Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-10-15 · Civilinė byla Nr. e2S-867-856/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-15
Bylos Nr.
e2S-867-856/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17384-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Suinteresuotas asmuo
R. K.
Pareiškėjas
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-867-856/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17384-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.14; 3.3.2.7; 3.5.14; 3.5.16. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-22204-905/2022 pagal pareiškėjos V. P. prašymą dėl termino pateikti vykdomąjį raštą vykdymui atnaujinimo, suinteresuotas asmuo R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2022 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėja V. P. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti pagal Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą 2020 m. balandžio 20 d. išduoto vykdomojo rašto (jo dublikato) pateikimo vykdyti terminą.

2. Prašyme nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu jos naudai solidariai iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Rembusta“ ir R. K. buvo priteista 55 684 Lt (16 127,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Minėto sprendimo pagrindu Šiaulių apygardos teismas 2013-11-16 išdavė vykdomąjį raštą, kuris 2014-02-01 kilusio gaisro metu buvo prarastas. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi išdavė vykdomojo rašto dublikatą. Pareiškėja pažymėjo, kad terminą pateikti vykdomąjį raštą vykdyti praleido dėl svarbių priežasčių – dėl sunkios sveikatos būklės, po eismo įvykio patirtų sužalojimų netekto darbingumo, 2014 metais kilusio gaisro.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, atnaujino terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti.

4. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai – 2012 m. kovo 23 d. ekspertizės aktas, darbingumo lygio pažymos, patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie sunkią sveikatos būklę ir netektą dalį darbingumo, o 2014 m. vasario 6 d. pažyma dėl kilusio gaisro – gaisro faktą.

5. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, atsižvelgė į tai, kad byloje buvo sprendžiama dėl žalos, susijusios su sveikata, atlyginimo, ir kad sveikatos sužalojimas taip pat galėjo lemti pareiškėjos vykdomojo rašto pateikimo vykdyti termino praleidimą. Remiantis nurodytais argumentais teismas padarė išvadą, kad terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašymą tenkino ir atnaujino terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. K. prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-22204-905/2022. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apie 2022 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą nutartį apeliantas sužinojo tik 2025 m. vasarą, paaiškėjus, jog jo atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas pagal seną vykdomąjį dokumentą. Teismas nepranešė apie pareiškėjos prašymo pateikimą ir jo nagrinėjimą, jokie procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Apeliantui taip pat nebuvo žinoma, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl jis neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos ar nuomonės dėl šių pareiškėjos reikalavimų. Dėl nurodytų priežasčių, siekiant užtikrinti teisę į sąžiningą teismo procesą, apelianto nuomone, yra pagrindas atnaujinti 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties apskundimo terminą.

6.2. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės – gaisras 2014 m. ir sveikatos būklė pagal 2012 m. dokumentus – negali pateisinti beveik dešimt metų trūkusį neveikimo laikotarpį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad pareiškėjas turi pagrįsti aktyvų domėjimąsi savo teisių įgyvendinimu ir nurodyti, kodėl veikė tik po ilgo laiko. Pareiškėja to nepadarė, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai nevertino.

6.3. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį ir bendruosius teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių principus, asmens teisinė padėtis negali būti keičiama netikėtai, ypač kai tai pažeidžia jo pagrįstus lūkesčius dėl procesinio stabilumo. Šiuo atveju apeliantas turėjo pagrįstą lūkestį, kad po penkerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo terminas pateikti jį vykdymui yra pasibaigęs. Staigus jo atnaujinimas po beveik dešimtmečio, nesuteikus suinteresuotam asmeniui galimybės pasisakyti, pažeidė šį principą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja V. P. prašo suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą kaip pateiktą praleidus nustatytą terminą atskirajam skundui pateikti be svarbių priežasčių, arba atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-22204-905/2022 palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo rezoliucija, kuria atnaujintas terminas atskirajam skundui pateikti. Suinteresuotas asmuo buvo informuotas tinkamai apie procesą, laikantis visų CPK 123 ir 133 straipsnių reikalavimų. Asmuo pats atsako už savo deklaruotos gyvenamosios vietos aktualumą, todėl tai, kad suinteresuotas asmuo neatnaujino savo duomenų gyventojų registre apie galimai pasikeitusią gyvenamąją vietą, pareiškėjos vertinimu, nelaikytinas pagrindu atnaujinti terminą remiantis CPK 78 straipsnio nuostatomis. Suinteresuotas asmuo veikė neatsakingai, nerūpestingai, todėl visas kilusias pasekmes turi prisiimti savo rizikai.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujino pagrįstai. Atskirajame skunde apeliantas nenurodė konkrečių motyvų ir pagrindų, kuriais remiantis gali būti naikinama teisėta ir pagrįsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2010-08-15 pareiškėja buvo sunkiai sužalota eismo įvykio metu dėl kaltininko R. K. didelio neatsargumo, neteisėtų veiksmų. Pareiškėjai nustatytas sunkus sveikatos sužalojimo mastas. Nuo 2018-04-12 pareiškėjai nustatytas 55 procentų netektas darbingumas. Pareiškėjos patirti sužalojimai ne tik sukėlė fizinį skausmą, gydymosi nepatogumus, tačiau apribojo socialinį aktyvumą, sukėlė depresiją, sumažino galimybes įgyvendinti savo teises ir jas ginti. Be to, netrukus po teismo sprendimo įsiteisėjimo 2014-02-01 kilusio gaisro metu buvo prarastas 2013-11-16 išduotas vykdomasis dokumentas. Visos šios priežastys sudarė pagrindą, dėl ko pareiškėja objektyviai negalėjo kreiptis pas antstolį ir laiku, t. y. penkerių metų laikotarpyje teikti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Pažymėtina, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą ir turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis); paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

10. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis).

11. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas terminas yra naikinamasis, o tai reiškia, jog pasibaigus šiam terminui, procesinė teisė paduoti skundą dėl teismo procesinio sprendimo išnyksta ir toks terminas nebegali būti atnaujinamas, be to, šis terminas dėl CPK 338 straipsnyje įtvirtintos taisyklės taikomas ne tik apeliacinių skundų, tačiau ir atskirųjų skundų padavimo atvejais (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-186/2018).

12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018 103 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Aplinkybė, kad asmuo nežinojo apie teismo procesą ir teismo procesinį sprendimą, kuriuo išspręstas jo teisių ir pareigų klausimas, gali būti, priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan., pripažįstama svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti yra naikinamasis ir jam pasibaigus prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas bei tenkinamas, vis dėlto šis terminas gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra tinkamai pranešta apie teismo priimamą procesinį sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 58 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019).

13. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

14. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-717-210/2013, ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei V. P. iš BUAB „Rembusta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, ir R. K. neturtinės žalos atlyginimą, viso 16 127,20 Eur (55 684 Lt) solidariai. Minėto sprendimo pagrindu Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. išdavė ieškovei vykdomąjį dokumentą, o 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi – jo dublikatą. 2025 m. birželio 26 d. suinteresuotas asmuo R. K. kreipėsi į teismą dėl susipažinimo su byla. Sprendimo kopija suinteresuotam asmeniui išsiųsta 2025 m. birželio 30 d.

15. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėja V. P. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti pagal Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą 2022 m. balandžio 20 d. išduoto vykdomojo rašto (jo dublikato) pateikimo vykdyti terminą. 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi teismas atnaujino pareiškėjai V. P. terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad pranešimai dėl atsiliepimo pateikimo, dėl teismo posėdžio paskyrimo, taip pat ir apelianto ginčijama 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis apeliantui išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 27 d. dokumentai grąžinti teismui kaip neįteikti. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad apie 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdį dėl įstatymų praleisto termino atnaujinimo bylos šalys buvo informuotos viešo paskelbimo būdu (www.teismai.lt.). Teismas taip pat savo iniciatyva tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro duomenis apie suinteresuoto asmens darbovietę. 2025 m. rugpjūčio 8 d. suinteresuotas asmuo R. K. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties, kartu prašydamas atnaujinti praleistą terminą nutarties apskundimui kaip praleistą dėl svarbios priežasties (apelianto teigimu, apie teismo priimtą nutartį jam tapo žinoma tik 2025 m. vasarą). Teismas 2025 m. rugpjūčio 8 d. rezoliucija atnaujino terminą atskirajam skundui paduoti, nustatė terminą atsiliepimui pateikti.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens R. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties buvo gautas 2025 m. rugpjūčio 8 d., tai yra praėjus daugiau kaip dviem su puse metų po skundžiamos nutarties priėmimo ir, nors atnaujinus terminą, atskirasis skundas 2025 m. rugpjūčio 8 d. rezoliucija buvo priimtas, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad terminui atskirajam skundui paduoti jau yra suėjęs trijų mėnesių naikinamasis terminas, o suinteresuoto asmens nurodytos priežastys dėl neinformavimo apie pareiškėjos pateikto prašymo nagrinėjimą, esant byloje duomenims apie procesinių dokumentų išsiuntimą suinteresuoto asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnio 3 dalis), viešam paskelbimui apie bylos nagrinėjimą, taip pat nesant byloje ginčo, kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-717-210/2013, ir jo pagrindu priteistą skolą pareiškėjai, negali pateisinti tokio ilgo termino praleidimo laikotarpio (daugiau nei 2,5 metų).

17. Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą, pažeidė aptartas CPK nuostatas, kas lemia apeliacinio proceso, pradėto pagal atskirąjį skundą, nutraukimą, nes atskirasis skundas pateiktas praleidus naikinamąjį procesinį terminą tokiam procesiniam dokumentui paduoti ir apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tokį terminą atnaujinti. Remiantis nurodytu, pirmosios instancijos teismo nutartis (rezoliucija) naikinama ir procesas, pradėtas pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl termino vykdomajam raštui pateikti atnaujinimo, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 5 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).

18. Nutraukus apeliacinį procesą, pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principu bei CPK 94 straipsnio nuostatomis, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė