Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Galinos Blaževič, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB bankas ieškinį atsakovei A. D. dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo (atsakovės iškeldinimo).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AB DNB bankas pateikė ieškinį atsakovei A. D., kuriuo prašė iškeldinti atsakovę A. D. iš ieškovui AB DNB bankui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę perduoti ieškovui AB DNB bankui raktus nuo nurodytų patalpų, turto dokumentus bei atlaisvinant nekilnojamąjį turtą nuo asmeninių daiktų/turto; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-02-17 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo nuosavybėn buvo perduotas nekilnojamasis turtas – 0,1984 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė ginčijo 2014-02-17 turto perdavimo išieškotojui akto teisėtumą, tačiau Kauno apygardos teismas 2014-07-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1796-657/2014 atmetė Atsakovės ieškinį dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-250-381/2015 atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2014-07-22 sprendimą paliko galioti nepakeistą. 2016-01-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas informavo atsakovę, jog ji privalo atlaisvinti bankui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą iki 2016-02-20 bei perduoti bankui raktus ir visus su nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus. Šį raštą 2016-01-29 antstolis R. S. įteikė atsakovės įgaliotam asmeniui V. B.. 2016-02-18 prašyme atsakovė patvirtino, kad patvirtino, jog yra tinkamai informuota apie pareigą atlaisvinti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Turtas neatlaisvintas.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė A. D. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name. Įsigyti ar išsinuomoti kitą būstą atsakovė negali dėl to, kad pajamos nepakankamos. Be to, atsakovė laukiasi. Iškeldinimas pažeistų tiek atsakovės, tiek gimsiančio kūdikio teises. Nurodė, kad nuosavybės teise į šį turtą yra pareiškęs ir K. L., su kuriuo atsakovė per įgaliotą asmenį 2010-11-01 sudarė paprastos rašytinės formos susitarimą dėl žemės sklypo gyvenamojo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ir susitarė iki 2015-11-01 sudaryti notarinę sutartį.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovę A. D. iš ieškovui AB DNB bankui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę A. D. perduoti ieškovui AB DNB bankui raktus ir visus su nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus. Ieškovui iš atsakovės priteisė 757 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Šį turtą ieškovas įgijo 2014-02-17 Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (NTR CDB išrašas). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1796-657/2014 atmetė A. B. (D.) ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-250-381/2015 šį Kauno apygardos teismo sprendimą paliko galioti nepakeistą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo turtas priklauso jai, ar kad ji turi teisę juo naudotis. Atsakovė, kaip buvusi nekilnojamojo turto savininkė, prarado nuosavybės teises į minėtą turtą, todėl turėjo per protingą terminą išsikelti iš jo ir perduoti raktus bei dokumentus. Ieškovas ne kartą ragino atsakovę atlaisvinti turtą adresu (duomenys neskelbtini), perduoti raktus ir šio turto dokumentus, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo ir reikalavimo neįvykdė.

Pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, susitarimai dėl tolesnio naudojimosi ginčo turtu, todėl atsakovės iškeldinimas iš ieškovui priklausančio turto yra pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas. Atsakovė neatlaisvindama turto pažeidžia ieškovo teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe.

Teismas nurodė, kad atsakovės nėštumas negali lemti ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo, kadangi tai prieštarautų konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui. Atsakovės argumentai, kad neturi pakankamai pajamų įsigyti kitą būstą ar jį išsinuomoti niekaip negali pateisinti ieškovo teisėtų interesų – netrukdomai naudotis jam priklausančia nuosavybe, be to atsakovė pati turi pasirūpinti savo teisių įgyvendinimu, o ne perkelti šią pareigą kitam asmeniui.

Atsakovės argumentai, kad nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą reiškia kitas asmuo – K. L., nesudaro pagrindo ieškovo reikalavimus pripažinti nepagrįstais. Ginčo turto savininkas yra Bankas (ieškovas), nuosavybės teisės įregistruotos nekilnojamojo turto registre, savininkas pats turi teisę spręsti dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo (CK 4.37 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovė A. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-0513 sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad be absoliučios nuosavybės teisės egzistuoja ir absoliuti, Konstitucijoje įtvirtinta, norma, kad įstatymas gina nepilnamečius vaikus. Įstatymų nuostatos, ginančios vaiko teises, taikytinos ir saugant negimusio vaiko interesus. Vaiko teisių apsauga laikytina viešuoju interesu, į kurį reikia atsižvelgti sprendžiant asmens iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų klausimus. Prieš iškeldinant asmenį, kurio šeimos nariai yra nepilnamečiai asmenys, būtina išspręsti nepilnamečių būsto klausimą-jie negali būti palikti be būsto. Analogiškai turėtų būti vertinamas ir nėščiosios iškeldinimas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tik formaliai pasisakė dėl atsakovės būklės. Teismas nepagrįstai atmetė kitus ginčo sprendimo variantus.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1474-657/2016 pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovams A. D., AB DNB bankui, trečiais asmuo L. B.. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios yra ginčijamos kitoje byloje, taip viršydamas savo įgaliojimų ribas. Apeliantės vertinimu K. L. įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nebūtų sukėlęs kliūčių nagrinėti bylą, o sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos jo teisėms bei pareigoms. T.y. teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu K. L..

Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl bylos sustabdymo, dėl to, kad tuo pat metu yra nagrinėjama kita byla, kurioje iš esmės sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės perėjimo. Kitoje byloje tenkinus K. L. ieškinį, šioje byloje priimtas sprendimas netektų prasmės.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovei yra tinkamai įteiktas šaukimas. Remiantis CPK 123 straipsnio nuostatomis, procesinis sprendimas gali būti įteiktas kuriam nors kartu gyvenančiam asmeniui. Ieškiniu prašoma iškeldinti atsakovę iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra būtent šiuo adresu, o ne (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos tėvai. Laikytina, kad procesinių dokumentų įteikimas adresu (duomenys neskelbtini), nelaikytinas tinkamu. T.y. nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks įteikimas atitinka CPK 123 str. 3 d. nuostatas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DNB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, prijungti teikiamus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai dėl negimusio vaiko interesų pažeidimo yra nepagrįsti, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Vaiko teises ginančios normos nėra besąlyginis pagrindas, leidžiantis netaikyti savininko teises ginančių įstatymų. Esant dviejų teisės normų kolizijai , labai svarbu rasti jų pusiausvyrą. Vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Aplinkybė, kad apeliantė laukiasi kūdikio, savaime nesudaro pagrindo atmesti AB DNB banko ieškinį. Nors apeliantė teigia, kad jos pajamos yra nepakankamos norint įsigyti ar nuomoti būstą, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Nėra pateikta duomenų apie atsakovės sutuoktinio gaunamas pajamas ir galimybę užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti K. L., nes šis asmuo neturi jokių teisių ginčo turto atžvilgiu, o ieškinio pateikimas savaime tokių teisių nesukuria. Apeliaciniame skunde nenurodoma dėl kokių konkrečiai K. L. teisių ir pareigų nusprendė pirmosios instancijos teismas. Ieškovas nurodė, kad kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia naujus įrodymus, t.y. 2007-07-04 ir 2008-04-04 įgaliojimų kopijas, kurios patvirtina, kad apeliantė 2007-2008 metais įgaliojo savo tėvą V. B. atstovauti jai visos e įstaigose, įmonėse, teismuose ir e organizacijose ir t.t., įgyvendinat apeliantės teises ir pareigas dėl nekilnojamojo turo esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip at įgaliojo tėvą priimti jai adresuotus procesinius dokumentus. Įgaliojimai suteikti dešimties metų laikotarpiui, nėra panaikinti. Šie įrodymai patvirtina, kad apeliantės tėvas turėjo teisę priimti jai adresuotus procesinius dokumentus. Šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, apeliantė nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Šaukimas įteiktas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kartu gyvenančiam šeimos nariui. Apeliantė nurodo, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini)( 2016-03-30 išrašas iš medicininių dokumentų, K. L. patikslintas ieškinys, 2007-07-17 hipotekos lakštas). Todėl pagrįsta teismo išvada, tad šaukimo apeliantei įteikimas atitinka CPK 123 str. 3 d. reikalavimus. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo taip pat buvo įteiktas apeliantės tėvui, atsiliepimas pateiktas, t.y. apeliantei buvo žinoma apie civilinės bylos nagrinėjimą. Be to, byloje dalyvaujantis asmuo turi pareigą informuoti teismą apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą (CPK 121 str.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl vaiko teisių apsaugos sprendžiant iškeldinimo klausimą

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktu nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Tačiau ši norma nėra besąlyginis pagrindas, leidžiantis netaikyti savininko teises ginančių įstatymų, kai yra nustatytas pagrindas ginti pažeistas jo teises ir savininko teises pažeidžiančius asmenis iškeldinti iš savininkui priklausančios gyvenamosios patalpos. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Dėl to, esant dviejų teisės principų kolizijai, labai svarbu rasti jų pusiausvyrą.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė nesutikimą su ieškiniu grindė ir aplinkybe, jog ji nėščia, todėl jos iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos pažeistų ir dar negimusio vaiko interesus.

Pirmosios instancijos teisingai sprendė, kad atsakovės A. D. nėštumas negali lemti ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo, kadangi tai prieštarautų konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui, t.y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui.

Byloje nustatyta, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui AB DNB bankui. Atsakovė yra buvusi ginčo gyvenamojo namo savininkė, praradusi nuosavybės teise į minėtą nekilnojamąjį turtą. Šalis nesieja jokie sutartinai santykiai, kurie turėtų reikšmės ieškovės iškeldinimui, atsižvelgiant į jos nėštumą.

Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą

Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą teisingai nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai.

Atsakovės A. D. iškeldinimas iš ginčo gyvenamojo namo neturės įtakos L. L., kuris, apeliantės nuomone, turėjo būti įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, teisinei padėčiai, t.y. teismo sprendimas L. L. nenustatys teisių ir pareigų dėl atsakovės iškeldinimo.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

Ieškovas ieškinyje nurodęs jam žinomą atsakovės gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini) bei kitą žinomą ir galimą atsakovės adresą (duomenys neskelbtini).

Atsakovė į teismo posėdį pirmosios instancijos teisme neatvyko. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog teismo šaukimas atsakovei buvo siunčiamas dviem adresais:1. Atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), siųstas teismo šaukimas įteiktas kartu gyvenančiam asmeniui – tėvui V. B.; 2) ieškinyje nurodytu gyvenamojo namo adresu ((duomenys neskelbtini)), iš kurio ieškovas prašo atsakovę iškeldinti, siųstas teismo šaukimas atsakovei neįteiktas ir grąžintas teismui su įrašu „neatsiėmė pašte“. Teismas, įvertinus atsakovės A. D. (ankstesnė pavardė B.) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), ir kitus rašytinius įrodymus (2016-03-30 išraše iš medicininių dokumentų; K. L. 2016-03-02 patikslintame ieškinyje Kauno apygardos teismui, c. b. Nr. 2-1474-657/2016; 2007-07-17 hipotekos lakšte), kuriuose atsakovės gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovei adresuoto teismo šaukimo įteikimas atitinka CPK 123 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes įteiktas kartu gyvenančiam šeimos nariui V. B., kuris yra ir atsakovės atstovas pagal įgaliojimą, suteikiantį jam teisę tvarkyti, valdyti ir disponuoti atsakovei priklausančiu turtu, atstovauti teisme. Įgaliojime nurodytas ir turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

Atsakovė nepateikė teismui prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ar prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepranešė teismui apie jos neatvykimo priežastis, todėl teismas pagrįstai atsakovės neatvykimo priežastys pripažintino nesvarbiomis ir bylą išnagrinėjo iš esmės (CPK 246 str. 2 d.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingai išspręstai bylai, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas DNB bankas apeliacinėje instancijoje turėjo 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės A. D. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentai, pagrindo nėra.

nustatė:

apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti ieškovui AB DNB bankui (įmonės kodas 112029270) iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šeši šimtai penkis eurus) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.