Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J., L. J., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jo argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. J. yra J. J. sutuoktinė. Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis J. J. su A. J. turėjo du vaikus V. J. ir L. J.. J. J. mirė (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje su A. J.. Nors VĮ Registrų centro duomenimis J. J. vardu nekilnojamojo turto nėra, tačiau (duomenys neskelbtini) santuokoje įgijo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas registruotas (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos A. J. vardu. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo įsigyti žemės sklypus privatinėn nuosavybėn“ leista J. J. įteisinti ir įsigyti privatinės nuosavybės teise namų valdos žemės sklypą 0,62 ha. 1994 m. rugpjūčio 1 d. Prienų rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ J. J. leista pirkti iš valstybės 2,46 ha asmeninio ūkio žemės. J. J. atsiskaitė už žemės sklypus, ką patvirtina mokėjimo pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau minėti žemės sklypai nėra įregistruoti VĮ Registrų centre. Taigi, po J. J. mirties nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis 80 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, 1/2 dalis tvarto, 1/2 dalis daržinės ir 1/2 dalis klėties, esantys (duomenys neskelbtini), kurie įgyti esant santuokoje ir buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis) bei nuosavybės teisės į 2,46 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 0,62 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kuriuos nuosavybės teisė neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Po J. J. mirties paveldėjimo byla neužvesta. A. J. faktiniu valdymu perėmė sutuoktiniui J. J. priklausiusį turtą.

2. Pareiškėja, pagrįsdama aukščiau nurodytas aplinkybes pateikė rašytinius įrodymus. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad J. J. iki mirties gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė A. J. gyventąją vietą taip pat deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos 2005 m. gegužės 11 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini), su juo iki mirties kartu gyveno žmona A. J., tuose pačiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2004 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos patiekimo“ nurodyta, kad pagal A. J. prašymą žemės ūkio ir kaimo valdos, identifikavimo Nr., (duomenys neskelbtini), perregistruotos A. J. vardu. Pareiškėja su AB „VST“ (duomenys neskelbtini) sudarė elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį namui, esančiam (duomenys neskelbtini), elektros energijai teikti (elektroninės bylos apyrašo dokumento priedai CBP-458).

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

4. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

5. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

6. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po J. J. mirties, t. y. po 2003 m. gruodžio 18 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jo sutuoktinė ir vaikai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, jis kitų įpėdinių neturėjo. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėja nurodo, kad ji po sutuoktinio mirties toliau gyveno ir iki mirties gyveno jiems bendrąja sutuoktinių nuosavybe priklausančiame name, rūpinosi ir naudojosi statiniais ir žemės sklypais, naudojosi visu likusiu turtu, augino paukščius, naudojosi žemės sklypais, ji savo vardu persiregistravo žemės ūkio ir kaimo valdas, identifikavimo Nr. 1004288486, sudarė elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį, jog būtų teikiama elektra jai ir sutuoktiniui priklausiusiam namui, turtą laikė savo turtu, t. y. ji priėmė mirusiojo palikimą iš kart po jo mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdama turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytas aplinkybes.

7. Taigi, nors A. J. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (nesant testamentinių įpėdinių, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, jo vaikams per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipus) laikoma, kad A. J. po sutuoktinio J. J. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.