- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-19
- Bylos Nr.
- eI3-1227-438/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00321-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- N. A.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- N. A.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. A. IĮ skundą atsakovei Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. A. dėl 2025 m. vasario 12 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. A. IĮ (toliau – pareiškėja, Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – atsakovė, Šiaulių AVMI) 2025 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. VMI-04-ANR_N-1-2025 (toliau – Nutarimas).
Nurodo, kad Nutarimu pripažinta, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 3114,00 Eur bauda. Konstatuota, kad Įmonė darbuotojų atžvilgiu būdama darbdaviu, pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies ir UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, leido A. A. 2024 m. lapkričio 29 d. dirbti Įmonei priklausančioje kavinėje „Juodasis katinas šeimos restobaras“, adresu: (duomenys neskelbtini), padavėjos pareigose (t. y. kontrolinio pirkimo metu pateikė kavinės meniu, žodžiu supažindino su dienos meniu patiekalais, nurodė patiekalų kainas, priėmė maisto patiekalų ir gėrimų užsakymų, bare pilstė gėrimus, patiekė maistą ir gėrimus, vykdė ir kito kliento aptarnavimą (tiekė klientui kavą, nunešė indus)) Įmonės naudai, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie jos priėmimą į darbą. A. A. Įmonėje įdarbinta nuo 2024 m. gruodžio 4 d.
Tvirtina, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes jame aprašytas pažeidimas nepadarytas. DK 42 straipsnio 2 dalis nustato tik pranešimo apie numatomą įdarbinimą VSDFV tvarką, o pačios nelegalaus darbo sąvokos nepateikia. Nelegalaus darbo sąvoką įvykio metu nustatė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Nelegalaus darbo konstatavimui būtina nustatyti tokias aplinkybes: fizinio asmens pavaldus darbdaviui ir jo naudai atliekamas darbas; atlyginimas už darbo funkcijų atlikimą; nėra pranešta VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Pareiškėja neginčija, kad 2024 m. lapkričio 29 d. A. A. Įmonei priklausančioje kavinėje atliko Nutarime išvardintus klientų aptarnavimo veiksmus. Neginčija ir to, kad 2024 m. lapkričio 29 d. A. A. nebuvo įdarbinta Įmonėje, taip pat ir to, kad VSDFV teritorinei įstaigai nebuvo pranešta apie jos įdarbinimą. Tačiau šių aplinkybių nepakanka konstatavimui, kad buvo nelegalus A. A. darbas Įmonėje. Nėra jokių įrodymų ir net užuominų apie tai, kad Įmonė A. A. būtų mokėjusi atlyginimą. Atvirkščiai, tiek Įmonės vadovė N. A., tiek A. A. atlyginimo pastarajai mokėjimą kategoriškai paneigė. Akcentuoja, kad A. A. yra Įmonės vadovės N. A. dukra ir atlikdama Nutarime nurodytus veiksmus, ji tik padėjo motinai, nebūdama sutarusi ir nesitikėdama gauti nei minimalų, nei jokį kitokį atlyginimą. Šiuo atveju jokio susitarimo ir net tikimybės, kad atlyginimas bus mokamas nebuvo, todėl ir atsakomybė už nelegalų darbą negali būti taikoma. Faktiškai padavėjos pareigų A. A. Įmonėje neužėmė – ji tik trumpai padėjo motinai. Prie atsiskaitymo už kavinės klientams suteiktas paslaugas A. A. nedalyvavo. Nenustatyta ir tai, kad A. A. būtų laikiusis darbo režimo, nustatytos tvarkos, grafiko, kas būtų būdinga darbo sutarčiai. Nesant visų nelegalaus darbo sudėties požymių nėra ir paties pažeidimo.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbdavio pripažinimas, jog dirbama atlygintinai; faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama; jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią.
Pažymi, kad po atlikto patikrinimo, t. y paaiškėjus pažeidimui, jog A. A. Įmonėje dirbo nelegaliai, 2024 m. gruodžio 4 d. A. A. buvo įdarbinta Įmonėje.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. A. atsiliepimu palaiko pareiškėjos skundą ir prašo jį patenkinti.
Patvirtina, kad atlikto patikrinimo metu A. A. nebuvo įdarbinta, toks dalykas tarp jos ir Įmonės dar net nebuvo sutartas ir suplanuotas. A. A. tiesiog padėjo savo motinai ir tai darė neatlygintinai, kaip kad daro ir padėdama namų ruošoje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog A. A. yra N. A. IĮ savininkės dukra bei kad ji 2024 m. lapkričio 29 d. N. A. IĮ priklausančioje kavinėje „Juodasis katinas šeimos restobaras“ kavinės lankytojams pateikė kavinės meniu, žodžiu supažindino su dienos meniu patiekalais, nurodė patiekalų kainas, priėmė maisto patiekalų ir gėrimų užsakymus, bare pilstė gėrimus, patiekė maistą ir gėrimus, ir pan.. Pareiškėja neginčija ir to, kad 2024-11-29 A. A. nebuvo įdarbinta pas pareiškėją, taip pat ir to, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai nebuvo pranešta apie A. A. įdarbinimą.
Tačiau nesutikimą su Nutarimu iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėjos veikoje nėra UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto sudėties, nes A. A., būdama N. A. dukra, minėtus kavinės klientų aptaranavimo veiksmus atliko iš giminiškų, asmeninio pobūdžio paskatų, siekdama padėti motinai, nesant susitarimo dėl atlygio mokėjimo, už atliktą darbą. Todėl nėra vieno iš būtino nelegalaus darbo sudėtį kvalifikuojančio požymio, dėl ko negalima ir atsakomybė pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Užimtumo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi Nutarimo priėmimo metu) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas yra konstatuota, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Vienas iš darbo sutarties požymių – darbdavio įsipareigojimas mokėti darbuotojui už darbo funkcijos atlikimą darbo užmokestį. Civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu susiklostančių santykių atveju sutarties vykdytojas taip pat gauna tam tikrą atlygį (atlyginimą), todėl yra reikšmingas mokamo atlygio (atlygintinumo) pobūdis, t. y. ar mokama periodiškai (sistemiškai), ar už konkretų atliktą darbą. Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu, pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-759-629/2025; 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-949-415/2019; 2022 m. spalio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1010-602/2022; 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1383-1047/2024; kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-759-629/2025, dėl atlygintinumo už atliekamą darbą, konstatuota ir tai, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje N575-3202/2011; 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1383-1047/2024). Be to, jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (žr., pvz., LAT 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015, 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi pagal suformuotą teismų praktiką aplinkybė, kad darbdavys su dirbančiuoju susitarė, jog už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo.
Nagrinėjamu atveju, A. A., netrukus po padaryto pažeidimo - 2024 m. lapkričio 29 d., buvo įdarbinta N. A. IĮ nuo 2024-12-04. Dukros ir motinos tarpusavio santykiai, taip pat nepaneigia aplinkybės bei galimybės, jog A. A. už atliktas N. A. IĮ naudai darbo funkcijas gavo atitinkamą atlygį pinigais arba natūra ir pan..
Dėl ko įrodymų vertinimo prasme, neigimas aplinkybės, jog buvo dirbama, nesant susitarimo dėl atlygio, vertinamas kritiškai bei atmetamas. Ir priešingai, faktiškai atlikti A. A. ir N. A. IĮ veiksmai, duoda pagrįstą pagrindą išvadai, jog buvo dirbama susitarus dėl atitinkamo atlygio - pinigų arba natūros ir pan..
Iš ginčijamo Nutarimo matyti, kad atsakovė pareiškėjos atžvilgiu nustatė dvi lengvinančias aplinkybes, o būtent, kad padėjo tyrimo metu išaiškinti padarytą pažeidimą ir kitą reikšmingą aplinkybę, kad darbą atliko šeimos narys, t. y. dukra. Sunkinančių aplinkybių pareiškėjos atžvilgiu nenustatyta.
Visa tai įvertinusi atsakovė laikė tikslingu pareiškėjai skirti minimalią įstatyme nustatytą baudą.
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Baudos skyrimas gali būti ginčijamas teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė bei neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio įstatymo IV skyriuje nustatytos minimalios baudos.“
Iš šios teisės normos matyti, kad tik teismui, nagrinėjančiam bylą, yra suteikta teisė skirti mažesnę piniginę baudą negu šio įstatymo IV skyriuje nustatytos minimalios baudos bei kad tokia teisė nėra suteikta institucijai priimančiai nutarimus dėl nelegalaus darbo.
Minėta, kad atsakovė įvertinusi aptartas pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir šios bylos individualias aplinkybes, priėjo išvados dėl minimalios baudos skyrimo pareiškėjai.
Nagrinėjamu atveju kolegija daro išvadą, kad aptartos aplinkybės, sudaro prielaidas bei sąlygas, taikyti pareiškėjos atžvilgiu Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jai mažesnę piniginę baudą nei yra baudos minimumas, kas atitiktų visuomenėje egzistuojančių moralės normų nuostatas, o tuo pačiu teisingumo ir protingumo principų kriterijus.
Dėl šių priežasčių ginčijamas Nutarimas keičiamas, juo pareiškėjai paskirtą 3114,00 Eur baudą, mažinant iki 500 Eur baudos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos N. A. IĮ skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. VMI-04-ANR_N-1-2025 pakeisti:
N. A. IĮ paskirtą 3114,00 Eur baudą sumažinti iki 500 Eur baudos dydžio.
Likusioje dalyje Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. VMI-04-ANR_N-1-2025 palikti nepakeistą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.