- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-320-264/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- O. P.
- Ieškovas
- R. P.
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės O. P., atstovaujamos advokato Tomo Vildžiūno, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6495-451/2013 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei O. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo bei atsakovės O. P. priešieškinį ieškovui R. P. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai L. P., gim. (duomenys neskelbtini), sumažinant nuo 400,00 Lt iki 150,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2007-06-07 nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008-01-14 nuosprendžiu jis nuteistas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme. Dabartiniu metu atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė už ieškovo. Bylos dėl išlaikymo vaikams priteisimo nagrinėjimo eigoje ieškovas tikėjosi, kad pataisos namuose bus aprūpintas darbu, todėl neginčijo prašomos priteisti išlaikymo sumos. Tačiau nesant pataisos namuose darbo, ieškovas neišgali vaikams teikti priteisto išlaikymo. Susirasti darbo neturi galimybės, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pagal savo turtinę padėtį, padedant artimiesiems, ieškovas gali teikti tik 150,00 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui T. P. ir dukrai L. P. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-07-06 iki 2012-07-06 kiekvienam vaikui po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį, viso kiekvienam vaikui po 14400,00 Lt. Nurodė, kad ieškovas neteikė vaikams jokio išlaikymo iki ieškinio Kauno miesto apylinkės teismui pateikimo dienos t.y. iki 2012-07-06, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13948-918/2012 nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka; nustatyta šalių nepilnamečių vaikų T. P. ir L. P. gyvenamoji vieta su atsakove; iš ieškovo R. P. priteistas vaikams T. P. ir L. P. išlaikymas, kiekvienam po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-07-26) iki vaikų pilnametystės. Ieškovas R. P. nuo 2006-10-11 atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, nedirba ir darbinių pajamų negauna. Ieškovas registruotino nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė turi butą, adresu (duomenys neskelbtini), VSDFV duomenų apie atsakovės įdarbinimus Lietuvoje neturi. Kaip nurodė atsakovė, ji su vaikais gyvena Anglijoje. Šalių dukra L. P. nuo (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, esančią Londone. Šalių sūnus T. P. nuo (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą Londone. Atsakovė Londone nuomojasi butą, kurio nuomos mokestis per mėnesį sudaro 1500 svarų. Ieškovės teigimu, jos pajamos per 2011-12 metus sudaro 12978,62 svarų, išlaidos – 5172,13 svarų.
Dėl ieškinio reikalavimo sumažinti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Teismas atmetė ieškovo nurodytus motyvus išlaikymo dydžio sumažinimui kaip visiškai nepagrįstus, kadangi ieškovo nurodytos aplinkybės egzistavo 2012-12-27 teismo sprendimo priėmimo metu.
Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. priimdamas sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš ieškovo, išlaikymą priteisė nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t.y. nuo 2012-07-26, todėl išlaikymo įsiskolinimas galėtų būtų priteisiamas už tris metus, bet ne nuo 2009-07-06, o nuo 2009-07-26. Teismas įvertinęs ieškovo ir atsakovės išdėstytų argumentų ir nurodytų įrodymų visumą, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovas yra skolingas nepilnamečiams vaikams išlaikymą už tris metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad atsakovė anksčiau nereikalavo priteisti išlaikymo įsiskolinimo iš ieškovo todėl, kad jo nebuvo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškinį ir priešieškinį, bylinėjimosi išlaidos lieka šalims, nes nė vienos šalies reikalavimai nebuvo patenkinti. Įvertinęs atmestų reikalavimų sumas (ieškovo atmesto reikalavimo suma sudaro 6000 Lt (CPK 85 str. 1 d. 3 p.), atsakovės atmesto reikalavimo sumą sudaro 28 800 Lt), teismas sprendė, kad teismo sprendimas yra palankesnis atsakovui nei ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė O. P., atstovaujama advokato Tomo Vildžiūno, apeliaciniu skundu (b. l. 85-87) prašo: pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimą; priešieškinį tenkinti pilnai: priteisti iš atsakovo R. P. išlaikymo nepilnamečiam sūnui T. P. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-07-06 iki 2012-07-06 po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį, viso 14400,00 Lt; priteisti iš atsakovo R. P. išlaikymo nepilnametei dukrai L. P. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-07-06 iki 2012-07-06 po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį, viso 14400,00 Lt; likusioje dalyje palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas neteisingai ir netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas bei neįvertinus faktinių bylos aplinkybių. Teismas, nepriteisdamas išlaikymo įsiskolinimo, neatsižvelgė į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
2. Teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimo buvimo įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantei ir sprendė, kad ji neįrodė aplinkybės, jog ieškovas yra skolingas nepilnamečiams vaikams išlaikymą už tris metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas nepateikė jokio leistino įrodymo, kad jis nuo įkalinimo pradžios (t.y. nuo 2006 m.) teikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Aplinkybė, kad pateikdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo apeliantė nereikalavo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo nepatvirtina to fakto, kad išlaikymas nuo 2006 m. buvo teikiamas. Reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo santuokos nutraukimo byloje ji nepateikė, nes žinojo, kad ieškovas įkalinimo įstaigoje piktybiškai vengia įsidarbinti ir neturi jokių pajamų.
3. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Atmesdamas ieškovo ieškinį, teismas turėjo priteisti iš ieškovo bent dalį apeliantės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Ieškovas R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 91-93) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nors šalys kartu negyveno dėl ieškovo suėmimo, tačiau, padedant giminaičiams, išlaikymas vaikams buvo teikiamas reguliariai. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 gruodžio 27 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka ir priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams nuo ieškinio pateikimo dienos. Ieškovė ieškinyje neprašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo, įsiskolinimo neprašė priteisti ir bylos nagrinėjimo eigoje, o tai įrodo, kad išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija dalyje, kuria atmestas jos priešieškinis dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo tuo aspektu, kad teismas neįvertino faktinių bylos aplinkybių, priimdamas sprendimą pažeidė materialinės teisės normas, nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimo buvimo įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantei.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, teismas taip pat turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notaro, arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bendro turto padalijimo (CK 3.59 str., 3. 62 str. 3 d.). Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13948-918/2012, nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka; nustatyta šalių nepilnamečių vaikų T. P. ir L. P. gyvenamoji vieta su atsakove; iš ieškovo R. P. priteistas vaikams T. P. ir L. P. išlaikymas, kiekvienam po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-07-26) iki vaikų pilnametystės (b. l. 7-9). Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis yra privalomas kiekvienam asmeniui ir institucijai, įskaitant teismą, nagrinėjantį išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą (CPK 18 str.). Kaip matyti iš įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo, byloje pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, teismas išsprendė visus įstatymo nustatytus klausimus, privalomus išspręsti bylose dėl santuokos nutraukimo, o tai reiškia, kad ginčai dėl tų klausimų, kurie buvo arba turėjo būti išspręsti nutraukiant santuoką, iš naujo negali būti keliami. Apeliantė minėtoje byloje dėl santuokos nutraukimo nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nagrinėjamoje byloje ji priešieškinį pareiškė tik 2013-03-13, ieškovui R. P. jau kreipusis į teismą dėl 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu priteisto išlaikymo vaikams sumažinimo ir tai paneigia jos nurodytas aplinkybes, kad ieškovas iki santuokos nutraukimo neteikė išlaikymo vaikams (CPK 178 str.). Apeliantės skunde nurodomi argumentai, kad atsakovas nepateikė jokio leistino įrodymo, jog jis nuo įkalinimo pradžios (t.y. nuo 2006 m.) teikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą, šiuo atveju neturi jokios reikšmės priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Aplinkybė, kad ieškovas R. P. nuo 2006-10-11 atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nedirba ir darbinių pajamų negauna buvo žinoma ir nagrinėjama civilinėje byloje Nr. 2-13948-918/2012, todėl apeliantė turėjo galimybę minėtoje byloje pareikšti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo. O aplinkybė, kad civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo apeliantė nekėlė išlaikymo įsiskolinimo klausimo, tiesiog liudija, jog tokio įsiskolinimo iki santuokos nutraukimo nebuvo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą bei civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė (178 str.) bei pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį iki santuokos nutraukimo. Ši sprendimo dalis nekeistina.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Teisėjų kolegija laiko nepakankamais pirmosios instancijos teismo argumentus dėl palankesnio atsakovui nei ieškovei priimti teismo sprendimo, kuriais remdamasis nepriteisė iš ieškovo atsakovės turėtų išlaidų dalyje dėl ieškovo ieškinio. Aplinkybė, kad atsakovės atmestų turtinių reikalavimų suma kelis kartus didesnė nei ieškovo (ieškovo atmesto reikalavimo suma sudaro 6000 Lt (CPK 85 str. 1 d. 3 p.), atsakovės - 28 800 Lt), nėra lemianti.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).
Ieškovas ieškiniu neprašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą bei nepateikė įrodymų, kad tokias išlaidas patyrė. Atsakovė nuo žyminio mokesčio už priešieškinį yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme turėjo 2800 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 60, 61) bei 140 Lt išlaidų už dokumentų vertimą (b. l. 62, 63). Atmetus ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį, atsakovei turėjo būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą (1000 Lt). Kitos bylinėjimosi išlaidos susijusios su priešieškiniu, todėl nekompensuotinos atsakovei.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl materialinio reikalavimo iš esmės paliktinas nepakeistas, tik tikslintinas bylinėjimosi išlaidų dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš ieškovo priteistinos 1000 Lt bylinėjimosi išlaidos atsakovei, jos turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą dėl materialinio reikalavimo, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos iš ieškovo (CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.