Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys R. D., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašė iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti M. M.. Nurodė, jog susituokusi su R. D. nuo Duomenys neskelbtini tačiau kartu su sutuoktiniu negyvena nuo 2017 m. rugsėjo mėn. Šiuo metu gyvena viena su dviem mažamečiais vaikais, jų išlaikymą ir kitas susijusias išlaidas dalinasi pusiau su sutuoktiniu R. D.. Nurodė, kad 2008 metais pareiškėja ir jos sutuoktinis R. D. pasirašė paskolos sutartį su akcine bendrove (toliau – AB) DNB banku, kuria bankas suteikė jiems 104 263,21 Eur paskolą būsto pirkimui ir įsirengimui. Paskolos užtikrinimui buvo įkeistas 0,060 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, gyvenamasis namas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantys adresu Duomenys neskelbtini. Siekdami mažinti transporto išlaidas 2010 metais nusprendė apsigyventi Klaipėdos mieste. Gavę Banko sutikimą pardavė namą Klaipėdos rajone ir įsigijo butą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantį Duomenys neskelbtini. Neišgalėdami mokėti paskolos įmokų, 2015 m. rugpjūčio d. pareiškėja ir jos sutuoktinis kreipėsi į kredito davėją su prašymu leisti parduoti hipoteka įkeistą turtą pasirinktam pirkėjui už 80 000 Eur. Kredito davėjas prašymą tenkino ir leido parduoti butą adresu Duomenys neskelbtini už 80 000 Eur, sutartimi nustatant likusios skolos grąžinimo terminus, dydžius ir tvarką. Teigia, kad paskolos grąžinimas pasidarė per sunkus jų šeimai, ir jų gaunamų pajamų nepakanka skoloms grąžinti ir gyventi visavertį gyvenimą bei patenkinti būtinuosius žmogiškuosius poreikius. Pareiškėja dirba UAB ,, Duomenys neskelbtini“ nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. projektų vadove. Pajamos padidėjo, tačiau nežymiai. Po antstolių atskaitymų pajamų lieka tiek, kad neužtenka patenkinti savo ir mažamečių vaikų būtinųjų poreikių. 2017 metais pareiškėja baigė Lietuvos verslo kolegiją ir įgijo aukštąjį išsilavinimą - Įmonių ir įstaigų profesinį bakalauro laipsnį. 2017 metais ilgą laikotarpį pareiškėja buvo nedarbinga (nuo birželio mėn. iki rugpjūčio mėn. 16 d.) dėl sudėtingos ir komplikuotos operacijos. Šiuo metu dar jaučiami ligos padariniai ir stipriai pablogėjusi sveikata. Pareiškėja nurodė, kad būtiniems poreikiams tenkinti jai ir jos 2 nepilnamečiams vaikams – D. D., gim. Duomenys neskelbtini., ir M. D., gim. Duomenys neskelbtini, kas mėnesį reikalinga 1 050 Eur suma: 350 Eur būsto išlaikymui, 60 Eur transporto išlaidoms, 120 Eur vaikų maitinimui mokykloje, 50 Eur vaistams ir kitoms skubioms išlaidoms, 50 Eur aprangai, avalynei, namų apyvokos daiktams, 20 Eur higienos priemonėms, 400 Eur maistui. Pareiškėjos sutuoktinis per mėnesį skiria 250 Eur vaikų išlaikymui.Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime su pareiškimu nesutiko ir prašė teismo atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog 2015 m. spalio 13 d. AB DNB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį. Šia sutartimi bankas perleido bendrovei reikalavimo teises R. D. ir A. D. atžvilgiu, kylančias pagal 2008 m. rugsėjo 29 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2008-268, t. y. reikalavimo, kurio įvykdymas nebėra užtikrintas hipoteka, teises dėl likusio 19 077,78 Eur įsiskolinimo bendrovei bei reikalavimo teises į 25,47 Eur įkeisto turto draudimo išlaidas. Nurodo, kad šiai dienai tiek pareiškėjos, tiek ir kartu solidarių skolininkų gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei kad jos buvo pagrindinių įsipareigojimų prisiėmimo metu, todėl pareiškėjos finansinė padėtis neturėtų būti laikoma kritine, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kredito sutartimi vykdyti įsipareigojimus solidarūs skolininkai prisiėmė 40 metų. Nors pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo ir nurodyta, kad pareiškėja su sutuoktiniu R. D. nebegyvena kartu nuo 2017 m. rugsėjo mėn., tačiau ši aplinkybė neatleidžia solidarių skolininkų nuo įsipareigojimų vykdymo, juo labiau, kad abiejų solidarių skolininkų gaunamos pajamos šiuo metu yra didesnės, nei buvo prisiimant pagrindinius įsipareigojimus bei Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2017 m. kovo 20 d. priėmus nutartį atsisakyti iškelti solidariems skolininkams bankroto bylą (šiai dienai solidarių skolininkų bendros gaunamos pajamos yra apie 550 Eur per mėnesį didesnės nei jos buvo paskutinį kartą teismui atsisakius iškelti bankroto bylą ir konstatavus skolininkų mokumą). Iš kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktų duomenų galima spręsti, jog pareiškėja, pasinaudodama fizinių asmenų bankroto institutu, tik siekia išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir nusirašyti skolas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tenkino – iškėlė pareiškėjai A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai Duomenys neskelbtini, bankroto bylą; administratoriumi paskyrė M. M.; patvirtino 100 Eur lėšų bendrą sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti A. D. bankroto procedūroms atlikti per visą laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Teismas taip pat patvirtino 800 Eur lėšų sumą per mėnesį, reikalingą A. D. būtiniesiems poreikiams tenkinti laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro 13 708,45 Eur, pareiškėja savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, jos pajamas sudaro vidutiniškai 1 250 Eur, kurias sudaro darbo užmokestis ir priedai prie darbo užmokesčio (apie 1 000 Eur), bei sutuoktinio mokamas išlaikymas vaikams (250 Eur). Konstatavo, kad pareiškėjos būklė atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnyje įtvirtintą nemokumo sampratą.Nurodė, kad nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jai bankroto bylą.Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininkės, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą pareiškėja toliau liktų nemoki, nes jos turtinė padėtis neleistų padengti įsiskolinimų visiems jos kreditoriams. Iškėlus bankroto bylą būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus.Įvertinęs pateiktą bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, laikė, kad nurodyta 100 Eur suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatė 100 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę panaudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.Patvirtino pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams reikalingą piniginių lėšų sumą – 800 Eur per mėnesį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjos nemokumą, procesinio sprendimo nemotyvavo bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika fizinių asmenų bankroto bylose. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas konstatavo pareiškėjos negalėjimą įvykdyti turimų įsipareigojimų nenustatęs, per kokį laikotarpį pareiškėja galėtų įvykdyti turimus įsipareigojimus, ar tas laikotarpis yra protingas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina. Teismo nustatyti pareiškėjos solidarūs kartu su sutuoktiniu R. D. įsiskolinimai (24 378,92 Eur) galėtų būti padengti per maždaug 43 mėnesius (24 378,92 / 568), t. y. per maždaug 3,5 m. laikotarpį. Šis laikotarpis turėtų būti laikomas protingu, ypač atsižvelgiant į tai, kad didžiausius įsipareigojimus, kilusius iš 2008 m. rugsėjo 29 d. tarp R. D. ir A. D. bei AB DNB banko sudarytos būsto kredito sutarties, kredito gavėjai prisiėmė vykdyti 40 metų laikotarpiui, t. y. iki 2048 m. Klaipėdos apylinkės teismas jau du kartus atsisakė pareiškėjai bei jos sutuoktiniui iškelti bankroto bylą, todėl norint pakartotinai kreiptis į teismą turi pasikeisti faktinės aplinkybės. Šiuo atveju faktinės aplinkybės nepasikeitė nuo paskutinio bankroto bylos neiškėlimo taip, jog solidarūs skolininkai negalėtų įvykdyti turimų prievolių. Priešingai, bendros solidarių skolininkų pajamos yra apie 500,00 Eur / mėn. didesnės, nei jos buvo paskutinį kartą teismui atsisakius iškelti bankroto bylą ir konstatavus skolininkų mokumą.Pareiškėja atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Suinteresuotas asmuo, apskaičiuodamas pareiškėjos vidutines gaunamas pajamas, nesirėmė faktu, jog pirmos instancijos teismui 2018 m. kovo 9 d. pateiktoje pažymoje apie pajamas iš darbovietės UAB ,, Duomenys neskelbtini“ buvo nurodytos pajamos kartu su kitomis išmokomis, kurios neįsiskaičiuoja į pareiškėjos gaunamą atlyginimą. Komandiruotpinigiai / dienpinigiai nėra nuolatinės pajamos, jos skiriamos tik periodinių komandiruočių metu ir negali būti įskaitomos į pajamas, iš kurių pareiškėja galėtų dengti skolas ar naudoti būtiniesiems poreikiams.Nesutiktina su apeliantės skaičiavimu, jog pareiškėja galėtų padengti visas skolas per maždaug 3,5 metų laikotarpį. Atskaičius antstoliams, likusi 500 Eur suma pareiškėjai neleistų patenkinti net pačių svarbiausių būtinųjų poreikių. Todėl šis laikotarpis negalėtų būti laikomas protingu.Faktinės aplinkybės teikiant šį pareiškimą yra pasikeitusios, kadangi pareiškėja pirmąjį kartą kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kartu su savo sutuoktiniu R. D.. Šį pareiškimą pareiškėja teikia viena, nes sutuoktinis nepareiškė noro teikti pareiškimo kartu. Kita faktinė aplinkybė – pareiškėja 2017 m. rugpjūčio mėn. pradėjo dirbti naujoje darbovietėje, todėl pasikeitė pareiškėjos pajamos. Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, jog pareiškėja 2017 m. beveik 3 mėnesius buvo nedarbinga, nes buvo atlikta sudėtinga neplaninė operacija, kurios pasekmės jaučiamos ir dabar.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Atskiruoju skundu apeliantė teigia, jog pareiškėja į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi jau trečią kartą, nors faktinės aplinkybės nuo teismo nutarties, kuria pareiškėjos ir jos sutuoktinio pareiškimas iškelti bankroto bylą antrą kartą buvo netenkintas, iš esmės nepasikeitė. Apeliantė teisingai pastebėjo, jog Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nėra numatyta draudimo pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jeigu kartą teismas jau yra atsisakęs iškelti bankroto bylą, tačiau siekiant pakartotinai kreiptis į teismą turi pasikeisti faktinės aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ nuostatos nenurodo draudimo pasikeitus faktinėms aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jei bankroto byla nebuvo iškelta. Be to, įstatymas nereglamentuoja laikotarpio, per kurį pareiškėjai turi teisę pateikti pakartotinį pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-695/2017). Tačiau nesutiktina su apeliante, jog nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties, kuria pareiškėjams A. D. ir R. D. atsisakyta iškelti bankroto bylą, įsiteisėjimo, nėra pasikeitusios.Pirma, civilinėje byloje 2FB-4345-1030/2017 pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikė A. D. ir R. D., šioje byloje – pareiškėja yra tik A. D.. Antra, nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pareiškėja nebegyvena kartu su sutuoktiniu R. D., t. y. du mažamečius vaikus augina viena. Trečia, nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėja dirba naujoje darbovietėje UAB „Duomenys neskelbtini“ projektų vadove. Taigi apeliantės išvada, kad aplinkybės akivaizdžiai nepasikeitė, yra nepagrįsta.Esminiai atskirojo skundo motyvai susiję su argumentais, jog pareiškėja įsiskolinimą gali padengti per protingą laikotarpį, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos nemokumo.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja yra nemoki, t. y. pareiškėjos pradelsti įsipareigojimai (13 708,45 Eur) viršija 25 MMA, ir ji negali įvykdyti šių įsipareigojimų. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog visi pareiškėjos solidarūs kartu su sutuoktiniu R. D. įsiskolinimai sudaro 24 378,92 Eur, t. y. nurodo, jog pareiškėjos įsiskolinimų suma yra beveik dvigubai didesnė, tačiau įrodinėja, jog pareiškėja šią sumą gali padengti per protingą 3,5 metų laikotarpį.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos pradelstų mokėjimų suma yra 13 708,45 Eur: UAB „Būsto paskolų draudimas“ skola siekia 21 340,94 Eur (suma solidari su sutuoktiniu R. D., dalinant lygiomis dalimis – 10 670,47 Eur), Valstybiniam studijų fondui – 1 303,29 Eur, SIA B2Kapital – 1 734,69 Eur.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos nemokumo turi būti įskaičiuojamos ir solidariosios skolininkės prievolės. Prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Kol solidarioji prievolė nėra įvykdyta, turi būti įskaičiuojama visa skola (t. y. vertinant nemokumą į skolų masę įskaičiuojama visa 21 340,94 Eur solidari pareiškėjos skola su pareiškėjos bendraskoliu). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad pareiškėjos pradelstų mokėjimo suma yra 24 378,92 Eur (21 340,94 + 1 303,29 + 1 734,69) ir ši suma viršija 25 MMA.Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl FABĮ 2 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Nustatant nemokumo būklę turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus.Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA ir šių skolų mokėjimų terminai yra pasibaigę. Nustatant, ar pareiškėja pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jos per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju būtina įvertinti pareiškėjos gaunamų pajamų formą, ar tai būtų pastovus atlyginimas darbo užmokesčio forma, ar nepastovios (nefiksuotos) pajamos iš individualios ar ūkinės veiklos arba iš investicinės veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėja su UAB „Duomenys neskelbtini“ sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurioje nustatytas 940 Eur / mėn. darbo užmokestis, pareiškėjos pareigos – projektų vadovė. Iš 2018 m. kovo 7 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. vasario mėn. pareiškėjai buvo išmokėta 6 328,30 Eur suma, vidutiniškai per mėnesį – 1 054,72 Eur. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja nurodo, jog minėtu laikotarpiu jos pajamos buvo vidutiniškai 952,35 Eur, kadangi priskaičiuoti komandiruotpinigiai negali būti įskaičiuoti į gaunamas pajamas dėl jų nenuolatinio pobūdžio. Pažymėtina, kad 2017 m. spalio mėn. pareiškėjai buvo išmokėtas 1 061,67 Eur darbo užmokestis, 2017 m. gruodžio mėn. – 1 070,95 Eur, t. y. šiuo laikotarpiu pareiškėjai nebuvo mokami komandiruotpinigiai, tačiau suma viršija pareiškėjos nurodytą 952,35 Eur sumą. Todėl nagrinėjamu atveju, skaičiuojant laikotarpį, per kurį iš pareiškėjos galėtų būti išieškomi įsiskolinimai, laikytina, kad pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis yra 1 054,72 Eur. Vadovaujantis CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. Pagal minėto straipsnio 2 dalį iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu CPK 736 straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui. Nagrinėjamu atveju antstolis iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio (1 054,72 Eur) galėtų išskaityti apie 180,00 Eur (50,00 proc. nuo minimalios mėnesinės algos atskaičius mokesčius) ir apie 380,00 Eur (50 proc. nuo algos, viršijančios minimalią mėnesinę algą (atskaičius mokesčius), jeigu antstoliui būtų pateiktas prašymas mažinti išieškojimą po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui), iš viso 560,00 Eur / mėn. Taigi visi pareiškėjos įsiskolinimai (24 378,92 Eur) galėtų būti padengti per maždaug 44 mėnesius (24 378,92 / 560), t. y. per maždaug 3 metus ir 6 mėn. laikotarpį. Tokiu atveju, suma, liekanti pareiškėjai tenkinti jos ir dviejų nepilnamečių vaikų poreikius, - 494 Eur.FABĮ nustatytas 3 metų terminas, per kurį pagal galimybes tenkinami kreditorių reikalavimai, ir pasibaigus šiam terminui įstatyme nustatytomis sąlygomis bankrutuojantis asmuo atleidžiamas nuo tolesnio skolų mokėjimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytas 3 metų ir 6 mėnesių terminas laikytinas protingu terminu, per kurį galėtų būti sumokėti visi įsiskolinimai, tačiau būtina įvertinti, ar tuomet pareiškėjai liekanti 494 Eur suma yra pakankama būtiniesiems poreikiams tenkinti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokiais atvejais vertintina ir asmens šeiminė padėtis, t. y. ar asmuo, siekiantis atkurti savo mokumą, yra sudaręs santuoką, ar turi nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, ar turi kitų išlaikytinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 42, p. 168–185).Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja yra susituokusi, tačiau su sutuoktiniu gyvena skyrium, augina du nepilnamečius vaikus - D. D., gim. Duomenys neskelbtini., ir M. D., gim. Duomenys neskelbtini Pareiškėja pareiškime nurodė, kad būtiniems poreikiams tenkinti jai ir jos 2 nepilnamečiams vaikams kas mėnesį reikalinga 1 050 Eur suma: 350 Eur būsto išlaikymui, 60 Eur transporto išlaidoms, 120 Eur vaikų maitinimui mokykloje, 50 Eur vaistams ir kitoms skubioms išlaidoms, 50 Eur aprangai, avalynei, namų apyvokos daiktams, 20 Eur higienos priemonėms, 400 Eur maistui. Pareiškėjos teigimu, sutuoktinis per mėnesį skiria 250 Eur vaikų išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga yra 400 Eur (2017 m. spalio 11 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 494 Eur suma, liekanti tenkinti pareiškėjos ir dviejų nepilnamečių vaikų poreikius, nelaikytina pakankama, kadangi neužtikrintų minimalių pareiškėjos ir dviejų jos vaikų poreikių.Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad šiuo atveju negalima konstatuoti pareiškėjos mokumo, kadangi pareiškėja neturi realios galimybės viso įsiskolinimo padengti iš gaunamų pajamų. Nustačius, jog pareiškėjos ir dviejų nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti liekanti suma yra nepakankama, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininkės, nei kreditorių interesų bei pažeistų nepilnamečių vaikų interesus.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pareiškėja, teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekia tik nurašyti skolas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja kelia savo kvalifikaciją (2017 metais baigė Lietuvos verslo kolegiją), pakeitė darbovietę ir padidino savo pajamas, t. y. pareiškėja yra suinteresuota ir siekia didinti savo pajamas, todėl tikėtina, kad bankroto proceso metu taip pat didės pareiškėjos mokumas ir didės suma, skirta kreditorių reikalavimams tenkinti.Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.