Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Z. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip išplatinti, o būtent – jis ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 23 d., 21.30 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įsigijo 0,012 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,5 procento, kurias laikė automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. spalio 25 d., 13.00 val., kol narkotines medžiagas rado automobilio pirkėjas L. A.

Tokiais savo veiksmais D. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad D. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis D. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė narkotinės medžiagos įgijimo bei laikymo aplinkybes, paaiškindamas, kad prieš savaitę iki automobilio pardavimo maždaug vieną gramą kanapių už 10 Eur pirko prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), dalį suvartojo, o likutį nešiojosi su savimi galinėje kelnių kišenėje. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad galimai šių medžiagų likutį laikė galinėje kelnių kišenėje, kuomet vyko parduoti automobilio, ir būtent jis galėjo iškristi automobilyje (t. 1, b. l. 107-109, t. 2, b. l. 48- 51). Šie teismo aptarti kaltinamojo viso proceso metu nuosekliais išlikę parodymai atitinka ir kitus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta BPK nustatyta tvarka surinktais įrodymais bei kuriais neturi pagrindo abejoti ir jais nesivadovauti. Iš kaltinamojo automobilį įsigijęs ir apie rastas galimai narkotines medžiagas policijos pareigūnus informavęs L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. spalio 25 d., tvarkydamas aukcione iš D. Z. įsigytą automobilį „Audi“, jo salone rado augalinės kilmės medžiagą ir įtardamas, kad tai gali būti narkotikai, paskambino Bendrajam pagalbos centrui (t. 1, b. l. 12-15). Be kita ko, pirmiau aptartus ir tarpusavyje sutampančius proceso dalyvių parodymus patvirtina ir įvykio vietos – kaltinamojo D. Z. liudytojui L. A. parduoto automobilio 2024 m. spalio 25 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad augalinės kilmės medžiaga buvo rasta automobilio porankyje (t. 1, b. l. 22-34). Galiausiai faktą, kad kaltinamasis D. Z. bylai aktualiu laiku ir vietoje disponavo būtent narkotine medžiaga - kanapėmis, ne tik prieš tai aptarti ir į vientisą įrodymų grandinę sujungti įrodymai, bet ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinyje (vokas Nr. 2, IBPS V 2944568-24(2)) yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė - 0,012 g, o ?9 tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,5 procentai (t. 1, b. l. 62-65). Pabrėžtina, kad aptarta narkotinės medžiagos masė (0,012 g) atitinka Rekomendacijų aktualioje redakcijoje numatytą narkotinės medžiagos (kanapių (antžeminių dalių)) nedidelį kiekį (mažiau nei 5 g).

Taigi, pirmiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys byloje surinkti įrodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis D. Z. ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 23 d., 21.30 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įsigijo 0,012 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. spalio 25 d., 13.00 val., kol narkotines medžiagas rado automobilio pirkėjas L. A.

Teismas nenustatė kaltinamojo veiksmuose tikslo platinti pastarojo neteisėtai disponuotomis narkotinėmis medžiagomis. Tokią išvadą patvirtina kaltinamojo parodymai, iš kurių matyti, kad jis narkotines medžiagas – kanapes įsigijo asmeniniam vartojimui, o dalį jų suvartojęs, apie likusią ir jo parduotame automobilyje rastą dalį buvo pamiršęs ir ją tiesiog pametė automobilyje. Be kita ko, itin nedidelis šios medžiagos kiekis patvirtina pirmiau minėtus D. Z. parodymus, o būtent tai, kad pastarasis šiomis medžiagomis disponavo išimtinai asmeniniam vartojimui. Galiausiai, ir pats kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis yra traukiamas pirmą kartą.

Svarbu pabrėžti ir tai, jog išnagrinėjus baudžiamąją bylą, susipažinus su joje surinktų duomenų ir įrodymų visuma bei įvertinus D. Z. pareikšto kaltinimo turinį, teismas tikslina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, sukonkretinant disponuotų narkotinių medžiagų (kanapių) ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekį. Teismas šiuo nuosprendžiu konstatuoja, kad kaltinamasis disponavo nedideliu 0,012 g narkotinės medžiagos – kanapių kiekiu, kurios tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,5 procento, kas yra numatyta pirmiau minėtoje Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje. Toks faktinių aplinkybių patikslinimas kaltinamojo teisinės padėties nesunkina, kadangi nesikeičia padarytos ir teismo įrodytos nusikalstamos veikos teisinis kvalifikavimas, skiriamos bausmės rūšis ir (ar) dydis bei kitos esminės reikšmės procesiniam sprendimui priimti turinčios aplinkybės.

Teismas, apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų ir duomenų visumos analizę, daro jokių abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog neteisėtai disponavo narkotine medžiaga (kanapėmis (antžeminėmis dalimis) ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia, todėl pastarasis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu D. Z. ir kaltinamojo tėvas D. Z. teismui pateikė rašytinius prašymus dėl kaltinamojo D. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą jo tėvui (t. 2, b. l. 12-19).

Teismas, išnagrinėjęs D. Z. ir D. Z. pateiktus prašymus, taip pat įvertinęs šiuos asmenis charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo ir kitas esminės reikšmės turinčiais aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis atitinka visas BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo instituto sąlygas, o D. Z., teismo vertinimu, yra tinkamas laiduotojas ir galės kaltinamajam daryti realią teigiamą įtaką, kad D. Z. ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui tik galimybę, tačiau ne privalomą pareigą byloje priimti tokį procesinį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad D. Z. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis), bei tai atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieną iš laidavimo taikymo sąlygą. Be kita ko, šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė pirmą kartą, kadangi asmuo nebuvo teistas ir pastarojo atžvilgiu nebuvo pradėta kitų ikiteisminių tyrimų ir (ar) nagrinėta baudžiamųjų bylų teisme (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (t. 1, b. l. 93). Svarbu ir tai, kad tiek šios bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu D. Z. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nesistengė to neigti ir (ar) klaidinti policijos pareigūnus, prokurorą ar teismą. Be to, D. Z. viso proceso metu nuoširdžiai gailėjosi ir kritiškai vertino savo veiksmus, todėl kaltinamojo nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos ir prisipažinimas dėl inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo laikytinas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiamo klausimo (laidavimo instituto taikymo) kontekste aktualu ir tai, kad šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika reali turtinė žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai).

Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis D. Z. šiuo metu dirba (t. 1, b. l. 100), darbdavio charakterizuojamas išimtinai tik teigiamai (t. 2, b. l. 28). Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors kaltinamasis per vienerių metų laikotarpį buvo baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais ir yra būdingi didžiajai daliai vairuojančių asmenų, paskirtos baudos (administracinės nuobaudos) yra apmokėtos (t. 1, b. l. 94-98). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką ar jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra linkęs ne tik daryti nusikalstamų veikų ar šiurkščių administracinių nusižengimų, bet ir kitokios rūšies teisės pažeidimų.

Šių teismo aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų yra tai, kad pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba tinkamai laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, draudimų ir kitų teisės aktų, o šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, norėdamas pamėginti narkotinių medžiagų ir yra tvirtai pasiryžęs ateityje to nebedaryti, todėl ji laikytina atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo bei per ilgą laiką susiformavusio negatyvaus elgesio pasekmė. Spręstina, kad ateityje kaltinamasis ne tik laikysis įstatymų, bet ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, todėl D. Z. atžvilgiu yra galimas šio teisinio instituto taikymas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai arba kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Baudžiamajame įstatyme plačiau nėra detalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, todėl, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecijos teisė spręsti, ar pasirinktas laiduotojas iš tiesų yra vertas realaus teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Kaip jau minėta, iki šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje buvo gauti kaltinamojo ir jo tėvo D. Z. prašymai perduoti kaltinamąjį pastarojo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje nustatyta, kad D. Z. yra kaltinamojo tėvas, kartu gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje. Aktualu ir tai, kad D. Z. neteistas (t. 2, b. l. 24). Nepaneigtina, jog kaltinamojo tėvas D. Z. kelis kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kita vertus, šie pažeidimai yra būdingi didžiajai daliai asmenų, nėra šiurkštūs, todėl nagrinėjamu atveju negalėtų būti pagrindas teismui atsisakyti taikyti laidavimo institutą, be kita ko, pastarajam paskirtos baudos yra apmokėtos (t. 2, b. l. 20-23). Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamojo tėvas dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 26). Iš kaltinamojo ir jo tėvo D. Z. teisme duotų paaiškinimų turinio matyti, kad kaltinamasis dėl savo nusikalstamų veikų labai išgyvena, pats kaltinamasis nurodė, kad tėvas jį teisė, neigiamai vertino jo veiksmus. Aptardami tarpusavio santykius, proceso šalys nurodė, kad jie vienas kitu pasitiki, be to, tėvo nuomonė kaltinamajam yra labai svarbi ir tėvas jam yra autoritetas. Kaltinamojo tėvas taip pat patvirtino, kad po įvykio su sūnumi bendravo ilgai, tokius sūnaus veiksmus vertina blogai, tiki, kad tai pirmas ir paskutinis kartas. Šios nurodytos kaltinamojo ir laiduotojo D. Z. aplinkybės, teismo vertinimu, parodo, kad laiduotojas ne formaliai, o realiai darys įtaką kaltinamojo elgesiui ir bus neabejotinu autoritetu ateityje. Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo ir laiduotojo bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų teismo aptartų, D. Z. ir jo santykius su kaltinamuoju charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad D. Z. yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas laiduotojas, galintis daryti kaltinamajam realią teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį D. Z. atsakomybei. Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, D. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė.

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras kaltinamajam prašė skirti ilgesnės trukmės laidavimo terminą, taip pat kartu pritaikyti ir užstatą, tačiau teismas, įvertinęs pirmiau aptartas kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, kad teismo skirtinas laidavimo terminas be užstato nepaveiks kaltinamojo, jog jis ateityje nenusikalstų ir laikytųsi įstatymo. Kaip buvo minėta pirmiau, kaltinamasis D. Z. anksčiau nebuvo teistas, jo atžvilgiu taip pat nebuvo pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai, pastarasis dirba, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Be kita ko, kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė pats kaltinamasis, jis jo parduotame automobilyje rastas draudžiamas medžiagas įgijo ir jomis disponavo pirmą kartą, priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms neturi, aktyviai sportuoja, o rastų narkotinių medžiagų kiekis yra ženkliai mažesnis nei Rekomendacijų aktualioje redakcijoje numatyta šių narkotinių medžiagų nedidelio kiekio kategorija, todėl pastarojo padaryta nusikalstama veika yra laikytina labiau atsitiktinio pobūdžio, o ir pats baudžiamasis procesas turėjo akivaizdžią įtaką kaltinamajam.

Be kita ko, baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė kaltinamajam taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs D. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, teigiamą kaltinamojo asmenybę, jauną amžių, daro išvadą, kad šiuo atveju taikyti D. Z. baudžiamojo poveikio priemones nėra tikslinga ir skirtinas laidavimo institutas laikytinas pakankama priemone daryti įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 110-112), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, po objektų tyrimo likusios tyrimo objektų pakuotės (vokas su pakuote, permatomo maišelio pakuotė) (t. 1, b. l. 77-78), „Winston“ cigaretės nuorūka ir filtras (t. 1, b. l. 79-80), perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo įrašais (esantis tomo viršelio gale), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, perduodant D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, bei šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, po objektų tyrimo likusias tyrimo objektų pakuotes (voką su pakuote, permatomo maišelio pakuotę), „Winston“ cigaretės nuorūką ir filtrą, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską su jame esančiais vaizdo įrašais (esantis tomo viršelio gale), palikti saugoti prie bylos.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat išaiškinti laiduotojai D. Z., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.