Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-432-387/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-07-05Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-31Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-31
Bylos Nr.
1A-432-387/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07894-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Justas Namavičius, Ernesta Montvidienė, Algimantas Valantinas
Nuteistasis
V. B.
Nukentėjusysis
G. B.
Advokatai
Loreta Guižauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-432-387/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07894-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.;2.1.6.4.1.;2.1.6.4.4.;2.1.6.4.6. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,nuteistajam V. B.,gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,nukentėjusiajam G. B.,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 7 (septyneri) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžią V. B. nurodyta skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. kovo 10 d.

V. B. paskirtos kardomosios priemonės – 3 000 Eur užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki bausmės vykdymo pradžios paliktos nepakeistos.

V. B. nepažeidus kardomųjų priemonių reikalavimų, jam pradėjus atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 3 000 Eur užstatą nurodyta grąžinti užstato davėjui J. (J.) B..

Iš V. B. G. B. priteista 607, 93 Eur jo patirtai turtinei ir 20 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. B. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteista 3900,93 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 16 d., apie 17.30 val., kieme, prie namo (duomenys neskelbiami), asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė Č. B. (B.) rankomis ir kojomis ne mažiau 7 smūgių į galvą, rankas, liemenį, krūtinę ir kojas, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas liemenyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje ir kairėje plaštakoje, dešiniųjų IX-X šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas vokuose su dešinio antakio odos nubrozdinimu, kaktos kairės pusės odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimą kairėje momeninėje srityje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, ūmią subdurinę kraujosruvą virš dešiniojo smegenų pusrutulio - iki 17 mm. pločio, dėl ko 2017 m. vasario 17 d. Č. B. buvo paguldytas į VŠĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur dėl galvos sumušimo, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, 2017 m. vasario 25 d., 06.05 val. mirė.

I. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį ir priimti jam naują – išteisinamąjį - nuosprendį ir atmesti visus byloje pareikštus civilinius ieškinius. Nuteistasis taip pat prašo atlikti byloje dalinį įrodymų tyrimą, paskiriant kompleksinę teismo medicinos ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos prielaidomis, o suteikdamas prioritetą atskiriems įrodymams, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Anot V. B., apygardos teismas nepagrįstai padarė kategorišką išvadą, kad dėl Č. B. mirties yra kaltas jis ir nemotyvuotai atmetė versiją, kad nukentėjusiojo mirčiai galėjo turėti įtakos jo griuvimas ir atsitrenkimas kaire galvos puse į kelio atitvarą ar bet koks kitas griuvimas, kurių nagrinėjamu atveju buvo ne vienas. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Č. B. mirties priežastis – galvos sumušimas, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu – byloje yra neginčijamai nustatyta visomis specialisto išvadomis, tačiau dėl mirties priežastimi tapusių sužalojimų atsiradimo mechanizmo liko nepaneigtų abejonių.

2.2. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2017 m. vasario 16 d. tarp jo ir nukentėjusiojo įvykusios muštynės buvo abipusės. Be to, šio konflikto metu jie abu ne kartą buvo nugriuvę. Šią aplinkybę patvirtina liudytojos M. L. parodymai ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – nulaužta tvora, kelio ženklinimas ir pan. Anot nuteistojo, esant šioms aplinkybėms galima daryti pagrįstą prielaidą, kad griūdamas Č. B. galėjo ne kartą galva atsitrenkti į įvairius paviršius.

2.3. Analizuodamas liudytojos M. L. parodymus, kuri patvirtino mačiusi V. B. nukentėjusiajam jų tarpusavio konflikto metu į galvą suduotus smūgius, nuteistasis nurodo, kad šios liudytojos paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Byloje daugiau nesant jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis smūgiavo Č. B. į galvą, negalima kategoriškai teigti, kad dėl pastarojo mirties yra kaltas būtent jis.

2.4. Nuteistojo teigimu, 2017 m. vasario 27 d. specialisto išvadoje Nr. M 268/2017 (01) nurodyta, kad Č. B. kūne nustatyti sužalojimai nebūdingi vienkartiniam griuvimui. Apklausiamas specialistas K. Z. patvirtino, kad po patirtų galvos sužalojimų Č. B. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus ir buvo sąmoningas. Taigi liko nepaneigta versija, kad jis galėjo griūti ne tik grumtynių su nuteistuoju metu, bet ir vėliau savo namuose ar pakeliui į polikliniką bei atsitrenkti galva į kietą buką paviršių, o tai savo ruožtu galėjo sukelti specialistų nustatytas komplikacijas. Tiek byloje kaip liudytojai apklausti asmenys, tiek rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jau po įvykio būdamas namuose Č. B. judėjo ir keitė kūno padėtį. Faktą, kad nukentėjusysis galėjo judėti patvirtina ir tai, kad kitą dieną, ryte, jis ėjo į autobusų stotelę ir ketino važiuoti į polikliniką. Anot V. B., priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad įvykio vakarą nukentėjusysis buvo neblaivus, o tai neabejotinai įtakojo jo koordinaciją. Pasak nuteistojo, nuosprendyje šios aplinkybės yra visiškai neaptartos. Taigi teismo išvados dėl nuteistojo kaltės yra nepagrįstos.

2.5. Nuteistasis taip pat akcentuoja, kad teisme apklaustas liudytojas P. P. nurodė naujas, itin reikšmingas, ikiteisminio tyrimo metu netirtas aplinkybes. Liudytojas paaiškino matęs, kaip 2017 m. vasario 17 d., ryte, jo pažįstamas Č. B., eidamas važiuojamąja kelio dalimi, ties sankryža Šklėriai – Anglininkai – Aluona griuvo ir galva atsitrenkė į kelio atitvarą. Anot V. B., byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad liudytojas P. P. nurodytu metu iš tikrųjų galėjo matyti nukentėjusįjį. Tą aplinkybę, kad liudytojo minėtu laikotarpiu nukentėjusysis galėjo būti netoli sankryžos Šklėriai – Anglininkai – Aluona taip pat patvirtina kita bylos medžiaga – liudytojos M. L. parodymai, Trakų poliklinikos duomenys, ir kt. V. B. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti P. P. paaiškinimais, nes jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nuteistojo nepažįsta ir su juo nebendrauja. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. B. parodymai, jog vežamas į ligoninę Č. B. jai paaiškino, kad 2017 m. vasario 17 d., ryte, nuo namų nuėjo tik apie 130 metrų ir po to grįžo atgal, nepaneigia liudytojo P. P. nurodytų aplinkybių. Nuteistasis pažymi, kad liudytojui E. L. nukentėjusysis buvo minėjęs, kad nuėjo tik iki pusiaukelės. Ką iš tikrųjų tuo norėjo pasakyti Č. B. ir kur yra ta vieta, byloje liko nenustatyta. V. B. atkreipia dėmesį į tai, kad kitų objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo nueitą atstumą ar grįžimo namo laiką, byloje nėra.

2.6. Analizuodamas byloje esančias specialisto išvadas, nuteistasis taip pat nurodo, kad visos jos vienodai nustato nukentėjusiojo mirties priežastį - galvos sumušimą su vėliau kilusiomis komplikacijomis – tačiau iš esmės skirtingai nurodo kuris galvos sužalojimas įtakojo kraujo išsiliejimą ir koks buvo Č. B. padarytų galvos sužalojimų atsiradimo mechanizmas. Jei 2017 m. vasario 27 d. specialisto išvadoje Nr. M 268/2017 (01) teigiama, kad kraujo išsiliejimą į smegenis galėjo sukelti galvos sumušimas akių vokuose ar momeninėje srityje, 2017 m. rugpjūčio 22 d. konsultacinėje išvadoje Nr. A-K1-297-16 nurodyta, kad mirtį sukėlė galvos smegenų trauma, patirta po smūgio į galvos momeninę sritį, o kiti nustatyti sužalojimai mirčiai įtakos neturėjo, tai 2018 m. kovo 15 d. ekspertizės akte Nr. EKM 19 (71)/2018 (01) kategoriškai nurodyta, kad mirtį sukėlė vienas iš dviejų sužalojimų veido srityje, t. y. dešinės arba kairės akies. V. B. pažymi, kad kompleksinė ekspertizė, kurioje dalyvautų tokie specialistai kaip neurochirurgai, kraujagyslių ir kiti specialistai, byloje paskirta nebuvo, magnetinio rezonanso tyrimas nukentėjusiajam nebuvo atliktas, todėl abejonės dėl konkretaus mirtį sukėlusio sužalojimo ir jo atsiradimo mechanizmo nepašalintos. Apelianto nuomone, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien 2018 m. kovo 15 d. ekspertizės aktu, motyvuodamas tai tuo, kad kitos byloje esančios specialisto išvados buvo atliktos neturint visų medicininių dokumentų, t. y. kompiuterinės tomografijos radiologinio tyrimo, kuriame nėra nustatyta jokių Č. B. galvos minkštųjų audinių trauminių pokyčių. Nuteistojo teigimu, teismo posėdyje dalyvavęs gydytojas neurochirurgas R. Š. paaiškino kas yra kompiuterinė tomografija ir nurodė, kad šio tyrimo rezultatais nagrinėjamu atveju vadovautis negalima.

2.7. V. B. nurodo, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Tačiau vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu ir nuspręsti, ar galima jais vadovautis sprendžiant asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą. Be to, turi būti įvertintas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek jų visuma, o tai nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nebuvo padaryta. Taip pat, anot nuteistojo, teismas nesilaikė nuostatos, kad esant nepašalintoms abejonėms, visos jos vertinamos kaltinamojo naudai. V. B. nurodo, kad apygardos teismas pripažino jį kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo, kurio jis neįvykdė, padarymo, todėl nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

3. Ginčydamas savo kaltę dėl Č. B. nužudymo, V. B. nurodo, kad apygardos teismas nemotyvuotai atmetė versiją, jog nukentėjusiojo mirčiai galėjo turėti įtakos jo griuvimas ir atsitrenkimas kaire galvos puse į kelio atitvarą ar bet koks kitas griuvimas. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje liko nepaneigtų abejonių dėl Č. B. mirties priežastimi tapusių galvos sužalojimų atsiradimo mechanizmo, todėl teismas nepagrįstai pripažino nuteistąjį kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Šie V. B. argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

4. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, dvi specialisto išvadas ir ekspertizės aktą byloje teikę ekspertai iš esmės vienodai pasisakė dėl Č. B. galvos sužalojimų, sukėlusių kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, pobūdžio. Kitą nuomonę išsakė tik konsultacinę išvadą pateikę medicinos mokslų daktarai A. A. G. ir R. Š.. Specialisto išvadomis Nr. G 586/2017 (01), M 268/2017 (01), konsultacine išvada Nr. A-KI-297-16, ekspertizės aktu Nr. EKM 19 (71)/2018(01) – nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad Č. B. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kurį sukėlė galvos sumušimas. Visi ekspertai nurodo, kad nukentėjusiojo patirti galvos (veido) sužalojimai buvo padaryti keliais trauminiais poveikiais ir tik konsultacinę išvadą teikę medicinos mokslų daktarai A. A. G. ir R. Š. pažymėjo, jog poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide Č. B. mirčiai įtakos neturėjo. Konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė tik vienas galvos sužalojimas ‑ galvos smegenų trauma, patirta po smūgio, atsitrenkus kaire galvos puse į kietą buką paviršių Č. B. krentant. Specialistų teigimu, tokią jų išvadą patvirtina nukentėjusiajam nustatytas odos nubrozdinimas kairėje momeninėje srityje. Būtent šiame kontekste apeliantas pabrėžia ir liudytojo P. P. parodymų „svarbą“, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

5. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas P. P. paaiškino matęs Č. B. 2017 m. vasario 17 dienos rytą. Pasak liudytojo, nukentėjusysis krito ir atsitrenkė galva į kelio atitvarą (t. 2, b. l. 179-198, t. 3, b. l. 23). Siekiant pašalinti byloje kilusius prieštaravimus ir patikrinti V. B. iškeltą gynybinę versiją, pirmosios instancijos teismas skyrė byloje teismo medicinos ekspertizę, prašydamas ekspertų, be kita ko, nurodyti kurie iš Č. B. nustatytų sužalojimų sukėlė jo mirtį (t. 3, b. l. 32-36). 2018 m. gegužės 11 d. buvo gautas ekspertizės aktas Nr. EKM 19 (71)/2018 (01), kuriame ekspertai nurodė, kad kraujo išsiliejimą nukentėjusiajam sukėlė vienas iš dviejų veido sužalojimų: a) kairės akies srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu kaktos kairėje su kraujosruva akies vokuose, b) dešinės akies srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu akies viršutiniame voke su aplinkine kraujosruva. Darydami tokią išvadą ekspertai vadovavosi Č. B. galvos kompiuterinės tomografijos radiologinio tyrimo rezultatais, akcentuodami, kad šio tyrimo metu nukentėjusiajam nebuvo nustatyta jokių minkštųjų audinių trauminių pokyčių kairiojo momens srityje. Anot ekspertų, esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad mirtį lėmęs kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu įvyko griuvimo metu kairiojo momens sritimi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi (t. 3, b. l. 41-49). Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apygardos teismas pritarė šiai ekspertizės akto išvadai. Su tokiu byloje surinktu įrodymų vertinimu sutinka ir teisėjų kolegija.

6. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis ekspertizės aktu Nr. EKM 19 (71)/2018(01), nes, anot gydytojo neurochirurgo R. Š., kompiuterinės tomografijos tyrimas nėra informatyvus kalbant apie minkštųjų audinių pažeidimus (kraujosruvas) (t. 3, b. l. 117). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju kraujosruvų minkštuose audiniuose kairiojo momens srityje nebuvimą patvirtina ne tik 2017 m. vasario 17 d. Č. B. atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, bet ir histologijos laboratorijos teismo medicinos specialisto išvada Nr. H 86/2017 (01), kurioje yra užfiksuoti analogiški duomenys (t. 1, b. l. 63). Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas K. Z. paaiškino, kad nukentėjusiajam galva atsitrenkus į kelio atitvarą, apie kurį kalba liudytojas P. P. ir kurio kontaktinis paviršius yra žymiai didesnis nei žmogaus galva, kontakto vietoje minkštuose audiniuose turėjo atsirasti didelė, plati kraujosruva, tačiau tokio pobūdžio sužalojimas Č. B. nėra nustatytas (t. 3, b. l. 27). Atsakydamas į R. Š. klausimą, specialistas nurodė, kad Č. B. gavus daug smūgių į galvą, galėjo įvykti smegenų rotacija. Tokiu atveju galėjo atsirasti tempimo jėgos priešingoje pusėje, todėl plyšo kraujagyslės, o kraujosruvų minkštuose audiniuose kairio momens srityje neatsirado. Pasak specialisto, Č. B. nustatyti galvos sužalojimai – smūgių, o ne griuvimo pasekmė (t. 3, b. l. 27).

7. Vertindama byloje esančią konsultacinę išvadą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ketvirtajame išvados punkte patys specialistai nurodo, jog Č. B. galvos sužalojimai galėjo atsirasti tiek jam griūnant, tiek ir nuo kažkokio suduoto smūgio į kairiojo momens sritį. Tuo pačiu specialistai teigia, jog atmesti galimybės, kad Č. B. kairės momeninės srities sužalojimas galėjo atsirasti nuo spyrio koja, būtų negalima, tačiau spiriant į galvą batu apauta koja dažniau gali susidaryti muštinė žaizda, o ne odos nubrozdinimas, kaip kad yra šiuo atveju (t. 2, b. l. 197). Taigi pasisakydami dėl smūgio nukentėjusiajam sudavimo koja galimybės, specialistai visiškai nevertino kitų byloje nustatytų aplinkybių, o būtent to fakto, kad 2017 m. vasario 16 d., vakare, tarp V. B. ir Č. B. kilusio konflikto metu buvo smūgiuojama ne tik kojomis, bet ir rankomis. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats nuteistasis (t. 2, b. l. 10-12, 175), kad nukentėjusiajam buvo smūgiuojama kumščiais. Apklausiamas teismo posėdyje konsultacinę išvadą teikęs specialistas A. A. G. parodė, kad nukentėjusiojo priekinėje veido dalyje esantys sužalojimai galėjo būti padaryti kumščiais, nes byloje yra tokių duomenų. Specialistas nurodė, kad šią aplinkybę patvirtino pats V. B. (t. 3, b. l. 25). Konsultacinės išvados šeštame punkte teigiama, kad kūno sužalojimų Č. B. akių vokų ir kaktos srityje pobūdis liudija, jog šie sužalojimai gavosi nuo suduotų smūgių, o ne atsitrenkimo kritimo metu (t. 2, b. l. 198). Analogišką išvadą yra pateikę ir ekspertai J. R. bei V. K., nurodę, kad kairės ir dešinės akies sričių sumušimai yra būdingi smūgių kumščiais sudavimui ir nėra paaiškinami griuvimu (t. 3, b. l. 49). Šiais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. B. rankomis (kumščiais) smūgiavo Č. B. į galvą (veidą) ir padarė jam specialistų išvadose bei ekspertizės akte nurodytus akių sužalojimus. Esant šioms aplinkybėms, galima teigti, kad nedidelis – 0,6 x 0,5 cm dydžio – nubrozdinimas kairėje momeninėje srityje taip pat galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo ranka. Tokia teisėjų kolegijos išvada grindžiama ir pirmosios instancijos teisme apklausto eksperto paaiškinimais. Ekspertas J. R. nurodė, kad minėtas nubrozdinimas yra smūgio sudavimo ranka, o ne atsitrenkimo į kietą buką daiktą, pasekmė (t. 3, b. l. 116). Apie tai, kad šis sužalojimas nebuvo padarytas didele jėga byloja ir ta aplinkybė, kad nubrozdinimas yra itin nedidelis, nesiekia net vieno centimetro, o minkštuose audiniuose toje vietoje nėra nustatyta jokių kraujosruvų. Teisėjų kolegija sutinka su ekspertų išsakytais teiginiais, kad nukentėjusiajam visu ūgiu kritus ir atsitrenkus galva į kelio atitvarą sužalojimų pobūdis būtų kitoks. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 3, b. l. 12-15, 71-77) nustatyta, kad kelio atitvaras, apie kurį savo parodymuose kalbėjo liudytojas P. P., yra metalinis, jo paviršius turi briaunų. Taigi atsitrenkimas į tokį objektą neabejotinai sukeltų nukentėjusiajam didesnius sužalojimus nei yra nustatyta nagrinėjamoje byloje.

8. Apeliaciniame skunde V. B. taip pat nurodo, kad spręsdamas jo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo P. P. parodymais. Išnagrinėjusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad vertindamas minėto liudytojo parodymus pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas P. P. paaiškino matęs Č. B. 2017 m. vasario 17 d., ryte, apie 10 val. Anot liudytojo, jam būnant sankryžoje Šklėriai – Anglininkai – Aluona, iš dešinės pusės – Aluonos gatvės – pasirodė Č. B., kurio jis vos nenumušė. P. P. parodė, kad pastarasis staiga pasitraukė porą žingsnių atgal, nukrito ir galvos kaire puse atsitrenkė į metalinį kelio atitvarą. Liudytojo teigimu, jis girdėjo trenksmo garsą. Išlipęs iš mašinos, P. P. priėjo prie Č. B., paklausė kaip šis jaučiasi, pasisiūlė nuvežti jį į polikliniką. Pasak liudytojo, nukentėjusysis atsakė, kad jaučiasi normaliai, į polikliniką važiuoti atsisakė (t. 3, b. l. 23). Tačiau liudytoja T. B. teismui paaiškino, kad jos vyro brolis – Č. B. – negalėjo būti P. P. nurodytu laiku sankryžoje Šklėriai – Anglininkai – Aluona. Pasak liudytojos, ši vieta yra nutolusi nuo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos. Be to, T. B. teigimu, Č. B. jai yra pasakojęs, kad išėjęs tą dieną ryte iš namų sugebėjo paeiti vos 200 – 300 metrų. Paskui jam pasidarė bloga ir jis turėjo grįžti namo, todėl taip ir nenuvažiavo į polikliniką, nors tą dieną buvo užsiregistravęs pas savo šeimos gydytoją (t. 3, b. l. 23-24).

9. Apygardos teismui pavedus prokurorui atlikti tyrimo veiksmus siekiant patikrinti liudytojo P. P. parodymų patikimumą (t. 3, b. l. 32-36), nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Č. B. namus ir autobusų stotelę „Šklėriai“ skiria pakankamai didelis, 4 – 5 km, atstumas (t. 3, b. l. 60-64), o posūkis, prie kurio, pasak liudytojo, jis matė Č. B., yra beveik prie pat autobusų stotelės (atstumas nuo minėto posūkio iki stotelės - 80 m) (t. 3, b. l. 65). Šie pareigūnų papildomai surinkti duomenys, vertinant juos kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, kelia abejones dėl liudytojo P. P. parodymų patikimumo. Pagal liudytojo teiktus parodymus ‑ Č. B., būdamas sužalotas (byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo sužalota ne tik galva, bet ir liemuo, kojos, buvo lūžę du šonkauliai) nuėjo iš esmės visą kelią iki autobusų stotelės, t. y. pėsčiomis įveikė 4 -5 km atstumą, tačiau dėl kažkokios priežasties visgi nenuvažiavo į Trakus pas gydytoją. Lyginant to paties liudytojo parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, tektų pripažinti, jog nukentėjusysis, po to kai nukrito, grįžo pėsčiomis tuo pačiu keliu atgal namo, įveikdamas tą 4 -5 km atstumą, o iš viso 8-10 km atstumą. Tą aplinkybę, kad kitą dieną po muštynių Č. B. blogai jautėsi ir iš tikrųjų sunkiai judėjo, patvirtino apie 9.30 val. jį išeinantį iš namų mačiusi liudytoja M. L. (t. 1, b. l. 101-103, 104-105, 106-11, t. 2, b. l. 172-173). Liudytojas P. P. taip pat buvo nurodęs, kad jam pasiūlius pavežti Č. B. iki poliklinikos, šis atsisakė, nors byloje neginčijamai nustatyta, jog Č. B. tos dienos kelionės tikslas buvo vizitas į polikliniką pas savo šeimos gydytoją. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad tiek T. B., tiek E. L. Č. B. buvo nurodęs nuėjęs iki pusiaukelės ir po to grįžęs namo, bet byloje nėra tiksliai nustatyta iki kurios vietos 2017 m. vasario 17 d. rytą visgi nuėjo nukentėjusysis. Šis nuteistojo argumentas iš dalies yra pagrįstas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nukentėjusiojo sveikatos būklę ir visą atstumą, kurį jis turėjo nueiti nuo savo namų iki minėtos stotelės, daroma pagrįsta išvada, kad kalbėdamas apie pusiaukelę Č. B. negalėjo turėti omenyje sankryžos Šklėriai – Anglininkai – Aluona.

10. Vertindama liudytojo P. P. parodymus, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad tiek apklausiamas teisme, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų (t. 3, b. l. 69 - 70) liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti kūno dalies, kuria, anot jo, Č. B. atsitrenkė į kelio atitvarą. Pradžioje teismui liudytojas nurodė matęs, kad Č. B. trenkėsi į kelio atitvarą būtent galva, netgi konkretizavo kuria galvos puse (kaire), tačiau vėliau liudytojas paaiškino, kad trenkimosi į atitvarus momento nematė, o girdėjo tik garsą. Sprendė, kad nukentėjusysis trenkėsi galva, nes vėliau, sėdėdamas ant žemės, jis laikėsi už galvos (pakaušio) (t. 3, b. l. 23). Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir jį apklausiusiai ikiteisminio tyrimo pareigūnei, patvirtindamas, kad nematė kuria kūno dalimi – galva, ranka ar koja – Č. B. atsitrenkė į kelio atitvarus (t. 3, b. l. 69 - 70).

11. Atsižvelgdama į aukščiau aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad spręsdamas V. B. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo P. P. parodymais. Šie parodymai dėl aukščiau nurodytų abejonių (nukentėjusiojo negalėjimo nueiti tokio kelio, liudytojas nematė pačio griuvimo momento ir kt.) pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo pripažinti tinkamu įrodymu, nustatant bylai reikšmingą aplinkybę dėl nukentėjusiojo kūno sužalojimo, sukėlusio mirtį, atsiradimo mechanizmo. Pažymėtina, kad šiame procesiniame sprendime (žr. nutarties 6-7 punktus) detaliai pasisakyta dėl trauminio poveikio, sukėlusio Č. B. kairiojo momens srityje nustatytą nubrozdinimą, pobūdžio, o taip pat byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad visi Č. B. nustatyti galvos sužalojimai yra būdingi smūgių sudavimui ir, priešingai nei teigia apeliantas, negali būti paaiškinami griuvimu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja su šiuo klausimu susijusių kitų apeliacinio skundo argumentų.

12. Nors apeliantas nurodo, kad be liudytojos M. L. parodymų byloje nėra daugiau jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad jis smūgiavo Č. B. į galvą, šis apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pats nuteistasis neneigė šios aplinkybės (t. 2, b. l. 10-12). Tokius jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja T. B. paaiškino, kad 2017 m. vasario 16 d., vakare, ji telefonu bendravo su Č. B., kuris jai papasakojo, kad V. B. jį sumušė. Č. B. pasakojo giminaitei, kad „gavo į galvą“ (t. 2, b. l. 161). Pasak liudytojos, analogiškas aplinkybes Č. B. jai buvo nurodęs ir kitą dieną jiems greitosios medicinos pagalbos automobiliu važiuojant į ligoninę (t. 2, b. l. 162). G. B. taip pat parodė, kad brolis buvo minėjęs, jog už degtinės butelį nuo V. B. gavo per galvą (t. 1, b. l. 141-142, t. 2, b. l. 161). Tą aplinkybę, kad nuteistojo ir Č. B. tarpusavio konflikto metu pastarajam buvo suduota daug smūgių į galvą, Č. B. patvirtino ir atvykusiems greitosios medicinos pagalbos medikams. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodoma, kad atsakydamas į gydytojo klausimus, Č. B. paaiškino, jog iš vakaro buvo sumuštas. Gavo daug smūgių į galvą (t. 1, b. l. 84. V. B. smurto prieš Č. B. vartojimo faktą taip pat patvirtino liudytoja M. L., kuri, priešingai nei nurodo apeliantas, visą laiką nuosekliai teigė 2017 m. vasario 16 d., vakare, mačiusi kaip nuteistasis spardė ant žemės gulėjusį Č. B.. Liudytojos teigimu, ji pradėjo rėkti, kad jis paliktų kaimyną ramybėje, tačiau nuteistasis nekreipė į ją dėmesio ir toliau kelias minutes į įvairias kūno vietas spardė ant šono gulėjusį Č. B. (t. 1, b. l. 101-103, 104-105, 106-111, 172-173).

13. Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad 2017 m. vasario 16 d., apie 17.30 val., V. B. smurtavo prieš Č. B., rankomis ir kojomis sudavė jam ne mažiau nei septynis smūgius į įvairias kūno vietas ir, be kitų kūno sužalojimų, padarė galvos sumušimą. Pastaroji trauma sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, kuris tapo Č. B. mirties priežastimi. Tai, kad Č. B. sveikatos būklė pradėjo blogėti būtent po konflikto su V. B., patvirtina bylos duomenys. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats Č. B. į visus aplinkinių klausimus, susijusius su jo sveikatos būkle ir jam padarytais sužalojimais, nuosekliai atsakinėjo, kad prastai jaučiasi, nes jį sumušė V. B.. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis pradėjo skųstis galvos skausmais 2017 m. vasario 16 d. vakarą, t. y. iš karto po muštynių su nuteistuoju. Apklaustas teisme nukentėjusysis G. B. paaiškino, kad 2017 m. vasario 16 d., apie 18 val., jam bendraujant su broliu telefonu, šis sakė, kad jį sumušė V. B.. Taip pat Č. B. nurodė, kad jam skauda galvą (t. 1, b. l. 141-143, t. 2, b. l. 161). Kitą dieną, apie 12 val., su Č. B. telefonu kalbėjusi liudytoja T. B. taip pat parodė, kad pastarasis skundėsi galvos svaigimu, skausmais. Sakė, kad negali paeiti, todėl nevažiavo į Trakus pas gydytoją (t. 2, b. l. 162). Pas Č. B. 2017 m. vasario 17 d., apie 13 val., užsukusi liudytoja M. L. rado jį lovoje. Anot liudytojos, matėsi, kad Č. B. prastai jautėsi, tačiau į jos klausimą, ar reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, atsakė neigiamai (t. 1, b. l. 101-103, t. 2, b. l. 172). Mobiliojo ryšio telefono, kuriuo naudojosi Č. B., įeinančių ir išeinančių skambučių išklotine nustatyta, kad 2017 m. vasario 16 d., 18.33 val., Č. B. skambino jo brolio žmona T. B.. Pastarajame dokumente užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad T. B. bendravo telefonu su Č. B. ir sekančią dieną – 2017 m. vasario 17 d. – 11. 51 val. ir 15.18 val. (t. 1, b. l. 164). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele nustatyta, kad 17 val. pas Č. B. jau buvo atvykę medikai, kuriems jis nurodė, kad buvo sumuštas 2017 m. vasario 16 d. ir gavo daug smūgių į galvą.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. B. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra visiškai įrodyta. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis yra pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo atmesti byloje pareikštus civilinius ieškinius, nurodydamas, kad nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo.

16. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

17. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad Č. B. brolis - nukentėjusysis G. B. - pareiškė civilinį ieškinį dėl 911,17 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 146-150). Vadovaudamasis byloje esančiais turtinės ir neturtinės žalos dydį pagrindžiančiais įrodymais, Vilniaus apygardos teismas nukentėjusiojo reikalavimus tenkino iš dalies, priteisdamas iš V. B. G. B. 607,93 Eur jo patirtai turtinei ir 20 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo tenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys, priteisiant iš V. B. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 3900,93 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 87-89, 93). Teisėjų kolegijai nustačius, kad V. B. yra kaltas dėl Č. B. nužudymo, konstatuojama, kad nukentėjusiojo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas iš nuteistojo yra priteistas pagrįstai.

18. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų reikalavimų ir, nustatydamas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Teismo nustatytas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams bei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2008, 2K-210/2007, 2K-8-696/2015, 2K-184-746/2016 ir kt.).

Dėl bausmės

19. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam už jo įvykdytą nusikalstamą veiką yra paskirta tinkama bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtimi, BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino visas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai motyvavo parinktos bausmės dydį. Kadangi apeliantas skunde prašė jį išteisinti, atskirai neginčydamas pirmosios instancijos teismo jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio bei bausmės skyrimo motyvų, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Ernesta MontvidienėJustas NamavičiusAlgimantas Valantinas