- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- e2A-90-856/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01242-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- K. G.
- Ieškovas
- V. V.
- Kategorijos
- 2.6.11.16Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11813-476/2023 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui K. G. dėl transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo ir papildomų išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. G. automobilio transportavimo iki serviso, neakivaizdžių (paslėptų) defektų identifikavimo ir šalinimo išlaidas – 3 204 Eur (72,60 Eur už automobilio transportavimą; 1 450 Eur už automobilio variklį; 1 681,40 Eur defektų šalinimo išlaidas servisui); 605 Eur už konsultacijas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Autopretenzija“ teikiant pretenzijas atsakovui ir ieškinį teismui, 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 86 Eur žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo K. G. ieškovui V. V. 3 204 Eur automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidas, 605 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 809 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 937,78 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo K. G. valstybei 13,28 Eur pašto išlaidų.
3. Teismas pažymėjo, kad tiek automobilio pardavimo skelbime, tiek sutartyje nurodyta, jog automobilis trūkumų neturi. Be to, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu šalių, liudytojų duotais parodymais nustatyta, kad ir sudarant sutartį nebuvo išsakyti jokie automobilio trūkumai. Todėl ieškovas, pirkdamas automobilį asmeniniams poreikiams tenkinti, turėjo pagrįstą lūkestį įsigyti automobilį, kuris atitinka automobiliams keliamus įprastus reikalavimus.
4. Iš byloje esančių įrodymų bei šalių, liudytojų duotų parodymų teismas nustatė, kad automobilio defektai, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas, pradėjo aiškėti po itin trumpo laiko tarpo nuo automobilio perdavimo ieškovui, t. y. dar tą pačią dieną 2023 m. vasario 9 d., ne vėliau kaip po dviejų valandų, ieškovui nepasiekus namų, nuvažiavus tik apie 11 kilometrų, automobilio skydelyje užsidegus įspėjamajai automobilio alyvos slėgio lemputei, o tikslūs automobilio defektai, tarp kurių – variklio defektas, įmonės, kuri verčiasi autoservisų veikla, nustatyti 2023 m. vasario 13 d.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu parodė, jog dar jam nusipirkus automobilį, po trijų savaičių taip pat kaip ir ieškovui buvo užsidegusi įspėjamoji alyvos slėgio lemputė, tačiau tuo metu problemą išsprendė pakeitęs tepalo aušintuvo tarpines, filtrus. Nepaisant to, liudytoja atsakovo mama, kuri dalyvavo sudarant sutartį ir perduodant automobilį ieškovui, teismo posėdžio metu parodė, kad prieš parduodant automobilį 2023 m. sausio mėnesį dėl atsakovo pastebėto alyvos lašėjimo jis buvo nuvežtas į Panevėžio automobilių remonto servisą taisymui. Dėl tos pačios priežasties automobilis pakartotinai vežtas į tą patį servisą, kuriame dėl pastebėto pakartotinio alyvos tekėjimo nebuvo tvarkytas. Iš išdėstyto matyti, kad viso atsakovo automobilio eksploatavimo laikotarpiu bent tris kartus buvo pastebėtas alyvos tekėjimas ir nepaisant automobilio remonto problema pasikartodavo, o paskutinįjį kartą net nešalinta. Nustatytos aplinkybės leido teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad servisas, kuriame buvo tvarkytas automobilis, netinkamai diagnozavo automobilio defektus ir jų tinkamai nepašalino. Kita vertus, atsakovas visgi diagnozuotų automobilio defektų (mažas tepalo spaudimas automobilio variklyje, stiprus alyvos prasisunkimas variklio skyriuje, nesandari oro kondicionieriaus sistema ir kt.) neginčija, su jais sutinka, neįrodinėjo, kad jie atsirado dėl ieškovo kaltės, atvirkščiai – teismo posėdžio metu nurodė, kad nustatyti automobilio defektai galėjo atsirasti dėl prieš jį buvusių automobilio savininkų naudotos netinkamos alyvos. Pastarosios aplinkybės leido daryti išvadą, kad automobilio perdavimo ieškovui momentu egzistavo byloje UAB „Tautvyga“ pateiktoje automobilio remonto sąmatoje nurodyti paslėpti automobilio trūkumai, tarp kurių - variklio defektas, dėl kurio nebuvo galima naudoti automobilio pagal jo paskirtį.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2023 m. sausio 26 d. atsakovas socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje grupėje „Viskas apie automobilius“ domėjosi dėl galinio tilto perrinkimo, kompiuterinės diagnostikos metu nustatytų automobilio klaidų pašalinimo. Teismas nurodė, jog nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ domėjosi tik dėl galimų ateityje automobilio remonto išlaidų tam, jog galėtų planuoti savo biudžetą, tačiau teismas šią atsakovo poziciją vertino kritiškai, laikė gynybine pozicija atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas tuo metu jau buvo nusprendęs parduoti automobilį – skelbimas dėl automobilio pardavimo internetinėje svetainėje „autogidas.lt“ jau buvo patalpintas (2023 m. sausio 22 d.), todėl jam nebuvo būtinybės į savo biudžetą įtraukti santaupas automobilio ateityje atsirasiantiems defektams šalinti. Be kita ko, atsakovas teigė, kad nuo to momento, kai jis įsigijo automobilį, jis tik keitė alyvos aušinimo tarpinę ir restauravo turbiną, kitų problemų neturėjo. Tuo tarpu iš byloje pateiktos jo užklausos socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Viskas apie automobilius“ matyti, kad 2023 m. liepos 13 d. jis teiravosi dėl kondicionieriaus tvarkymo, nurodydamas, jog kondicionierius leidžia freoną, nors teismo posėdžio metu aiškino, kad jam kondicionierius veikė, problemų dėl jo neturėjo. Pastarosios aplinkybės leido teismui abejoti atsakovo duotų parodymų teisingumu, patikimumu.
7. Nustatęs, kad ieškovas įsigijo automobilį, neatitinkantį jam taikytinų įprastų kokybės reikalavimų, atsakovui neįrodžius, jog automobilio trūkumai atsirado po sutarties sudarymo ir/ar dėl ieškovo kaltės, atsižvelgiant į nustatytų defektų pobūdį, sutarties sudarymo aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas ir/ar jo tėvai ieškovą būtų informavę apie jų pastebėtą atsinaujinančią automobilio alyvos pratekėjimo problemą, dėl ko ieškovas būtų galėjęs bent sudvejoti dėl tinkamos automobilio kokybės ir apsvarstyti klausimą dėl automobilio apžiūros prieš įsigyjant automobilį, teismas konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog pardavėjas - atsakovas atlygintų jo išlaidas automobilio trūkumams ištaisyti.
8. Teismas sprendė, jog ieškovas pateiktais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais įrodė, kad jo patirti nuostoliai yra 3 204 Eur, t. y. 72,60 Eur už automobilio transportavimą (UAB „Tautvyga“ PVM sąskaita faktūra Serija TAU Nr. (duomenys neskelbtini)); 1 450 Eur už automobilio variklį (UAB „Matoras“ PVM sąskaita faktūra MAT Serija Nr. (duomenys neskelbtini)); 1 681,40 Eur automobilio defektų šalinimo išlaidos (UAB „Tautvyga“ PVM sąskaita faktūra Serija TAU Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 204 Eur automobilio paslėptų trūkumų šalinimo kaštus laikytinas pagrįstu.
9. Teismas vertino, jog 605 Eur išlaidų, susijusių su ginčo dėl automobilio defektų sprendimu ikiteismine tvarka, atsiradimą lėmė būtent atsakovo veiksmai, t. y. atsakovo padarytas įstatyminės ir sutartinės parduodamo daikto kokybės garantijos pažeidimas, todėl ieškovo reikalavimą priteisti šias išlaidas iš atsakovo laikė pagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) K. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. V. ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
10.1. Teisme atsakovas dalyvavo pirmą kartą, patyrė psichologinį spaudimą pasikartojančiais ir komentuojamais ieškovo atstovo klausimais, todėl suklydo ir netiksliai nurodė automobilio įsigijimo kainą bei nuvažiuotą atstumą kilometrais – 40 tūkstančių kilometrų, nors kai rado pirkimo-pardavimo sutartį pamatė, kad tik 23 tūkstančius kilometrų. Iš automobilio pirkimo-pardavimo sandorio atsakovas turėjo 600 Eur pelną, nes tuo metu, po COVID-19 ir sutrūkinėjusių tiekimų grandinių, naujų automobilių gauti be 8-12 mėnesių nebuvo galimybės, todėl pakilo naudotų automobilių kainos.
10.2. Ieškovas ieškinį teismui pateikė tik pilnai suremontavęs ir įregistravęs automobilį, tai reiškia pripažindamas pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus faktus. Be visiškai identiškų, netaisytų pirkimo- pardavimo sutarčių, kuriose nurodyta 3 500 Eur suma, byloje nėra jokių kitų teisinę reikšmę turinčių įrodymų, juo labiau, kad tuo metu galiojantys įstatymai leido atsiskaityti grynaisiais iki 5 000 Eur imtinai, todėl nėra net menamų motyvų dėl kokių nors priežasčių kainą mažinti. Ieškovas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo matyti, kokia kaina yra pirkimo-pardavimo sutartyje, ir prieštarauti, jei ji neteisinga. Nors ieškovas aiškino mokėjęs daugiau, teismas netyrė tokios svarbios aplinkybės, skundžiamu sprendimu nenustatė, už kokią pinigų sumą buvo parduotas automobilis.
10.3. Teismas nepilnai ištyrė visus įrodymus byloje, juos vertino vienpusiškai tik ieškovo naudai. Atsakovas dėl automobilio variklio ir kitų smulkių gedimų juo naudodamasis jokių problemų neturėjo ir apie kritinius gedimus nežinojo. Kai atsakovas sužinojo, pasiūlė atkurti buvusią iki pardavimo padėtį, bet ieškovas to daryti nesutiko, tuo prisiimdamas visą atsakomybę sau. Ieškovas savo veiksmais siekia nepagrįstai praturtėti, nes sudėjus skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteistą suma išeitų, kad atsakovas dykai atidavė ieškovui automobilį ir dar pridėjo remontui. Teismas savo sprendime rėmėsi teismų praktika panašiose, bet ne identiškose, bylose ir jas citavo. Tačiau yra vienintelis skirtumas – visose tose bylose pardavėjai atsisakė priimti automobilį atgal ir grąžinti pinigus pirkėjui, o nagrinėjamu atveju atsakovas pasiūlė pirkėjui tai padaryti ir ne dėl atsakovo kaltės ieškovas turėjo išlaidų, o todėl, kad automobilio negrąžino.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas V. V. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
11.1. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta sutartis, kurioje, kaip vėliau pastebėjo ieškovas, nurodyta automobilio kaina neatitinka faktiškai sumokėtos sumos. Nurodytą sutarties dalį pildė atsakovas, o nurodytos klaidos ieškovas sutarties pasirašymo dieną nepastebėjo. Būtent dėl šių priežasčių ieškovas nesutiko su atsakovo siūlymu grąžinti sutartyje nurodytą 3 500 Eur automobilio kainą ir pasiimti automobilį atgal, kadangi dėl tokio atsakovo pasiūlymo pats būtų patyręs ne mažiau kaip 1 500 Eur nuostolių.
11.2. Atsakovo teiginiai apie tai, kad tikroji automobilio kaina buvo 3 500 Eur, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. 2023 m. kovo 22 d. elektroniniame laiške atsakovo nurodytos formuluotės netiesiogiai leidžia suprasti, jog sutartyje nurodyta automobilio kaina nėra tikroji suma, kurią atsakovas už automobilį gavo iš ieškovo. Jei vertinti atsakovo teiginius, jog sutartyje nurodyta automobilio kaina buvo 3 500 Eur, tuomet atsakovas tiesiogiai ir nedviprasmiškai galėjo parašyti, kad sutinka grąžinti atsakovo ieškovui sumokėtus pinigus ir pasiima automobilį atgal sau.
11.3. 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdžio metu atsakovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad pats automobilį įsigijo prieš du metus, vasarą už 6 000 Eur ar 6 200 Eur. Atsakovo teiginiai, kad duodamas paaiškinimus suklydo nurodydamas automobilio kainą dėl jaudulio ir, anot atsakovo, automobilį prieš maždaug dvejus metus pirko už 2 900 Eur, vertintini kritiškai, nes atsakovas, jei iš tiesų suklydo duodamas paaiškinimus, galėjo pasitaisyti. Juolab, kad atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko. Atsakovo paaiškinimų nenuoseklumas leidžia spręsti tai, jog atsakovas slepia tikrąsias automobilio įsigijimo bei pardavimo aplinkybes, kurios jam nenaudingos.
11.4. Kaip nepatikimi vertintini liudytojos A. G. paaiškinimai, kuriuose ji teigė, kad su ieškovu sutarė automobilio kainą 3 500 Eur, nes ji „buvo naudinga ieškovui dėl mokesčių“. Nei minėta liudytoja, nei pats atsakovas nenurodė, kad ieškovas būtų derėjęsis dėl automobilio kainos ir ją būtų prašęs nuleisti nuo 5 600 Eur iki net 3 500 Eur, t. y. prašytų suteikti net 2 100 Eur nuolaidą nuo pradinės kainos. Tokių duomenų byloje taip pat nėra. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog būtent naudotų automobilių pardavėjai yra linkę pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti mažesnę automobilių kainą, nes taip išvengiama mokesčių mokėjimo valstybei automobilį pardavus brangiau nei buvo įsigyta.
11.5. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų derėjęsis dėl didesnės nuolaidos. Atsakovas automobilį tikėjosi parduoti už 5 600 Eur. Pats atsakovas paaiškino, kad tokią kainą nustatė peržiūrėjęs analogiškų automobilių, atsižvelgiant į gamybos metus, komplektiškumą, kainas. Be to, atsakovas automobilį pristatė kaip tvarkingą, neišvardindamas jokių jo trūkumų. Ieškovas, vizualiai apžiūrėjęs automobilį sandorio sudarymo metu, taip pat nepastebėjo jo trūkumų. Taigi, atsakovui parduoti ginčo automobilį už 3 500 Eur, kuris buvo įvertintas rinkos kaina, pristatytas kaip visapusiškai tvarkingas, turintis daug privalumų, nebuvo jokios paaiškinamos priežasties.
11.6. Atsakovas neginčijo trūkumų fakto, nuostolių dydžio, atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis ir teismų praktika.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl ginčo esmės
13. Byloje nustatyta, kad 2023 m. vasario 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) atsakovas K. G. 16 val. pardavė ieškovui V. V. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis). Automobilio pardavimo skelbimas buvo patalpintas 2023 m. sausio 22 d. autogidas.lt elektroniniame portale, nurodyta automobilio kaina – 5 600 Eur, taip pat nurodyta, kad automobilis defektų neturi, skelbimo komentaro skiltyje nurodyta: „variklis super“. Po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas tą pačią dieną kreipėsi į atsakovą, jo tėvus, dalyvavusius sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, dėl atsiradusių automobilio defektų – užsidegusios automobilio alyvos slėgio lemputės. Atsakovas iki ieškovo 2023 m. vasario 13 d. UAB „Tautvyda“ organizuotos automobilio apžiūros, kviečiant joje dalyvauti atsakovą ir/ar jo atstovus, nesutiko dėl automobilio atsiėmimo ir pinigų ieškovui grąžinimo. 2023 m. vasario 13 d. UAB „Tautvyda“ parengė automobilio remonto užsakymo lapą kartu su automobilio apžiūros metu darytomis nuotraukomis, kuriame nurodė automobilio transportavimo, remonto darbų ir autodalių sąmatą, nurodant remonto darbų kainą – 1 500 Eur plius PVM, kuri nėra galutinė, kadangi galimos nenumatytos išlaidos tarpinėms, tepalams, kitiems skysčiams. Po atliktos apžiūros ieškovas pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį siuntė UAB „Autopretenzija“ parengtas 2023 m. kovo 14 d., 2023 m. kovo 28 d. pretenzijas atsakovui dėl netinkamos kokybės daikto, pirmąja jų prašydamas nutraukti Sutartį bei grąžinti visą automobilio pirkimo kainą – 5 000 Eur, kompensuoti patirtus nuostolius: 242 Eur už šio dokumento parengimą, 300 Eur už automobilio techninės būklės patikrą bei 72,60 Eur už automobilio transportavimą iki serviso, antrąja - atlyginti visas išlaidas nustatytiems automobilio defektams šalinti arba įvykdyti pirmoje pretenzijoje nurodytus reikalavimus. Atsakovas sutiko nutraukti sutartį, tačiau grąžinti ne 5 000 Eur, o pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą 3 500 Eur sumą bei 614,60 Eur išlaidas. 2023 m. balandžio 27 d. UAB „Matoras“ išrašė V. V. PVM sąskaitą faktūrą MAT serija Nr. (duomenys neskelbtini) 1 450 Eur sumai už įsigytą „(duomenys neskelbtini)“ variklį, kurią ieškovas apmokėjo tą pačią dieną grynais pinigais (pinigų priėmimo kvitas Serija MAT Nr. (duomenys neskelbtini)). 2023 m. birželio 28 d. UAB „Tautvyda“ automobilio remonto užsakymo lape nurodė detalizuotą darbų ir autodalių sąrašą su kiekiais ir kainomis, bendra suma – 1 681,40 Eur. Tai pačiai sumai 2023 m. birželio 28 d. V. V. išrašė PVM sąskaitą faktūra Serija TAU Nr. (duomenys neskelbtini), kuri apmokėta tą pačią dieną (pinigų priėmimo kvitas Serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini)).
14. Apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nenustatė, už kokią pinigų sumą buvo parduotas automobilis. Tikroji automobilio pardavimo kaina buvo 3 500 Eur, o ne 5 000 Eur, kaip teigė ieškovas.
15. Byloje neginčijamai nustatyta, kad elektroniniame portale patalpintame transporto priemonės skelbime nurodyta automobilio kaina buvo 5 600 Eur; transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina – 3 500 Eur. Ieškovui prieš pirkimą apžiūrint automobilį, automobilis atrodė tvarkingas, be žymių defektų, nuplautas. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad tikroji automobilio kaina, kurią sumokėjo ieškovas, buvo 5 000 Eur, o ne Sutartyje nurodyta 3 500 Eur suma atsakovui siekiant išvengti mokėtinų mokesčių. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo automobilį jis įsigijo prieš du metus (vasarą) už 6 000 Eur ar 6 200 Eur. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad atsakovas būtų padaręs net 2 100 Eur nuolaidą nuo skelbime nurodytos transporto priemonės kainos, įvertinus ir tą aplinkybę, jog jis skelbime akcentavo automobilio gerą būklę, bei įvertinus tai, kad pats atsakovas už automobilį buvo mokėjęs beveik du kartus daugiau (6 000 Eur ar 6 200 Eur). Tokia didelė nuolaida (2 100 Eur), kai automobilio apžiūros metu ieškovas nenustatė jokių didelių automobilio trūkumų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, negalėjo būti pritaikyta. Juolab atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo teiginius apie faktiškai sumokėtą kainą už parduotą automobilį arba kad 5 000 Eur kaina neatitinka rinkos kainų (CPK 178 straipsnis). Visuotinai yra žinoma, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai transporto priemonės pardavimas pirkimo – pardavimo sutartyje įforminamas gerokai mažesne kaina, nei buvo skelbta pardavimo skelbime, taip pat atvejų, kai automobiliai parduodami daug pigiau, nei rinkos kaina. Toks transporto priemonės kainos neatitikimas gali reikšti tai, kad pardavėjai bando nuslėpti dalį pajamų ir nesumokėti priklausančių mokesčių (pvz. gyventojų pajamų mokesčių). Taigi, ir šiuo atveju, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, Sutartyje nurodydamas mažesnę automobilio pardavimo kainą, siekė išvengti mokėtinų mokesčių.
16. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis suklydo ir netiksliai nurodė automobilio įsigijimo kainą (apeliaciniame skunde teigia, kad pardavęs automobilį turėjo 600 Eur pelną, kas suponuoja išvadą, jog apeliantas įrodinėja, kad automobilį jis pirko už 2 900 Eur), tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog civilinio proceso kodekso normos draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnis 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad remiantis rungimosi ir dispozityvumo principais, pareiga laiku ir tinkamai įvardinti savo procesinę poziciją ir laiku pateikti įrodymus šiai pozicijai pagrįsti tenka šalims (CPK 12, 13, 178 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad nepalankią bylos baigtį gali nulemti ir proceso dalyvio procesinis elgesys, kuomet laiku neteikiami teismo sprendimui įtakos galintys turėti paaiškinimai ir įrodymai, dėl ko jų vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Be to, apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė visus įrodymus byloje, juos vertino vienpusiškai tik ieškovo naudai. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog į bylą pateikti įrodymai buvo pakankami susiformuoti pagrįstam pirmosios instancijos teismo įsitikinimui dėl ginčo baigties. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino kitaip nei apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir/ar neteisėtą sprendimą. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą pirmosios instancijos teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, kurių apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.
18. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad kai jis sužinojo apie automobilio trūkumus, pasiūlė atkurti buvusią iki pardavimo padėtį, bet ieškovas to daryti nesutiko, tuo prisiimdamas visą atsakomybę sau. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo apeliacinio skundo argumentu, pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas tą pačią dieną kreipėsi į atsakovą, jo tėvus, dalyvavusius sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, dėl atsiradusių automobilio defektų – užsidegusios automobilio alyvos slėgio lemputės, atsakovas iki ieškovo 2023 m. vasario 13 d. UAB „Tautvyda“ organizuotos automobilio apžiūros nesutiko dėl automobilio atsiėmimo ir pinigų ieškovui grąžinimo. Tačiau atsakovas sutiko nutraukti Sutartį po ieškovo siųstų 2023 m. kovo 14 d. ir 2023 m. kovo 28 d. pretenzijų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad nors atsakovas sutiko nutraukti Sutartį, tačiau sutiko grąžinti ieškovui ne 5 000 Eur, o pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą 3 500 Eur sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas turi būti proporcingas jo teisių pažeidimo mastui. Pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas neturi lemti neproporcingos pardavėjo atsakomybės, pavyzdžiui, kai pardavėjo atsakomybės apimtis viršija parduoto naudoto daikto kainą. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo spręsti, jog atsakovui atsisakius grąžinti ieškovui 5 000 Eur, t. y. tikrąją automobilio kainą, pirkėjo (ieškovo) pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas (CK 6.334 straipsnio 1 dalie 3 punktas) yra netinkamas ar neproporcingas jo teisių pažeidimo mastui. Šiuo atveju ieškovas patyrė 3 204 Eur automobilio defektų identifikavimo ir šalinimo išlaidas, šios išlaidos neviršija automobilio kainos (5 000 Eur).
19. Atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas savo veiksmais siekia nepagrįstai praturtėti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad kasacinis tesimas yra išaiškinęs, jog pirkėjas gali pareikšti pardavėjui ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, bet ir turi teisę pareikšti reikalavimą dėl nuostolių, kurių nepadengia restitucija, atlyginimo. Daikto kainą viršijančios išlaidos pripažintinos nuostoliais pagal bendruosius civilinės atsakomybės pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023). Taigi, pirkėjas turi teisę į visišką nuostolių atlyginimą.
20. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime rėmėsi teismų praktika panašiose, bet ne identiškose bylose. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).
21. Pažymėtina, kad aplinkybes, jog parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, jog kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Taigi, atsakovas, nesutikdamas su ieškovo ieškinio reikalavimais, šioje byloje turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad automobilio trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl paties ieškovo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo ieškovui, kad ieškovas turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus (CPK 178 straipsnis). Apeliantas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas, pirkdamas automobilį, nežinojo apie galimus parduodamo daikto trūkumus, taip pat neginčija automobilio trūkumų fakto ir nuostolių dydžio. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių reikšmingų argumentų, kuriais apeliacinės instancijos teismui būtų galima remtis sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės trūkumų šalinimo išlaidų mažinimo.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovui priteisiamos 1 452 Eur jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.