Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Valmeda“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 31919 (toliau – ir Nutarimas). Preiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. VDI Nutarime darbuotojų atrankos procesas traktuotas kaip darbas, todėl padaryta nepagrįsta išvada, jog Bendrovėje buvo vykdomas nelegalus darbas. A.-L. H. ir P. K. (P. K.) (toliau – ir Kandidatai, Nepilnamečiai) pretendavo į darbo vietą Bendrovėje. Kaip Bendrovėje yra įprasta, jie dalyvavo atrankoje, atlikdami praktinę užduotį, apie kurią žinojo ir aiškiai suprato, ką liudija pačių Kandidatų pareiškimai, užfiksuoti Nutarime. Kandidatai nurodė, kad jiems „pasiūlė ateiti į pokalbį“, „pasiūlė ateiti pabandyti“, t. y. į Bendrovę jie ėjo ne pasirašyti darbo sutarties ar į pirmą darbo dieną, tačiau būtent į pokalbį, o vėliau – į kitą atrankos etapą, pasibandymą dirbti. Tai, kad Kandidatai suprato, jog jiems joks darbas nėra pažadėtas ir tas pasibandymas nereiškia nei pačios darbo pradžios, nei jokiu būdu negarantuoja, kad darbas bus suteiktas, o parodo, jog tai yra atrankos stadija, matoma ir iš pačių asmenų po atrankos rašytų SMS žinučių su klausimu „ar priimate mane į darbą?“ Taip pat Kandidatai aiškiai žinojo, kad į atitinkamas pozicijas yra ir kitų kandidatų, kurie bus vertinami. Nutarime paminėta, jog jie aiškiai nurodė, kad „buvo dar keli kandidatai ir juos irgi reikėjo įvertinti“. Tai rodo, jog Kandidatai puikiai suprato, kad jokia darbo sutartis nėra sudaroma, darbas nėra prasidėjęs ir netgi nėra pažadėtas ir nebūtinai jie bus į jį priimti. Šalys nebuvo sutarusios būtinųjų darbo sutarties sąlygų, dėl ko būtų galima konstatuoti nelegalų darbą dėl rašytinės darbo sutarties trūkumo.

2.2. Atranka negarantuoja darbo atitinkamoje darbovietė ir negali būti suprantama kaip asmenų darbas, už kurį turi būti mokama. Pačios atrankos procedūros nėra sureguliuotos Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) ir darbdavys iš esmės yra laisvas pasirinkti, kokiu būdu ir kokia forma vykdyti darbuotojų atranką. Dėl darbo specifikos atranka Bendrovėje vykdoma ne tik pokalbio forma, o siūlant kandidatams atlikti atitinkamas praktines užduotis, susijusias su būsimu darbu. VDI Nutarime akcentuoja, kad tokia atranka Bendrovėje nėra įforminta raštu. Visgi, reikalavimo turėti rašytinę kandidatų atrankos ir priėmimo į darbą tvarką nei DK, nei joks kitas įstatymas nenumato. Todėl tai, kad visa atrankos procedūra nėra išdėstyta raštu, nepanaikina fakto, kad Bendrovėje atrankos vykdomos su pasirinkto tipo praktinėmis užduotimis. Įprastai prieš panašaus tipo atrankas Bendrovė kandidatams pateikia rašytinės formos dokumentą, kuriame prašo išreikšti savo susipažinimą su tuo, kad tam tikros užduoties atlikimas yra atrankos dalis. Šiuo atveju dėl žmogiškos klaidos tai nebuvo atlikta, tačiau savo esme visa procedūra buvo įprasta Bendrovėje nusistovėjusiai tvarkai.

2.3. Bendrovė yra socialiai atsakinga ir nerizikuotų savo gera reputacija bei sankcijomis, kylančiomis iš nelegalaus darbo dėl kelių valandų darbuotojo nelegalaus darbo, ypač kai nėra sukuriama jokia pridėtinė vertė. Atrankos tikslas yra abipusis – tiek Bendrovė įvertina tam tikras aplinkybes ir kandidatų savybes, tiek kandidatai įsivertina darbo pobūdį. Šiuo atveju Kandidatams buvo aprodomos darbo vietos, darbo pobūdis ir tai užtruko ne daugiau kaip keletą valandų. Tokį kelių valandų laikotarpį pripažįstant nelegaliu darbu yra prasilenkiama ne tik su teisės aktais, bet ir elementaria logika. Kadangi tai buvo atranka, Bendrovė neturėjo pareigos mokėti bet kokį atlygį už ją, o Kandidatai neturėjo ir lūkesčio, jog už tam tikrą atrankos dalį – praktinę užduotį, jiems bus sumokėta.

2.4. Po atrankos buvo nuspręsta su nė vienu iš Kandidatų nesudaryti darbo sutarties, o pasirinkti kitus asmenis, todėl kilo nepasitenkinimas ir atsirado skundai VDI, kuriuos pastaroji išsprendė neobjektyviai įvertindama visas aplinkybes ir teisinį reguliavimą. Pati VDI Nutarime cituoja, kokie kriterijai yra būtini, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėtis, vieną iš jų išskirdama atlygintinumą, tačiau darydama išvadą šioje byloje būtent ir neįvertino to fakto, kad jokie faktiniai darbo santykiai neatsirado ir atlyginimas niekam nebuvo mokamas.