Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. T. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad D. T., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po D. T. mirties niekas nepriėmė jos palikimo. D. T. testamento nepaliko, todėl jos įpėdiniai nustatomi pagal įstatymus, galiojusius palikimo atsiradimo dieną, t. y. jos mirties dieną (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, D. T. palikimo atsiradimo dieną taikoma 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau 1964 m. CK). 1964 m. CK 573 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės - mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Taigi, palikėjos D. T. turtą turėjo teisę pavedėti jos vaikai, tame tarpe sūnus A. T. bei ją pergyvenęs sutuoktinis A. T..

4. Pareiškėja nesikreipė dėl D. T. palikimo priėmimo dėl to, kad pareiškėjai net nebuvo žinoma, jog nei jos miręs sutuoktinis A. T., nei jo tėvas A. T. nepriėmė D. T. palikimo. Pareiškėjai nebuvo žinoma apie kokį nors D. T. turto egzistavimą. Tik bandant teisiškai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės valdą su statiniais, kur gyveno A. T. ir D. T. – (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad tam turi būti priimtas ne A. T. palikimas, bet ir D. T. palikimas. Pareiškėjos įsitikinimu, aukščiau įvardintos termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis. Nors terminas praleistas daug, tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, pareiškėjai atnaujinus terminą priimti palikimą, nebus pažeistos niekieno teisės, nes, kaip minėta, D. T. palikimo taip niekas ir nepriėmė. Tik priėmus D. T. palikimą, bus galimybė baigti tvarkyti A. T. ir D. T. žemės valdos su statiniais įteisinimą Nekilnojamojo turto registre. Atitinkamai, paveldėtojas galės rūpintis turtu, jį prižiūrėti, mokėti mokesčius. Atsižvelgiant į tai, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijai, atnaujinus terminą pareiškėjai palikimui priimti, būtų nepažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai

7. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių ir praleisto termino atnaujinimo, bei leidimo išdavimo klausimas.

Dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo

8. Dėl termino palikimo priėmimui atnaujinimo po D. T. mirties (duomenys neskelbtini) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio kodekso teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.

9. Į bylą pateiktas 2024 m. lapkričio 28 d. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas, kuriame matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus (D. T.) sudarytų testamentų, todėl palikimas konkrečiu atveju paveldimas pagal įstatymą.

10. 1964 CK 573 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės - mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Palikėjos D. T. turtą turėjo teisę pavedėti jos vaikai, t. y. sūnus A. T., miręs (duomenys neskelbtini), bei ją pergyvenęs sutuoktinis A. T., miręs (duomenys neskelbtini). Kadangi palikėja D. T. mirė (duomenys neskelbtini), terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Analogiška nuostata buvo nustatyta ir 1964 CK 588 straipsnyje - šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

12. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką termino palikimui priimti atnaujinimo bylose, yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. birželio 27 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). LAT taip pat yra nurodęs, kad klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). LAT nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje akcentuoja, kad vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (LAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). LAT šios kategorijos bylose taip pat pažymi, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (LAT 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 (S).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad nežinojo apie esantį likusį D. T. turtą, be to, buvo įsitikinusi, kad arba jos miręs sutuoktinis A. T., arba sutuoktinio tėvas A. T. yra priėmę D. T. palikimą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad I. T. praleido terminą dėl objektyvių priežasčių ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių

14. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjos praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 578 ir 582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą šešių mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.