Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui G. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas G. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas atsakovui įteiktas tinkamai, pasirašytinai, atsakovas neprašo bylos nagrinėjimo atidėti, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant LR CPK 246 str. 2 d. pagrindu.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone (toliau - Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog išlaikymo dydžio pakeitimas (padidinimas) atitinka nepilnamečių L. K. ir M. K. teises ir teisėtus interesus, Skyrius neprieštarauja, jog ieškovė priteistas lėšas tvarkytų uzufrukto teise. Teismo posėdyje skyriaus atstovė nurodė, jog buvo lankytasi ieškovės ir nepilnamečių vaikų faktinėje gyvenamojoje vietoje. Nustatyta, jog šeima gyvena dviejų kambarių bute, buitis kukli, bet tvarkinga, nėra komunikacijų, gyvenamoji patalpa apšildoma kietu kuru. Ieškovė rūpinasi savo nepilnamečių vaikų sveikata, ugdymu. L. ir M. K. yra aprūpinti mokykliniais reikmenimis, drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Skyriaus atstovė A. J. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Įvertinus teismui pateiktus dokumentus, nustatyta, jog ieškovė yra nepilnamečių vaikų L. K. ir M. K. motina, o atsakovas – nepilnamečių vaikų tėvas (b.l. 7-8). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-223-759/2008 iš atsakovo G. S. buvo priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 37,65 Eur (130 Lt) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant nuo 2007 m. gruodžio 13 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 11). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad išlaikymo dydis buvo nustatytas teismo sprendimu prieš vienuolika metų, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, finansines galimybes ir nepilnamečių vaikų poreikius. Tuo metu nepilnametis L. K. buvo 4 metų amžiaus, o M. K. – 2 metų amžiaus.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodė, jog L. K. ir M. K. yra paaugliai, lanko mokyklą, jų poreikiai maistui, aprangai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui per vienuolika metų yra kardinaliai pasikeitę, o priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas vaikų poreikiams patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Kaip minėta, nepilnamečiam šalių sūnui L. K. šiuo metu yra 15 metų, jis mokosi Ukmergės verslo ir technologijų mokyklos dieniniame skyriuje 9 klasėje, nori įgyti suvirintojo specialybę. M. K. yra 13 metų, mokosi Senamiesčio pagrindinėje mokykloje 7 klasėje. Bylos duomenimis, nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams per mėnesį reikia apie 140 eurų - maistui, 10 eurų – higienos priemonėms, 60 eurų – drabužiams ir avalynei, 20 eurų – vitaminams, papildams, 10 eurų – skalbimo priemonėms, 20 eurų – lavinimo priemonėms, 15 eurų – pramogoms, iki 10 eurų – telefonui (b.l. 25-26). Taip pat vienam asmeniui tenka vidutiniškai 20 – 25 Eur per mėnesį sumokėti už buto nuomą, kietą kurą, elektrą, dujų balioną, komunalines atliekas (b.l. 17 - 24). Byloje ieškovė nurodė, kad vaikų sveikata nelabai gera, jie dažnai serga peršalimo ligomis, sūnui L. reikia nešioti akinius. Iš šių duomenų matyti, kad reikalingos lėšos ne tik vaikų minimaliems būtiniausiems poreikiams patenkinti, tačiau taip pat reikalingos lėšos vaikų sveikatos nulemtiems jų specialiesiems poreikiams užtikrinti. Pažymėtina, jog į nepilnamečių vaikų poreikius ieškovė neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Taip pat vertinant vaikams reikalingų išlaidų dydį teismas vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir nesieja išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes, pvz. ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog perka vaikams drabužius ir avalynę turguje, mokyklose dažnai rengiamos įvairios šventės, kurių organizavimui taip pat reikalingos skirti piniginės lėšos, tačiau išlaidas patvirtinančių dokumentų negali pateikti. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, minimalų mėnesinės algos dydį, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į nepilnamečių L. K. ir M. K. amžių, teismo vertinimu, ieškovės nurodoma 300 Eur suma kiekvienam vaikui yra pagrįsta ir pakankama vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlieka viešuosius darbus, turi sveikatos problemų (b.l. 16). Ieškovė yra baigusi specialius valytojos kursus, tačiau pastovaus darbo neturi. Ieškovės šeimos pajamas sudaro gaunama išmoka už vaikus (apie 83 Eur kiekvienam vaikui) ir lėšos, gautos dirbant pavienius darbus (b.l. 13 - 14). Ieškovės šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, iš kurių du yra bendri su atsakovu. Trečiasis vaikas yra gimęs po Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, ieškovė išlaiko visus tris nepilnamečius vaikus, todėl lyginant jos finansinę padėtį su 2008 metais, ji yra pablogėjusi (b.l. 27). Ieškovė neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gyvena dviejų kambarių socialiniame būste, buitis kukli, bet tvarkinga, nėra komunikacijų, gyvenamoji patalpa apšildoma kietu kuru. Ieškovė savo nepilnamečiais vaikais L. ir M. rūpinasi viena, ieškovas priteisto išlaikymo nemoka, vaikais nesidomi ir nesirūpina, todėl pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus tenka tik ieškovei. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams L. ir M. K., ieškovės išlaidos žymiai padidėjo.

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Sodra) duomenimis, atsakovas nedirba ir draudžiamųjų pajamų negauna. Pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas dirbo pas ūkininką. Duomenų apie jo gaunamas pajamas ar išmokas bylos nagrinėjimo metu, turimą specialybę, išlaikytinių skaičių nėra. Pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto ir Kelių transporto priemonių registruose pateiktą informaciją, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto atsakovas neįgijo (b.l. 44 – 50, 54). Jo atžvilgiu antstolių kontorose yra vykdomos 15 vykdomųjų bylų (b.l. 54-56). Atsakovas yra darbingo amžiaus, ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog sveikatos problemomis nesiskundė. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo sumažėjusį darbingumo lygį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų nepilnamečių vaikų išlaikymo teikimui. Pažymėtina, jog tėvai turi pareigą pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių užtektų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Tokia nuostata įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje, kuris, spręsdamas dėl vaiko tėvų turtinės padėties nustatymo akcentavo, jog nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog atsakovas visiškai neišlaiko savo nepilnamečių vaikų, jais nesidomi ir jų nelanko. Ieškovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo, tačiau jokių pajamų negauna. Teismas, atsižvelgdamas į turimus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, finansinius įsipareigojimus, daro išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė nuo priimto teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečių vaikų amžių, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaikų poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, ieškovės ieškinį tenkina visiškai ir padidina Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. S. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 37,65 Eur (130 Lt) iki 100,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos, t.y. nuo 2019 m. balandžio 1 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, padidinus vaikams išlaikymui teikiamą sumą, bus labiau garantuotas nepilnamečių L. K. ir M. K. poreikių užtikrinimas, o 100,00 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą, t. y. nuo 2019 m. balandžio 1 d., iki vaikų pilnametystės (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju paliekama ieškovė K. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad išlaikymą nepilnamečiams L. K. ir M. K. ji privalo naudoti išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesais (CK 3.203 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 45,00 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė pagal 2019 m. kovo 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Teisės skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Remiantis VGTPT 2019 m. gegužės 17 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą K. K. yra sudariusios 202,54 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b.l. 39). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos 202,54 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Šioje byloje teismas patyrė 3,72 Eur išlaidų (b.l. 40), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės K. K. ieškinį atsakovui G. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo (padidinimo) tenkinti visiškai.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 100,00 EUR (vieną šimtą eurų 00 centų) nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2019 m. balandžio 1 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paliekant ieškovę K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 202,54 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų 54 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 ir LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, mokėjimo dokumente nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 45,00 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 00 centų) žyminį mokestį ir 3,72 Eur (trijų eurų 72 centų) pašto išlaidas, viso: 48,72 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 72 centus) valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 ir LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, mokėjimo dokumente nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.