo su policijos ekipažais važiuoti. Kiek jis žino, tai sūnaus su kaimynais konfliktų nebuvę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. N. iš esmės paaiškino (parodė), jog jis kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukros vyras. Pas uošvius buvę daug pykčio, pastovūs nesutarimai, turto norėjimas, pinigų. 2013 m. jam ir sutuoktinei gimė vaikas. Žmona apie 7-8 mėnesius buvo pas uošvius. Visą laiką ten būdavo pykčiai. Uošvis žmogų samdydavo, kad žolę nupjautų, pelenus išneštų. Jei uošvė ką pasakydavo, tai šokdavo, uošvę ir dukrą vadindavo kalėmis, sakydavo, kad jį viskas „darūrinę“. Jis (liudytojas) grįžo iš (duomenys neskelbtini), uošvė išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir tuomet prasidėjo. Uošviui uošvė paskambino, kad taip daugiau negali gyventi. Šis pasakė, kad jei ji skirsis, tai ją dės į vietą. Sakė, kad duos žmonėms kokius 2000, kad padėtų į vietą, sakė, kad du žmonės palaikys, suleis narkotikų, išžagins. Po to uošvė jiems paskambino ir pasakė, kad uošvis jai sakė, kad šiai ranka, koja sulūš. Po to pas juos atvažiavęs uošvis klausinėdavo kur uošvė. Po to jis su sutuoktine sužinojo, kad uošvė išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes bijo namo grįžti. Juolab, kad vieną kartą uošvis uošvę buvo sumušęs. Jis tai jam pats sakė. Be to, sakė, tai kad taip davė uošvei į kepenis, kad per aną galą dvi savaites kraujas bėgo. Paskui sakė, kad per vairą duos. Visą laiką jis nepatenkintas, ant jos šokdavo, sakydavo, kad tą motiną užmuš. Paskui paskambinęs jam sako, - „galvoju ar ji turi pinigų“, tai sako, - kad „pėstininkus siunčia“, „tėtukus sudegins“. Jis tai su sutuoktine pasakė uošvei. O ši apie tai pranešė policijai. Visą laiką uošvių šeimoj buvo ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas. Tvirtino, jog visą laiką buvęs smurtas, - uošvė ir mušti gavusi ir psichologinis smurtas prieš ją buvo. Atsakė, kad tuo metu kai uošvė buvo sumušta, tai jis ten nebuvo. Nors kaltinamasis jo klausė gal Kaune turi pažįstamų, gal gali padėti. Patikslino, kad šiuo atveju žodis padėti reiškia tai, kad ką nors padarytų, kad duos pinigų susidoroti su jo uošve, t. y. nurodyti žmonių sužaloti uošvei. Taip pat atsakė, kad uošvis sakė, kad suleis du kubikus narkotikų, išžagins. Tai šis jam sakė jiems būnant automobilyje, o telefonu sakė, kad skambino, kad šnekėjo su žmonėm, kad duos 2000 ir ją padės į vietą, kad jam liks visas turtas. Tą pokalbį jis įrašė. Mano, kad kaltinamasis realiai galėjo įvykdyti savo ketinimus, jo tokia psichologija, jei žmogus užsiciklinęs ir tai kartoja su pykčiu, visą laiką susinervinęs tai sako. Jei ji būtų viena ten buvusi, tai būtų padaręs. Buvę, kad prie jo ant jos rėkdavo „užsičiaupk kale, aš tave sudaužysiu, kad nei į darbą nenueisi“. O apie grasinimus jis su sutuoktine uošvei pasakė. Be to, uošvis kartą paskambino dukrai A. telefonu ir prie uošvės pasakė, kad šnekėjo su broliu ir jei reiks, padės ją į vietą. Po to uošvė R. važiavo į policiją. Po to ji išvažiavo, slėpėsi du mėnesius. Ji bijojo savo vyro, nes jis net paskui ją važinėdavo. Atsakė, kad prisimena uošvio pasakytus žodžius „suleisiu du kubikus narkotikų“. Tai galėjo būti 2015 m., ėjo į žiemą. Tai jis pasakė kai jiedu sėdėjo automobilyje. Paskui, kai užlipo į viršų, tai sakė jų namuose, pro praviras duris, o sutuoktinė A. viską girdėjo. Sakydamas „padės į vietą“, nežino, ar jis šimtu procentų būtų tai daręs. Taigi, jo parodymai nesikeičia. Jis tai girdėjo automobilyje, o namuose sutuoktinė A., ir po to A. dėl to paskambino motinai. Gi, A. uošviui tuomet, būdama virtuvėje, dėjo vištienos ir pro praviras duris tai girdėjo. Be to, sutuoktinė A. nuo 2013 m. iki 2014 m. gyveno S. namuose. Žmona iš ten išsikraustė 2014 m., nes tėvas ją išvijo, pasakė „kale kada pisi į Kauną“. O pirmą kartą apie susidorojimą su S. išgirdo, kad ši išvyko į (duomenys neskelbtini) ir jam pasakė dėl skyrybų. Be to, yra ir anksčiau iš uošvio girdėjęs daugiau. O 2015 m. liepos mėnesį sėdėjo su juo pavėsinėje, jis sakė, - „mes atšalę, su ja skirčiausi, bet ji turi tėvų namą ir gali pas juos eiti“, kad - „seniai ją per bortą būtų metęs, bet ji turi tėvų namą, kad seniai užsilenks ir namą galima parduoti“. „Mesti per bortą“ suprato kaip išsiskirti. Be to, uošvis uošvei sakydavo, - „aš tave surūrinsiu“. Mano, jog ir sutuoktinis gali išžaginti savo žmoną. Taip pat atsakė, kad tai buvo laikas, kai iš rudens laikas ėjo į žiemą. Tačiau 2015 m., kažkur lapkričio mėnesį jam mašinoje uošvis išsakė grasinimus, po to sakė atėjęs pas juos į namus. Tai jis pasakė tuomet, kai uošvė pasakė dėl skyrybų, bet dar net dokumentų uošvė nebuvo pradėjusi tvarkytis. Mano, jog uošvis minėtus žodžius pasakė, dėl to, kad uošvė R. jam pasakė dėl skyrybų.

Teisiamojo posėdžio metu, teismo medicinos ekspertas V. V. atsakė, kad kraujosruvas žiūrėjo veide ir kojoje, ten kur nurodė nukentėjusi. Veide kraujosruvos nebuvo, kojoje buvo sąveikaujant kietu buku daiktu. Pats žmogus gali tokį sužalojimą pasidaryti. Kraujosruva kairėje blauzdoje buvo vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat atsakė, jog įvykio aplinkybes užduotyje parašė tyrėjas. Neprisimena, ką nurodė nukentėjusioji, bet tikriausiai taip ir sakė, nes kitokį aiškinimą būtų įrašęs pastabose. Gi, kai atsiranda naujos aplinkybės, jas įrašo. O kraujosruva būna apie tris paras, po trijų parų atsiranda gelsvai žalsvas atspalvis, bet gali atsirasti ir anksčiau, na apie pusę paros. Negali kategoriškai nurodyti suduoto smūgio laiko, galėjo kažkiek anksčiau, kažkiek vėliau. Tyrėjas klausė, ar sužalojimai padaryti suduodant, o jis atsakė į klausimą. Galėjo ir pati susižaloti. Galėjo tai atsitikti ir traukiantis, t. y. bet koks kontaktas su kietu buku daiktu. Be to, žmogus nurodė, kad jai skaudėjo. Į tai rašoma, kad galėjo jausti skausmą. Jie rašo kaip žmogus nurodo, nes klausimas subjektyvus. Be to, šiuo atveju, tik kraujosruva, daugiau nieko nebuvo matyti, kitų sužalojimų nebuvo konstatuota.

Be aukščiau aprašytų nukentėjusiosios R. S., liudytojų A. N., V. N., D. B., V. L., E. V., T. S. paaiškinimų (parodymų) kaltinimas buvo grindžiamas:

- tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad 2016-02-06 apie 13. 20 val. R. S. atvykus į jos ir sutuoktinio A. S. namus ir paprašius iš namų išeiti jo draugei, tarp jų įvyko konfliktas ir A. S. jai kumštimi sudavė ne mažiau vieną kartą į viršutinę lūpą bei į kairįjį šoną, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė (1 tomas, b.l. 2);

- 2016-02-06 tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad sužalojimų ant nukentėjusiosios nesimato (1 tomas, b.l. 4, 5);

- protokolu, kuomet 2016-02-06 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. 1. 6-9);

- 2016-04-04 pareiškimu ir prie jo pridėtu CD su garso įrašu; šiame kompaktiniame diske įrašyto pokalbio stenograma (1 tomas, b. l. 13, 141-163);

- CD su 2016-02-06 d. (duomenys neskelbtini) garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus; šiame kompaktiniame diske įrašyto pokalbio stenograma (1 tomas, b. l. 166, 167);

- 2016-02-09 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje iš esmės nurodyta, kad R. S. konstatuota kraujosruva kairės blauzdos srityje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 2016-02-06 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; R. S. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu; R. S. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas jai esant bet kokioje padėtyje; R. S. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant ranka, tiek spiriant koja, tiek kitu, kietų bukų savybių turinčiu daiktu; R. S. sužalojimo padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 tomas, b. l. 170).

Dėl veikos numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką grasinimu laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant šį bijoti, kad jam dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Baudžiamoji atsakomybė už grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą yra nustatyta BK 145 straipsnyje, pagal jo 2 dalį atsako tas, kas: 1) terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba 2) sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Šios veikos pagal kasacinio teismo praktiką yra alternatyvios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014). Kasacinis teismas pažymėjęs, kad nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad, pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir grasinimų realumas. Toks aiškinimas, be kita ko, gali būti kildinamas iš konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai); siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Šių nuostatų taikymas, atskleidžiant BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, leidžia išvengti tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo. Todėl neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties praktika, jei šios kategorijos bylose nebūtų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar išsakyti grasinimai yra realūs, taip pat neįvertinus kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2013).

A. S. byloje kaltinamas sistemingu R. S. bauginimu žmogų, naudodamas psichologinį smurtą, būtent: laikotarpyje nuo 2015 m. gruodžio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žodžiais terorizavo savo sutuoktinę R. S., pasakydamas pastarajai, kad „sudeginsiu tavo ir tavo tėvų namus, tave padarysiu, kad niekur netiksi“, „tu pamatysi ką aš tau padarysiu, kas tau bus“, bei pasakydamas dukrai A. N. ir žentui V. N., kad „kyla noras kažką padaryti motinai“, „suleisiu du kubikus narkotikų, ją išžaginsiu, ją užversiu ir ji už viską atsakys“, ir tokiu būdu sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad ketina su R. S. susidoroti, padaryti jai sunkų kūno sužalojimą, ir dėl to buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, jog minėti grasinimai bus įvykdyti.

Kaltinamasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs aukščiau aprašytą nusikaltimą neprisipažino. Duodamas teismui paaiškinimus teisiamųjų posėdžių metu (2 tomas, b. l. 100, 110) iš esmės nurodė, jog kaltinime nurodytų, sutuoktinės R. S. atžvilgiu žodžių „sudeginsiu tavo ir tavo tėvų namus, tave padarysiu, kad niekur netiksi“ nesakė. Kaip ir nesakė, jog „tu pamatysi, ką aš tau padarysiu, kas tau bus“. Nors dukrai ir žentui sakė, jog „kyla noras kažką padaryti motinai“, tačiau tai sakė iš piktumo kai ši buvo (duomenys neskelbtini) ir telefonu pasakė, kad nori skirtis. Tačiau nepamena, kada ir kur tuos žodžius pasakė. Nors galėjo būti, kad tai pasakė kalbėdamasis su žentu, ir tai buvo, gal, namuose būnant. Tačiau tuo metu buvo žentas, o dukra A. ne prie ko. Be to, žentas pasakė, kad mažiau šnekėtų, nes uošvė viską įrašinėja. O dėl kaltinime minimų „kubikų“, tai gal ir išsireiškė, tačiau apie žaginimą nieko nesakė. O žodis „užversiu“ tik „zonos“ žodis, ir visai nežudymo prasme. Paprasčiausiai tai pasakė, nes buvo pikta, kad sutuoktinė, būdama (duomenys neskelbtini), jam paskambino, ir pasakė, kad nori skirtis. Dėl to jam buvo pikta.

Aukščiau aprašytas kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, bei šiuos patikslinančiais teisiamojo metu duotais paaiškinimais, jog R. S. laikotarpyje nuo 2015 m. gruodžio mėnesio, tiksliai laiko nepamena, žodžiais terorizavo ją, būtent 2016-03-23 d., tiksliai nenustatytu laiku, pasakydamas jai, kad „sudeginsiu tavo ir tavo tėvų namus, tave padarysiu, kad niekur netiksi“, „tu pamatysi ką aš tau padarysiu, kas tau bus“, bei 2015 m. spalio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną (laiku), pasakydamas dukrai A. N. ir žentui V. N., kad „kyla noras kažką padaryti motinai“, „suleisiu du kubikus narkotikų, ją išžaginsiu, ją užversiu ir ji už viską atsakys“. Be to, R. S. periodiškai sekdavo ją automobiliu. Be to, šis kaltinimas grindžiamas liudytojos A. N. aukščiau aprašytais paaiškinimais (parodymais), jog tėvas R. S. periodiškai užgauliodavo mamą namuose, pasakydamas, kad „tu gausi, tu žiurke, tu padla, aš tave surūrinsiu, tu niekam netiksi, į invalidų vežimėlį pasodinsiu“. Be to, jai automobilyje sakęs, kad „galiu pasisodinti mamą į mašiną, per vairą duosiu ir ji užsilenks“. Tai jis pasakė 2015 m. prieš šv. Kalėdas. Be to, gal jos (liudytojos) vyrui pasakė, kad suleis mamai du kubikus narkotikų. Ji to pokalbio negirdėjo. Tačiau tėvas žadėjo sumokėti 3000 litų, rengė planus pasamdyti banditus, kad mamą nužudyti. Atsakė, kad buvo pakankamai priežasčių mamai tėvo bijoti. Buvo nuolatiniai riksmai ir bauginimas. Be to, motinai tėvas ne kartą buvo padaręs kūno sužalojimus. Gi yra telefoniniai garso įrašai, kad pasamdys banditus ir šie mamą nužudys. Taip kaltinimas buvo grindžiamas liudytojo V. N. aukščiau aprašytais paaiškinimais, iš esmės, kad uošvei R. S. būnant užsienyje, pas jį atvyko uošvis A. S. ir pasakė, kad „jei uošvė skiriasi, tai jis jai suleis du kubikus narkotikų, ją išžagins, už viską ji atsakys, ją užvers“. Į tai sureagavęs, pagalvojęs, kad A. S. gali imtis realių veiksmų, kad susidoroti su uošve, jis nusprendė įrašinėti jo ir uošvio telefoninius pokalbius. Vieną tarp jų buvusį telefoninį pokalbį jis įrašė 2015-12-23. Šiame įraše, jo galva, gali būti duomenys, jog uošvis A. S. realiai ketina susidoroti su uošve R. S.. Taip pat kaltinimas grindžiamas CD, kuriame įrašytas dviejų asmenų pokalbis; šiame kompaktiniame diske įrašyto pokalbio stenograma (1 tomas, b. l. 13, 141-163). Klausantis šį įrašą neabejotina, jog kalbasi A. S. su V. N.. Klausantis šį įrašą girdisi, jog A. S. V. N. pasako, jog „lengviau <..> padėt į vietą ir jos dalis visa lieka. Ir nereiks su niekuo dalyti <...>, va ką aš norėjau pasakyti, ką ją pigiau kainuoja padėt į vietą <...> ir jos dalį paskui <...> pasiimt“. Be to, vėliau į V. N. klausimus, ar jis tikrai dėl josios, kad tą dalį josios pasiimti (...), kad „pum, pum“, kad ar tu pats nori ją nužudyti, A. S. iš esmės atsakė, kad taip; kad tai jam daug pigiau kainuoja; kad lengviau; kad dėl to jam reikia susitikti su žmogumi. Galiausiai A. S. prašo V. N. atvažiuoti pas jį.

Sprendžiant, ar įvairiose situacijose kaltininko išsakyti žodžiai gali būti laikomi sistemingu bauginimu, taigi atribojant grasinimus nuo tam tikro panašaus, tačiau baudžiamąja teisine prasme nenusikalstamo elgesio, vertintinas įvykio kontekstas, susiklostę konflikto šalių tarpusavio santykiai, išorinės įvykio aplinkybės, kaip pasireiškė bauginimo sistemingumas, kaltininko tyčios ir išsakyto grasinimo turinys, bei kitos grasinimo realumui ir pavojingumui nustatyti svarbios aplinkybės.

BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytas grasinimus kvalifikuojantis požymis – jų sistemingumas apibūdinamas kaip pavojingas nevienkartinis psichinis poveikis, pasireiškiantis grasinimais, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Tokie veiksmai visuomet turi būti nukreipti į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015). Inkriminuojant BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką būtina nustatyti veiksmų sistemingumą (tęstinumą), tokie veiksmai turi būti nenutolę laiko atžvilgiu, vėlesni veiksmai turi būti ne atsitiktiniai, o susiję su ankstesniaisiais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje (Nr. 2K-299/2013). Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, - A. S., R. S., A. N., V. N. aukščiau aprašytus paaiškinimus, bei aukščiau aprašytą A. S. ir V. N. telefoninį pakalbį (visą šio pokalbio analizę) teismas sprendžia, kad susiklosčiusioje situacijoje, neabejotinai nustatyti, kad A. S. sakęs dukrai ir žentui, jog „kyla noras kažką padaryti motinai“, kad žentui sakęs „ją užversiu“. Tačiau šie A. S. žodžiai pagal savo išraiškos formą nors ir galėjo sukelti neigiamas emocijas, tačiau jo veiksmai neatitinka sistemingo bauginimo, kaip nusikalstamos veikos, požymių. Gi, akivaizdu, kad jokiais patikimais duomenimis nenustatyta, kad anksčiau, ar vėliau A. S. R. S. pasakęs, „sudeginsiu tavo ir tavo tėvų namus, tave padarysiu, kad niekur netiksi“, „tu pamatysi ką aš tau padarysiu, kas tau bus“. Teismas, pagal bylos aplinkybes vertindamas įvykio kontekstą, atkreipia dėmesį į tai, kad analizuota konfliktinė situacija susiklostė dėl to, kad prieš minėtą konfliktinę situaciją R. S. A. S. pranešė, jog nori skirtis. Pažymėtina, kad šį R. S. norą žinojo A. N., V. N.. Todėl neigiamų emocijų priežastimi laikytinas, be kita ko, faktas, kad R. S. noras A. S. atveju nebus vertinamas tik formaliai, o sukels realias pasekmes, t. y. jiedu turės dalintis turtą. Dėl šios priežasties susiklosčius įtemptiems santykiams itin įdėmiai vertintina, ar konfliktinėje situacijoje išsakyti žodžiai yra suprasti adekvačiai, ar iš tiesų A. S. turėjo tyčią sistemingai bauginti nukentėjusiąją. Taigi spręstina, ar kaltininkas suvokė, jog jis įgyvendina grasinamojo pobūdžio veiką, pavojingai psichiškai veikia nukentėjusiąją, keldamas jai baimės jausmą arba jį palaikydamas, ir nori taip elgtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2014). Nors byloje nustatytos A. S. išsakytos frazės savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo sukelti neigiamas, nemalonias emocijas, tačiau išsakyti žodžiai, įvertinus ir įvykio kontekstą, teismo nuomone, sietini su hiperbolizuotai perteikiama susiklosčiusia situacija, savęs ir situacijos parodomuoju pobūdžiu, emocijomis, o ne su sistemingu A. S. bauginimu naudojant psichinę prievartą. Be anksčiau minėtų aplinkybių, tai pagrindžia ir minėtame įraše esantys užfiksuoti A. S. vėlesni pasakymai, kad 30 metų kartu išgyvenus, gaila skirtis; kad „ aš ją 30 metų nepadariau, ar aš , sakau, koks žmogžudys, tai tyli“; „o tu būk žmogus nepamiršk tep tyčia iš tolo aš tau da priminsiu laik nuo laiko, tai R. paklaust teta, teta sakyk taip žinai su tokiu sakyk ką jis jums blogo padarė“. Pagal kasacinio teismo praktiką, sistemingas bauginimas turi būti nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant sukelti jam psichologinį diskomfortą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-542/2011). Atitinkamai šioje byloje kaip precedentu negali būti vadovaujamasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2014, nes joje konstatuotos aplinkybės ir motyvacija skiriasi – šioje nutartyje nustatyta, kad nukentėjusioji girdėjo kitam asmeniui jai ištartus grasinimus, kuriais siekta įbauginti ir ją, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. S. veikoje nenustatyti BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą požymiai. Tokiam situacijos vertinimui aktualu ir tai, kad šioje byloje konfliktinė situacija nebandyta spręsti ir kitomis teisinėmis priemonėmis, kurios numatytos Smurto artimojoje aplinkoje įstatyme. Atsižvelgiant į šioje byloje dėl aukščiau aprašyto kaltinimo nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis aktualia teismų praktika, teismas sprendžia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme patikimų (objektyvių) ir neginčijamų duomenų apie tai, jog A. S. sistemingai baugino R. S., naudodamas psichinę prievartą, nenustatyta. Kadangi šioje byloje A. S. kaltės dėl jam aukščiau aprašytos inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo negalima pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, teismas sprendžia, kad A. S. išteisintinas, nes nustatyta, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, esminiai požymiai, apibūdinantys nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. A. S., perdavus bylą teismui buvo kaltinamas tuo, kad 2016-02-06 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, mušė savo šeimos narį, t. y. sutuoktinę R. S., būtent: tyčia kumštimi vieną kartą sudavė jai į lūpų sritį ir vieną kartą kumštimi sudavė šiai į šono sritį, tikiu būdu šiai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Prokuroras įrodymų tyrimo metu pakeistu kaltinimu (2 tomas, b. l. 106) A. S. kaltino tuo, kad šis 2016-02-06 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, mušė savo šeimos narį, t. y. sutuoktinę R. S., būtent: tyčia kumštimi vieną kartą sudavė R. S. į lūpų sritį, o po suduoto smūgio šiai atsitrenkus į durų staktą, sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė, jog 2016-02-06 smurtavo sutuoktinės atžvilgiu. O byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu ištirti, aukščiau aprašyti duomenys leidžia pagrįstai konstatuoti, kad pakeistame kaltinime nurodyto sudavimo kumštimi, kaip pavojingo, priešingo teisei ir tyčinio veiksmo BK prasme, nukentėjusiosios atžvilgiu ir dėl to ar sukelto fizinio skausmo, ar nežymaus sveikatos sutrikdymo iš viso nebuvo. Tokią išvadą teismas daro pagal sekančias nustatytas faktines aplinkybes. Gi pokalbio stenogramoje (1 tomas, b. l. 167) nėra duomenų, jog R. S., paskambinusi į Bendrojo pagalbos centrą, nurodė, jog jos atžvilgiu A. S. smurtavo (sumušė). Gi, ji Bendrojo pagalbos centro darbuotojai aiškiai nurodė, jog vyras (A. S.) ketino (šoko) muštis, tačiau ji spėjo pabėgti į lauką. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-02-06 apie 13. 20 val. R. S. atvykus į jos ir sutuoktinio A. S. namus ir paprašius iš namų išeiti jo draugei, tarp jų įvyko konfliktas ir A. S. jai kumštimi sudavė ne mažiau vieną kartą į viršutinę lūpą bei į kairįjį šoną, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė; jog sužalojimų ant nukentėjusiosios nesimato (1 tomas, b.l. 2, 4, 5). Ikiteisminio tyrimo metu R. S. paaiškino (parodė), jog A. S. atėjęs į koridorių jai su kumštimi vieną kartą sudavė į lūpas ir vieną kartą į šono sritį, dėl ko ji atbula atsitrenkė į lauko durų staktą ir susitrenkė koją. Dėl to ji jautė fizinį skausmą. Visa tai matė laiptais į antrą jį aukštą lipusi dukra A. N. (1 tomas, b. l. 28-30). 2016-02-09 R. S. medikui, specialistui papildomai paaiškino, jog krisdama susimušė kairę koją į durų staktą (1 tomas, b. l. 170). 2017-02-06 teisiamojo posėdžio metu R. S. paaiškino (parodė), jog kaltinime nurodytu laiku, jos ir kaltinamojo A. S. namuose, šis buvo su šakute. Ji jo paprašė šakutę pasidėti, jis šią padėjo. Po to ji paprašė jų namuose buvusios moters išeiti kol ji bus. Ji (R. S.) stovėjo tarpduryje, o A. S. jos atžvilgiu užsimojo. Ji atsitrenkė į duris ir koja buvo mėlyna. Nesmarkiai gavo, neskilo lūpa. Po smūgio atsitrenkė į duris šonu. Po to išbėgo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus (2 tomas, b. l. 100). 2017-03-09 teisiamojo posėdžio metu R. S. paaiškino (parodė), kad A. S. ėjo prieš ją. Žinodama jo ūmų būdą, ji bėgo pro duris, dėl ko jis jai lūpos ir neprakirto. Atsitraukiant jis nežymiai jai pataikė į lūpą. Nuo smūgio bėgdama pro duris atitrenkė į jas (2 tomas, b. l. 111). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. N. iš esmės paaiškino (parodė), jog 2016-02-16 apie 13.30 val., ji būdama tėvų namuose, lipdama į namo antrąjį aukštą pamatė, kaip tėvas A. S. koridoriuje mamai R. S. kumštimi sudavė vieną kartą į veido sritį ir vieną kartą į šono sritį, dėl ko motina atsitrenkė į duris, bet negriuvo (1 tomas, b. l. 97-99). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. N. paaiškino (parodė), jog ji minėtu laiku, vietoje (tėvų name) lipo į palėpę paimti dukros daiktų. Atsisukusi matė, kaip mama išbėgo, tėvas šiai iš paskos, ir kad tėvas sudavė dešinės rankos kumštimi mamai į žandikaulį. Mama atsimušė į duris ir išbėgo į lauką. Po to mama iškvietė policiją. Mama medikų nekvietė. Fizinis smurtas buvo panaudotas, bet ne tiek, kad reikėtų kviesti policijos pareigūnus. Ji su motina išvažiavo gal 17 val., kai tėtį paleido. Patikslino, jog mamai tėvas smūgiavo dešine ranka į žandikaulinę veido sritį, į viršutinę lūpą. Tačiau kraujo nesimatė, patinimas matėsi vėliau. Dar tėvas smūgiavo nukentėjusiajai į šoną, tačiau nepamena kuria ranka. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. V. iš esmės paaiškino, jog ji, būdama kaltinime nurodytu laiku A. ir R. S. namuose, nematė, kad A. S., kaltinime nurodytu būdu būtų smurtavęs R. S. atžvilgiu (1 tomas, b. l. 117-118). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. V. iš esmės paaiškino, jog R. S. niekas nelietė. Kad buvo šios koja sužalota, kad lūpa sumušta, šonas, tai taip nebuvo. O po to kai A. išsivežė policijos pareigūnai, tai ji nematė jokių ant nukentėjusiosios sumušimų. Gi ši atvairavo visureigį į kiemą, ratus susidėjo. Tvirtina, jog S. S. tuo metu nemušė. Nes ji visą laiką buvo namo viduje. 2016-02-09 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės nurodyta, kad R. S. konstatuota kraujosruva kairės blauzdos srityje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 2016-02-06 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; R. S. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu; R. S. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas jai esant bet kokioje padėtyje; R. S. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant ranka, tiek spiriant koja, tiek kitu, kietų bukų savybių turinčiu daiktu. Šią išvadą, apklaustas teisiamojo posėdžio metu medikas, specialistas V. V. palaikė. Be to, V. V. teisiamojo posėdžio metu atsakė, kad kraujosruvas nustatinėjo R. S. veide ir kojoje, ten kur ši nurodė. Tačiau R. S. veide kraujosruvos nebuvo, o jos kojoje buvo, sąveikaujant kietu buku daiktu. Be to, pats žmogus gali tokį sužalojimą pasidaryti. Negali kategoriškai nurodyti tikslaus suduoto smūgio į R. S. koją laiko. Pagal jam pateiktą užduotyje nurodytą laiką ir pasekmes, smūgis į R. S. koją galėjo būti suduotas kažkiek anksčiau, kažkiek vėliau, nei nurodyta užduotyje. Patikslino, jog tyrėjas klausė, ar sužalojimai padaryti suduodant smūgius rankomis ir pan., o jis atsakė į šį klausimą. Tačiau galėjo ir pati R. S. susižaloti. Be to, tai galėjo tai atsitikti ir traukiantis, t. y. bet koks kontaktas su kietu buku daiktu. Be to, gynybos liudytojai tiek I. S., tiek J. S. iš esmės teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu sūnus A. S. nesmurtavo R. S. atžvilgiu, nes anksčiau tokių faktų nebuvo, niekad marti R. nesiskundė jų sūnumi A. Be to, R. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu negalėjo būti A. S. sužalota. Nes, sūnui buvus išvežtam į policijos komisariatą, R. S. susikrovė į savo automobilį jos ir sūnaus namuose buvusias automobilio padangas. Aukščiau aprašyti nukentėjusiosios R. S. paaiškinimai (parodymai) akivaizdžiai rodo, jog šie jos paaiškinimai nenuoseklūs, prieštaringi, neaiškūs. Juolab, pakeistame kaltinime nurodytos aplinkybės nepagrįstos neabejotinais, nenuginčijamais, patikimais A. S. kaltę grindžiančiais aukščiau aprašytais duomenimis. Gi pagal aukščiau aprašytus duomenis akivaizdu, kad R. S. pati neįsitikinusi ar A. S. ketino (kaip ji nurodė paskambinusi į Bendrojo pagalbos centrą - „šoko“) ją mušti; ar nuo A. Smūgio kumštimi į lūpą ir krisdama, ar tik bėgdama pro duris į šias ji koja atsitrenkė. Nors liudytoja A. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog mamai A. S. kumštimi sudavė į žandikaulį (į viršutinę lupą); jog mama atsimušė į duris ir išbėgo į lauką, tačiau tiek aukščiau aprašytoje specialisto V. V. išvadoje nenurodyta, tiek šis specialistas teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino, jog R. S. buvo padarytas lūpos sužalojimas. Be to, šis specialistas nurodė, jog tokį sužalojimą, kokį jis konstatavo padarytą R. S., gali pats žmogus pasidaryti. O be to, jis negali kategoriškai nurodyti tikslaus suduoto smūgio į R. S. koją laiko. O pagal jam pateiktą užduotyje nurodytą laiką ir pasekmes, smūgis į R. S. koją galėjo būti suduotas kažkiek anksčiau, kažkiek vėliau, nei nurodyta užduotyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal R. S. ir aukščiau aprašytų liudytojų paaiškinimus akivaizdu, kad R. S. tuoj pat po galimo jos sužalojimo, ar fizinio skausmo jai sukėlimo medikų nekvietė. Gi ir liudytoja A. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog motinos atžvilgiu iš tėvo pusės fizinis smurtas buvo panaudotas, bet ne tiek, kad reikėtų kviesti policijos pareigūnus.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013). Atsižvelgiant į šioje byloje dėl aukščiau aprašyto kaltinimo nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis aktualia teismų praktika, teismas sprendžia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme patikimų (objektyvių) ir neginčijamų duomenų apie tai, jog A. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ar sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei R. S., nenustatyta. Kadangi šioje byloje A. S. kaltės dėl jam aukščiau aprašytos inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo negalima pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, teismas sprendžia, kad A. S. išteisintinas, nes nustatyta, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Šioje byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 51, 52). Atsižvelgiant į tai, kad priimamas išteisinamasis nuosprendis tuo pagrindu, kad nepadarytos veikos, turinčios tiek BK 140 straipsnio 2 dalyje, tiek 145 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, kaip tai imperatyviai numatyta BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. S. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. S. civilinį ieškinį dėl 1611,70 Eur turtinės žalos ir 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai nagrinėti teisme – dvi CD laikmenas (1 tomas, b. l. 141, 166), palikti prie bylos visą jos saugojimą laiką.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.