Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-07-03 · Civilinė byla Nr. 2S-608-618/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-03
Bylos Nr.
2S-608-618/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01079-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Larisa Šimanskienė, Milda Skersienė, Aurimas Brazdeikis
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, A. A.
Kategorijos
  • 3.3.2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.24pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-608-618/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01079-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3; 3.5.24 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mildos Skersienės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, suinteresuoti asmenys A. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė G. Ž. pateikė teismui 2024 m. vasario 12 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, kad skolininkas A. A. nevykdo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 nustatyto įpareigojimo – per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti statinį (namelį) Nr. 37, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad iki nustatyto termino skolininkas neįvykdė 2021 m. gegužės 19 d. teismo sprendimo, todėl antstolė su prašymu kreipiasi į teismą dėl pasekmių taikymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalį.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimo netenkino. Pagrindiniai argumentai:

3.1. Nurodė, jog skolininkas iš dalies įvykdė sprendimą, pastatas Nr. 37 nugriautas, tačiau liko nesutvarkyta statybvietė. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog statybvietės sutvarkymo darbų, nebendradarbiaujant skolininkui, išieškotojai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcijai) nėra galimybių atlikti.

3.2. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nei suinteresuotas asmuo Inspekcija bylai neteikė paaiškinimų ar kitų įrodymų, kodėl nagrinėjamu atveju nepasinaudota teismo sprendime numatyta sprendimo vykdymo tvarka Inspekcijai už skolininką įvykdyti teismo sprendimą.

3.3. Pažymėjo, jog sprendimo įvykdymo tvarka numatyta tiek išduotame vykdomajame rašte, tiek tokia pareiga kyla iš Inspekcijos funkcijas ir veiklą apibrėžiančio teisinio reguliavimo.

3.4. Nurodė, kad nėra duomenų, kad sprendimą gali įvykdyti išimtinai tik statytojas A. A., t. y. kad tai yra asmeninio pobūdžio statytojo pareiga.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Nurodė, kad teismas visiškai netyrė teismo sprendimo neįvykdymo aplinkybių ir priežasčių, dėl jų visiškai nepasisakė, nors teismo sprendimas, kurį vykdyti privalo skolininkas, priimtas dar 2021 m. gegužės 19 d. ir nuo to laiko praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas – daugiau nei pakankamas laikotarpis tam, kad būtų galima pašalinti savavališkos statybos padarinius ir įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėjo, kad skolininkas yra jau atlikęs griovimo darbus ir yra likę sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad nekonstatavus teismo sprendimo neįvykdymo, nebuvo nustatytos ir vertinamos aplinkybės bei priežastys, dėl kurių skolininkas teismo sprendimo neįvykdė, nevertinta, ar yra skolininko kaltė tame, kad teismo sprendimas nustatytu terminu nebuvo įvykdytas. Nevertinęs šių aplinkybių ir iš karto perkeldamas teismo sprendimo vykdymo naštą Inspekcijai, teismas, pažeisdamas teismo sprendimo privalomumo principą, atleido skolininką nuo pareigos įvykdyti teismo sprendimą.

4.2. Pažymi, kad net ir leidus Inspekcijai nugriauti neteisėtai pastatytą statinį, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, tuo nėra paneigiama už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo asmens pareiga įvykdyti teismo sprendimą. Teismui atmetus antstolės prašymą ir nesuteikus (nepatvirtinus) Inspekcijai teisės įvykdyti teismo sprendimą skolininko lėšomis, Inspekcija nėra įgijusi teisės ir galimybės organizuoti statybvietės tvarkymo darbus vykdant teismo sprendimą skolininko lėšomis. Inspekcija neturi galimybės už skolininkus įvykdyti teismo sprendimo būtent dėl tos priežasties, kad nėra išnaudotos nuo teismo priklausančios priemonės, ne tik suteikiančios tokią teisę Inspekcijai, bet ir skatinančios už sprendimo vykdymą atsakingus asmenis įvykdyti priimtą sprendimą.

4.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023 pateiktais išaiškinimais, kadangi nesutampa minėtos civilinės bylos ir šios civilinės bylos aplinkybės.

4.4. Nurodė, kad Inspekcija negali pradėti už skolininką vykdyti sprendimo, kadangi nėra privalomojo kriterijaus – paskirtos teismo baudos – ir nėra praėjęs 6 mėn. terminas nuo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo. Teismo sprendimo neįvykdymo padarinių taikymas, suteikiant ieškovui teisę įvykdyti sprendimą, nepakeičia priešingus interesus turinčių bylos šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, kadangi tokiu būdu suteikiama tik papildoma teisė ieškovui, o ne papildoma garantija atsakovui nevykdyti teismo sprendimo.

Atsiliepimas

5. Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo apeliacinėje instancijoje esmės

6. Nustatyta, kad antstolė G. Ž. vykdo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021. Iš vykdomosios bylos Nr. 0188/24/00088 duomenų nustatyta, kad teismo sprendimu atsakovas A. A. įpareigotas per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 37, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas A. A. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) nugriauti savavališkai pastatytą atsakovo A. A. valdomą statinį Nr. 37 ir sutvarkyti statybvietę atsakovo A. A. lėšomis.

7. Inspekcija 2023 m. lapkričio 23 d. surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, jog pastatas Nr. 37 nugriautas, statybvietė nesutvarkyta. Tuo pagrindu kreipėsi į antstolę su 2024 m. sausio 10 d. prašymu priimti vykdyti vykdomąjį raštą ir vykdyti teismo sprendimą priverstinai.

8. Antstolė 2024 m. vasario 12 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-188-4859, kuriuo nustatė, kad vykdomasis raštas Nr. e2-34-1048/2021 yra iš dalies neįvykdytas, namelis Nr. 37 nugriautas, tačiau nesutvarkyta statybvietė, ir kreipėsi į teismą su prašymu dėl pasekmių taikymo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos antstolės G. Ž. prašymas skirti baudą už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo

10. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023 pateiktais išaiškinimais, netyrė teismo sprendimo nevykdymo aplinkybių ir priežasčių, dėl jų nepasisakė, mano, kad skolininkas linkęs bendradarbiauti, nes dalį teismo sprendimo yra įvykdęs, bauda būtų tinkama priemonė, kuri paskatintų efektyvesnį sprendimo vykdymą. Apeliantė argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nekonstatuodamas teismo sprendimo nevykdymo, atleido skolininką nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą, teismo sprendimo vykdymo naštą perkėlė Inspekcijai. Inspekcijos vertinimu, teismas turėjo išspręsti visus klausimus – priimti nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes ir išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sprendimas nėra asmeninė prievolė ir nėra duomenų, kad sprendimo, kaip nurodyta, negali už skolininką įvykdyti Inspekcija.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-280-916/2023, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas, faktinės aplinkybės skiriasi. Kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023, priešingai nei šioje civilinėje byloje, sprendime nebuvo nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, buvo sprendžiama dėl antrą kartą skiriamos baudos už sprendimo neįvykdymą, klausimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kai yra priimamas teismo sprendimas, kuriuo atsakovas teismo sprendimu yra įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, turi tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-168-695/2021, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-116-1120/2023); taip pat turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas); pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą gali konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014, atsižvelgusi į tai, kad poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio surašyto akto pagrįstumą ir nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, taip pat į tai, kad antstolio nurodymas į CPK 771 straipsnį pareiškime ar prašyme skirti baudą skolininkui teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013, 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014), konstatavo, jog teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Nustatęs, kad skolininko prievolė nėra asmeninė ir sprendime yra nustatyti jo neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, teismas turėtų antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytas sankcijas atmesti, tačiau kartu, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, taikyti CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimo neįvykdymo padarinius.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2021 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 įpareigojo atsakovą A. A.: 1) per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 37, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2) sutvarkyti statybvietę. Teismas nurodė teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, t. y. kad, A. A. nevykdant teismo sprendimo, statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo gali darbus atlikti Inspekcija A. A. lėšomis, nenustatė baudos, kurią jis turės sumokėti, jeigu per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Taigi Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendime aiškiai nurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai – Inspekcijos teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo.

16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, be kita ko, nurodo, kad Inspekcija neturi galimybės už skolininką įvykdyti teismo sprendimo dėl tos priežasties, kad nėra išnaudotos nuo teismo priklausančios priemonės, ne tik suteikiančios tokią teisę Inspekcijai, bet ir skatina už sprendimo vykdymą atsakingus asmenis įvykdyti priimtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, turi pagrindo iš dalies sutikti su šiais apeliantės argumentais.

17. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turėjo pateikti vienokį ar kitokį, tačiau aiškų atsakymą į išsikeltą klausimą – ar ir kokia apimtimi skolininkas yra įvykdęs teismo sprendimą, o atsakius į šį klausimą – nurodyti iš to išeinančius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti argumentuotai pasisakyta, kokio pobūdžio padarinius dar turi pašalinti skolininkas, ir atsakyta į klausimą, ar gali pati išieškotoja – Inspekcija – pašalinti šiuos padarinius skolininko sąskaita. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas to nepadarė, šių aplinkybių neišsiaiškino, todėl laikytina, kad bylos esmė liko neatskleista.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo plačiąja prasme priėmimas nėra savitikslis, bet juo turi būti išsprendžiama susidariusi teisinė situacija, kuriai išspręsti tas sprendimas ir yra priimamas. To šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepadarė – konstatavo, kad sprendimas nėra įvykdytas, t. y. nėra sutvarkyta statybvietė, nusprendė, jog sutvarkyti statybvietę gali Inspekcija. Nagrinėjamu atveju buvo reikalinga nustatyti, kokio pobūdžio yra skolininko likusi neįvykdyta pareiga ir dėl kokios priežasties teismo sprendimas nėra visiškai įvykdomas. Nustatęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo nuspręsti dėl sprendimo įvykdymo pačios išieškotojos iniciatyva (priimti nutartį taikyti arba netaikyti teismo sprendime nurodytas jo neįvykdymo pasekmes), o nustatęs išieškotojos finansinio pajėgumo savo lėšomis įvykdyti sprendimą neturėjimą, nuspręsti dėl išankstinio sprendimui vykdyti reikalingų lėšų išieškojimo iš skolininko.

19. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gruodžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 nustatyto sprendimo neįvykdymo teisinių padarinių taikymo, t. y. leidimo išieškotojai tam tikra apimtimi įvykdyti teismo sprendimą skolininko lėšomis. Pirmosios instancijos teismas iš naujo spręsdamas dėl teisinių padarinių už teismo sprendimo nevykdymą taikymo klausimą, be kita ko, turėtų imtis protingų ir proporcingų priemonių, kad išsiaiškinti ir skolininko poziciją dėl sprendimo nevykdymo.

20. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant antstolės pareiškimą, nebuvo išsiaiškintos esminės aplinkybės dėl teismo sprendimo neįvykdymo bei galimybės išieškotojai skolininko lėšomis įvykdyti neįvykdyto sprendimo dalies.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino faktines aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą, kuris naikintinas ir civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMilda SkersienėLarisa Šimanskienė