Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimu pripažin­ta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respu­b­likos administraci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams už tai, kad ji 2016 m. kovo 9 d. 20.00 val. Varėnos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime vairavo transporto priemonę VOLKSWAGEN SHARAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,12 promilės girtumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 6 ir 14 punktų reikalavimus.

Skunde teigiama, kad vadovaujantis teismų praktika, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę privalo įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliantė mano, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepaisė paminėtų reikalavimų, taip pat, numatytų ATPK 284, 256 ir 257 straipsniuose, ir byloje esančius įrodymus vertino šališkai, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, naudai. Mano, kad teismas šališkai vertina tai, kad protokolo pasirašymo faktas, pretenzijų pareigūnams nereiškimas ir nevykimas atlikti pakartotino tyrimo, įrodo, jog skundo autorė sutiko su tuo, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, taip pat sutiko su alkotesterio parodymais. Pabrėžia, kad protokolo surašymo metu jautėsi visiškai blaivi, nes 100 g šampano vartojo tik apie 12 val. dienos, t. y. prieš 8 val., todėl iš išgąsčio ir stresinės situacijos sutiko pasirašyti ten, kur parodė pareigūnai, ir prie jų pačių nurodomų aplinkybių ir teksto. Be to, pažymi, kad nors protokole prie paaiškinimo nurodyta, jog ji buvo išgėrusi šampano, tačiau nenurodytos jokios kitos aplinkybės, pareigūnai neklausė, ar paskutiniu metu nevartojo vaistų, kitų gėrimų ar rūkė, taip pat nepasiūlė girtumą pasitikrinti pakartotinai. Teigia, kad tik teismo posėdžio metu buvo aiškintasi dėl kitų aplinkybių, būtinų tinkamam įrodymų nustatymui, tačiau teismas neatsižvelgė nei į apeliantės, nei į liudytojo parodymus.

Skundo autorės nuomone, teismas priėmė jos atžvilgiu nepagrįstą ir neteisingą nutarimą, kadangi byloje pateikti įrodymai paneigia administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą. Tvirtina, kad pareigūnų parodymai neatitinka faktiškai buvusių aplinkybių ir byloje surinktų rašytinių įrodymų. Duodami paaiškinimus teisme pareigūnai, nurodė, kad nurodytą dieną patruliavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo ir apie 19.55 val. (Ž. Š. nurodymu) pamatė iš priekio važiuojantį automobilį, kuriame sėdėjo trys asmenys, jį sustabdė. Patikrinus dokumentus bei užuodus alkoholio kvapą ir paklausus vairuotojos dėl alkoholio vartojimo, maždaug po 10 minučių nuo automobilio sustabdymo, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui padavė alkotesterį su vamzdeliu. Nors policijos pareigūnai teigė, kad nuo automobilio sustabdymo iki alkotesterio padavimo praėjo 10 minučių, iš Vieningas pajėgų valdymo sistemos išklotinės matyti, kad nuo automobilio sustabdymo 2016 m. kovo 9 d. 20.08 val. momento (2 taškas) iki alkoholio patikrinimo momento, t. y. 2016 m. kovo 9 d. 20.10 val. (pagal alkotesterio patikros lapą), praėjo vos pora minučių. Apeliantė pabrėžia, kad teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo automobilio sustabdymo iki alkoholio patikros nebuvo praėję nei 5 minutės, alkotesteris jai paduotas, nepaklausus, ar artimiausiu metu vartojo kokius nors alkoholio tyrimo nustatymui įtakos turinčius preparatus, ar rūkė. Teigia, kad teismas nevertino aplinkybės, jog pareigūnai, atlikdami blaivumo nustatymą, padarė grubius pažeidimus ir šališkai vertino kitas teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, turėjusias įtakos blaivumui (neblaivumui) nustatyti. Taigi pareigūnų paaiškinimas, kad apeliantės neblaivumas buvo tikrinamas po 10 minučių nuo to momento, kai buvo sustabdytas automobilis, neatitinka faktiškai buvusių aplinkybių. Policijos pareigūnų paaiškinimai vertintini kritiškai. Jie neišsiaiškino pažeidimo nustatymui svarbių aplinkybių, turinčių įtakos alkoholio koncentracijos tikrinimo rezultatams, todėl darytina išvada, jog neblaivumo nustatymo testas nebuvo tinkamai atliktas. Alkotesterio, „Lion alcometer 500“ naudojimo instrukcijos 8 skyriuje nurodyta, kad negalima atlikti blaivumo testo, manant, jog tiriamas asmuo vartojo alkoholį paskutines 15-20 minučių arba rūkė paskutines 2 minutes. Akcentuoja, kad teisme neneigė, jog vartojo alkoholio apie 12 val., o automobilį vairavo tik apie 20 val., nes jautėsi blaivi. Tvirtina, kad paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15 proc. alkoholio, taigi per 8 valandas nuo suvartoto šampano kiekio, skundo autorės organizme alkoholio matuokliu nustatytas promilių dydis objektyviai nebuvo galimas. Pažymi, kad prieš vairuodama automobilį apie 20 val. burną skalavo burnos skalavimo skysčiu „Listerin“, kuriame yra alkoholio, tą matė ir byloje apklaustas liudytojas E. B.. Be to, vairuodama rūkė, tik pamačius policijos pareigūnus cigaretę išmetė. Mano, kad šios aplinkybės galėjo iškreipti alkotesterio matavimo duomenis. Nurodo ir tai, kad iš Mardasavo kaimo išvažiavo apie 20 val., dėl vietomis prastos kelio būklės keliu važiavo 50, 30 ir 60 km/h greičiu – vidutiniškai 46 km/h, pareigūnų buvo sustabdyta 20.08 val., t. y. po burnos skalavimo skysčio naudojimo praėjo vos 4-5 minutės, o alkoholio patikra buvo pradėta praėjus vos 2 minutėms nuo sustabdymo. T. y. visiškai nesivadovaujant alkotesterio „Lion Alcometer 500“ naudojimo instrukcijos 8 skyriaus taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad reikalavimas – kuomet negalima atlikti blaivumo testo manant, jog tiriamasis per paskutines 15-20 minučių vartojo alkoholį arba rūkė, yra vienas esminių, nes alkotesteris „Lion Alcometer 500“ matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad atliekant patikrinimų iškart po alkoholio vartojimo, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje. Anot apeliantės, teismo posėdžiu metu ji nurodė svarbias aplinkybes, kurias patvirtino liudytojas ir rašytiniai įrodymai, dėl automobilio sustabdymo laiko ir girtumo patikros alkotesteriu, teismas šių aplinkybių visiškai nevertino. Nors pats teismas nurodė, kad policijos pareigūnai automobilį sustabdė 20.08 val., o vairuotojo blaivumas buvo patikrintas beveik iškart sustabdžius, t. y. praėjus vos 2 minutėms (20.10 val.), teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į skundo autorės važiavimo laiką iki pareigūnų pastebėjimo, paneigia tą aplinkybę, kad burnos skalavimo skystis galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams. Toks teismo vertinimas apeliantės manymu kelia abejonių, nes matyti, kad teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog patikra alkotesteriu buvo atlikta iškart po sustabdymo, nesilaikant taisyklių. Teigia, kad byloje jokiais objektyviais duomenimis negalima vadovautis, nes alkotesferiu ji buvo tikrinama iškart, nepraėjus nustatytam laikui, be to patikrinimas alkotesteriu atliktas po burnos skalavimo skysčio, turinčio alkoholio, naudojimo bei surūkius cigaretę.

Nesutikdama su teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai vertinami kaip gynybinė pozicija, skundo autorė pažymi, kad jau sustabdžius automobilį policijos pareigūnams ji nurodė, jog alkoholio nevartojo, nes jautėsi gerai, tik policijos pareigūnams ją patikrinus alkotesteriu ir gavus neįtikimą rezultatą, pasakė, kad dienos metu šiek tiek su maistu gėrė šampano. Apie tyrimui galėjusių turėti įtakos medžiagų vartojimą ar rūkymą prieš duodant alkotesterį, jos niekas neklausė ir tokių aplinkybių nesiaiškino. Pareigūnai neįsitikino ar ji kaip tikrinamas asmuo nieko nevalgė ar negėrė bent 15-20 minučių. Niekas pakartotinai netikrino apeliantės neblaivumo, nors policijos pareigūnams paaiškinus, kad prieš ilgą laiką vartojo nedidelį kiekį alkoholio, turėjo būti žinoma, jog patikra alkotesteriu galėjo būti atlikta nesilaikant reikalavimų. Mano, kad pakartotinis patikrinimas, laikantis alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimų, būtų buvęs gana prasmingas įrodymas šioje byloje.

Skunde taip pat nurodoma, kad iš alkotesterio „Lion Alcometer 500“ patikros sertifikato Nr. 229302 matyti, jog šio matuoklio patikra galiojo iki 2016 m. balandžio 5 d. Matuoklis „Lion Alcolmeter 500“ iki 2016 m. kovo 9 d. buvo naudojamas jau penkis mėnesius laiko, todėl alkotesterio parodymai galėjo įvairuoti ir dėl metrologinės patikros termino pabaigos. Pagal alkoholio kiekio matuoklio „Lion Alcolmeter 500“ naudojimo instrukciją, alkotesteris matuoja alkoholio koncentraciją žmogaus iškvėptame ore, todėl atliekant patikrinimą iškart po alkoholio vartojimo akivaizdu, kad matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad negalima atlikti blaivumo testo, manant, jog tiriamasis vartojo alkoholį paskutines 15-20 minučių. Pažymima, kad minėta, jog pareigūnai neįsitikino ar prieš patikrinimą skundo autorė vartojo alkoholį ar jo turinčius preparatus, valgė, rūkė. Tvirtinama, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog apeliantės galimas neblaivumas (blaivumas) buvo pradėtas matuoti nesilaikant alkoholio matuoklio „Lion Alcolmeter 500“ naudojimo instrukcijos. Byloje pateiktame policijos pareigūno Ž. Š. tarnybiniame pranešime ir pačiame protokole nurodyta, kad skundo autorės automobilis buvo sustabdytas 19.55 val. (duomenys neskelbtini), pažeidimas padarytas 20 val., nors pagal Vieningos pajėgų valdymo sistemos išklotinės duomenis automobilis sustabdytas buvo tik 20.08 val. Be to, teisme policijos pareigūnai Ž. Š. ir G. S. teigė, kad patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas praėjus bent 10 minučių po sustabdymo, nors iš pateiktų įrodymų matyti, jog alkoholio kiekio ore matavimas alkotesteriu atliktas vos po 2 minučių. Tai matyti iš byloje pateiktos Alytaus AVPK pateiktos medžiagos, Policijos vieningų pajėgų išklotinės ir pareigūnų parodymų, kur jie nurodo, kad patruliavimo metu vairavo policijos automobilį SCODA OCTAV1A (atpažinties kodas Nr. A4056 ). Nurodyto automobilio, kurio atpažinimo kodas A4056 buvimo vieta administracinio pažeidimo padarymo metu, t. y. nuo 2016 m. kovo 9 d. 20.08 val. iki 20.13 val. (sustojimas - taškas 2) ir laikotarpiu nuo 20.15 val. iki 20.51 val. (taškas 3) stovėjo Trakiškių kaime. Kadangi alkotesterio šaknelėje nurodytas laikas 20.10 val., o policijos pareigūnų vairuojamas automobilis į sustojimo – apeliantės automobilio sustabdymo vietą atvyko ne anksčiau kaip 20.08 val., patikrinimas realiai buvo atliktas po 2 minučių. Pareigūnų parodymai byloje prieštarauja rašytiniams įrodymams, o tokiais nekonkrečiais ir prieštaringais parodymais vadovautis negalima, nes jie turi esminės reikšmės galimo administracinio teisės pažeidimo sudėties nustatymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, jog buvo grubiai pažeista alkoholio matuoklio naudojimo instrukcija, bei neatliktas pakartotinis patikrinimas, dėl ko galima teigti, jog nėra objektyviai nustatytų duomenų apie skundo autorės blaivumą (neblaivumą).

Anot skundo autorės, priimant nutarimą teismas nevertino jos ir jos atstovės pateiktų argumentų dėl netinkamo neblaivumo nustatymo ir padarė nepagrįstą prielaidą, kad nurodytu metu automobilį vairavo neblaivi, neatsižvelgė į apklausų metu pateiktus paaiškinimus. Pažymi, kad apeliantės paaiškinimai niekuo nepaneigti. Tvirtina, kad priimant nutarimą administracinėje byloje, organas (pareigūnas), o šiuo atveju ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Šių procesines teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimais, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Teigia, kad nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo ištirtos ir įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Pripažintina, kad byloje yra prieštaringų faktinių duomenų, teismas šių prieštaravimų nepašalino, nevertino apeliantės pateiktų argumentų dėl netinkamo neblaivumo nustatymo, kitų svarbių aplinkybių, todėl negalima daryti išvados dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Byloje nesurinkta neginčijamų skundo autorės kaltę patvirtinančių įrodymų. Laikytina, kad neįrodyta, jog skundo autorė padarė pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Kaip nurodyta, patikrinimas alkotesteriu atliktas pažeidžiant jo naudojimo instrukcijos reikalavimus, o kitu neblaivumo nustatymo būdu, kurį numato Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 4523, 4 punktas – pristatyti apeliantę į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą – pasinaudota nebuvo.

Pabrėžiama ir tai, kad teismų praktikoje vertinama, jog tokie požymiai, kuriuos nurodė policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime – sklido alkoholio kvapas, vadovaujantis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 ir suderinta su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-412 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo (punktai 99. 100), laikomi tik požymiais, kuriems esant tik galima įtarti, jog asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, ir laikomi tik pretekstu įtartiną asmenį patikrinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. P. skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl A. P. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skun­do ribose.

Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, paminėtų įstatyminių normų nepažeidė, jas taikė tinkamai, todėl teismo nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą pagrįstai pripažinti A. P. padarius administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda.

A. P. buvo nubausta už tai, kad vairuodama automobilį buvo neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,12 promilės). Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Nors apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tvirtinama, kad atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį A. P. patraukta, neįrodžius, jog tikrai ji vairavo automobilį būdama neblaivi, nes alkoholį – apie 100 g šampano, vartojo pietų metu, apie 7-8 valandos iki automobilio vairavimo ir policijos pareigūnų sustabdymo, prieš važiuojant skalavo burną alkoholio turinčiu skalavimo skysčiu, vairuojant rūkė, o policijos pareigūnai blaivumo (neblaivumo) patikrinimą atliko, pažeidę alkoholio matuoklio naudojimosi instrukcijas, tokius paaiškinimus aukštesnysis teismas vertina kritiškai, kadangi byloje esantys įrodymai šią apeliantės versiją paneigia. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas iš pirminių nagrinėjamą administracinį teisės pažeidimą užfiksavusių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 4-5), policijos pareigūno Ž. Š. tarnybinio pranešimo (b. l. 6), asmens blaivumo testo rodmenų (b. l. 7), taip pat administracinio teisės pažeidimo padarymo garso įrašo (b. l. 69) matyti, kad juose nurodytos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės, kurias patvirtino liudytojais apklausti pareigūnai, bylą nagrinėjant teisme, bei rašytiniai dokumentai, esantys byloje. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu nurodytose aplinkybėse nėra esminių prieštaravimų. Tai, kad pareigūnų nurodytas automobilio sustabdymo laikas nežymiai skiriasi nuo Vieningos pajėgų valdymo sistemos išklotinės duomenų, kuriuose užfiksuotas tarnybinio automobilio stovėjimo laikas, nelaikytina esminiu prieštaravimu, turėjusiu didelės reikšmės A. P. patraukti administracinėn atsakomybėn bei nesudaro pagrindo abejoti pareigūnų teismo posėdžio metu duotų parodymų patikimumu. Pažymėtina, kad iš minėtos Vieningos pajėgų valdymo sistemos išklotinės matyti, jog pareigūnų tarnybinis automobilis nurodytą dieną laikotarpyje nuo 19.58 val. iki 20.51 val. buvo sustojęs trijuose taškuose ties (duomenys neskelbtini) kaimu – nuo 19.58 val. iki 20.00 val. (1 taškas), nuo 20.08 val. iki 20.13 val. (2 taškas) ir nuo 20.15 val. iki 20.51 val. (3 taškas). Policijos pareigūno Ž. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad patikrinimui A. P. vairuojamas automobilis sustabdytas 19.55 val. (b. l. 6), sutampa su šio pareigūno parodymais, duotais bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (b. l. 38-39), neprieštarauja kito pareigūno G. S. parodymams (b. l. 39-40), taip pat neprieštarauja pačios skundo autorės paaiškinimui, jog ją sustabdė prieš 20 val. (b. l. 29). Tai, kad vėliau apeliantė teigė, jog ji buvo sustabdyta būtent pareigūnų stovėjimo antrame taške metu, t. y. 20.08 val., yra apeliacinio skundo autorės niekuo nepagrįstas tvirtinimas, kuris rodo, kad A. P., teikdama paaiškinimus, nebuvo nuosekli. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas apklausiamas teisme paaiškino, jog išklotinėse matyti, kad policijos pareigūnai atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą prieš 20 val., vykdė stebėjimą, sustabdė A. P. prieš 20 val., ir kol patikrino dokumentus, nustatė neblaivumą, pasistatė automobilį, kad netrukdytų eismui, tolimesniam dokumentų įforminimui (b. l. 70). Šio pareigūno paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir tokiu atveju, kurį nurodo A. P., aplinkybė, kuriuo konkrečiai laiku ji buvo sustabdyta pareigūnų, neturi reikšmės skundo autorės neblaivumo nustatymo faktui. Pažymėtina tai, kad protokole pati pažeidėja A. P. savo paaiškinime pripažino, jog įvykio dieną vežė darbininkus namo, buvo išgėrusi šampano, labai gailisi, su pažeidimu sutinka (b. l. 4), asmens blaivumo teste ji taip pat sutiko su jame užfiksuotais patikrinimo rezultatais (b. l. 7), be to, iš garso įrašo girdėti, kad ji pažeidimo padarymą taip pat patvirtino, neginčijo nustatyto neblaivumo.

Nepagrįsta laikytina ir apeliaciniame skunde daroma prielaida, kad buvo pažeista blaivumo patikrinimo alkotesteriu procedūra, pagal kurią negalima atlikti blaivumo testo, jeigu manoma, kad tiriamasis asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 minučių, taip pat 2 minutės iki patikrinimo rūkė. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Suformuotoje administracinių bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (ATPK 250 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015, 2AT-15-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-927/2012, N438-1316/2012 ir kt.). Taigi siekiant įrodyti, kad asmuo nepadarė administracinio teisės pažeidimo būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje administracinio pažeidimo sudėties požymių ar bent vieno iš jų elemento nebuvimą. Tuo tarpu apeliantė skunde iš esmės įrodinėja ne administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių A. P. veikoje nebuvimą, o bando įrodyti statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) netinkamą savo pareigų atlikimą, aplaidumą, nustatytų tarnybos pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir panašiai. Spręsti ar pareigūnų veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymių neįeina į Kauno apygardos teismo kompetenciją. Byloje nėra išvados ir jokių pagristų duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareigūnų vykdžiusių savo pareigas veiksmais, kurie turėtų įtakos A. P. administracinės teisės pažeidimo kvalifikacijai ar šalintų jos administracinę atsakomybę. Be to, Vieningos pajėgų valdymo sistemos telemetriniai duomenys fiksuoja tarnybinio automobilio judėjimo laiką ir kitus automobilio specialios įrangos duomenis. Nagrinėjamu atveju šie duomenys neturi reikšmės nustatinėjant A. P. neblaivumo faktą, kadangi pagal pačios skundo autorės paaiškinimus ją sustabdžiusiems pareigūnams jie neturėjo jokio pagrindo manyti, kad alkoholis būtų vartotas per paskutines 15-20 minučių.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad procesiniai veiksmai, kuriais užfiksuotas nagrinėjamas pažeidimas, atlikti nesuinteresuotų, nešališkų, kompetentingų asmenų – pareigūnų. Duomenų apie tai, kad pareigūnai, nagrinėjamo įvykio laiku, fiksavę kelių eismo taisyklių pažeidimus (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, būtų šališki, suinteresuoti bylos baigtimi ir veiktų priešingai apeliantės interesams nėra. Nurodyti asmenys įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su pažeidėja nėra susieti jokiais ryšiais, liudytojais apklausti Ž. Š. ir G. S. davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi apeliantė nepateikė, pati pažeidėja apklausiama teisme nurodė, kad policijos pareigūnų, su kuriais bendravo, nepažinojo (b. l. 29), todėl pagrindo teigti, kad Ž. Š. ir G. S. paaiškinimai yra neteisingi ar prieštaringi, nėra.

Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą, garso įrašą ir liudytojų parodymus, pagrindė, kodėl vadovaujasi pareigūnų liudijimais, kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus, su kuo nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo atstovas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Varėnos rajono apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.