Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovui G. R., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovės atstovei Evelinai Eidukaitei-Babianskienei, tretiesiems asmenims A. H., V. G., M. K., žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį, pareikštą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims N. R., A. H., S. G., D. K., A. K., V. G., G. P., J. R., M. K., A. V., O. G., R. G., dėl teisės pripažinimo.

ieškovas ieškiniu prašo pripažinti jam pirmenybės teisę įsigyti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą indeksu 3I1p, esantį (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu G. R., pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. 1993-0050-9039), esančio Pušų g. 7 Kaunas, pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ant ieškovui, N. R. ir A. H. priklausančios ir naudojimui paskirtos žemės sklypo dalies stovi pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kuris šiuo metu priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybė neapsisprendžia kas turi pirmenybes teise įsigyti ginčo statinį - žemės savininkas ar šalia esančio gyvenamojo namo būtų savininkai, todėl ieškovas kreipiasi į teismą su prašymu pripažinti jam pirmenybės teisę įsigyti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal 2005-06-10 notaro patvirtintą sutartį buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp A. H., N. R. bei S. G., kurią ieškovas vėliau perėmė, sudarydamas dovanojimo sutartį. Pagal susitarimą ginčo ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 31 lp, stovi būtent ant ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies. Tai leidžia teigti, kad ginčo ūkinis pastatas stovi ne bendroje gyvenamojo namo valdoje, bet konkrečiai ant ieškovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, kuri negali būti laikoma gyvenamojo namo valda. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ginčo ūkinis pastatas nėra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys- pagalbinė patalpa, bei į tai, kad minėtas ūkinis pastatas stovi ant ieškovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, kuria naudojasi tik ieškovas, darytina išvada, kad ieškovas yra akivaizdžiai labiau susijęs su ginčo ūkiniu pastatu nei kiti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų savininkai. Ginčo ūkinio pastato, kuris stovi ant ieškovo žemės sklypo dalies, pardavimas vienareikšmiškai įtakoja ieškovo, kaip žemės sklypo dalies savininko, teises laisvai valdyti, naudoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, bei juo disponuoti. Dėl šių aplinkybių ieškovui pripažintina pirmumo teisė įsigyti minėtą turtą. Kitu atveju, t.y. parduodant ginčo ūkinį pastatą tretiesiems asmenims, susidarytų tokia situacija, jog ieškovas, būdamas žemės sklypo dalies, ant kurios stovi ginčo ūkis pastatas, savininkas, negali naudotis man priklausančia žemės sklypo dalimi, o juo labiau ją valdyti, kai tuo tarpu kiti (tretieji) asmenys, besinaudojantys ginčo pastatu, be jokio teisinio pagrindo neišvengiamai naudotųsi ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi, taip pažeidžiant ieškovo, kaip žemės sklypo dalies savininko, teises. Akivaizdu, kad tokia situacija neatitiktų jokių teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų - užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginę įtaką, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymo suteikta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, žemės savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Šiuo atveju teisių į ginčo ūkinį pastatą perleidimas kitiems asmenims tiesiogiai veikia ieškovo galimybes naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir jį valdyti.

Kauno apylinkės teisme gautas atsakovės Kauno miesto savivaldybės atsiliepimas į ieškinį, kuriuo ji su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir prašo atmesti. Nurodo, kad nepagrįstas ieškinio motyvas, jog atsakovas, nors ir pabaigęs procedūrą, numatytą Valstybės paramos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nepagrįstai atsisako ieškovui parduoti ginčo pastatą, nes ginčo ūkio pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), gali būti parduodamas vadovaujantis Valstybės paramos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoms. Šioje civilinėje byloje turėtų būti taikomos Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 5 dalies nuostatos, galiojusios iki 2015-01-01, kadangi ieškovas prašymą dėl ginčo ūkinio pastato privatizavimo pateikė Kauno miesto savivaldybei iki 2015-01-01. Tačiau ir nuo 2015-01-01 įsigaliojusi Paramos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija numato analogiškas sąlygas, kaip anksčiau galiojęs Valstybės paramos įstatymas, tik naujoje įstatymo redakcijoje gyvenamųjų patalpų savininkams numatytas trumpesnis terminas apsispręsti, ar jie ketina įsigyti ūkinį pastatą, ar ne. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-06-19 išrašus, namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienas gyvenamasis namas ir 4 ūkio pastatai, o gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra 11 gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Visi gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai, o ne vienas ieškovas, turi teisę įsigyti ginčo ūkio pastatą. Kauno miesto savivaldybė, vadovaudamasi aukščiau nurodytais teisės aktais, 2014-10-03 išsiuntė visiems gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams pasiūlymą įsigyti ginčo ūkio pastatą, tačiau keturiems gyvenamųjų patalpų, esančių gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), savininkams nebuvo įteikti pranešimai. Byloje taip pat yra duomenys, jog ne tik ieškovas pageidauja įsigyti ginčo ūkio pastatą, tačiau ir gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), o dar anksčiau ir gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės, buvo išreiškusios valią įsigyti šį pastatą. Byloje pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos raštai, jų įteikimo pranešimai ar pranešimai ant vokų apie korespondencijos negavimą patvirtina, jog procedūra, numatyta Valstybės paramos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra pradėta, tačiau nebaigta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, nepagrįstas ieškinio motyvas, jog Valstybės paramos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta procedūra yra baigta, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisako sudaryti ginčo ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu. Nepagrįstas ieškinio motyvas, jog atsakovui priėmus sprendimą leisti išsipirkti ginčo ūkinį pastatą tretiesiems asmenims (ne žemės sklypo savininkams) būtų pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai. Ieškovas turi teisę privatizuoti ginčo ūkio pastatą, tačiau neturi išimtinės teisės to padaryti vienas, nes kiti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai turi tokia pat teisę, todėl kokio dydžio dalį ieškovas galėtų privatizuoti priklauso ir nuo jo kaimynų valios, kurie taip pat pageidauja įsigyti ginčo ūkio pastatą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, nepagrįstas ieškinio motyvas, kad leidus išsipirkti ginčo ūkio pastatą ne žemės sklypo savininkui, bus pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai. Ginčo ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2015-01-01 galėjo būti parduodamas vadovaujantis Valstybės paramos įstatymo 12 straipsnio 4 punktu, šiuo metu ginčo pastatas gali būti būti parduodamas vadovaujantis Paramos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), namų valdoje esančių gyvenamųjų patalpų savininkams, todėl visi patalpų savininkai be išimties turi teisę į įsigyti ginčo ūkio pastatą.

Kauno apylinkės teisme gautas trečiojo asmens N. R. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo ji su ieškovo pareikštu ieškiniu visiškai sutinka, nes ieškinys yra pagrįstas, turėtų būti tenkintinas.

Kauno apylinkės teisme gautas trečiojo asmens A. H. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo jis su ieškovo pareikštu ieškiniu visiškai sutinka, nes ieškinys yra pagrįstas, turėtų būti tenkintinas.

Kauno apylinkės teisme gautas trečiojo asmens V. G. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo ji su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka kategoriškai, prašo ieškinį atmesti, nes teisė įsigyti ginčo statinį turėtų būti suteikta visiems savininkams.

Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-12-18 išrašus adresu (duomenys neskelbtini) yra vienas gyvenamasis namas ir 4 ūkio pastatai, o gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra 11 gyvenamosios paskirties patalpų (t. I, b.l. 69-96). Pagal 2005-06-10 notaro patvirtintą sutartį buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp A. H., N. R. bei S. G. dėl 0,1383 ha bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (e-bylos ieškinio priedas Nr. 5). Pagal 2010-07-02 dovanojimo sutartį ieškovui priklauso 161/1383 žemės sklypo dalis, kurios naudojimosi tvarka nustatyta 2005-06-10 notaro patvirtinta sutartimi (e-bylos ieškinio priedas Nr. 13). Ant ieškovui G. R., N. R. ir A. H. priklausančios ir naudojimui paskirtos žemės sklypo dalies stovi pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei (t. I, b.l. 69-76). Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo (e-bylos ieškinio priedai Nr. 8, 11). Atsakovas ieškovui raštiškai nurodė, kad vykdo ūkinio pastato privatizavimo procedūras (e-bylos ieškinio priedai Nr. 7, 9-10, 12). Gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai išreiškė valią įsigyti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 33, 67, 133-134).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ginčas tarp šalių kilo dėl pirmenybės teisės įsigyti ūkinį pastatą pripažinimo bei Kauno miesto savivaldybės įpareigojimo sudaryti su ieškovu pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl pirmenybės teisės įsigyti ūkinį pastatą pripažinimo bei Kauno miesto savivaldybės įpareigojimo sudaryti su ieškovu pirkimo-pardavimo sutartį

Bylos medžiaga nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra vienas gyvenamasis namas ir 4 ūkio pastatai, o gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra 11 gyvenamosios paskirties patalpų (t. I, b.l. 69-96). Ant ieškovui G. R., N. R. ir A. H. priklausančios ir naudojimui paskirtos žemės sklypo dalies stovi pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei (t. I, b.l. 69-76).

Vertinant tarp šalių kylantį ginčą dėl pirmenybės teisės įsigyti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą indeksu 3I1p, esantį (duomenys neskelbtini) pripažinimo bei Kauno miesto savivaldybės įpareigojimo sudaryti su ieškovu G. R., pastato-ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, teismas atsižvelgia į tokias bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Visų pirma, nesutikdamas su ieškinio reikalavimu, atsakovas remiasi nuo 2015-01-01 galiojančioje Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcijoje yra numatyta, kad už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio pastatai, jų dalys, šių namų savininkams teikiant pirmenybę pagal šio straipsnio 3 dalį. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai remiasi nurodyta įstatymo norma, nes ginčo ūkinis pastatas nėra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys - pagalbinė patalpa, be to, ūkinis pastatas stovi ant ieškovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, kuria naudojasi tik ieškovas, todėl ieškovas yra akivaizdžiai labiau susijęs su ginčo ūkiniu pastatu nei kiti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų savininkai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iškyla būtinybė nustatyti, kurių teisės aktų nuostatomis reikia vadovautis sprendžiant tarp šalių kylantį ginčą dėl ginčo objekto teisinio statuso. Sprendžiant šį ginčą, t.y. ar ginčo objektas pripažintinas pagalbiniu ūkio pastatu, atsižvelgtina į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-06-19 išrašą, pagal kurį namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienas gyvenamasis namas ir 4 ūkio pastatai, o ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto indeksu 3I1p, pagrindinio tikslinio naudojimo paskirtyje yra nurodyta – pagalbinio ūkio (t. I, b.l. 69). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ginčo statinys pripažintinas pagalbiniu ūkiniu pastatu. Tai reiškia, kad ginčo objekto teisinį statusą reglamentuoja Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 5 dalies nuostatos, galiojusios iki 2015-01-01 ir nuo 2015-01-01 galiojančios Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcijoje įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pagalbinio ūkio pastato pardavimo tvarką, todėl pripažintina, kad atsakovas pagrįstai remiasi šiomis nuostatomis. Ieškovo nurodomas faktas, kad ginčo statinys negali būti pripažintinas pagalbiniu ūkio pastatu, nes jame nurodyta, kokios jo dalys priklauso (duomenys neskelbtini) namo savininkams, skirtingai nei kitų 3 statinių (t. I, b.l. 70-71), negali būti pripažintas pagrįstu, nes ši aplinkybė taip pat gali reikšti, kad ginčo statinys yra bendra dalinė visų (duomenys neskelbtini) namo savininkų nuosavybė. Antra, ieškovas nurodo, kad ginčo ūkinio pastato, kuris stovi ant ieškovo žemės sklypo dalies, pardavimas vienareikšmiškai įtakoja ieškovo, kaip žemės sklypo dalies savininko, teises laisvai valdyti, naudoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, bei juo disponuoti; dėl šių aplinkybių ieškovui pripažintina pirmumo teisė įsigyti minėtą turtą remiantis Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama; taikant šio įstatymo analogiją, analogiškai žemės sklypo savininkas turi teisę įsigyti statinį, stovintį ant jam priklausančios žemės. Vertinant šiuos ieškovo argumentus konstatuotina, kad net jei būtų taikoma ieškovo nurodoma įstatymo analogija, reiktų atsižvelgti į byloje nustatytą faktą, kad ginčo statinys pripažintas pagalbiniu ūkiniu pastatu. Tai reikštų, kad tarp ieškovo nurodomos Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos ir atsakovo nurodomos Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 5 dalies nuostatos, galiojusios iki 2015-01-01 bei nuo 2015-01-01 galiojančios Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcijoje įstatymo nuostatos egzistuoja teisės normų konkurencija. Tokiu atveju specialiąja, t.y. taikoma būtent šiam atvejui turėtų būti laikoma atsakovo nurodyta teisės norma, nes ginčo statinys yra pagalbinis ūkinis pastatas, o tai reiškia, kad šioje normoje yra daugiau ginčo santykio faktines aplinkybes atitinkančių požymių. Tuo tarpu ieškovo nurodyta teisės norma reglamentuoja kur kas bendresnio pobūdžio faktinę situaciją. Trečia, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ne tik ieškovas pageidauja įsigyti ginčo ūkio pastatą, tačiau ir gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra išreiškę valią įsigyti šį pastatą (t. I, b.l. 33, 67, 133-134), 2016-02-25 teismo posėdyje tretieji asmenys V. G., gyv. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gyv. (duomenys neskelbtini) patvirtino šias aplinkybes. Ketvirta, 2016-02-25 teismo posėdyje tretieji asmenys V. G., gyv. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gyv. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad naudojasi ginčo pastatu ūkiniais tikslais. Penkta, ieškovo argumentas, kad atsakovo nurodytos procedūros neužbaigimas metus laiko dėl neįteiktų registruotų pranešimų, kurių įteikimas objektyviai nėra galimas ir tikėtina, kad nebus galimas ateityje, tik patvirtina, kad atsakovas akivaizdžiai vilkina ginčo ūkinio pastato pardavimą, ir nepagrįstai atsisako ieškovui parduoti ginčo ūkinį pastatą, nepripažintinas esminiu bylai, nes pritartina atsakovo nurodytam argumentui, kad suinteresuotas greitesniu ginčo statinio pardavimo procesu ieškovas galėtų padėti savivaldybei informuoti savo kaimynus apie procedūras. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl pirmenybės teisės įsigyti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) pripažinimo bei Kauno miesto savivaldybės įpareigojimo sudaryti su ieškovu G. R., pastato-ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 18,56 Eur.(Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. R., a/k (duomenys neskelbtini) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu - 18,56 Eur. (aštuoniolika eurų 56 ct) valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į.k. 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.