Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. N. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose išnagrinėtas pareiškėjos G. N. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo, kurio pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones T. N. atžvilgiu, o būtent: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko N. N., (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina G. N.; 2) priteisti iš T. N. nepilnamečio vaiko N. N. naudai laikiną išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną G. N..

2. Nurodė, kad su sutuoktiniu iki 2024 m. liepos 14 d. vedė bendrą ūkį, statėsi namą, tačiau gyvenant santuokoje sutuoktinio elgesys pasikeitė, jis nuolat vartoja alkoholį, yra piktas ir agresyvus, varo iš namų, vartoja tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, gyvenimas pasidarė sunkus. Paaiškino, kad nors gyvena po vienu stogu, bet skirtinguose kambariuose, bendro ūkio nebeveda. 2024 m. rugpjūčio 7 d. sutuoktinis T. N. kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios meditacijos, ji sutiko dalyvauti, kad tik spręsti ginčą taikiai, tačiau mediacijos procesas dar nepradėtas, todėl galimai užtruks. Paaiškino, kad nuo liepos mėnesio neteko darbo, nes sutuoktinis, būdamas įmonės direktoriumi, ją atleido, yra registruota užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, tikėtina, kad gaus apie 500 Eur nedarbo išmoką. Vaiko tėvas yra darbingo amžiaus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Pareiškėja prašo išlaikymo dukrai, nes šiuo metu yra nedirbanti, ieškanti darbo, ir viena nepajėgi išlaikyti dukros, tačiau sutuoktinis atsisako teikti išlaikymą vaikui, motyvuodamas, kad nėra teismo priteista.

3. Paaiškino, kad nori teikti teismui ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bet prieš teikiant ieškinį įstatymas numato privalomąją mediaciją. Nurodė, kad šiuo metu viena rūpinasi ir išlaiko dukrą, o dukros tėvas T. N. visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo, todėl kreipiasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

12. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.

13. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir/ar turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

14. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes ir nusprendė, kad yra tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir laikinai nustatyti šalių nepilnamečio vaiko N. N. gyvenamąją vietą su motina. Teismo vertinimu, laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiks geriausius vaikų interesus ir nepažeis šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos argumentais.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, nustatyti, ar būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

16. Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina su apelianto argumentais, kad dukra gyvena jai įprastoje aplinkoje, kur jai yra sudarytos visos sąlygos augti ir vystytis, todėl teismas nepagrįstai nusprendė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su sutuoktine. Be to, kaip nurodė apeliantas, jis niekada sutuoktinės su dukra nevarė iš namų, nes žino, kad sutuoktinė kitos gyvenamosios vietos, kur galėtų gyventi su dukra, neturi, todėl dukters teisė gyventi jai tinkamoje gyvenamojoje aplinkoje yra užtikrinta.

17. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Pažymėtina, kad laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas, esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Minėta laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės.

18. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę - nustatė nepilnamečio vaiko N. N. gyvenamąją vietą su motina G. N., jos gyvenamojoje vietoje. Ši situacija neatitinka aukščiau nurodyto šioms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtino aplinkybių viseto. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, jog pareiškėja ir apeliantas gyvena kartu. Nors pareiškėja teigia, kad bendro ūkio neveda, tačiau, kaip pati nurodė, gyvena skirtinguose kambariuose. Apeliacinis teismas daro išvadą, kad abu tėvai (pareiškėja ir apeliantas) iš esmės gali užtikrinti tapačias gyvenimo sąlygas vaikui. Skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo duomenų, patvirtinančių pagrindą, juo labiau skubiai – dar iki ieškinio pareiškimo, laikinai nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su mama (CPK 176 str. 1 d.).

19. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama nutartis šioje dalyje naikintina.

20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma (270,00 Eur), motyvuodamas tuo, kad rūpinasi dukters poreikiais, ne tik moka paskolą, bet taip pat už komunalinius patarnavimus, kitas būtinas išlaidas namui išlaikyti, taip pat nuolat perka maistą produktus, kitus būtinus daiktus namams ir šalių dukrai. Taip pat teigia, kad priešingai, nei nurodė sutuoktinė, išlaikė ir šiuo metu visiškai išlaiko savo dukrą, tuo tarpu sutuoktinė G. N. nuo išėjimo iš darbo savo noru, neprisideda prie dukters išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomi argumentai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę - laikiną išlaikymo vaikui priteisimą, siekė ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir laikinai sureguliavo ginčo situaciją.

21. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Šios priemonės tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas užtikrinti vaikų interesus. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011).

22. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaikų interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

24. Pagal kasacinio teismo praktiką, nesant galimybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje išsamiai nustatyti nei tikrosios tėvų turtinės padėties, nei nepilnamečių vaikų poreikių, teisminėje praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu (ir nutarties priėmimo metu) atskaičius mokesčius yra 709 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 924 Eur, laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

26. Nagrinėjamu atveju iš esamų duomenų nėra galimybės nustatyti realios šalių turtinės padėties. Apelianto nurodyti argumentai, kad jis rūpinasi dukters poreikiais, moka už paskolą, komunalinius patarnavimus, už kitas būtinas išlaidas namui išlaikyti, taip pat nuolat perka maisto produktus, kitus būtinus daiktus namams, nesudaro pagrindo nepriteisti laikino išlaikymo dukrai. Pažymėtina, kad priteistas laikinas išlaikymas yra skirtas laikinai sureguliuoti situacijai, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, o nagrinėjamoje byloje teismas siekia užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus iki ginčo nagrinėjimo iš esmės.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, remdamasis teismų praktika ir atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sprendžia, kad 270,00 Eur laikino išlaikymo dydis vaikui nėra akivaizdžiai nepagrįstas ar neproporcingas.

28. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo klausimą, teismas paprastai negali išsamiai vertinti argumentų, susijusių su tėvų jau teikiamu išlaikymu, jų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikius ir jiems patenkinti reikalingą pinigų sumą, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Taigi, tik teisminio nagrinėjimo metu išsamiai gali būti nustatyta, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, sveikatos būklė ir su tuo susijusios galimybės gauti pajamų, kokie realūs būtinieji ir papildomi vaiko poreikiai.

29. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad paskirta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas iš T. N. laikinas išlaikymas vaikui N. N. po 270,00 Eur, yra pritaikyta pagrįstai.

30. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko N. N., gim. 2021 m. sausio 20 d., gyvenamoji vietą su jos motina G. N.; kitą nutarties dalį teismas palieka nepakeistą.

32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto T. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko N. N. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su jos motina G. N.

Kitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.