Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui V. G. (V. G.), pareiškėjo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ atstovei Svietlanai Baracevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. (V. G.) pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys I. G. (bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Geraldis“), R. G. (bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Geraldis“), uždaroji akcinė bendrovė „Statega“, uždaroji akcinė bendrovė „Krolada“, uždaroji akcinė bendrovė „IREC Baltic“, antstolis Jonas Petrikas, M. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Tamtamas“, patvirtinti 200 Eur su PVM sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, minimalių poreikių tenkinimui per mėnesį patvirtinti 800 Eur sumą. Nurodo jo nemokumą sukėlė teismo sprendimai susiję su UAB „Neapolis“ kito akcininko suinteresuoto asmens R. G. veikla bei dėl UAB „Neapolis“ sudarytų sandorių, o ne dėl paties asmeninių interesų. Teismo posėdžio metu nurodė, kad įsidarbino įmonėje Kalingrade, kur dirbs nuotoliniu būdu, darbo sutartyje yra numatytas 300-750 Eur užmokestis per mėnesį. Nurodo, kad minimalių poreikių tenkinimui per mėnesį jam reikalinga 800 Eur suma: 190 Eur maistui, 20 Eur higienos prekėms, 130 Eur komunalinėms paslaugoms, 50 Eur transportui, 10 Eur ryšiui, 400 Eur vaiko išlaikymui. Pareiškėjo pradelstų mokėjimų suma siekia 359 106,18 Eur: R. G. ir I. G. skola siekia 212 765,63 Eur, antstoliui Jonui Petrikui – 415,37 Eur, UAB „Statega“ – 144 810 Eur, M. G. – 1115,18 Eur. Susidarius itin nepalankiai situacijai, pareiškėjas nebegali įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjo vardu yra įregistruoti 2 nekilnojamojo turto objektai: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Normantų k., Kretingalės sen., Klaipėdos rajone, bei 2) 34122/304380 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Normantų k., Kretingalės sen., Klaipėdos rajone. Pareiškėjo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Pareiškėjui priklauso BUAB „Neapolis“ 5000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, tačiau UAB „Neapolis“ yra iškelta bankroto byla, o lėšos įmonės akcininkams dar nėra paskirstytos, kadangi vyksta kiti su UAB „Neapolis“ susiję teisminiai ginčai, kurių baigtis turės įtakos galutinei per bankroto procedūrą sukauptai BUAB „Neapolis“ turto apimčiai. Pareiškėjo skolininkais yra I. G. ir R. G.. Pareiškėjas turi išlaikyti savo nepilnametę dukterį N. G., gim. 2002-12-24, kas mėnesį jai skirdamas po 400 Eur, kuri šiuo metu mokosi privačioje mokykloje, tačiau dukra planuoja pakeisti mokymosi įstaigą, todėl išlaidos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams gali būti sumažintos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius pareiškimą palaikė, prašė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjas yra nemokus, atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas. Mano, kad suinteresuotų asmenų R. G. ir I. G. atsiliepime nurodyti nesutikimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui motyvai yra neparemti jokiais įrodymais, o yra tik subjektyvi suinteresuotų asmenų nuomonė. Suinteresuoti asmenys nurodė teismui neteisingus duomenis apie pareiškėjui priklausantį turtą, jo vertę, kurie yra paneigtini byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Mano, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir yra visos sąlygos būtinos fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nėra pajėgus padengti susidariusių įsiskolinimų, teismui pateikė visus duomenis apie turimą turtą, o jo nemokumą įtakojo sudėtingi verslo santykiai. Teigia, kad iki priimtų teismų sprendimų, kurių pagrindu iš pareiškėjo buvo priteistos didelės pinigų sumos, pareiškėjas neturėjo jokių įsiskolinimų, sėkmingai vystė verslą, tačiau atsitiko nelaimė, kada iš milijoninio verslo projekto abu partneriai turėjo kreiptis dėl bankroto bylų jiems iškėlimo. Teigia, kad pareiškėjo nemokumas yra įtakotas nesėkmingo verslo priimtų sprendimų, todėl pareiškėjo atstovo nuomone, pareiškėjas turi teisę į orų gyvenimą.

Suinteresuoti asmenys R. G. ir I. G. atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Teigia, kad deklaruojama pareiškėjo padėtis ir pajamos neatspindi tikrųjų jo pajamų, pareiškėjas slepia savo tikrąją finansinę padėtį. Nurodo, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo siekia tik išvengti skolos mokėjimo kreditoriams, nes po teismo sprendimo kreditorių naudai juos informavo, kad neketina vykdyti prievolės ir pasinaudodamas bankrotu, sieks skolų kreditoriams nurašymo. Nors įsiteisėjusiu 2017 m. vasario 9 d. teismo sprendimu iš pareiškėjo kreditorių naudai yra priteista 205 290,67 Eur suma, tačiau pareiškėjas net nebandė atlyginti bent dalies nurodytos skolos, o iš karto kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Be to, nurodo, kad pareiškėjui priklauso didelės vertės turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Normantų k., Kretingalės sen., Klaipėdos raj., kurio vertė – 20 000 Eur; žemės sklypo 34122/304380 dalis, esančias Normantų k., kurių vertė - 100000 Eur; jam taip pat turėtų priklausyti iš BUAB „Neapolis“ bankroto metu gautinos sumos (suinteresuoto asmens manymu apie 200 000 Eur), 1/2 (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buto 50 proc. vertės – 35 000,00 Eur, bei (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esantis namas su žeme, kurio ½ pareiškėjas su sutuoktine padovanojo savo motinai – dovanos vertė - 350 000 Eur. Mano, kad išvardintas turtas, kurio vertė 705 000 Eur realiai priklauso pareiškėjui, o tai leidžia jam padengti turimus įsiskolinimus, todėl jis negali būti laikomas nemokiu. Taip pat mano, kad kitas pareiškėjo kreditorius UAB „Statega“ priešingai siekia pareiškėjo bankroto, o ne, kad pareiškėjas grąžintų jam skolą, todėl prašo teismo šio kreditoriaus argumentus vertinti kritiškai. Mano, jei pareiškėjo teismui pateikti duomenys būtų realūs jam trūktų lėšų savo būtiniesiems poreikiams patenkinti, tuo tarpu pareiškėjo gyvenimo būdas ir pomėgiai (važinėja prabangiu automobiliu, gyvena didelės vertės nuosavame name, formaliai priklausančiame jo motinai ir uošvienei, užsiima prabangiu sportu, keliauja, skiria didelę pinigų sumą dukros išlaikymui) įrodo, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, todėl bankroto byla pareiškėjui neturėtų būti iškelta.

Suinteresuoti asmenys UAB „Krolada“ ir UAB „IREC Baltic“ pateikė prašymą pareiškėjo prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant ir atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Mano, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, o tuo atveju, jeigu pareiškėjui bus iškelta fizinio asmens bankroto byla – leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų, susijusių su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Normantų k., Kretingalės sen., Klaipėdos rajone, išvaržymu, procedūras. Pažymi, jog tiek vykdymo veiksmai buvo pradėti, tiek ir varžytynių dalyvio mokestis buvo sumokėtas dar iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos.

Suinteresuoto asmens UAB „Statega“ atstovė teismo posėdyje sutiko su pareiškėjo prašymu iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Papildomai nurodė, kad UAB „Statega“ 2017 m. birželio 5 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 144 810 Eur skolos, kuris 2017 m. birželio 20 d. buvo pateiktas vykdyti antstolei Brigitai Tamkevičienei. Atsakydamas į teismo pateiktą klausimą suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad iš pradžių su pareiškėju buvo tartasi dėl termino išmokėti priteistas sumas, tačiau antram įmonės BUAB „Neapolis“ akcininkui UAB „Omega Capital“ prieštaraujant, nepavyko susitarti taikiai, todėl kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Taigi, nustatant nemokumo būklę turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus.

Plėtodamas minėtą praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad nutartyje, kurioje išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. <...> Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, pareiškėjas yra sudaręs povedybinę sutartį su savo sutuoktine M. G.. Pareiškėjas savo vardu registruotose banko sąskaitose piniginių lėšų neturi. Pareiškėjo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Pareiškėjas turi finansinius įsipareigojimus šiems kreditoriams: R. G. ir I. G. skola siekia 212 765,63 Eur, antstoliui Jonui Petrikui – 415,37 Eur, UAB „Statega“ – 144 810 Eur, M. G. – 1115,18 Eur. Pareiškėjas yra 57 metų amžiaus, rusakalbis, Rusijoje yra įgijęs aukštąjį universitetinį inžinerinį išsilavinimą, turi ilgametę vadovaujančio darbo patirtį. Pareiškėjas pateikė teismui OOO Inženering Zapad informacinį laišką, patvirtinantį, kad dėl kvotų trūkumo šiuo metu nėra galimybės jį įdarbinti, tačiau, pareiškėjui toliau siūloma dirbti civiliniais pagrindais nuotoliniu būdu. Pagal pareiškėjo teismui pateiktą tarp jo ir OOO Inženering Zapad sudarytą darbo sutartį, pareiškėjui numatytas 7,5 Eur valandinis darbo užmokestis, nurodant, kad dirbama po 40-100 val. per mėnesį. Pareiškėjas šiuo metu yra įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagrindinės pareiškėjo nemokumą sukėlusios priežastys susijusios su 2016 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2544-275/2016, kuriuo iš pareiškėjo priteista 205 290,67 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kreditorių R. G. ir I. G. naudai. Priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjo vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00247 vykdo antstolis Jonas Petrikas, bendra išieškotina suma su bylinėjimosi išlaidomis sudaro 212 765,63 Eur, iš kurių 415,37 Eur vykdymo išlaidos. Pagal 2016 m. vasario 19 d. pasirašytą paprastąjį vekselį pareiškėjo skola UAB „Statega“ sudaro 144 810 Eur, dėl nurodyto įsiskolinimo UAB „Statega“ išduotas vykdomasis raštas, kuris 2017 m. birželio 22 d. perduotas vykdyti antstolei Brigitai Tamkevičienei. Pareiškėjas taip pat pagal 2017 m. kovo 20 d. vykdomąjį įrašą yra skolingas 1115,18 Eur už vaiko išlaikymą M. G.. Pareiškėjas yra vienas iš 2 BUAB „Neapolis“ akcininkų, turi 5000 vnt. šios įmonės akcijų, tačiau 2011 m. spalio 21 d. šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, o įmonės lėšos bankroto metu įmonės akcininkams dar nėra paskirstytos. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Normantų k., Kretingalės sen., Klaipėdos rajone, bei 34122/304380 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Normantų k., Kretingalės sen., Klaipėdos rajone. Pareiškėjui priklauso BUAB „Neapolis“ 5000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Pareiškėjo skolininkais yra I. G. ir R. G., iš kurių yra neišieškota 27 484,80 Eur suma pareiškėjo ir M. G. naudai, taip pat iš R. G. pareiškėjo naudai yra neišieškota 5 834,94 Eur ir 5 procentų metinės palūkanos bei 107 031,44 Eur ir 5 procentų metinės palūkanos. Pareiškėjas turi išlaikyti savo nepilnametę dukrą N. G., gim. 2002-12-24.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta duomenų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015). Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl 3 metų termino taikymo nekeičia ir nemodifikuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015, išdėstyti motyvai, kad tik teismui įvertinus pareiškėjų veiksmus (neveikimą) sąžiningumo aspektu per pastaruosius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme, nurodyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu atliktus pareiškėjų veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).

Atsižvelgiant į išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, teismas nevertina pareiškėjo veiksmų nesąžiningumo aspektu, atliktų anksčiau nei prieš trejus metus. Šiuo atveju aktualus tik pareiškėjo elgesys per trejų metų laikotarpį iki kreipimosi su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos. Pareiškėjas nurodė, jog pagrindinis įsiskolinimas atsirado dėl su UAB „Neapolis“ veikla susijusių teismo sprendimų. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo pardavęs UAB „Neapolis“ akcijas UAB „Statega“, tačiau buvęs verslo partneris kreipėsi į teismą dėl sandorio nuginčijimo ir teismo priimtų sprendimų pagrindu jis liko skolingas UAB „Statega“, o pagrindinė iš jo priteista skola yra jo buvusiam verslo partneriui R. G.. Pareiškėjas savo nemokumą grindžia gaunamų pajamų ir esamų skolinių įsipareigojimų santykiu, nurodydamas, jog jo gaunamų pajamų nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas turi 5 kreditorius, kuriems yra skolingas iš viso 359 106,18 Eur. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Normantų k., Kretingalės sen., Klaipėdos rajone, bei 34122/304380 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Normantų k., Kretingalės sen., Klaipėdos rajone, kurios vertė pareiškėjo teigimu dėl sklypo specifikacijos (žemės sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, yra įregistruoti servitutai – teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas, teisė įrengti ir aptarnauti komunikacijas ir melioracinius įrenginius, taip pat įregistruota užstatymo teisė (superficies) bei specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) neatitinka VĮ Registrų centro išraše užfiksuotos jo vertės. Pareiškėjo pateiktame 2018 m. sausio 18 d. VĮ Registrų centro internetinio puslapio išraše su duomenimis apie vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį užfiksuota 1 184 000 Eur žemės sklypo (unikalus Nr. 5528‑0001-0299) rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu. Ši vertė yra mažesnė už Nekilnojamojo turto registre 2007 m. gegužės 28 d. užfiksuotą šio turto vertę.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Byloje esančioje 2017 m. birželio 30 d. konsultacijoje dėl 34122/304380 dalies iš 30,4380 ha žemės sklypo susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos statybai pardavimo kainos nurodyta, kad žemės sklypas yra uždarame gyvenamajame kvartale, pagal turto charakteristikas tikėtinas objekto pardavimas galėtų būti tik šio kvartalo gyventojams ar jų įsteigtai bendrijai, o tikėtina viso sklypo (30,4380 ha) pardavimo kaina galėtų būti iki 10 000 Eur. Pareiškėjas į bylą taip pat pateikė UAB „Newsec valuations“, įrašytos į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, 2018 m. vasario 15 d. turto vertinimo ataskaitą. Ataskaitoje vertintas turtas – 34122/304380 dalys iš 30,4380 ha žemės sklypo, esančio Normantų k., Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinamo nekilnojamojo turto vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą. Ataskaitoje nustatyta, kad viso žemės sklypo vertė yra 18 000 Eur ir pateikta išvada, kad vertinamo turto rinkos vertė 2018 m. vasario 14 d. yra 2 000 Eur. Taigi 2018 m. vasario 15 d. turto vertinimo ataskaitoje pateikti duomenys dėl pareiškėjui priklausančios žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertės iš esmės artimi į bylą 2017 m. birželio 30 d. pateiktoje konsultacijoje pažymimai turto vertei. Nors suinteresuoti asmenys R. G. ir I. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad šios žemės sklypo dalies vertė yra 100 000 Eur, tačiau šio savo teiginio nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), todėl teismas juos vertina kaip subjektyvią suinteresuotų asmenų nuomonę ir vadovaujasi pareiškėjo į bylą pateikta 2018 m. vasario 15 d. turto vertinimo ataskaita Nr. LT-18-02-15-3681. Įvertinus byloje esančius įrodymus, laikytina, kad pareiškėjui priklausančios 34122/304380 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Normantų k., Kretingalės sen., Klaipėdos rajone, galima objektyvi vertė yra apie 2000-3000 Eur. Pareiškėjui nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Normantų kaime, Klaipėdos rajone, kurio vertė VĮ registrų centro 2007 m. gegužės 25 d. duomenimis yra 28201 Eur. Pareiškėjo teigimu, šio sklypo vertė yra apie 20000-28000 Eur. Pažymėtina, kad nurodytas žemės sklypas yra areštuotas, buvo paskelbtas šio turto pardavimas iš varžytinių, tačiau varžytinės buvo atšauktos dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytame sklype yra kitam savininkui – suinteresuotam asmeniui UAB „IREC Baltic“ nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas. Patikrinus viešai prieinamus duomenis VĮ „Registrų centras“ apie šio turto vertę (http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp) nustatyta, kad šio žemės sklypo vertė yra apie 20100 Eur, t.y. artima pareiškėjo nurodytai turto vertei. Suinteresuotas asmuo R. G. savo atsiliepime į pareiškimą taip pat nurodo, kad šio žemės sklypo vertė – 20000 Eur. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytus VĮ „Registrų centras“ duomenis apie šio turto vertę, pačio pareiškėjo bei suinteresuoto asmens išreikštą nuomonę dėl sklypo vertės, kuri yra artima VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu nustatytai rinkos vertei, laiko, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Normantų kaime, Klaipėdos rajone, reali rinkos vertė yra apie 20000 Eur. Taip pat teismas pažymi, kad nors suinteresuoti asmenys R. G. ir I. G. teismui nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ir nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau nurodyti nekilnojamojo turto objektai šiuo metu viešajame registre nėra registruoti pareiškėjo vardu, sandoriai, kurių pagrindu turto savininkai įgijo nuosavybės teisę į nurodytus objektus nėra nuginčyti. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas vertina, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo nurodytą turtą laikyti pareiškėjo nuosavybe, o suinteresuotų asmenų argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.262 straipsnis).

Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Plėtodamas minėtą praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika fizinių asmenų bankroto bylose, visos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, kurių pagrindu galima spręsti apie asmens finansinę padėtį, o kartu ir apie jo objektyvias galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus, t. y. nustatinėjant FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną iš fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų, pripažintinos teisiškai reikšmingomis.

Pagal pareiškėjo teismui pateiktus duomenis bei remiantis teismų informacinės sistemos Liteko išrašu apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones pareiškėjo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių: pareiškėjas yra registruotas kaip transporto priemonės Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, o kita transporto priemonė Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininku buvo registruotas pareiškėjas šiuo metu yra išregistruota. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad jis nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi.

Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Plėtodamas minėtą praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika fizinių asmenų bankroto bylose, visos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, kurių pagrindu galima spręsti apie asmens finansinę padėtį, o kartu ir apie jo objektyvias galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus, t. y. nustatinėjant FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną iš fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų, pripažintinos teisiškai reikšmingomis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo BUAB „Neapolis“ įmonės akcininkas, kuri 2011 m. bankrutavo. Pareiškėjui priklauso BUAB „Neapolis“ 5000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“ pateiktame 2017 m. birželio 28 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad kol nebus nustatyti visi skolininkai ir kreditoriai BUAB „Neapolis“ bankroto byloje nebus patenkinti kreditoriniai reikalavimai, kurie dar gali atsirasti iki bankroto bylos pabaigos, bankroto administratorius neturi teisės mokėti akcininkams jiems priklausančio dalintino turto. Šiuo metu BUAB „Neapolis“ kaupiamojoje sąskaitoje yra 360 232,07 Eur, einamojoje sąskaitoje 59 078,70 Eur. Preliminariai įvertinus šiuo metu sukaupto turto vertę, tikėtina, jog bendrovės akcininkams bus paskirstytas 100 000 - 120 000 Eur vertės turtas, t. y. po 50 000 - 60 000 Eur kiekvienam. Tačiau ši suma yra negalutinė ir preliminari.

BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“ pateiktame 2018 m. balandžio 16 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad šiuo metu BUAB „Neapolis“ kaupiamojoje sąskaitoje yra 382 351,19 Eur, einamojoje sąskaitoje 17 970,20 Eur. Bankroto administratorius nurodo, kad šiuo metu nėra galimybės nustatyti tikslios BUAB „Neapolis“ akcininkams dalintino turto apimties, nes vyksta teisminiai ginčai, kuriuose dalyvauja nurodytas juridinis asmuo ir šių procesų baigtis turės įtakos galutinei per bankroto procesą sukaupto BUAB „Neapolis“ turto apimčiai. Nurodo, kad Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ir priimtas skundas dėl Klaipėdos apygardos 2017 m. spalio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas UAB „Valeksa“ ieškinys BUAB „Neapolis“ dėl 40470,19 Eur atlyginimo už administravimo paslaugas suteikimo; dar nepradėtas nagrinėti UAB „Omega Capital“ ieškinys dėl rangos sutarties pasirašymo su UAB „Nerstata“ dėl verslo centro pastato remonto (89827 Eur suma); sustabdyta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Statega“ ieškinį atsakovui UAB „Omega Capital“, tretysis asmuo BUAB „Neapolis“, taip pat yra nagrinėjama byla pagal UAB „Statega“ ieškinį dėl žalos atlyginimo 16888025,13 Eur sumai priteisimo iš UAB „Omega Capital“, V. G., BUAB „Neapolis“. Pažymi, kad kol nebus užbaigti visis teisminiai procesai BUAB „Neapolis“ bankroto byloje, nebus patenkinti kreditoriniai reikalavimai, kurie dar gali atsirasti iki bankroto bylos pabaigos, bankroto administratorius neturi teisės mokėti akcininkams jiems priklausančio dalintino turto. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, šiai dieniai nėra įmanoma nustatyti ar pabaigus BUAB „Neapolis“ bankroto procedūras bankroto administratoriaus 2017 m. birželio 28 d. rašte įvardintos sumos paskirstymas tarp bankrutavusios įmonės akcininkų yra realus. Teisminiai procesai BUAB „Neapolis“ bankroto byloje gali trukti neapibrėžtą laiką ir įvertinus tai, kad pareiškėjo bankroto bylos nagrinėjimo metu bankrutavusios įmonės sąskaitoje esančios lėšos negali būti paskirstytos tarp akcininkų, konstatuotina, kad pareiškėjo, kaip įmonės akcininko, reikalavimo teisė šiuo metu objektyviai negali būti vertinama sprendžiant dėl jo mokumo.

Pagal pareiškėjo teismui pateiktą tarp jo ir ribotos atsakomybės bendrovės „Inženering Zapad“ sudarytą darbo sutartį, pareiškėjui numatytas 7,5 Eur valandinis darbo užmokestis, nurodant, kad darbo apimtis vidutiniškai sudarys apie 40-100 val. per mėnesį. Pareiškėjas šiuo metu yra įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad planuojamos jo gauti pajamos į mėnesį sudarys apie 300-750 Eur. Teigia, kad dėl darbo vietų kvotų yra sudėtinga gauti leidimus dirbti Rusijos Federacijos įmonėje, tačiau jam darbdavys suteikia galimybę dirbti nuotoliniu būdu iš namų. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas visą savo gyvenimą dirbo sau, buvo verslininkas, vadovavo įmonėms, tačiau šiuo metu jo kaip verslininko reputacija yra sumenkusi dėl buvusių sudėtingų verslo santykių su buvusiu verslo partneriu. Teigia, kad pareiškėjas yra rusakalbis, jo specifinis inžinerinis išsilavinimas, kurį pareiškėjas yra įsigijęs Rusijos Federacijoje, todėl jis ir bandė darbintis Rusijos Federacijos bendrovėje. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbo sutartis yra sudaryta vieneriems metams, tačiau pareiškėjas tikisi, kad įmonės pajėgumai didės, jo darbo apimtis taip pat, o atitinkamai išaugs ir jo pajamos. Teigia, kad šiuo metu finansiškai jam padeda jo ir sutuoktinės giminaičiai.

Pažymėtina, kad fizinio asmens bankrotas nėra priemonė fiziniam asmeniui išvengti skolos mokėjimo. Fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).

Įvertinus teismo išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, t.y. objektyviai neturi galimybės savo turimas skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams viršija įstatymo nustatytą 25 MMA dydžio ribą, jo turimas nekilnojamas turtas atsižvelgiant į jo skolinius įsipareigojimus, teismo vertinimu, yra nedidelės vertės, kito turto jis neturi, o šiuo metu gaunamos pajamos nėra pakankamos skoloms per protingą terminą padengti, todėl pareiškėjas atitinka įstatyme numatytus nemokumo kriterijus.

Vien fizinio asmens nemokumas nėra pakankama aplinkybė fizinio asmens bankroto bylai iškelti. Dėl to kiekvienu atveju nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Nagrinėjamu atveju aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl LR CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Fizinių asmenų išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).

Pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir duomenis nustatyta, kad pareiškėjo įsipareigojimai yra dideli, skolos yra susidariusios teismo priimtų sprendimų pagrindu dėl pareiškėjo dalyvavimo verslo sandoriuose įmonės BUAB „Neapolis“ veikloje, jam nuosavybės teise priklausančio turto vertė ir gaunamos pajamos yra nepakankamos turimiems finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Taip pat pareiškėjas yra sudaręs sutartį dėl darbo Rusijos Federacijos įmonėje nuotoliniu būdu, numatomas gauti atlyginimas turi siekti bei viršyti minimalų darbo užmokestį Lietuvos Respublikoje, o įmonės veiklai augant galimai didės ir pareiškėjo darbo užmokestis. Pažymėtina, kad pareiškėjo kreditorių R. G. ir I. G. nesutikimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui argumentai dėl pareiškėjo nesąžiningumo taip pat, teismo vertinimu, yra nepagrįsti ir juos paneigia byloje esantys bei pareiškėjo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, todėl laikytina, kad pareiškėjas FABĮ nuostatų nepažeidė ir nėra nustatyta, kad pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.

Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačio skolininko, nei kreditorių interesų. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Yra sudaręs darbo sutartį dėl darbo nuotoliniu būdu Rusijos Federacijoje, kas įrodo pareiškėjo norą pagerinti savo finansinę padėtį ir gauti didesnes pajamas, kurios, pareiškėjui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, bus skiriamos tik kreditorių skoloms padengti. Pareiškėjas santaupų banko sąskaitose neturi, jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas teismo vertinimu, laikytinas nepakankamos vertės turimiems kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti, todėl tikėtina, kad atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas ir toliau liktų nemokus, nes pareiškėjo gaunamos pajamos neleistų pilnai padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjo mokumas, kas atitiks kreditorių interesus. Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato priemones kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir daryti įtaką bankroto procesui (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui V. G. (V. G.) bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos.

Remiantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti įmonės administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratoriumi pasiūlė skirti UAB „Tamtamas“, nurodė, kad bankroto administravimo išlaidos nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą sudarys 200 Eur su PVM. Kreditoriai kitų bankroto administratoriaus kandidatūrų nepasiūlė, prieštaravimų dėl pasiūlytos kandidatūros neišreiškė. Įstatymo 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti UAB „Tamtamas“ bankroto administratoriumi, nenustatyta. Prie pareiškimo pridėtas UAB „Tamtamas“ sutikimas, numatytas Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras. Atsižvelgęs į tai, teismas bankroto administratoriumi skiria UAB „Tamtamas“ bankroto procedūroms atlikti (Įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

FABĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas, pritardamas plano projektui, nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nustatoma suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 MMA. Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, laikytina, kad nurodyta 200 Eur suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina 200 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę panaudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas V. G. (V. G.) pareiškime nurodė, kad jo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 800 Eur lėšų suma ir pateikė šių išlaidų pagrindimo detalizaciją: per mėnesį įsipareigojo skirti po 400 Eur nepilnametės dukros išlaikymui, 190 Eur maistui, 20 Eur higienos prekėms, 130 Eur komunalinėms paslaugoms, 50 Eur transportui, 10 Eur ryšiui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis, gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Pavyzdžiui, tai galėtų būti siekiančio bankrutuoti asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklė, tam tikri objektyviai nustatyti specialieji poreikiai ir pan. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgiant į jo turtinę padėtį svarstys klausimą dėl dukros ugdymo įstaigą keitimo (iš privačios mokyklos pereiti į valstybinę), todėl jis atitinkamai gali sumažinti ir savo išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti maždaug iki 350 Eur. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo planuojamos gauti pajamos per mėnesį preliminariai sudarys nuo 300 iki 750 Eur, kurios ateityje galimai augs, įvertinus tai, kad prie nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti ir jo motina, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, siekiant išlaikyti skolininkų ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, jog pakankama pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalingų lėšų suma būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos yra 350 Eur. Pažymėtina, kad suma būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nustatoma apibrėžtam laikui, t. y. nuo teismo nutarties iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Tačiau galutinis išlaidų dydis ir kokią reikšmę šios išlaidos turės pareiškėjams vykdant įsipareigojimus kreditoriams, bus vertinamas tik teismui gavus mokumo atkūrimo plano projektą su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis). Laikytina, kad 350 Eur per mėnesį suma nėra per didelė ir (ar) pažeidžianti pareiškėjo kreditorių interesus, nepagrįstai sumažinanti pareiškėjo galimybes bent iš dalies patenkinti turimus finansinius reikalavimus kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma – 350,00 Eur (Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad jis turi stengtis gauti lėšų ne tik pragyvenimui, bet ir lėšų, kurios būtų skiriamos kreditorių reikalavimų tenkinimui.

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų skaičių, dydį, nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Dėl suinteresuotų asmenų UAB „Krolada“ ir UAB „IREC Baltic“ prašymų leisti užbaigti pradėtus vykdymo veiksmus

Suinteresuoti asmenys UAB „Krolada“ ir UAB „IREC Baltic“ pateikė teismui prašymą, tuo atveju, jeigu pareiškėjui bus iškelta fizinio asmens bankroto byla – leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų, susijusių su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Normantų k., Kretingalės sen., Klaipėdos rajone, išvaržymu, procedūras. Nurodo, kad vykdymo veiksmai jau buvo pradėti ir sumokėtas varžytinių dalyvio mokestis iki pirminės teismo nutarties dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, todėl mano, kad yra pagrindas leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus. Be to, teismui tenkinus šį prašymą antstolis gautas už iš varžytinių parduotą turtą pinigines lėšas privalėtų pervesti į administratoriaus vardu atidarytą sąskaitą, todėl nebūtų pažeisti kreditorių ir skolininko interesai.

Vadovaujantis FABĮ nuostatomis pažymėtina, kad iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, fizinio asmens turtu disponuoja, organizuoja turto realizavimą tik įsiteisėjus nutartims dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo bei mokumo atkūrimo plano patvirtinimo bankroto administratorius, o nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką. Nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo (FABĮ 18 straipsnio 3 dalis). Teismas gali leisti užbaigti antstoliui pradėtus vykdymo veiksmus, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę tik išimtiniais atvejais. Be to, visais atvejais gautos lėšos turėtų būti pervedamos į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo ir kreditoriaus UAB „Statega“ atstovai nurodė, kad nesutinka su suinteresuotų asmenų UAB „Krolada“ ir UAB „IREC Baltic“ prašymu, mano, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti realizuojamas tik bankroto procedūros metu, bankroto administratoriui paskirsčius lėšas, nes tenkinus suinteresuotų asmenų prašymą būtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Pažymi, kad bankroto proceso metu bankroto administratorius labiau užtikrintų visų kreditorių interesus stengdamasis turtą parduoti už kuo didesnę kainą.

Iš į bylą 2018 m. balandžio 18 d. pateikto antstolio Jono Petriko kontoros atstovo paaiškinimo nustatyta, kad varžytinės dėl pareiškėjui V. G. nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Normantų kaime, Klaipėdos rajone, kurių pabaiga buvo numatyta 2017 m. birželio 19 d. buvo atšauktos 2017 m. gegužės 24 d. patvarkymu, atsižvelgiant į 2017 m. gegužės 22 d. teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-9163-889/2017. Nurodo, kad varžytinių dalyvio mokestį varžytinių dalyviai sumoka ne antstoliui, o į specialią varžytinių sąskaitą. Portalą www.evaržytines.lt administruoja VĮ Registrų centras. Pažymėtina, kad bankroto proceso specifika lemia, jog bankroto procese fizinio asmens kreditoriai sprendžia dėl turto realizavimo, turto kainų, dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo. Šioje fizinio asmens bankroto bylos stadijoje kreditoriniai reikalavimai dar nėra patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, tik fizinio asmens bankroto proceso metu dalyvaujant visiems bankrutuojančio asmens kreditoriams bankrutuojančio asmens turto pardavimas labiausiai atitiktų tiek bankrutuojančio asmens, tiek jo kreditorių interesus. Atsižvelgiant į antstolio nurodytus duomenis, kad pareiškėjo turto pardavimas iš varžytinių yra atšauktas, vadovaujantis FABĮ nuostatomis bei siekiant užtikrinti visų pareiškėjo kreditorių interesus bankroto procese, laikytina, jog suinteresuotų asmenų prašymas dėl vykdymo veiksmų užbaigimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (FABĮ 18 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 270, 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iškelti pareiškėjui V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bankroto bylą.

Paskirti pareiškėjo V. G. (V. G.) bankroto administratore uždarąją akcinę bendrovę „Tamtamas“, juridinio asmens kodas 152696631, adresas Šermukšnių g. 20, Klaipėda, leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas Nr. 30a.

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 200 Eur įskaitant PVM lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo V. G. (V. G.) bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo V. G. (V. G.) būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Netenkinti suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Krolada“ ir uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ prašymo leisti baigti pradėtas pareiškėjui V. G. (V. G.) priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Normantų k., Kretingalės sen., Klaipėdos rajone, išvaržymo, procedūras.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai, VĮ Registrų centras, kreditoriams ir išieškojimą vykdantiems antstoliams.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.