Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovė M. V. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį visa apimtimi ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, todėl ieškovei kilo pareiga išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, todėl turi teisę regreso tvarka atgauti pinigus iš atsakovo. Mano, kad atsakovas turėjo ir galėjo suvokti, jog padarė eismo įvykį. Nukentėjusi transporto priemonė yra įlenkta, buvo smūgis – atsakovas ją kliudė priekine savo transporto priemonės dalimi. Eismo įvykis įvyko dieną nebuvo išskirtinių meteorologinių sąlygų. Be to, pareigūnai susipažinę su vaizdo įrašu nurodė, kad vairuotojas pravažiuoja pro nukentėjusios transporto priemonę ir stabteli. Visa šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turėjo ir galėjo suvokti, jog sukėlė eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Rašytiniais bylos duomenimis – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 24 d. vyresniosios specialistės V. P. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. buvo paskirtas tirti eismo įvykis, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. adresu: Klaipėdos m., Šilutės pl. 35, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas stovintis automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtariama, kad automobilį apgadino automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policija įvertino rašytinius įrodymus ir A. B. veiksmuose nenustatė pasišalinimo iš eismo įvykio tyčios. A. B. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, nes 2021 m. rugpjūčio 6 d. 14.34 val., Klaipėdos miesto sav., Klaipėdoje, Šilutės pl. 35, įvyko eismo įvykis, kurio metu A. B. vairuodamas automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, išvažinėdamas iš stovėjimo vietos nepasirinko saugaus šoninio tarpo, taip kliudė stovintį automobilį, todėl A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam skirta 10 Eur dydžio bauda.

Atsakovas 2020 m. rugsėjo 21 d. su ieškove (draudiku) sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria draudikas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė A. B. transporto priemonę „BMW X5 3.0D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutartis sudaryta 12 mėnesių, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. Iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2021 m. spalio 22 d. pretenzijos dėl žalos atlyginimo regreso tvarka byloje Nr. R 21-3445, matyti, jog dėl įvykusio įvykio, kurio metu atsakovo vairuojamas automobilis „BMW“ dėl jo kaltės apgadino (atsitrenkė į kitą automobilį) „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl draudikas (ieškovė) išmokėjo 559,64 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui žalai atlyginti.

Ieškovė ieškinyje tikina, kad atsakovas atsitrenkęs į kitą transporto priemonę (sukeldamas eismo įvykį) apie jį nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiu būdu atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatyme (toliau – Įstatymo) įtvirtintu pareigų, todėl ieškovė pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, įgijo teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintu už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovas savo ruožtu teigia, kad ieškovė klaidina teismą, nes policijos atliktame tyrime jo veiksmai nebuvo pripažinti pasišalinimu iš įvykio vietos.

Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo: apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Šios pareigos nevykdymo neigiamos teisinės pasekmės nustatytos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 redakcija) (toliau – Taisyklės) 60.1 punkte: jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Taip pat Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, jog draudikas sumokėjęs išmoką turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Analogiška nuostata numatyta Taisyklių 59.4 punkte.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 1 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės draudimo tikslas suponuoja, jog draudikas, kuris sumokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, neturi teisės reikalauti regreso būdu iš draudėjo ar apdraustojo draudiko nukentėjusiam asmeniui sumokėtos sumos. Tokia draudiko teisė galėtų atsirasti tik išimtiniais atvejais, pvz., kai įstatymas nukentėjusio asmens apsaugos tikslais įpareigoja draudiką mokėti draudimo išmoką, nepaisant to, kad būtų pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką (CK 6.1014 straipsnio 3, 4 dalys, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018 37 punktą). Tokios nuostatos laikomasi ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atžvilgiu

Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką Įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.

Atsakovas teikdamas savo rašytinius paaiškinimus tiek teismui, tiek Klaipėdos AVPK pareigūnams nuosekliai tvirtino nejutęs ir nesuvokęs, kad kliudė kitą stovintį automobilį, tačiau neneigė, kad taip galėjo nutikti, todėl sutiko su jam surašytu protokolu, kuriuo jam surašytas administracinis nurodymas sumokėti baudą už ANK 417 str. 7 d. pažeidimą. Atsakovas savo civilinę atsakomybę sieja su aplinkybe, jog jis nebuvo baustas administracine tvarka už tyčinį pasišalinimą iš įvykio vietos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienu veiksmu gali būti padaroma žalos skirtingoms vertybėms, kurios ginamos skirtingomis teisės šakomis, tačiau tas pats veiksmas gali būti kvalifikuojamas ir kaip nusikaltimas, ir kaip deliktas, ir kaip drausmės pažeidimas, o asmeniui už tą patį veiksmą gali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Civilinės ir administracinės atsakomybės tikslai yra skirtingi, o administracinio proceso tvarka priimti sprendimai neturi prejudicinės galios, sprendžiant civilinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad atsakovui civilinė atsakomybė gali kilti net ir tuomet kai atsakovas nėra administracine tvarka nubaustas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį grindė tuo, kad atsakovas turėjo ir galėjo suvokti, jog sukėlė eismo įvykį. Nukentėjusi transporto priemonė įlenkta, buvo smūgis – atsakovas ją kliudė priekine savo transporto priemonės dalimi. Eismo įvykis įvyko dieną, kurios metu nebuvo jokių išskirtinių meteorologinių sąlygų. Be to, pareigūnai susipažinę su vaizdo įrašu nurodė, kad vairuotojas pravažiuoja pro apgadintą automobilį ir stabteli. Atsakovas gi nurodė, kad nejuto jokio kontakto su kita transporto priemone, nes jo vairuojamas visureigis nepatyrė jokių pasekmių, nebuvo nei garso nei kontakto su kita transporto priemone. Be to, vairuojamas automobilis „BMW“ lyginant su nukentėjusiojo „Ford“ skiriasi aukščiu, gabaritais, garso izoliacija ir pan., kas tik sumažina galimybę pastebėti ar pajusti menką įvykį.

Siekdamas visapusiškai ištirti bylą, teismas pasireikalavo ir prie bylos prijungė administracinio nusižengimo bylą. Kartu su byla buvo pateiktas CD-R diskas, kuriame įrašytas vaizdo įrašas Nr. 2021_0806_180057_011[1]. Minėtame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai naudodami „Body cam“ filmuoja prekybos centro kamerų filmuotą medžiagą, kuri rodoma kompiuterio monitoriuje. Vaizdo įrašo metu pareigūnai peržiūri ir savo kamera nufilmuoja du skirtingus vaizdo įrašus (skirtingų kamerų). Pirmasis vaizdo įrašas prasideda 02.37 min vaizdo įrašo minutę ir baigiasi 03.21 min. Vaizdo įraše matoma prekybos centro aikštelė, pareigūnė filmuodama vaizdo įrašą pirštu parodo į galimą eismo įvykio vietą, tačiau tuo metu vaizdo įrašo nenufilmuoja – rodydama pirštu pakreipia kamerą žemiau, todėl vaizdo įraše nematyti nei atsakovo automobilio „BMW“, nei eismo įvykio. Kitas pareigūnų peržiūrimas vaizdo įrašas prasideda 04.30 min ir užsibaigia 04.59 min. Vaizdo įraše matomas prekybos centro aikštelėje pravažiuojantis juodos spalvos „BMW“ markės visureigis. Byloje pateiktos šešios fotografijos, kuriose matomas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vizualiai matomais kėbulo bei ratlankių pažeidimais nufotografuotas skirtingais rakursais. Ieškovės 2021 m. spalio 20 d. žalos sąmata dėl automobilio „Ford“ apgadinimų – remonto kaina 559,64 Eur. 2021 m. rugpjūčio 6 d. eismo įvykio vietos schema.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas automobilį „Ford“ kliudė priekine savo transporto priemonės dalimi, todėl turėjo tai pamatyti. Iš byloje pateiktų rašytinių bei vaizdinių duomenų, nėra galimybės patikimai nustatyti eismo įvykio mechanizmo. Pateiktame vaizdo įraše automobilių kontakto nematyti. Tai, kad vaizdo įrašas yra neinformatyvus savo tarnybiniame pranešime 2021-08-06 patvirtino Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK tyrėja L. G., kuri nurodė, kad paties eismo įvykio nesimato. Tą pačią aplinkybę, o būtent, kad paties įvykio nesimato, savo 2021-09-24 tarnybiniame pranešime nurodė ir Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo vyresnioji specialistė Vitalija Petrikienė. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu rėmėsi administracinio nusižengimo byloje esančia 2021-08-06 sudaryta eismo įvykio vietos schema. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad iš jos patikimai negalima nustatyti nei paties įvykio mechanizmo, nei kontakto pobūdžio. Be to, teismui pagrįstų abejonių kelia šios schemos sudarymo aplinkybės, nes schemoje nurodyta, kad buvo apgadintas atsakovo automobilio priekinis bamperis, nors iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad atsakovo automobilis nei tą dieną, nei vėliau nebuvo apžiūrėtas. Byloje apskritai nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovo automobiliui „BMW“ padarytus apgadinimus, o šis bylos trūkumas eliminuoja galimybę visapusiškai įvertinti kontakto pobūdį, mastą ir tuo pačiu daryti objektyviais duomenimis paremtą išvadą apie atsakovo galėjimą ir turėjimą suvokti buvusį kontaktą su kitu automobiliu. Be kita ko, ieškovės atstovė kaip dar vieną argumentą nurodė, jog pareigūnai susipažinę su vaizdo įrašu teigė, kad vairuotojas pravažiavęs pro automobilį stabtelėjo, o tai, ieškovės teigimu neabejotinai įrodo, kad atsakovas turėjo ir galėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje pateiktos vaizdo medžiagos to nustatyti neįmanoma, kadangi vaizdo įrašas nufilmuotas epizodiškai (nukreipiant kamerą nuo ekrane rodomo vaizdo įrašo). Taip pat svarbi aplinkybė, kad didžiąją dalį vaizdo įrašo kompiuterio monitoriaus apatiniame kairiajame kampe matyti užrašas „FastX2“ arba „FastX4“, kas reiškia, jog vaizdo įrašas žiūrimas pagreitintai, jo metu matomas vaizdas ilgą laiką rodomas ne vientisas, tačiau epizodiškai (stringantis), todėl net ir tokiu būdu nebūtų galima nustatyti ar automobilis buvo sustojęs ar ne. Be kita ko, teismo vertinimu net ir jei būtų nufilmuota, kad atsakovas kelioms sekundėms sustabdė automobilį, tai dar nereikštų, jog jis suvokė sukėlęs eismo įvykį. Sustoti automobilis gali dėl daugybės priežasčių (pavyzdžiui apsidairyti, įsitikinti ar nėra kitų eismo dalyvių ir pan.). Be to, nėra nurodomos tokios aplinkybės, kad pavyzdžiui vairuotojas išlipo iš automobilio ar pan., kas patvirtintų, kad jis tikrai suvokė ar galėjo suvokti, jog sukėlė eismo įvykį.

Tuo tarpu atsakovas neigdamas savo kaltę rėmėsi argumentais, kad vairuodamas nepastebėjo ir nesuvokė, kad įvykis apskritai įvyko. Jo vairuojamas automobilis „BMW“ lyginant su apgadintu „Ford“ skiriasi aukščiu, gabaritais, garso izoliacija ir pan., kas sumažino galimybę pastebėti ar pajusti menką įvykį. Be to, vairuojamas automobilis „BMW“ nepatyrė jokių apgadinimų. Teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių rašytinių duomenų, fotografijų bei vaizdo įrašo, galimybės nustatyti ar atsakovo vairuojamas automobilis „BMW“ buvo apgadintas ar ne, nėra. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į atsakovo vairuojamo automobilio ir apgadinto automobilio „Ford“ gabaritų skirtumus. Atsakovo vairuojamas visureigis yra ženkliai didesnis ir ženkliai aukštesnis nei apgadintas „Ford“ automobilis. Tikėtina, jog ir automobilio garso izoliacija yra pakankamai gera, kas galėjo turėti įtakos negirdėti pašalinių garsu išorėje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslas turi būti vertinamas ne pagal aukštesnį atidumo ir rūpestingumo standartą, kuriam taikomas maksimaliai apdairaus ir atidaus asmens standartas, tačiau pagal pakankamai apdairaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie iš esmės patvirtintų faktą, jog vairuotojas apgadinimo metu ar po jo, suvokė, kad tai padarė ir sąmoningai pasišalino. Vertinant A. B. elgesį šioje situacijoje pagal atidaus ir rūpestingo žmogaus standartus, teismas neturi pagrindo išvadai, kad vairuotojo elgesys šių standartų neatitiko. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė kitų papildomų įrodymų, pavyzdžiui nuotraukų, kuriose atsispindėtų apgadinimai ant atsakovo vairuoto automobilio „BMW“, nenurodė kitų aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, kad atsakovas negalėjo to nepastebėti ar pan. Be kita ko, policijos pareigūnai atlikę tyrimą taip pat nenustatė fakto, kad atsakovas suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino tyčia.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje atsakovo elgesio, kai jis nesustodamas nuvažiavo iš įvykio vietos negalima vertinti kaip pasišalinimo TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, net ir dėl neatsargumo. Byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių kontaktas buvo pakankamai stiprus, kad atsakovas privalėjo jį pajusti arba išgirsti (CPK 185 straipsnis). Priešingai iš byloje esantys duomenys apie automobilio „Ford“ apgadinimo mastą leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nežymus. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog A. B. nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis. Ieškovė neįrodė A. B. pasišalinimo iš įvykio vietos (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, kaip jau minėta, vertinant atsakovo elgesį pagal atidaus ir rūpestingo žmogaus standartus, darytina išvada, jog atsakovo elgesys šiuos standartus atitiko. Beje, kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato ne transporto priemonės vairuotojo atsakomybės sąlygas, bet civilinės atsakomybės draudimo apimtis. Savo esme ši teisės norma nustato nedraudžiamuosius įvykius. Nedraudžiamieji įvykiai yra reikšmingos draudimo sutarties sąlygos, todėl jų aiškinimas negali paneigti paties civilinės atsakomybės draudimo esmės ir tikslo ar taip jį riboti, kad pats civilinės atsakomybės draudimas taptų daugeliu atvejų beprasmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas teismui nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ar jas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nagrinėjamoje byloje nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.