Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Galinos Blaževič, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2287-920/2016 pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl teisės pripažinimo, tretieji asmenys N. R., A. H., S. G., D. K., A. K., V. G., G. P., J. R., M. K., A. V., O. G., R. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas G. R. pateikė ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys N. R., A. H., S. G., D. K., A. K., V. G., G. P., J. R., M. K., A. V., O. G., R. G., kuriuo prašė pripažinti ieškovui pirmenybės teisę įsigyti ūkinį pastatą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą indeksu 3I1p, esantį (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu G. R., pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui ir tretiesiems asmenims N. R., A. H., S. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1383 ha žemė sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 161/1383 žemės sklypo dalis. Yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Ant ieškovui, N. R. ir A. H. priklausančios ir naudojimui paskirtos žemės sklypo dalies stovi pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso Kauno miesto savivaldybei. Ieškovas dar 2011-06-03 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl ginčo ūkinio pastato pardavimo ieškovui. Kauno miesto savivaldybė neapsisprendžia kas turi pirmenybės teisę įsigyti ginčo statinį - žemės savininkas ar šalia esančio gyvenamojo namo būtų savininkai, todėl ieškovas kreipiasi į teismą su prašymu pripažinti jam pirmenybės teisę įsigyti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal 2005-06-10 notaro patvirtintą sutartį buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp A. H., N. R. bei S. G., kurią ieškovas vėliau perėmė, sudarydamas dovanojimo sutartį. Ginčo ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 3I1p, stovi būtent ant ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies. Ūkinis pastatas nėra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys. Teisių į ginčo pastatą perleidimas kitiems asmenims tiesiogiai įtakoja ieškovo galimybes naudoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir jį valdyti.

Atsiliepimais į ieškinį tretieji asmenys N. R., A. H. prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nepagrįstai ieškinį prašoma tenkinti taikant LR Žemės įstatymo 31 straipsnio nuostatų analogiją. Atsakovo teigimu nagrinėjamu atveju taikytinas iki 2015-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo nuostatos (nuo 2015-01-01 galioja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas), nes ieškovas prašymą dėl ginčo ūkinio pastato privatizavimo pateikė Kauno miesto savavaldybei iki 2015-01-01. Kadangi ginčo ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti parduodamas vadovaujantis Valstybės paramos įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. nuostatomis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), namų valdoje esančių gyvenamųjų patalpų savininkams, todėl visi patalpų savininkai turi teisę įsigyti ginčo ūkio pastatą. T.y. ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad tik žemės sklypo savininkai turi teisę į ginčo ūkio pastatą. Nurodo, kad procedūra, numatyta Valstybės paramos įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. yra pardėta, tačiau nebaigta. Be to, ne tik ieškovas pageidauja įsigyti ginčo ūkio pastatą. Atsakovo teigimu ieškovas turi teisę privatizuoti ginčo ūkio pastatą, tačiau neturi išimtinės teisės to padaryti vienas, nes kiti gyvenamojo namo , adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai turi tokią pateisę.

Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo V. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad ginčo pastatu naudojasi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų savininkai.

2015-09-14 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2015-11-27 nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2015-09-14 sprendimas už akių.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Valstybei iš ieškovo priteisė 18,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra vienas gyvenamasis namas ir 4 ūkio pastatai, o gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra 11 gyvenamosios paskirties patalpų (t. I, b.l. 69-96). Pagal 2005-06-10 notaro patvirtintą sutartį buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp A. H., N. R. bei S. G. dėl 0,1383 ha bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (e-bylos ieškinio priedas Nr. 5). Pagal 2010-07-02 dovanojimo sutartį ieškovui priklauso 161/1383 žemės sklypo dalis, kurios naudojimosi tvarka nustatyta 2005-06-10 notaro patvirtinta sutartimi (e-bylos ieškinio priedas Nr. 13). Ant ieškovui G. R., N. R. ir A. H. priklausančios ir naudojimui paskirtos žemės sklypo dalies stovi pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei (t. I, b.l. 69-76). Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) privatizavimo (e-bylos ieškinio priedai Nr. 8, 11). Atsakovas ieškovui raštiškai nurodė, kad vykdo ūkinio pastato privatizavimo procedūras (e-bylos ieškinio priedai Nr. 7, 9-10, 12). Gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkai išreiškė valią įsigyti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą indeksu 3I1p, esantį (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 33, 67, 133-134).

Teismas remdamasis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-06-19 išrašu, pagal kurį namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienas gyvenamasis namas ir 4 ūkio pastatai, o ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto indeksu 3I1p, pagrindinio tikslinio naudojimo paskirtyje yra nurodyta – pagalbinio ūkio (t. I, b.l. 69), sprendė, kad ginčo statinys pripažintinas pagalbiniu ūkiniu pastatu. Pripažinus kad ginčo statinys yra pagalbinis ūkinis pastatas, teismas nurodė, kad ginčo objekto teisinį statusą reglamentuoja Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 5 dalies nuostatos, galiojusios iki 2015-01-01 ir nuo 2015-01-01 galiojančios Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcijoje įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pagalbinio ūkio pastato pardavimo tvarką.

Teismo vertinimu ieškovo nurodytas faktas, kad ginčo statinys negali būti pripažintinas pagalbiniu ūkio pastatu, nes jame nurodyta, kokios jo dalys priklauso (duomenys neskelbtini) namo savininkams, skirtingai nei kitų 3 statinių (t. I, b.l. 70-71), negali būti pripažintas pagrįstu, nes ši aplinkybė taip pat gali reikšti, kad ginčo statinys yra bendra dalinė visų (duomenys neskelbtini) namo savininkų nuosavybė.

Nurodė, kad ieškovas teigia, kad ginčo ūkinio pastato, kuris stovi ant ieškovo žemės sklypo dalies, pardavimas vienareikšmiškai įtakoja ieškovo, kaip žemės sklypo dalies savininko, teises laisvai valdyti, naudoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, bei juo disponuoti; dėl šių aplinkybių ieškovui pripažintina pirmumo teisė įsigyti minėtą turtą remiantis Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad ginčo statinys pripažintas pagalbiniu ūkiniu pastatu. Tai reiškia, kad tarp ieškovo nurodomos Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos ir atsakovo nurodomos Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 5 dalies nuostatos, galiojusios iki 2015-01-01 bei nuo 2015-01-01 galiojančios Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcijoje įstatymo nuostatos egzistuoja teisės normų konkurencija. Tokiu atveju specialiąja, t.y. taikoma būtent šiam atvejui turėtų būti laikoma atsakovo nurodyta teisės norma, nes ginčo statinys yra pagalbinis ūkinis pastatas, o tai reiškia, kad šioje normoje yra daugiau ginčo santykio faktines aplinkybes atitinkančių požymių.

Ne tik ieškovas pageidauja įsigyti ginčo ūkinį pastatą. Tretieji asmenys naudojai ginčo pastatu ūkiniais tikslais.

Teismas nelaikė esminiais ieškovo nurodytus argumentus, kad atsakovas vilkina ginčo turto pardavimo procedūras, nes ilgą laiką kitiems asmenims neįteikia pranešimų apie vykdomas ginčo turto pardavimo procedūras. Teismas nurodė, kad suinteresuotas greitesniu ginčo statinio pardavimo procesu ieškovas galėtų padėti savivaldybei informuoti savo kaimynus apie procedūras.

Apeliaciniu skundu ieškovas G. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-03-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirmenybės teisę įsigyti statinį, esantį kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Teismas, taikydamas LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas, susiaurino ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teises. Teismas turėjo vadovautis CK 4.40 str., 4.37 str. 1 d., 6.392 str.-6.397 str., 6.394 str. 3 d., Žemės įstatymo 31 str. nuostatomis. Ieškovui, kaip žemės sklypo savininkui, atėmus teisę įsigyti atsakovui priklausantį statinį, suvaržoma teisė naudotis žemės sklypu. Be to, parduodant statinį yra reikalingas žemės sklypo savininko sutikimas, kurio nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei kiti žemės sklypo savininkai neduos. Nagrinėjamu atveju taikytina Žemės įstatymo 31 str. 1 d. nuostatos

Ginčo ūkinis pastatas stovi ant ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies, jis turi pirmenybė teisę įsigyti ginčo statinį. Jei ginčo statinys būtų parduotas kitiems asmenims, ieškovas neturėtų galimybės naudotis žeme ir taip būtų suvaržyta CK įtvirtinta teisė laisvai valdyti, naudotis bei disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Pirmosios instancijos nepagrįstai ginčo santykius kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas. Nurodo, kad butų savininkai nėra teisėti ginčo ūkinio pastato naudotojai. Ginčo pastatas yra savarankiškas nekilnojamasis daiktas. Taikant šio įstatymo nuostatas gali būti parduodami gyvenamųjų namų valdoje esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Ginčo pastatas stovi ne bendroje gyvenamojo namo valdoje.

Teismas, pripažinęs, kad remiantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) nuostatomis ieškovas turi teisę įsigyti ginčo pastato dalį, teismas turėjo pripažinti ieškovui teisę įsigyti dalį ginčo ūkinio pastato.

Atsakovas vilkina ginčo ūkinio pastato pardavimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti. Ginčo statinys pripažintinas pagalbiniu ūkiniu pastatau, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. i r5 d. nuostatos. Įsigyti ginčo pastatą pageidauja ir asmenys ir nei vienas neturi išimtinės teisės tai padaryti. Atmesdamas ieškinį teismas nebuvo susiaurintos kitų namų valdos patalpų savininkų teisės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu matyti, kad 0,1383 ha žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), Nr. esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. R. (391/1383), G. R. (161/1383), S. G. (332/1383), A. H. (499/1383). Minėtame sklype yra gyvenamasis namas, ginčo pastatas-ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis pagalbinio ūkio), dar du pastatai –ūkio pastatai, pastatas-kiemo rūsys bei kiti inžineriniai pastatai. Gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra 11 gyvenamosios paskirties patalpų. Pagal 2005-06-10 notaro patvirtintą sutartį buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp A. H., N. R. bei S. G. dėl 0,1383 ha bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2010-07-02 dovanojimo sutartį ieškovui priklauso 161/1383 žemės sklypo dalis, kurios naudojimosi tvarka nustatyta 2005-06-10 notaro patvirtinta sutartimi. Ant ieškovui G. R., N. R. ir A. H. priklausančios ir naudojimui paskirtos žemės sklypo dalies stovi pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei.

Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų taikymo dėl pirmenybės teisės įsigyti ūkinį pastatą pripažinimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinas Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 5 dalies nuostatos, galiojusios iki 2015-01-01 ir nuo 2015-01-01 galiojančios Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcijoje įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pagalbinio ūkio pastato pardavimo tvarką. Teismas šią išvadą padarė nustatęs, kad remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenimis ginčo statinys pripažintinas pagalbiniu ūkiniu pastatu, nes pagrindinio tikslinio naudojimo paskirtyje yra nurodyta – pagalbinio ūkio. Nesutikti su šia teismo išvada nėra teisinio pagrindo.

LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. numato, kad už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys. Gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys gali būti parduodamos tokių namų savininkams, suteikiant jiems pirmenybės teisę pagal Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 5 d. Nagrinėjamu atveju matyti, kad jog gyvenamajame name, kuris stovi žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 11 gyvenamosios paskirties patalpų. Visi šių patalpų savininkai, kaip minėto gyvenamojo namo bendraturčiai, turi pirmumo teisę įsigyti Kauno miesto savivaldybei priklausančius pagalbinio ūkio paskirties pastatus.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog ginčo pastatas yra savarankiškas nekilnojamasis daiktas, nes tai paneigia byloje pateikti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad butų savininkai nėra teisėti ginčo ūkinio pastato naudotojai, neturi teisinės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Šios aplinkybės vertintinos įstatymų nustatyta tvarka butų savininkams pateikus prašymus įsigyti savivaldybei priklausančius pagalbinio ūkio paskirties pastatus.

Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, padarė išvadas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.