- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- e2-11813-476/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01242-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- K. G.
- Advokatai
- Donatas Daunys, Jonas Bložė
- Kategorijos
- 2.6.11.16Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu bylos nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui K. G. dėl transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo ir papildomų išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. V. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo K. G. automobilio transportavimo iki serviso, neakivaizdžių (paslėptų) defektų identifikavimo ir šalinimo išlaidas – 3 204,00 Eur (72,60 Eur už automobilio transportavimą; 1 450,00 Eur už automobilio variklį; 1 681,40 Eur defektų šalinimo išlaidos Servisui); 605,00 Eur už konsultacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikiant pretenzijas atsakovui ir ieškinį teismui, 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 86,00 Eur žyminį mokestį.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas iš atsakovo už 5 000 Eur nusipirko transporto priemonę „Jeep Grand Cherokee“, nors transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje klaidingai nurodyta automobilio pirkimo kaina – 3 500 Eur. Atsakovas nurodė, kad automobilis jokių trūkumų neturi, pažymėdamas, jog perrinkta automobilio turbina ir pakeistos alyvos aušintuvo tarpinės. Automobilį aprodė atsakovo tėvas. Apžiūrint automobilį, jis buvo ką tik nuplautas (galimai su tikslu paslėpti variklio alyvos prasisunkimus). Po vizualios automobilio apžiūros, ieškovui buvo dar kartą patvirtinta, kad automobilis jokių trūkumų neturi, tas pažymėta ir pirkimo-pardavimo sutartyje. Tą pačią dieną, važiuojant automobiliu nuo jo stovėjimo vietos ieškovo namų link ir pravažiavus vos 11 km, automobilio prietaisų skydelyje užsidegė per žemą variklio alyvos slėgį indikuojanti lemputė. Automobilį ieškovas nedelsiant sustabdė, užgesino variklį ir patikrino variklio alyvos lygį, – jis siekė apatinę normos ribą. Apie šią situaciją informavo atsakovą. Atsakovas problemos nesureikšmino, pasiūlė ieškovui pakeisti variklio alyvos filtrą, ką ieškovas jau kitą dieną padarė. Tai problemos su žemu variklio alyvos slėgiu neišsprendė, todėl ieškovas telefonu pasiūlė atsakovui grąžinti automobilį, pastarajam grąžinant ieškovui sumokėtus pinigus. Atsakovas tokį ieškovo pasiūlymą atmetė ir į tolimesnes kalbas net nesileido - nesitarė. Atsakovui tinkamai nebendradarbiaujant ir nesitariant su ieškovu taikiai, ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas SMS žinute informavo atsakovą apie planuojamą išsamią automobilio apžiūrą automobilių remonto dirbtuvėse pakviečiant joje dalyvauti atsakovą, kad galėtų pats įsitikinti susidariusia situacija ir tinkamai bendradarbiauti ir (ar) reikšti prieštaravimus. Ieškovas automobilį evakuatoriaus pagalba nugabeno į servisą, kuriame ir buvo sutarta atlikti išsamią apžiūrą. Automobilio išsamios apžiūros metu buvo surašytas transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti automobilio trūkumai. Atsakovas sutiko apmokėti 600 Eur išlaidas ir automobilio kainą, nurodytą pirkimo-pardavimo sutartyje – 3 500 Eur. Ieškovas nesutiko, kadangi jis už transporto priemonę mokėjo 5 000 Eur. Ieškovas matydamas nesąžiningą atsakovo elgesį ir, esant nuolatiniam poreikiui naudotis automobiliu, tačiau objektyviai negalint daryti ir to pasėkoje patiriant didelius nepatogumus ir finansinius nuostolius, priėmė sprendimą automobilį remontuoti: įsigijo automobilio remontui reikalingą variklį, servise pašalinti automobilio defektai.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi, reikalavimus grindė ieškinyje išdėstytais motyvais, papildomai nurodydamas, kad jau pokalbio telefonu su atsakovu metu, atsakovas teigė, kad galutinė automobilio kaina – 5 300 Eur. Automobilį aprodė atsakovo tėvai. Kainos derinimo metu, jis prašė automobilį parduoti už 5 000 Eur, tikriausiai atsakovo mama pasakė, kad sūnus skyrė daug pinigų jo tvarkymui, reikia derinti kainą su juo. Tada ji paskambino jam, ir jis sutiko parduoti automobilį už 5 000 Eur. Priežasčių kainai derinti nebuvo, galvojo liks dar automobilio priregistravimui. Jokių automobilio trūkumų neįvardijo. Automobilį jis apžiūrėjo vizualiai, pasilenkė, po apačia nuplauta, švaru. Pinigus perdavė jo žmona jam, o jis, sėdėdamas automobilyje, kurį pirko, perdavė atsakovo mamai. Mašinoje sėdėjo jie dviese (jis ir atsakovo mama), o žmona stovėjo prie mašinos jo pusėje. K. mama perskaičiavo pinigus, užbaigė K. pradėtą pildyti ir pasirašytą sutartį. K. buvo užpildyti pardavėjo duomenys, pirkėją, automobilio duomenis, kainą pildė K. mama, nes raštai skiriasi. Jis pasirašė sutarties antroje pusėje, pasirašinėdamas jis nepastebėjo, kad automobilio pardavimo kaina įrašyta 3 500 Eur, o ne 5 000 Eur. Jam niekas neaiškino, kodėl kaina įrašyta mažesnė. K. mama jo egzempliorių įdėjo į automobilio daiktadėžę. Pavažiavo truputi už (duomenys neskelbtini), apie 11 km, užsidegė tepalo spaudimo lemputė. Buvo vėlus metas, gal apie 17 val., automobilis su automatine pavarų dėže, jo tempti negalima, skambino tralui, kad parvežtų namo. Tą pačią dieną susisiekus su K., jis jam pasiūlė pakeisti tepalo filtrą. Kitą dieną jis pats už 5 Eur nusipirko ir pakeitė filtrą, bet niekas nepasikeitė. Nieko daugiau pats nedarė. Tada vežė į tą patį servisą, kuris jam parvežė mašiną – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Servise rekomendavo su automobiliu nebevažiuoti, nes bus tik blogiau. Ten nuėmė apsaugas, rado paraloną primirkusį tepalu, išėmė variklį, nuėmė karterį, buvo indėklai prasukti, tepalo siurblys subiręs. Servise rekomendavo keisti variklį kitu, nes senojo neapsimokėjo remontuoti, kadangi brangiai kainuotų remontas, o ir garantijos nėra, kad viskas bus gerai. Remontuoti jam nebuvo naudinga, jis norėjo grąžinti automobilį, bet K. sutiko grąžinti tik pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą 3 500 Eur sumą, nors jis jam už automobilį sumokėjo 5 000 Eur, ir patirtas išlaidas už automobilio išardymą servise, apie 600 Eur. Nesutiko su tuo, nes pravažiavęs tik 11 km, jis prarastų 1 500 Eur sumokėtų už automobilį. Vėliau, jau po sutarties sudarymo, kai automobilis buvo servise, jo sūnus rado, kad K. socialiniuose tinkluose ieškojo elektriko, kad klaidas ištrintų, kitus defektus pašalintų. Pardavimo metu teigė, kad automobilio kondicionierius veikia, bet jis buvo kiauras, savo lėšomis sutvarkė. Brangiausiai kainavo variklis. Iki automobilio sutvarkymo, jo neeksploatavo. Automobilį užregistravo tik tuomet, kai buvo sutvarkytas. Prašo atlyginti tik išlaidas, susijusias su variklio remontu ir automobilio surinkimu. Buvo nustatyti ir katalizatoriaus trūkumai, dėl kurių nebuvo galimybės gauti transporto priemonės techninės apžiūros kortelės, buvo neseniai įdėtas tinkliukas, dar nesudegęs. Nusipirko katalizatorių, jo išlaidų į prašomas priteisti sumas neįtraukia. Jis su atsakovu tik bendravo tiek, kiek pateikta byloje susirašinėjimų, vėliau bendrauta su „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl defektų, remonto išlaidų nereiškė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo jį visa apimtimi atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Automobilį „JEEP GRAND CHEROKEE“ jis įsigijo 2021 m. ir naudojosi iki parduodant dvejus metus. Važinėjo labai nedaug, kadangi apsigyveno ir įsidarbino Latvijoje. Pagal darbo pobūdį jis mėnesį vežioja krovinius vakarų Europos šalyse, po to 2 savaites ilsisi. Lietuvoje būna labai retai, todėl turėti automobilį čia jam tapo neaktualu, todėl nutarė jį parduoti. Jis nežino kelintas šio automobilio savininkas jis yra, bet pirko jau registruotą Lietuvoje. Iki pardavimo šio automobilio rida siekė 280 t. km, pagamintas jis 2007 m. Automobilis buvo geros būklės, prižiūrimas, prieš parduodant servise pakeitė turbiną, jo garantiniai dokumentai buvo perduoti ieškovui. Kadangi jam reikėjo išvykti į reisą, pirkimo-pardavimo sutartį užpildė pats ir pasirašė, pardavimo kainos nenurodė, nes tai buvo derybų objektas. Jis norėjo gauti virš penkių tūkstančių eurų, bet tėvams, kurie turėjo realizuoti sutartį, nurodė jam priimtiną kainą tarp 3 000 eurų ir 4 000 eurų. Patį automobilio pardavimą ir kainą sutarė ir įvykdė jo tėvai, jam nedalyvaujant. Vėliau mama jam paskambino ir pasakė, kad pardavė automobilį už 3500 eurų. Kilus problemų dėl parduoto automobilio techninės būklės, jis nuolat su ieškovu bendravo ir iš karto pripažino nuostolių sumą bei iš karto pasiūlė sprendimo būdą, t.y. gražinti situaciją į pradinę padėtį, prisiimant visus tikrus ar menamus automobilio defektus. Pasiūlė pilnai apmokėti nuostolius bei gražinti pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus 3 500 eurų bei tuo pačiu metu pasiimti parduotą, bet dar ieškovo vardu neregistruotą automobilį. Ieškovas su tuo nesutiko dėl jam nesuprantamų priežasčių, kažkodėl norėdamas atgauti didesnę sumą nei sumokėjo. Tokiu būdu ieškovas pasirinko kitą veikimo modelį, rodantį, kad automobilis tiko ir patiko, kainos ir kokybės santykis išlaikytas, pakeitė variklį ir pašalino kitus smulkius gedimus bei įregistravo jį savo vardu. Apie jokius šio automobilio paslėptus defektus jis nežinojo, jų neslėpė, priešingai – ėmėsi priemonių automobilį sutvarkyti. Automobilis nenaujas, turėjęs nežinia kiek savininkų, su nemaža rida, gedimai galėjo pasireikšti bet kuriuo momentu. 3 500 eurų suma už tokį 16 metų automobilį yra objektyvi, įvertinant, kad naujas jis kainuoja apie 60 tūkstančių eurų.
Teismo posėdžio metu atsakovas K. G. prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad pats automobilį įsigijo prieš du metus, vasarą už 6 000 Eur ar 6 200 Eur. Pavažinėjant savaitę, jam taip pat buvo užsidegusi tepalo slėgio lemputė. Jam rekomendavo pakeisti tepalus ir filtrus, ką ir padarė. Tada problemos dingo. Pats su automobiliu nuvažiavo apie 40 tūkstančių, tepalus keitė tris kartus kas 10 000 km. Paskutinį kartą tepalus keitė, kai keitė turbiną, kokie 3 mėnesiai iki pardavimo. Iki automobilio pardavimo jis su automobilio varikliu problemų neturėjo. Išvykus į Latviją, jam automobilio nebereikėjo. Automobilio skelbimą buvo įdėjęs į „(duomenys neskelbtini)“, nurodęs norimą gauti maksimalią pardavimo kainą – 5 600 Eur, bet tėvams pasakė, kad norėtų gauti nuo 3 000-4 000 Eur. Dėdamas automobilio skelbimą, jo kainą nustatė, įvertinęs kitų panašių automobilių, patalpintų skelbimuose, kainas, kurios buvo apie 5 000 – 6 000 Eur. Paliko tėvams pradėtą pildyti sutartį (užpildė savo vardą pavardę, uždėjo parašą). Tada atvažiavo ieškovas ir už 3 500 Eur nupirko automobilį. Pardavime jis nedalyvavo, dalyvavo jo tėvai. Prieš atvykstant apžiūrėti automobilį, jis bendravo su ieškovu telefonu, jei gerai pamena, dėl kainos telefonu nekalbėjo. Jam tėvai 3 500 Eur perdavė maždaug po mėnesio, dviejų po automobilio pardavimo. Jis buvo informuotas apie atsiradusias problemas, siūlė keisti tepalo filtrą. Jis sutiko su „(duomenys neskelbtini)“, pasiimti automobilį ir grąžinti 3 500 Eur ir patirtas išlaidas - apie 600 Eur. Dėl variklio jis buvo įsitikinęs, kad su juo viskas gerai, jis pats du metus važinėjo, nebuvo jokių problemų. Katalizatoriui jis nieko nedarė, kai jis pirko automobilį, jis jau buvo su technine apžiūra, o pardavėjas jam nieko nesakė. Jis automobiliui nieko nedarė, tik prieš parduodant automobilį servise keitė tepalo aušintuvo tarpines, nes šiems automobiliams būna problema dėl tepalo tekėjimo, restauravo turbiną. Keitė tepalo aušintuvo tarpines, nes matė, kad ant variklio laša tepalas. Jis žinojo, kad tas tarpines reikia keisti, yra vairuotojas profesionalas, kažkiek nusimano apie automobilius. Iki pardavimo automobilis buvo tvarkingas. Jo nuomone, kad ankstesni automobilio savininkai galimai pylė netinkamus, nekokybiškus tepalus. Byloje pateiktos „(duomenys neskelbtini)“ profilio nuotraukos yra jo. Nurodė, kad buvo galiniame tilte keitęs tepalus. Jis „(duomenys neskelbtini)“ tiesiog domėjosi džipų remontu, remonto išlaidomis, kad galėtų pasitaupyti pinigų, jeigu ateityje išlįstų kokie rimtesni gedimai. Domėjosi dėl tilto remonto, domėjosi dėl kompiuterinės automobilio diagnostikos, nes gal norėjo ją atlikti po jo įsigijimo dėl savęs. Jeigu, atlikus diagnostiką, būtų buvę nustatytų klaidų, būtų prašęs jas pašalinti, bet į „(duomenys neskelbtini)“ patalpintą skelbimą jam niekas neatsiliepė, dėl to nieko nešalino. Iš naudotų automobilių detalių pardavėjų ieškojo oro filtro plastmasės į turbiną, jos būna sutrūkinėjusios. Kai jis pirko automobilį, pardavėjas teigė, kad kondicionierius veikia, jis tik papildė jį. Per vasarą jam jis veikė. Žiemą jo nenaudojo. Galinio tilto jis netvarkė, nes nebuvo ką tvarkyti, apie jokius gedimus nežinojo.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas yra jos sutuoktinis. Jie yra smulkūs ūkininkai ir jiems reikėjo tokio tipo mašinos dėl lengvesnio pravažiavimo. Jie neapsi-žiūrėjo, už automobilį sumokėjo 5 000 Eur, bet neatkreipė dėmesio kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 3 500 Eur. Dėl kokių priežasčių buvo nurodyta mažesnė kaina, ji nežino. Sutartį pildė moteris. Ji pati buvo su neįgaliu vaiku mašinoje. Kai vyras jai paskambino, ji jam nunešė pinigus. Ji buvo, kai buvo skaičiuojami pinigai. Jie būtų sutikę atiduoti automobilį, jei atsakovas būtų grąžinęs jų sumokėtus 5 000 Eur. Ji žino, kad jos sutuoktinis skambino pardavėjui prieš apžiūrint automobilį. Telefoninio pokalbio metu, jos sutuoktinis teiravosi, kiek nuleis kainą. Po pokalbio pasakė, kad 300 Eur nuleido, sutarė, kad parduos už 5 300 Eur. Ji padavė pinigus odiniame maišelyje, vyras išsiėmė pinigus, juos skaičiavo atsakovo mama. Buvo po 100 Eur, po 50 Eur banknotus. Nusipirkus automobilį, ji važiavo su sūnumi namo savo automobiliu, o vyras su naujai įsigytu automobiliu. Vyras paskambino, pasakė, kad lemputė užsidegė. Ji grįžo atgal. Susisiekė su pardavėjo mama, nes pardavėjas neatsiliepė. Jie nesileido į kalbas, girdėjo, kad fone pardavėjo tėvas kaltino, kad jie sugadino automobilį, liepė jai nekalbėti su jais.
Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovo mama. Sūnus, prieš išvažiuodamas į reisą, paskambino, pasakė, kad atvažiuos žmogus pirkti mašiną. Susitiko su juo prie „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės. Pirkėjas apžiūrėjo mašiną, pasivažinėjo su K. tėčiu po miestą. Jiems automobilis patiko ir pasakė, kad pirks. Tada jie nuėjo į džipą, pabaigė pildyti K. pradėtą pildyti sutartį, jie įrašė tik pardavimo sumą 3 500 Eur, kurią ir gavo iš ieškovo. Ji paklausė jo, kokius defektus rašyti, abu nusprendė, kad nėra jokių defektų, todėl ji parašė, kad nėra defektų. Ji nežino, už kokią kainą sūnus buvo įdėjęs skelbimą, tik jis buvo pasakęs, kad nori gauti nuo 3 000 iki 4 000 Eur, ne mažiau nei 3 000 Eur. Jie grįžo namo, tarp 17-18 val. į K. tėčio telefoną paskambino ieškovas, ji pakėlė ragelį, ieškovas sakė, kad užsidegė automobilyje raudona lemputė. Ji paaiškino, kad jokia lemputė tikrai nedegė, sausio mėnesį automobilis buvo išvarytas į Panevėžio autoservisą tvarkyti ir ji nieko negali komentuoti. Parsivežus automobilį iš Panevėžio autoserviso, jie su ja apie 300-400 km. pravažiavo. Važiavo ir į Kauną, jokia lemputė nedegė. Sūnui pinigus padavė gal po poros mėnesių po automobilio pardavimo. Jie gavo pranešimą apie galimybę atvykti į ieškovo organizuotą automobilio patikrą. Jie patikroje nedalyvavo, nes ji dirba pamainomis, o K. tėtis gydosi ir jie neturėjo galimybės atvykti. Apie tai ieškovo neinformavo. Sūnus taip pat žinojo apie automobilio patikrą. Su sūnum nederino, už kiek parduoti tą automobilį būtent tam pirkėjui. Pirmą kartą dėl kainos kalbėjo, kai atvarė mašiną prie „(duomenys neskelbtini)“. Dėl kainos kalbėjo su K. tėčiu. Ji tik paėmė pinigus - 3 500 Eur iš V., džipe. Buvo po 100 Eur, 50 Eur, jeigu neklysta, gal po 20 Eur buvo. Ji ir V. V. nusprendė dėl 3 500 Eur kainos. Susitarė, kad visiems būtų paranku, parduoda už 3 500 Eur. Teigė, kad V. V. tada nereikėtų mokėti valstybei mokesčių. 3 500 Eur pasiūlė V.. Ir ji nesiderėjo, sutiko su tuo. Prieš parduodant automobilį, sausio 3 d. jį į Panevėžio servisą nuvarė ji ir K. tėtis. Varė į servisą, nes sūnus, prieš Naujus metus išvažiuodamas, sakė, kad matė lašant tepalą. Susiskambino su servisu, buvo sutarta data ir jie nuvarė jį. Servise keitė aušinimo tarpines ir po to paskambino sūnui, pasakė, kad turbiną reikia restauruoti. Meistrai restauravo tą turbiną, garantiją atidavė V.. Parsivarius automobilį iš Panevėžio serviso, po trijų savaičių vėl vežė į servisą, nes tepalas vis tiek lašėjo. Tą pačią dieną po pietų paskambino meistras ir pasakė, kad išsiardė automobilį, tepalas nelaša, liepė atvažiuoti pasiimti automobilį. Jiems sakė, kad gali būti nuo praeito karto likę tepalai ir dėl to palašėjo. Po antro apsilankymo servise, automobiliu toliau važinėjo K. tėtis, apie 300 km nuvažiavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Bylos duomenimis, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2023 m. vasario 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) atsakovas K. G. 16.00 val. pardavė ieškovui V. V. transporto priemonę „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis). Ieškovo pateiktas elektroninio portalo (duomenys neskelbtini) skelbimo tekstas patvirtina, kad automobilio pardavimo skelbimas patalpintas 2023 m. sausio 22 d., jo kaina nurodyta – 5 600 Eur, taip pat nurodyta, kad automobilis defektų neturi, skelbimo komentaro skiltyje nurodyta: „variklis super“. Tarp šalių nekyla ginčo, kad po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas tą pačią dieną kreipėsi į atsakovą, jo tėvus, dalyvavusius sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, dėl atsiradusių automobilio defektų – užsidegusios automobilio alyvos slėgio lemputės. Iš pateiktų telefoninių susirašinėjimų matyti, kad atsakovas (telefono numeris atitinka su skelbime nurodytu telefono numeriu, prieštaravimų, kad tai ne atsakovo kontaktas, nėra), iki ieškovo 2023 m. vasario 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotos automobilio apžiūros, kviečiant joje dalyvauti atsakovą ir/ar jo atstovus, nesutiko dėl automobilio atsiėmimo ir pinigų ieškovui grąžinimo. 2023 m. vasario 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė automobilio remonto užsakymo lapą kartu su automobilio apžiūros metu darytomis nuotraukomis, kuriame nurodė automobilio transportavimo, remonto darbų ir autodalių sąmatą, nurodant remonto darbų kainą – 1 500 Eur plius PVM, kuri nėra galutinė, kadangi galimos nenumatytos išlaidos tarpinėms, tepalams, kitiems skysčiams. Po atliktos apžiūros ieškovas pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas 2023 m. kovo 14 d., 2023 m. kovo 28 d. pretenzijas atsakovui dėl netinkamos kokybės daikto, pirmąją jų prašydamas nutraukti Sutartį bei grąžinti visą automobilio pirkimo kainą – 5 000,00 eurų, kompensuoti patirtus nuostolius: 242,00 eurų už šio dokumento parengimą, 300,00 eurus už automobilio techninės būklės patikrą bei 72,60 už automobilio transportavimą iki serviso, antrąja - atlyginti visas išlaidas nustatytiems automobilio defektams šalinti arba įvykdyti pirmoje pretenzijoje nurodytus reikalavimus. Atsakovas sutiko nutraukti sutartį, tačiau grąžinti ne 5 000 Eur, o pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 3 500 Eur sumą bei 614,60 Eur išlaidas. 2023 m. balandžio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė V. V. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) serija Nr. (duomenys neskelbtini) 1 450 Eur sumai už įsigytą „Jeep Cheroke“ variklį, kurią ieškovas apmokėjo tą pačią dieną grynais pinigais (pinigų priėmimo kvitas Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). 2023 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio remonto užsakymo lape nurodė detalizuotą darbų ir autodalių sąrašą su kiekiais ir kainomis, bendra suma – 1 681,40 Eur. Tai pačiai sumai 2023 m. birželio 28 d. V. V. išrašė PVM sąskaitą faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuri apmokėta tą pačią dieną (pinigų priėmimo kvitas Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)).
Šioje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pirkimo – pardavimo sutartimi įsigytos naudotos motorinės transporto priemonės kokybės, t. y. dėl galimai paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių negalima jos naudoti pagal paskirtį, dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) trūkumus. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta pirkėjo teise reikalauti atlyginti pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti.
Tarp šalių jų sudarytos sutarties pagrindu susiformavo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju tiek automobilio pardavimo skelbime, tiek sutartyje nurodyta, kad automobilis trūkumų neturi. Be to, šalių pateiktose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu šalių, liudytojų duotais parodymais nustatyta, kad ir sudarant sutartį, nebuvo išsakyti jokie automobilio trūkumai. Todėl ieškovas, pirkdamas automobilį asmeniniams poreikiams tenkinti (kaip nurodė ieškovo sutuoktinė būtent tokio tipo automobilis jų šeimai buvo reikalingas jų ūkyje, palengvinant susisiekimą lengvuoju automobiliu sunkiai pravažiuojamuose keliuose), turėjo pagrįstą lūkestį įsigyti automobilį, kuris atitinka automobiliams keliamus įprastus reikalavimus.
Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis e3K-3-193-421/2020).
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
Kasacinio teismo praktikoje, taikant minėtas teisės normas, yra pažymėta, jog kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikomas CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekių ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tuo tarpu pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 36 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje esančiais įrodymais bei šalių, liudytojų duotais parodymais, nustatyta, kad automobilio defektai, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas, pradėjo aiškėti po itin trumpo laiko tarpo nuo automobilio perdavimo ieškovui, t. y. dar tą pačią dieną 2023 m. vasario 9 d., ne vėliau kaip po dviejų valandų (pagal Sutartį automobilis parduotas 16.00 val. valandą, liudytoja A. G. nurodė, kad ieškovas dėl automobilio defektų su ja susisiekė tarp 17-18 valandos), ieškovui nepasiekus namų, nuvažiavus tik apie 11 km., automobilio skydelyje užsidegus įspėjamajai automobilio alyvos slėgio lemputei, o tikslūs automobilio defektai, tarp kurių – variklio defektas, įmonės, kuri verčiasi autoservisų veikla, nustatyti 2023 m. vasario 13 d. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad dar jam nusipirkus automobilį po trijų savaičių taip pat kaip ir ieškovui buvo užsidegusi įspėjamoji alyvos slėgio lemputė, tačiau tuo metu problemą išsprendė pakeitęs tepalo aušintuvo tarpines, filtrus. Nepaisant to, liudytoja atsakovo mama, kuri dalyvavo sudarant Sutartį ir perduodant automobilį ieškovui, teismo posėdžio metu parodė, kad prieš parduodant automobilį, 2023 m. sausio mėnesį dėl atsakovo pastebėto alyvos lašėjimo jis buvo nuvežtas į Panevėžio automobilių remonto servisą taisymui. Dėl tos pačios priežasties automobilis pakartotinai vežtas į tą patį servisą, kuriame dėl pastebėto pakartotinio alyvos tekėjimo nebuvo tvarkytas. Iš išdėstyto matyti, kad viso atsakovo automobilio eksploatavimo laikotarpiu bent tris kartus buvo pastebėtas alyvos tekėjimas ir nepaisant automobilio remonto, problema pasikartodavo, o paskutinįjį kartą net nešalinta. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad servisas, kuriame buvo tvarkytas automobilis netinkamai diagnozavo automobilio defektus ir jų tinkamai nepašalino. Kita vertus, atsakovas visgi diagnozuotų automobilio defektų (mažas tepalo spaudimas automobilio variklyje, stiprus alyvos prasisunkimas variklio skyriuje, nesandari oro kondicionieriaus sistema ir kt.) neginčija, su jais sutinka, neįrodinėjo, kad jie atsirado dėl ieškovo kaltės, atvirkščiai – teismo posėdžio metu nurodė, kad nustatyti automobilio defektai galėjo atsirasti dėl prieš jį buvusių automobilių savininkų naudotos netinkamos alyvos. Pastarosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad automobilio perdavimo ieškovui momentu egzistavo byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje automobilio remonto sąmatoje nurodyti paslėpti automobilio trūkumai – tarp kurių variklio defektas, dėl kurio nebuvo galima naudoti automobilio pagal jo paskirtį.
Be to, pastebėtina ir tai, kad 2023 m. sausio 26 d. atsakovas socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ esančioje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ domėjosi dėl galinio tilto perrinkimo, kompiuterinės diagnostikos metu nustatytų automobilio klaidų pašalinimo. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ domėjosi tik dėl galimų ateityje automobilio remonto išlaidų, tam, kad galėtų planuoti savo biudžetą, tačiau teismas šią atsakovo poziciją vertiną kritiškai, laiko gynybine pozicija, atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas tuo metu jau buvo nusprendęs parduoti automobilį – skelbimas dėl automobilio pardavimo internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo patalpintas (2023 m. sausio 22 d.), todėl jam nebuvo būtinybės į savo biudžetą įtraukti santaupas automobilio ateityje atsirasiantiems defektams šalinti. Be kita ko, atsakovas teigė, kad nuo to momento, kai jis įsigijo automobilį, jis tik keitė alyvos aušinimo tarpinę ir restauravo turbiną, kitų problemų neturėjo. Tuo tarpu iš byloje pateiktos jo užklausos socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad 2023 m. liepos 13 d. jis teiravosi dėl kondicionieriaus tvarkymo, nurodydamas, kad kondicionierius leidžia freoną, nors teismo posėdžio metu aiškino, jog jam kondicionierius veikė, problemų dėl jo neturėjo. Pastarosios aplinkybės leidžia teismui abejoti atsakovo duotų parodymų teisingumu, patikimumu.
CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad ieškovas įsigijo automobilį, neatitinkantį jam taikytinų įprastų kokybės reikalavimų, atsakovui neįrodžius, kad automobilio trūkumai atsirado po Sutarties sudarymo ir/ar dėl ieškovo kaltės, atsižvelgiant į nustatytų defektų pobūdį, Sutarties sudarymo aplinkybes, į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas ir/ar jo tėvai ieškovą būtų informavę apie jų pastebėtą atsinaujinančią automobilio alyvos pratekėjimo problemą, dėl ko ieškovas būtų galėjęs bent sudvejoti dėl tinkamos automobilio kokybės ir apsvarstyti klausimą dėl automobilio apžiūros prieš įsigyjant automobilį, konstatuotina, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas - atsakovas atlygintų jo išlaidas automobilio trūkumams ištaisyti.
Ieškovas pateiktais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais įrodė, kad jo patirti nuostoliai yra 3 204,00 Eur, t. y. 72,60 Eur už automobilio transportavimą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ PBM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)); 1 450,00 Eur už automobilio variklį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Serija Nr. (duomenys neskelbtini)); 1 681,40 Eur automobilio defektų šalinimo išlaidos (UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 204,00 Eur automobilio paslėptų trūkumų šalinimo kaštus laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.
Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo turėtas 605,00 Eur išlaidas, susijusias su ginčo dėl automobilio defektų sprendimu ikiteismine tvarka, t. y. neteisminio išieškojimo išlaidos už pretenzijų atsakovui paruošimą ir pateikimą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 20 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 242,00 Eur sumai, 2023 m. balandžio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 363 Eur sumai, 2023 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2023 m. vasario 20 d. Teismas laiko, kad šių išlaidų atsiradimą lėmė būtent atsakovo veiksmai, t. y. atsakovo padarytas įstatyminės ir sutartinės parduodamo daikto kokybės garantijos pažeidimas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti šias išlaidas iš atsakovo taip pat laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Išdėstyto pagrindu iš atsakovo priteistinos ieškovui 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad jis patyrė 1 937,78 Eur bylinėjimosi išlaidų: 86,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 1 851,78 Eur už teisinę pagalbą, todėl bylinėjimosi išlaidos (1 937,78 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Šioje byloje patirtos 13,28 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios, patenkinus ieškinį, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 204,00 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų keturių eurų 0 ct) automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidas, 605,00 Eur (šešių šimtų penkių eurų 0 ct) ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 809,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 937,78 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt septynių eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,28 Eur (trylikos eurų 28 centų) pašto išlaidas, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų raštinę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.