- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- 1-61-211/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07894-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Nukentėjusysis
- G. B., A. B.
- Kaltinamasis
- V. B.
sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Paulinai Petrauskaitei, Erikai Jasmontaitei, Jūratei Urbaitienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenes neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirba UAB „S“ brigadininku, išsilavinimas spec. vidurinis, nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2017-02-16 apie 17.30 val., kieme, prie namo (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė Č. B. (B.) rankomis ir kojomis ne mažiau 7 smūgius į galvą, rankas, liemenį, krūtinę ir kojas, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas liemenyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje ir kairėje plaštakoje, dešiniųjų IX-X šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas vokuose su dešinio antakio odos nubrozdinimu, kaktos kairės pusės odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimą kairėje momeninėje srityje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, ūmią subdurinę kraujosruvą virš dešiniojo smegenų pusrutulio - iki 17 mm. pločio, ko pasekoje 2017-02-17 Č. B. buvo paguldytas į VŠĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur dėl galvos sumušimo, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, 2017-02-25 06.05 val. mirė, taip V. B. tyčia nužudė Č. B..
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. B. kaltė yra pilnai įrodyta daliniais jo paaiškinimais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto, ekspertų išvadomis , kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Kaltinamasis V. B. teisminio nagrinėjimo metu kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, jis paaiškino, kad 2017 m. vasario 16d. jis ir prie ežero kartu buvę jo dėdė, A., V., Č. B. , dar kiti asmenys kepė šašlykus, išgėrinėjo, o jis važinėjosi motociklu , alkoholio negėrė, tik valgė. Alkoholį pirko jo dėdė, A. Su jais kartu gėręs Č. B. pasakė, kad jis irgi nori nupirkti vyrams išgerti ir paprašė jo nuvežti į parduotuvę . Jis nuvežė į parduotuvę S., Č. B. , kur Č. B. nusipirko du butelius degtinės. Grįžus ir po kurio laiko Č. B. susiruošus eiti namo, jis pastebėjo , kad jis kažką užsikišo už striukės , pažiūrėjęs pamatė, kad jis yra užsikišęs savo pirktą degtinės butelį , kurį jis- V. B. ištraukęs pastatė ant stalo ir pasakė , kad jis negražiai elgiasi . Č. B. išėjus, jis toliau važinėjosi motociklu, besivažinėjant jis prisiminė, kad paskutinį sekmadienį prieš vasario 16d. (vasario 16d. buvo ketvirtadienis), jis žvejyboje Č. B. paskolino blizges, kurių jam jis negrąžino. Jis sugalvojo pas jį nuvažiuoti . Jam pastačius motociklą ir Č. B. , buvusio savo namų kieme , paprašius grąžinti žvejybinius reikmenis, jam Č. B. kažką pasakė ir trenkė jam per galvą kažkokiu blizgančiu daiktu, dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas. Tada jie susistumdė , griuvo į vieną pusę, į kitą pusę , griūdami sulaužė tvorą, jis nuo Č. B. atsistūmė kojomis, atsistojęs nusivalė kraują sniegu. Po pirmo kritimo jis buvo apkabinęs Č. B. ranka , ranka kažkur jam pataikė . Atsistumdamas po antro kritimo koja, galėjo koja kažkur jam trenkti. Pasibaigus konfliktui, jis padėjo nuvesti Č. B. į namą. Iš kažkur atsirado A., E. L. , klausė jo, kas čia atsitiko. Jis nieko jiems neaiškino, motociklu nuvažiavo prie ežero, susirinko savo žvejybos reikmenis, nusiprausė vandeniu iš eketės. Paskiau jam kažkaip negera pasidarė, sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti dar kartą pas Č. B. ir pažiūrėti, ar jam viskas gerai. Kartu su juo važiavo S.. Rado Č. B. namuose sėdintį ant lovos , paklausus, ar viskas gerai, jis pasakė , kad gerai, bet sakė, kad jiems bus blogai nuo S.. Išėjus užėjo pas kaimynystėje gyvenantį E. L. ir paprašė, kad jis nueitų ir pažiūrėtų Č. B.. Išvažiavus užvažiavo pas S. ir pasakė, kad Č. B. gąsdina juo, papasakojo apie konfliktą. S. pasakė, kad Č. B. yra konfliktiškas žmogus, kad nuolat serga, kad nieko dėl jo nesiaiškins ir nieko apie jį nenori žinoti. Kitą dieną iš kalbų sužinojo, kad Č. B. pakliuvo į ligoninę , o vėliau joje ir mirė. Stumdantis su Č. B. , jis mojavo rankomis, kojomis , tai iš šalies žiūrint, galėjo atrodyti, kad jis sudavė jam smūgius rankomis ar kojomis. To stumdymosi metu jis galėjo Č. B. suduoti 3- 4 smūgius į nugarą, kojas, bet į galvą nesudavė nei vieno smūgio. Jis kaltu neprisipažįsta, nes mano , kad jo smūgiai negalėjo jam sukelti mirties. Bylą perdavus teismui, tai buvo gal 2017 m. rugpjūtis, jam žvejojant , privažiavo iš matymo pažįstamas žmogus iš (duomenys neskelbtini), kaip dabar žino, kad tai buvo P. P. . Su juo išsikalbėjus , jis papasakojo, kad 2017 m. vasario 17d. ryte jis važiavo iš moters, pas kurią nakvojo ir matė tame kaime, kur gyvena Č. B. , jį einantį keliu ir jo akyse Č. B. griuvo, atsitrenkdamas galva į kelio atitvarą. Jo manymu, tai galėjo būti Č. B. mirties priežastimi.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. , kaltu prisipažinęs iš dalies, parodė , kad 2017-02-16 jis nuvažiavo žvejoti prie ežero , kur žvejojo dėdė M. V. su kitais asmenimis. Jie turėjo arbatos, jis turėjo butelį degtinės. Jis su jais išgėrė vieną stikliuką apie 50 ml. degtinės, daugiau negėrė, nes buvo su automobiliu. Vyrai išgėrė degtinę. Po kiek laiko su mopedu atvažiavo A. A.. A. A. priėjo prie jų, kartu su vyrais išgėrė 50 ml. degtinės. Po to, dar važiavo į parduotuvę nupirkti alkoholio. Vėliau pamatė, kad atsirado Č. B. . Jis buvo priėjęs prie kompanijos, pavalgė, išgėrė apie 30 ml. degtinės, išgėrė arbatos. Matė, kad M. V. važinėjo motociklu per ledą. Pavalgęs jis taip pat važinėjo per ledą motociklu. Kai pasivažinėjo, Č. B. jo paklausė, ar gali jį nuvežti į parduotuvę, visi jau pastatė ir jis nori pastatyti. Jam sutikus, sėdo į jo automobilį, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, į parduotuvę. Č. B. nupirko du butelius degtinės. Atvažiavę atgal, Č. B. sėdo toliau su visais gerti. Nupirktus du butelius pastatė ant stalo. Maždaug apie 16 val. Č. B. pasakė, kad eina namo. Tada jis pažiūrėjo ant stalo, pamatė, kad nėra vieno butelio degtinės, kurį buvo nupirkęs Č. B. ir pamatė, kad kažkas buvo užkišta už striukės pas Č. B., suprato, kad šis butelį, kurį nupirko visiems, pasiėmė sau, t. y. tą butelį pavogė. Tada jis priėjo prie jo, užkišo ranką šiam už striukės, išėmė butelį degtinės. Pasakė, kam vagia iš savų, kad eitų iš čia ir jį pastūmė rankomis galimai į petį. Nuo jo pastūmimo Č. B. nenukrito. Sakė, kad čia jis pirko, bet jis- V. B. jam pasakė, kad šis yra vagis, sėdėjo su visais gėrė. Tiksliai nepamena ką sakė, bet esmė buvo tokia, kaip dabar sako. Su Č. B. nesimušė, šis nuėjo namo. Pokalbis su Č. B. buvo prie pavėsinės, prie stalo. Jis matė kaip Č. B. nuėjo namo. Jis paėmęs butelį iš Č., jį pastatė ant stalo. Jis nuėjo žvejoti (žvejojo kokias 3-5 minutes), dar ėjo prie stalo pavalgyti. Prisiminė, kad savaitę iki įvykio, t. y. 2017-02-12, su dėde ir Č. B. žvejojo ir Č. B. buvo paskolinęs blizgę. Pagalvojęs apie Č. B. poelgį, kad pavogė degtinę bei prisiminęs apie blizgę, nutarė pas jį blizgę pasiimti. Jis sėdo ant motociklo ir nuvažiavo vienas prie Č. B. namų. Jis matė, kad Č. B. stovėjo netoli savo namų. Jam priėjus, pasakė Č. B. atiduoti jo blizgę. Jam nespėjus tai pasakyti iki galo, Č. B. mažiausiai du kartus sudavė jam per galvą. Č. B. kažką turėjo rankoje, ką turėjo , tiksliai nematė, bet kažką turėjo aštraus, gal peilio kotą. Jam prakirto kaktą, pasipylė kraujas ant akių. Jis apkabino Č. B. iš priekio, o šis toliau daužė jam per galvą. Jie kartu griuvo ant žemės. Kaip jis krito, ar ant šono, ar ant nugaros, negali pasakyti. Kritimo metu buvo apkabinęs Č. B.. Tada abu pradėjo stotis. Kadangi kraujas bėgo jam ant akių, nieko nematė, jis tik mojavo kumščiais. Jautė, kad pataikė rankomis, bet ne kumščiais Č. B. per kūną. Kiek tiksliai kartų pataikė šiam per kūną, nežino, gal 3-4 kartus, kur pataikė nematė. Č. B. irgi mojavo rankomis, jam pataikė į galvos kairę pusę virš ausies, į dešinį žandą, kažkur dar pataikė, neprisimena. Atsistoję ir mojuodami rankomis, jie ant ledo paslydo ir dar kartą abu krito. Kaip jis krito, ir ką kritimo metu susimušė, neprisimena. Taip pat nematė, kaip krito Č. B.. Jis atsistojo, o Č. B. gulėjo ant ledo, bandė jį griebti rankomis. Tada jis spyrė gulinčiam Č. B. per kūną, kur tiksliai pataikė, nežino. Kiek kartų spyrė, neprisimena, daugiau negu du kartus. Jam atrodo, kad kažkas iš kaimynų buvo priėjęs, kažką šaukė. Tačiau ar buvo moteriškas balsas, ar vyriškas, negali pasakyti. Girdėjo tik šaukė kažką ant jo. Kai išgirdo kaimynų balsą, nustojo mušti Č. B., pradėjo valytis į sniegą kraują. Jis neprisimena, ar Č. B. nuėjo namo pats, ar jam padėjo nueiti. Pamena, kad buvo A. A.. Šis stovėjo prie motociklo, kuriuo jis pats atvažiavo ir buvo palikęs ant kalno. Tuo metu, kai atėjo A. A., jie jau nesimušė. Pamena, kad jis atsidūrė prie savo mašinos. Ar jį pavežė A. A., ar jis nuėjo prie automobilio neprisimena. Vėliau jis pagalvojo, kad gal trenkė Č. B., gal šis krito, graužė sąžinė, dėl to nutarė pažiūrėti kaip laikosi Č. B.. Jis su S. M. nuvažiavo prie Č. B. namų. Jis su S. M. užėjo į Č. namus. Pastarasis buvo kambaryje, sėdėjo ant lovos. Jis paklausė kaip šis, kaip laikosi. Č. kaip ir davė suprasti, kad viskas normaliai, nurodė, kad skauda, bet jaučiasi normaliai. Jis pamena, kad Č. pradėjo jiems grasinti, kad gaus nuo S. S.. Vėliau iš vietinių gyventojų sužinojo, kad Č. B. yra ligoninėje sunkios būklės. 2017-02-20 jis kreipėsi į VTMT Vilniaus skyriaus ekspertus, kurie atliko jo kūno tyrimą. Gavęs specialisto išvadą Nr. G 520/2017 (01), nuėjo pas advokato padėjėją. Tuomet surašė pareiškimą Vilniaus aps. VPK Trakų rajono PK dėl to, kad jis buvo užpultas bei taip pat galėjo nukentėti Č. B.. Dėl to, kad taip atsitiko, gailisi, labai pergyvena. Savo kaltę prisipažįsta iš dalies. Su Č. B. turėjo konfliktą, su juo mušėsi. Muštynių metu tiek jis gavo per galvą, tiek jis Č. B. sudavė per kūną. (t. 2, b.l. 10-12, 22-23)
Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. B. patvirtino duotus parodymus vietoje: parodė vietą vietą (duomenys neskelbtini) kur jis 2017-02-16 žvejojo, kur jo pažįstami ir Č. B. išgėrinėjo, kur pastarasis paėmęs nuo stalo savo nupirktą degtinę norėjo išsinešti ir kurią jis iš jo paėmė bei pastatė ant stalo. Po to jis parodė Č. B. namų kiemą, kur jis buvo atėjęs tą pačią dieną išsiaiškinti dėl jam negrąžintos blizgės ir kur Č. B. sudavė jam mažiausiai du smūgius į galvą kažkuo, ką turėjo rankoje. Po to jis parodė, kad jie susistumdė, jam apsikabinus iš priekio rankomis Č. B. , kuris ir toliau jį daužė per galvą. Jie abu nugriuvo , Stojantis jis mojavo kumščiais, jam bėgo ant akių kraujas, todėl jis nematė , kur pataikė Č. B., juto , kad jam sudavė rankomis, bet ne kumščiais , kokius 3- 4 kartus. Mojuodami rankomis, paslydę ant ledo, jie abu vėl nugriuvo, griuvo ant tvoros ir ją sulaužė. Jam atsistojus, Č. B. , gulėdamas ant ledo, bandę jį sučiupti rankomis, tada jis spyrė gulinčiam Č. B. į jo kūną, kur tiksliai pataikė, nežino. Jam spyrė daugiau negu du kartus, tačiau kiek kartų, jis nepamena (t. 2, b.l. 28-46)
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 520/2017 (01) nustatyta, kad V. B. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai kairėje momeninėje srityje ir kaktos kairėje, žaizda kaktos kairėje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2017-02-16. Apatinio žandikaulio dešiniojo VIII-o danties sužalojimo vertinti nėra galimybės, nes dantis yra užplombuotas. V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. 2, b.l. 16-17)
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 924/2017 (01) nustatyta, kad V. B. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas ir lokalizacija nenurodo, kokiu būdu (ginantis ar suduodant smūgius) jie galėjo atsirasti. Nustatyti sužalojimai, pagal savo išsidėstymą, nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Veido minkštieji audiniai pasižymi gausiu kraujagyslių tinklu ir intensyvių kraujavimu iš žaizdų, siekiančių poodį, todėl neatmetama galimybė, kad iš žaizdos, esančios kaktoje, galėjo intensyviai kraujuoti. Nubrozdinimai gausiu kraujavimu nepasižymi, kadangi tai yra paviršiniai sužalojimai. (t. 2, b.l. 49-50)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausus tyrimą atlikusią Teismo medicinos ekspertę J. B., ji paaiškino, kad specialisto išvadose nurodyti V. B. sužalojimai galėjo atsirasti tiek jo nurodytu būdu, tiek jam pačiam griūvant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą, galimai į įvykio vietos apžiūros protokole priede Foto Nr 2 užfiksuotą medinį rąstą. (t. 2, b.l. 51-53)
Nukentėjusysis A. B. ( A. B. ) , Č. B. brolis, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 136-137), tiek teisme parodė, kad brolis gyveno vienas name adresu (duomenys neskelbtini). Su juo susitikdavo retai, atvažiuodavo aplankyti brolį per išeigines. 2017-02-17 vakare, jo žmonai paskambino T. B., kuri pasakė, kad jo brolį Č. B. greitosios pagalbos automobiliu veža į ligoninę, kad jis yra sumuštas. Nei kas sumušė, nei kada sumušė jo brolį, nieko nepasakojo. Tos dienos vakare paskambino T. B. ir pranešė, kad ligoninėje Č. B. prarado sąmonę, guli reanimacijoje komos būsenoje. 2017-02-25 jis ruošėsi su žmona aplankyti ligoninėje brolį, tačiau ryte jiems pranešė, kad šis tos dienos ryte mirė. Jis kalbėjo su T. B. ir broliu G. B. apie tai, kas atsitiko Č. B.. Jie pasakė, kad 2017-02-16 vakare jiems paskambino Č. B. ir pasakė, kad jį sumušė V. B..
Nukentėjusysis G. B., Č. B. brolis, tiek ikiteisminio tyrimo metu(t. 1, b.l. 140-143), tiek teisme parodė, kad su broliu Č. susitikdavo per kiekvienas išeigines. 2017-02-16 su Č. B. nesimatė. Tą dieną apie 18-19 val. Č. B. jam paskambino ir pasakė, kad jį sumušė V. B., kurį jis pats žino iš mokyklos laikų. Dar sakė, kad buvo ir A. A.. Jis paklausė dėl ko sumušė, jis atsakė, kad dėl jo paties butelio, jį ir sumušė. Jis pasiūlė broliui skambinti į policiją, bet šis atsakė, kad bijo skambinti policijai, skundėsi, kad jam skauda galvą. Daug su juo nekalbėjo, nes negalvojo, kad taip stipriai sumušė. Kitą dieną, 2017-02-17, jis nuvažiavo į darbą. Jo žmona T. B. buvo užrašiusi dėl kitų sveikatos problemų Č. B. pas gydytoją, ir jis 2017-02-17 turėjo važiuoti pas gydytoją, bet jam vėliau paskambinusi žmona pasakė, kad skambino gydytojai, kad Č. B. pas gydytojus neatvyko. Iš žmonos žino, kad tada ji paskambino Č. B. kaimynei ir paklausė, ar Č. B. išėjo iš namų pas gydytoją. Kaimynė jai pasakė, kad lyg matė, kad ryte kažkur išėjo. Po kiek laiko kaimynė buvo nuėjusi pas Č. B. ir rado jį gulintį ant grindų. Č. B. pasakė, kad pasijautė blogai ir grįžo namo. Tai sužinojusi, jo žmona paskambino jam, prašė išeiti iš darbo, bet jis turėjo daug darbų ir išėjo tik po darbo. Nuvažiavus pas Č. B. į namus, rado jį gulintį ant grindų ant nugaros, galva rėmėsi į lovą. Brolis buvo apsirengęs, vilkėjo trumpa odine striuke, šviesiomis sportinėmis kelnėmis, tamsios spalvos marškiniais bei avėjo sportbačiais. Dešinėje brolio veido pusėje buvo patinimai, nubrozdinimai, jis buvo sąmonėje. Pamatę jį tokį, paskambino 112 ir iškvietė medikus, kurie atvažiavo greitai. Kaimynas E. L. padėjo Č. B. nunešti į greitosios pagalbos automobilį. Jo žmona sėdo į greitosios pagalbos automobilį ir išvažiavo su Č. į ligoninę. Jis dar liko prie Č. B. namų. Buvo atvykę policijos pareigūnai. Matė, kaip policijos pareigūnai nuėjo pas kaimynę M. L.. Jis taip pat nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jo žmona pasakė, kad brolis staiga prarado sąmonę, jį išvežė į reanimacijos skyrių. Žmona pasakė, kad važiuojant greitosios pagalbos automobiliu, Č. jai papasakojo, kad jis už savo butelį gavo per galvą ir kad jį sumušė V. B. ir kad buvo ir A. A.. 2017-02-25 apie 7 ar 8 val. jiems paskambino iš ligoninės ir pranešė, kad Č. B. mirė. Prie Č. B. namų buvo tvora (pagalys neleidžiantis įvažiuoti į kiemą), kuri laikėsi ant dviejų pagalių. Kai atvažiavo 2017-02-17 pas Č. B. namo, matė, kad tas pagalys guli ant žemės. Ant pagalio matė kraujo žymes.
Liudytoja T. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 97-99), tiek teisme parodė, kad jos švogeris Č. B. gyveno (duomenys neskelbtini). 2017-02-16 jiems paskambino Č. B. ir pasakė, kad pas jį į namus atvažiavę jį sumušė, kad gavo per galvą , jie siūlė jam išsikviesti greitąją med. pagalbą. Rūpestingiau į tai nepažiūrėjo, negalvojo, kad Č. B. yra taip rimtai sužalotas. 2017-02-17 d Č. B. turėjo eiti pas gydytoją, nes jis turėjo nedarbingumą , tačiau jis pas gydytoją nurodytu laiku nenuvyko. Tą dieną ji jam paskambino apie 12 val. ir jis sakė, kad ruošiasi pas gydytoją. Su gydytoja išsiaiškinus, kad pas ją Č. B. neatvyko , ji vėl jam paskambino , tada jis pasakė, kad ruošėsi išeiti, tačiau negali atsistoti , negali paeiti, kad jam svaigsta galva . Ji siūlė jam iškviesti greitąją med. pagalbą, tačiau jis atsisakė. Tą dieną ji dar paskambino Č. B. kaimynei M. L., kurios paprašė pasižiūrėti ar yra namuose Č. B.. Tada M. L. jai papasakojo, kad vakar - 2017-02-16 apie 18.00 val. Č. kažkas sumušė prie namų ant takelio. Nematė, kas sumušė, tik pasakė, kad buvo du vaikinai, vienas iš kurių atvažiavo tamsios spalvos motociklu. Tą dieną ji su vyru apie 16.45 atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), pas Č. į namus, rado jį gulintį sumuštą ant grindų, matėsi po akimis patinimai ir kraujosruvos. Kartu su juo buvo kaimynės sūnus E. L.. Ji iškarto paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Iš pradžių Č. buvo sąmonėje. Ji jo klausė, kodėl jis nenuėjo pas gydytoją, tai jis pasakė, kad buvo išėjęs iš namų, bet grįžo, nepriėjęs taip vadinamos vietos „(duomenys neskelbtini) namo „ , sakėsi, kad nuo namų nuėjo 200-300 metrų, jam pasidarė bloga, todėl toliau nebegalėjo nueiti. Atvykus greitajai pagalbai ji kartu su Č. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) GMPL, kur pastarasis buvo apžiūrėtas. Jiems važiuojant greitosios pagalbos automobilyje, Č. B. papasakojo, kas atsitiko 2017-02-16. 2017-02-16 dienos metu jis buvo svečiuose pas savo draugą M. V., kur vartojo alkoholį. Po to jis su kažkuo važiavo pirkti alkoholio. Jam einant namo, prie namų ant takelio, jį sumušė V. B., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas bei mušė kumščiais. Č. B. sakė, kad už savo nupirktą butelį jis gavo į galvą. Kartu su V. B. taip pat buvo A. A., gyv. (duomenys neskelbtini). Ar mušė A. A., jis nepasakė, tik paminėjo, kad jis buvo kartu su V. B.. Kiek smūgių jam sudavė V. B. , jis nepasakė, tik paminėjo kad labai daug į įvairias kūno vietas, sakė, kad jis jį spardė kojomis į galvą. Ligoninėje Č. B. prarado sąmonę. Ikiteisminio tyrimo metu jai skambino A. A., kuris sakė, kad jis tikrai nemušė Č. B. , kad jį mušė V. B., o jis dar V. B. atitraukinėjo nuo Č. B.. Jai kaimynė M. L. sakė, kad tą dieną, kai Č. B. turėjo važiuoti pas gydytoją, ji lyg tai matė jį išėjusį iš namų , bet , matyt, jam pasidarė bloga ir jis nenuėjo pas gydytoją. Pas gydytoją jis turėjo važiuoti dviračiu iki autobusų kaimo stotelės, po to autobusu, taip jis paprastai darydavo. Jeigu būdavo šlapia, Č. B. dviračiu nevažiuodavo, eidavo pėsčias per (duomenys neskelbtini) arba tiesesniu keliu per laukus. Tas kelias, kur buvo atitvaras yra tolimesnis, todėl vargu ar tuo keliu jis galėjo eiti .
Bendrojo pagalbos centre 2017-02-17 16.41 val. garso įraše yra užfiksuota, kad liudytoja T. B. kvietė greitąją med. pagalbą, suteikdama tokią informaciją : <...iškvietė kaimynai , rado vyro brolį sumuštą... užėjom namo , tai jis net ne lovoj guli, nežinau , ten turbūt sumušta labai galva... aišku tai įvyko vakar . Kaimynai mano va dabar sako, kad vakar vakare .. > ( t. 1 b.l. 13-14).
Liudytoja T. B. , atliekant jos parodymų patikrinimą vietoje , parodė vietą nuo Č. B. namo iki taip vadinamo „(duomenys neskelbtini) namo „ , nustatyta, kad juos skiria atstumas apie 130 metrų, po to ji parodė maršrutus, kuriais žiemą link autobusų stotelės paprastai eidavo Č. B. , viename iš jo pasirinktų maršrutų galėjo būti ir kelias, kuriame yra kelio atitvaras ir kur yra rodyklė, rodanti „(duomenys neskelbtini)4“ (t. 3 b.l. 82-83, 84-101)
Liudytoja M. L. teisme parodė, kad įvykio dieną, jau buvo pavakarys, galėjo būti apie 18 val. , kai vyras jai pasakė, kad kažkas muša kaimyną Č. B.. Jai išėjus į lauką, ji pamatė Č. B. savo kieme gulintį ant šono , o kažkoks vyras jį gulintį spardė. Aiškiai matė vieną spyr5 į nugarą, bet smūgių buvo daugiau. Ji sušuko, kad nemuštų , įvykį matė iš 25-30 metrų. Č. B. mušė vienas vyras. Ji vaikystėje B. pažinojo , bet jau vėliau jo negalėtų atpažinti. Tuo metu atvažiavo kažkoks vyras, tada ji nuėjo namo. Paskiau pro langą matė, kaip kažkas išvažiavo motociklu. Kitą dieną ji matė išeinant Č. B., jis buvo apsirengęs. Iš T. B. skambučio telefonu ji sužinojo, kad Č. B. turėjo būti pas gydytoją , bet neatvažiavo. Ji nuėjo į jo namus ir rado jį pusiau sėdintį, atsirėmus į pagalves , sakė, kad greitosios nekviesti . Apie tai ji pranešė T. B.. Ji nematė pačios muštynių pradžios, taip pat nematė smūgių į galvą , kodėl užrašyta jos apklausoje , kad matė, paaiškinti negali. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė tiksliau.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017 02 17 liudytoja M. L. parodė, kad gretimame name, apie 30 metrų atstumu nuo jos namo, gyvena Č. B.. 2017-02-16 apie 17-17.30 val., ji su savo vyru buvo namuose. Ji pro langą pamatė, kad kažkoks vyras muša, spardo kojomis jos kaimyną Č. B.. Ji išbėgo į lauką ir pamatė, kad jai nepažįstamas vyriškis apie 20-30 metų, apie 185 cm ūgio, buvo apsirengęs tamsia striuke, tamsiomis kelnėmis, spardė kojomis ant keliuko netoli namų gulintį Č. B.. Č. B. gulėjo ant šono, užsidengęs veidą rankomis. Minėtas vyriškis daug smūgių sudavė Č. B. į įvairias kūno vietas. Mušdamas jį nieko nesakė. Ji pastebėjo, kad prie namų už krūmų stovėjo tamsios spalvos motociklas, kuriuo nei markės nei modelio, nei valstybinių numerių, ji nepastebėjo. Ji pradėjo rėkti, kad nustotų mušti jos kaimyną, tačiau vyriškis jos neklausė. Taip jis mušė kaimyną keletą minučių. Po to ji pagrasino, kad praneš į policiją ir grįžo namo. Grįžusi, pro langą ji pastebėjo, kad prie minėto vyriškio priėjo dar vienas jai nepažįstamas vyriškis, kuriuo apibūdinti negali, tačiau šis jos kaimyno nemušė, o tik stovėjo šalia, apie 3 metrų atstumu. Tada, kaimyną mušęs vyriškis, paėmė už rankų kaimyną ir nuvedė į jo namus. Po to vyriškis sėdo ant savo motociklo ir nuvažiavo link ežero. Tada antras šalia stovėjęs vyriškis nuėjo link ežero jam iš paskos. Apie minėtą įvykį ji policijai nepranešė, nes bijojo. Kitą dieną, t. y. 2017-02-17 ryte apie 9.30 val., ji pamatė, kad Č. B. sunkiai eidamas nuėjo link autobusų stotelės, nes norėjo važiuoti į polikliniką, nes sirgo. Apie 13.00 val. jai paskambino T. B., Č. B. brolienė, kuri pasakė, kad pastarojo poliklinikoje nebuvo. Tada ji nuėjo pas kaimyną į namus ir rado jį sumuštą lovoje. Jis buvo sąmonėje. Ji paklausė, ar reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau Č. B. atsisakė. Tada ji paskambino T. B. ir pasakė apie įvykį. T. B. atvykusi į (duomenys neskelbtini) kaimą apie 16.30 val., iškvietė medikus. Atvykę medikai išvežė Č. B. į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Daugiau įvykio metu pašalinių žmonių nebuvo. (t. 1, b.l. 101-103)
Ikiteisminio tyrimo metu 2017-02-20 liudytoja M. L. papildomos apklausos metu parodė, kad pro jų namo kambario langą yra matomos Č. B. namo įėjimo durys, kurios yra apie 15-20 metrų atstumu nuo jų namo. 2017-02-16 apie 17.30 val. ji kambaryje žiūrėjo televizorių. Taip pat buvo jos vyras, kuris sunkiai serga. Vyro lova yra priešais langą. Vyras atsisėdo ant lovos, pažiūrėjo pro langą bei jai pasakė, kad kažkas muša kaimyną. Kadangi vyras sunkiai vaikšto, serga, ji išbėgo iš namo ir nubėgo prie savo namo kampo. Ji matė kaip Č. B. gulėjo ant šono, dengė veidą rankomis. Jis vilkėjo tamsiais rūbais, tačiau ką tiksliai vilkėjo negali pasakyti, nematė. Č. B. buvo veidu į savo namą. Prie jo stovėjo vaikinas apie 20-30 metų, 185 cm. Ūgio, buvo Č. už nugaros prie galvos. Vaikinas spardė Č. kojomis į įvairias kūno vietas, galvą, nugarą. Kiek smūgių sudavė, ji negali pasakyti, taip pat nežino kiek laiko truko mušimas. Ji pradėjo šaukti, kad nustotų mušti kaimyną. Šaukė labai garsiai, bet vaikinas net neatsisuko, toliau mušė. Vaikinas buvo nugara į ją, jo veido ji nematė, bijojo arčiau eiti. Ji buvo apie 20 metrų atstumu. Asmuo tiesiog spardė Č., nieko nesakė. Ji nuėjo namo, pro langą matė, kad vaikinas Č. jau nemušė, šis gulėjo, o prie vaikino priėjo kitas kažkoks vyras, kuris matomai girdėjo kaip ji šaukė, atėjo bei buvo 3 metrų atstumu nuo Č. ir to vyro. Vaikinas, kuris mušė Č., jį pakėlė ir nuvedė namo ir išėjo. Tada sėdo ant motociklo ir išvažiavo link ežero. Kitas priėjęs vyras, po to irgi ėjo ta pačia kryptimi link ežero. Č. mušė tik vienas asmuo. (t. 1, b.l. 104-105)
Parodymų patikrinimo vietoje metu 2017 02 20 liudytoja M. L. parodė, kad 2017-02-16 vakare apie 17.30 val. buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Buvo su vyru, kurio lovą priešais langą. Pro langą matosi kaimyno Č. B. namo įėjimo durys. Vyras atsisėdo ant lovos ir pro langą pamatė, kad kažkas muša kaimyną Č. B.. Ji atsistojo, pažiūrėjo pro langą. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja parodo pro kurį langą žiūrėjo, bei paaiškino, kad matė kaip vyras, stovintis nugarą į ją, spardo kojomis gulintį ant žemės Č. B.. Ji parodė pro langą į esantį kelią prie Č. B. namų. Toliau paaiškino, kad ji išbėgo iš savo namo ir sustojusi prie savo namo kampo, prie kelio pradėjo šaukti ką šis daro, kad kvies policiją. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja M. L. parodo kurioje vietoje ant kelio buvo vyras ir Č. B.. Manekeno pagalba liudytoja paguldė ant kelio manekeną tokioje padėtyje kaip gulėjo Č. B.. Pastaba: liudytoja nurodė kelio atkarpą, ant kurios gulėjo Č. B., tačiau toje vietoje kur rodė liudytoja, parodymų patikrinimo vietoje metu buvo didelė bala, todėl manekenas padėtas šiek tik arčiau liudytojos namų. Liudytoja paaiškino, kad tą dieną, kai mušė Č. B., buvo sniegas. Toliau liudytoja paaiškino, kad Č. B. gulėjo ant dešinio šono, susisukęs, dengė rankomis veidą, gulėjo kojomis į savo namo pusę, buvo nuo jos nusisukęs. Vyras stovėjo Č. B. už nugaros ir jį spardė į kūną. Juos stebėjo stovėdama prie savo namo kampo, buvo apie 15 metrų atstumu. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja parodo kaip gulėjo Č. B. ir kurioje vietoje buvo kitas vyras, spardantis Č. B.. Kai ji pradėjo šaukti, vyras nenustojo mušti, toliau spardė Č. B.. Vyras, spardantis Č. B., nieko nesakė, jai šaukiant nepasisuko. Ji bijojo eiti arčiau. Vyras spardė Č. B. į įvairias kūno vietas, nugarą, galvą. Kiek smūgių sudavė negali pasakyti. Kiek laiko spardė irgi negali pasakyti. Pašaukusi, kad nustotų mušti, ji nuėjo namo. Namuose pro langą pažiūrėjo, matė, kad vyras jau nespardė Č. B.. Č. B. gulėjo ant žemės. Tada matė kaip priėjo kažkoks vyras, stovėjo 3 metrų atstumu nuo vyro, kuris mušė Č. B.. Matė kaip vyras, kuris spardė Č. B., pakėlė nuo žemės Č. B. ir jį nuvedė namo. Toliau sėdo ant motociklo ir išvažiavo. (t. 1, b.l. 106-111)
Liudytojas E. L. (E. L.) teisme parodė, kad įvykio dieną jis matė kaimyną Č. B. grįžtant namo. Po to matė V. B. nuvažiuojant pas Č. B.. Po to kilo muštynės . Jo mama M. L. buvo namuose, tai išbėgusi į lauką, šaukė, kad nesimuštų . Jam atbėgus, mama sakė, kad Č. B. sumušė V. B. , sakė, kad jis Č. B., gulintį ant žemės, spardė. Jis matė B., jo veidas buvo šiek tiek sukruvintas. Ką jam sakė V. B., jis nepamena. Jis pas kaimyną Č. B. užėjo į jo namus, rado jį sėdintį ant grindų , tai jis sakė, kad jie susimušė dėl butelio , kurį jis norėjo paimti nuo stalo. Kitą dieną buvo užėjęs pas Č. B., jis gulėjo lovoje, sakė, kad blogai jaučiasi, kad turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas gydytoją, bet nenuvažiavo. Jis siūlė Č. B. iškviesti greitąją med. pagalbą, bet jis atsisakė. Matė po įvykio prie Č. B. namų sulaužytą tvorą, iki įvykio ji nebuvo sulaužyta. Įvykio dieną- jis- E. L. buvo gerokai išgėręs, todėl ne viską prisimena.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017 02 27 liudytojas E. L. (E. L.) parodė, kad Č. B. pažįsta kaip kaimyną. 2017-02-16 buvo jo gimtadienis, svečių neturėjo, vienas namuose išgėrė degtinės. Apie 14.00 -14.30 val. jis vienas nuėjo žvejoti prie ežero (duomenys neskelbtini), kuris yra prie jų namų. Ant ledo jis sutiko kaimyną Č. B.. Matėsi, kad šis išgėręs, nes jo kalba buvo nerišli. Kaimynas pasakė, kad eina namo. Č. B. veide, matomose kūno dalyse sužalojimų, mėlynių, jis nematė. Č. B. nuėjo namo. Po to pamatė, kaip kažkoks vyras motociklu važinėjosi per ledą. Gal praėjus 10 minučių po to, kai jis sutiko namo einantį Č. B., važinėjęs motociklu per ledą vyras pasuko link Č. namų. Tai buvo V. B.. Pastarasis jo paklausė, kur Č., ar namuose. Jis pasakė, kad namie. V. B. pasakė, kad Č. B. kažką pavogė, ar tai butelį, ar tai pinigus. Po tų žodžių V. B. nuvažiavo link Č. B. namų. Iš tolo jis matė, kaip V. B. motociklu nuvažiavo prie namų. Iš tos vietos, kur buvo, nesimatė Č. B. namo kiemo, nes užstoja medžiai. Jis nenuėjo iš paskos, galvojo, kad jie tik pasikalbės. Nematė, kad kas dar važiuotų motociklu per ledą po V. B.. Netrukus, gal po 5 minučių, kai V. B. nuvažiavo prie Č. B. namo, jis išgirdo savo motinos balsą. Ji šaukė „padėkit, kviesiu policiją“, dar kažką panašaus šaukė. Kai jis išgirdo motinos balsą, pradėjo bėgti namo, pagalvojo gal kas į jų namus įsibrovė. Kol bėgo, jis nematė, kas vyksta kieme. Kai atbėgo, savo motinos prie namo lyg nematė, o prie Č. namų buvo V. B., kuris jau buvo prie motociklo, jau ruošėsi važiuoti. V. B. kaktoje matė nubrozdinimą, kraujavo, krauju buvo išteptas veidas. Paklausė, kas atsitiko, šis atsakė, kad užsikabino už kažko ir nukrito. Nepamena, ar klausė, kas su Č.. Netoliese buvo dar vienas vaikinas, jo nepažįsta. Iš kur kitas vaikinas atėjo, nežino. Matė, kaip V. B. sėdo į motociklą ir išvažiavo. Jis nuėjo į Č. B. namus. Č. buvo savo kambaryje, sėdėjo prie lovos. Kadangi nebuvo šviesos, nematė, ar jo veide buvo sužalojimų. Jo tik paklausė, ar viskas gerai. Šis atsakė, kad normaliai. Paklausė, ar Č. kažką pavogė. Šis atsakė, kad tai ne tiesa, tai buvo jo, norėjo ir paėmė. Kaip jis suprato, šis kalbėjo apie degtinę. Jis pasižiūrėjo, ar Č. viskas gerai, ir išėjo. Namuose motina jam pasakė, kad su tėvu žiūrėjo televizorių ir pro langą pamatė, kaip V. B. mušė Č. B.. Motina pasakė, kad Č. gulėjo ant žemės, o V. B. jį spardė. Smūgių buvo daug, bet motina jam nedetalizavo į kurias kūno vietas V. B. spardė. Daugiau motina jam nieko nepasakojo. Kitą dieną, apie 7 val. jis užėjo pas Č. B. į namus. Pamatė, kad šis ruošėsi važiuoti pas gydytoją. Vakare, apie 17 val., jis vėl užėjo pas Č. B.. Šis buvo namuose, gulėjo lyg tai prie lovos, ant grindų. Č. B. pasakė, kad ryte išėjo iš namų, tačiau , einant link autobuso, pusiaukelėje jam pasidarė bloga ir jis sugrįžo namo. Jis matė, kad pas Č. B. atvažiavo giminaičiai. Po to atvažiavo medikai ir policija. Jis padėjo nunešti Č. B. į greitosios pagalbos automobilį, nes jis pats jau negalėjo nueiti. 2017-02-16 ryte prie Č. B. namų esanti tvora (vienas pagalys) stovėjo, o kai bėgo po to, kai motina šaukė, ir pamatė prie Č. B. namų V. B., tvora buvo sulaužyta. (t. 1, b.l. 152-154)
Liudytojas A. (A.) A. teisme parodė, kad įvykio dieną žvejojo, bendravo su kitais asmenimis , iš pradžių kartu buvo ir Č. B., paskiau jis išėjo. Paskiau jis nuvažiavo link Č. B. namų, nes matė, kad į tą pusę motociklu nuvažiavo B. . Nuvažiavęs pamatė B. prie Č. B. namų, jo veidas buvo kruvinas, paties Č. B. jis nematė, į namo vidų nebuvo užėjęs. Paklausus B., kas atsitiko, jis atsakė, kad nieko. Moters riksmo jis negirdėjo. Ar tą patį vakarą B. buvo grįžęs pas Č. B., jam nežinoma. Bendraujant su Č. B. prie ežero, jis nebuvo sužalotas .
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad Č. B. pažįsta kaip kaimyną, su juo santykiai yra normalūs. 2017-02-16 apie 10 val. jis atvažiavo motoroleriu mėlynos spalvos prie ežero (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pradžioje jis vienas žvejojo, po to atėjo daugiau žvejų. Buvo M. V., V. B. bei dar trys asmenys iš (duomenys neskelbtini). Jie gėrė alkoholį. Po kiek laiko atvažiavo motociklu juodos spalvos J. V.. Vėliau nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ežero. Ten buvo daugiau žmonių. Jie visi sėdėjo pavėsinėje prie ežero gėrė alkoholį. Buvo ir Č. B. , jo matomose kūno dalyse sužalojimų, jis nematė. Jis su juo bendravo, viskas buvo gerai, jam niekuo nesiskundė, kad jam kas skaudėtų. Ar Č. važiavo su V. B. į parduotuvę, ar ten pirko alkoholį, jis nematė. Pamena tik tai, kad Č. iš namų buvo atnešęs baką su benzinu, nes dviejuose motocikluose baigėsi benzinas. Užpylę benzino, toliau važinėjosi motociklais. Jis važinėdamas motociklu per ežerą, pamatė kaip Č. B. apie 30 metrų buvo paėjęs nuo pavėsinės link namų ir ėjo pas save namo. Dar buvo šviesu. Kai jis ėjo namo, su juo nesikalbėjo. Jis nematė kaip jis atsisveikino su kompanija. Nematė, ar tarp Č. B. ir V. B. buvo konfliktas ar ne. Po kiek laiko , kai išėjo Č. B. namo, matė kaip V. B. su J. V. motociklu kažkur išvažiavo, nieko nesakė kur važiuoja. Praėjus 10 minučių, jis nusprendė važiuoti motoroleriu aplink ežerą. Važinėdamas pastebėjo J. V. motociklą, stovintį prie Č. B. namo. Dar pamatė kaip Č. B. kaimynas E. L. nuo savo namo ėjo link Č. namų. Daugiau kitų žmonių, būdamas ant ežero, nematė. Jokio triukšmo, moters šauksmo negirdėjo. Jis privažiavo prie kranto, kur prie Č. B. namų stovėjo motociklas. Jis paliko motorolerį ant ledo, jo net negesino ir pakilęs į kalną, nuėjo prie Č. B. namų. Kol ėjo link Č. namų jokio triukšmo negirdėjo. Priėjęs prie Č. namų pamatė prie slenksčio stovėjusį V. B., jo kaktoje buvo įbrėžimai, jis valėsi sniegu kraują, dešinės pusės veide matė kraują. Ar ant jo rūbų buvo kraujo, nepastebėjo. V. paklausus, kas atsitiko, jis atsakė „va sudavė man per galvą“. Nei kas sudavė, nei kaip sudavė, nepasakė. Jis suprato, kad susimušė su Č. B.. B. jam pasakė, ką jis čia daro ir kad važiuotų iš čia. Jis pats pas Č. B. į namus nebuvo nuėjęs. V. B. pasakė, „gerai, važiuoju, važiuoju“, apsisukęs nuėjo link savo motorolerio. V. dar liko stovėti. Eidamas link motorolerio, E. L. paklausė, kas atsitiko, šis pasakė , jog kvies policiją , bet kas nutiko, nesakė. Jis numojo ranka ir nuėjęs link savo motorolerio, nuvažiavo. Už kažkiek minučių atvažiavo V., jis buvo susijaudinęs, paklaustas kas atsitiko, jis vis kartojo „man sudavė, sudavė, va galvą praskėlė“, bet konkrečiai dėl ko sudavė, nesakė. Jam niekas nepasakojo apie įvykį kas atsitiko tarp Č. B. ir V. B.. (t. 1, b.l. 127-129)
Liudytojas S. M. teisme parodė, kad įvykio dieną buvo prie ežero , kūreno laužą, kartu buvo ir Č. B.. Buvę prie ežero išgėrinėjo , važiavo dar nupirkti alkoholio , vėl gėrė. Po kurio tai laiko Č. B. išėjo namo. B. važinėjosi po užšalusį ežerą motociklu. Išeinant Č. B. V. B. su juo susiginčijo, kaip suprato dėl to, kad Č. B., gėręs kartu su kitais kitų nupirktus alkoholinius gėrimus, norėjo namo išsinešti degtinės butelį, kurį buvo nupirkęs . Tą patį vakarą kartu su B. buvo užvažiavę pas Č. B. į namus, jis atrodė normaliai . Jį rado vaikščiojantį po kambarį pirmyn atgal , po to matė sėdintį ant grindų prie lovos . Tą dieną Č. B. buvo smarkiai išgėręs, ar alkoholinius gėrimus gėrė V. B., jis neatkreipė dėmesio. Kitą dieną jam skambino Č. B., sakė, kad turėjo važiuoti pas gydytoją į polikliniką, tačiau einant į autobusų stotelę jam pasidarė bloga ir jis nenuėjo. Apie muštynes tarp B. ir Č. B. nieko smulkiau nežino. Nurodo , kad apklausus ikiteisminio tyrimo metu, davė detalesnius parodymus , nes geriau prisiminė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. M. parodė, kad su Č. B. buvo draugai. 2017-02-16 apie 9 val. jis atėjo žvejoti prie (duomenys neskelbtini) ežero. Maždaug apie 13-14 val. prie ežero žvejoti atvažiavo M. V. su V. B.. Po kiek laiko prie ežero su motociklais atvažiavo A. A. ir J. V.. Jis matė, kad pavėsinėje sėdėjo Č. B. . Jis bendravo su Č., šio matomose kūno dalyse jokių sužalojimų, mėlynių nematė. Pavėsinėje buvo daugiau žmonių, kurie kepė šašlyką, vartojo alkoholį. Jokių konfliktų nebuvo. Jis nematė, ar V. B. gėrė alkoholį. Matė, kad Č. B. per ežerą ledu, ėjo namo ir po kiek laiko grįžo. Kiek suprato, šis namuose paėmė pinigus. Č. B. atėjęs paprašė V. B. pavežti į parduotuvę. Jis irgi važiavo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. Kiek matė, Č. B. nupirko du butelius degtinės. Grįžus prie pavėsines, Č. B. ant stalo pastatė du butelius degtinės. Jie visi gėrė degtinę. Po kiek laiko jis pamatė, kad Č. B. eina ledu link savo namų, iš ten jis atnešė baką, kuriame buvo benzinas. Benziną kažkas įpylė į vieną iš motociklų. Apie 17-17.30 val. Č. B. pasakė, kad eina namo. Jį einantį ežero ledu pasivijo V. B. ir jis girdėjo, kad V. kažką pradėjo sakyti Č., šis kažką atsakė. Ką tiksliai kalbėjo, nesuprato, nelabai klausė, bet įtaria, kad galėjo susiginčyti dėl butelio, nes matė, kaip V. iš priekio pačiupinėjo Č. drabužius, o tada Č. priėjo prie stalo ir iš striukės ištraukė butelį degtinės, kurį pastatė ant stalo. Tai buvo tas butelis, kurį Č. pirko parduotuvėje. Po to jis nuėjo link namų. Netrukus po to, kai namo išėjo Č., su motociklu išvažiavo V. ir kažkur dingo. Kaip vėliau sužinojo, jis nuvažiavo prie Č. namų. Maždaug po pusvalandžio motociklu atvažiavo V.. Jo kaktoje matėsi įbrėžimai, nežymiai bėgo kraujas, kitų sužalojimų nematė. Po kiek laiko V. prašymu jie nuvažiavo pas Č. B. namo. Jam paklausus, kodėl reikia pas jį nuvažiuoti, V. B. atsakė, kad jie susimušė. Nuvažiavus pas Č. B. namo, rado jį vaikščiojantį per kambarį pirmyn - atgal. Jis iš prieškambario matė Č. veidą, jame sužalojimų nesimatė, nematė kraujo. Jis pasiliko stovėti prieškambaryje, V. nuėjo pas Č. į kambarį. Jis girdėjo, kad jie kalbėjosi, tačiau ką sakė nesuprato. Jie nesipyko, nesimušė, tik kalbėjosi. Jis pats su Č. nesikalbėjo. Pasikalbėjo trumpai ir kartu su V. išėjo iš Č. B. namo. Kitą dieną, t. y. 2017-02-17 ryte, jis paskambino Č. B., paklausti kaip jis, kas ten atsitiko ir dėl ko susimušė su V.. Č. B. atsiliepė, tačiau pasakė, kad labai skuba į autobusą, važiuoja pas gydytoją ir negali su juo kalbėtis. Ar Č. nuėjo pas gydytoją jis nežino, daugiau su juo nesikalbėjo. Jam matant , Č. su V. nesimušė. (t. 1, b.l. 130-132)
2017-02-17 nukentėjusiojo Č. B. kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad kieme 3 metrai nuo namo ant žemės guli nulaužtos tvoros dalis-5 m. Kartu su tvora nulaužtas kelio ženklinimas, ant medinės tvoros 1, 5 m. atstumu nuo nulaužto kelio ženklinimo yra 5 cm dydžio dėmė, panaši į kraują (t. 1 b.l. 15-16, 17).
2017-03-09 apžiūrint namą, esantį (duomenys neskelbtini), vidaus patalpas , nieko reikšmingo nerasta. (t. 1 b.l. 25-33).
Tai, kad įvykio metu tarp kaltinamojo V. B. ir nukentėjusiojo Č. B. buvo kontaktas , patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. S 97/17(01) nurodyti duomenys, kad ant Č. B. lavono džemperio, striukės, V. B. kepurės, džemperio, striukės rastas žmogaus kraujas ir nustatytas V. B. DNR profilis su 99,99999999999999994% tikimybe. Ant Č. B. lavono kelnių rastas žmogaus kraujas ir nustatytas Č. B. DNR profilis su 99,999999999999999997% tikimybe. Ant Č. B. lavono sportinių kelnių, kepurės, V. B. kombinzoninių kelnių dėmių ir sutepimų tinkančių kraujo tyrimui nerasta. (t. 1, b.l. 38-47)
Teismo medicinos Specialisto išvadoje Nr. G 586/2017 (01) nurodyti duomenys patvirtina, kad Č. B. nustatyti žemiau išvardinti kūno sužalojimai, buvo smurtiniai :
kairės akies vokų poodinė kraujosruva su kaktos kairės pusės odos nubrozdinimu, dešinės akies vokų poodinė kraujosruva su dešinio antakio odos nubrozdinimu, krūtinės ląstos dešinės pusės, juosmens kairės pusės, kairės šlaunies poodinės kraujosruvos, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-02-16). Kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešiniojo pusrutulio su galvos smegenų suspaudimu, padarytas kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017-02-17). Nustatyti sužalojimai visumoje, dėl kairės akies vokų poodinės kraujosruvos su kaktos kairės pusės odos nubrozdinimu, dešinės akies vokų poodinės kraujosruvos su dešinio antakio odos nubrozdinimu ir kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešiniojo pusrutulio su galvos smegenų suspaudimu, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4. punktą. Kiti šios išvados 1-me punkte nustatyti kūno sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai yra tiriamojo ranka pasiekiamose kūno vietose. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį, įrankio (įrankių) formą ir dydžius, neužsifiksavo. (t. 1, b.l. 53-54)
Tai, kad nukentėjusiojo Č. B. mirtis buvo smurtinė , patvirtina Teismo medicinos Specialisto išvada Nr. M 1187/2016 (01), kuria nustatyta, kad vadovaujantis RVUL ligos istorijos Nr. 2017/4195 duomenimis Č. B. mirtis konstatuota 2017-02-25, 06.05 val. Č. B. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo: poodinės kraujosruvos akių vokuose, odos nubrozdinimas kairėje momeninėje srityje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, galvos KT: ūmi subdurinė kraujosruva virš dešiniojo smegenų pusrutulio- iki 17 mm pločio. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Č. B. lavone, be medicininių manipuliacijų požymių nustatyta: galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvos akių vokuose, odos nubrozdinimu kairėje momeninėje srityje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kraujosruvomis po galvos smegenų minkštaisiais dangalais virš dešinio galvos smegenų pusrutulio. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu/daiktais prieš nukentėjusiajam atvykstant į gydymo įstaigą 2017-02-17. Sužalojimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4, punktu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Išvardytas sužalojimas padarytas mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos liemenyje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje ir kairėje plaštakoje, dešiniųjų IX - X šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais prieš nukentėjusiajam atvykstant į gydymo įstaigą 2017-02- l7. Sužalojimai dėl šonkaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Išvardyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Išvardyti sužalojimai vienkartiniam griuvimui nebūdingi. Sužalojimų lokalizacija kūne ir makromorfologinis vaizdas neleidžia pasisakyti ar sužalojimai padaryti nukentėjusiajam ginantis nuo smūgių, suduodant smūgius nukentėjusiajam ar kitam asmeniui. Išvardyti sužalojimai padaryti prieš nukentėjusiajam atvykstant į gydymo įstaigą 2017-02-17. Tiksliau pasisakyti apie jų susidarymo laiką nėra galimybių. Lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Specifiniai žalojančių - įrankių požymiai kūne neužsifiksavo, ar nebuvo aprašyti medicinos dokumentuose. (t. 1, b.l. 59-67)
Teismo medicinos specialistas K. Z. ( K. Z.) tiek ikiteisminio tyrimo metu(t. 1, b.l. 69-72), tiek teisme paaiškino, kad 2017-05-30 VTMT Vilniaus skyriuje jo surašytoje specialisto išvadoje Nr. M 268/2017(01) nurodoma, kad Č. B. mirė nuo galvos sumušimo, kuris padarytas mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Vienas trauminis poveikis į akių sritį, kitas į kairę momeninę sritį. Kiekvienas išorinio tyrimo metu nustatytu sužalojimų galėjo išprovokuoti kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, bei kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kas ir lėmė mirtį sukėlusių komplikacijų išsivystymą. Galvoje nustatyti sužalojimai išsidėstę skirtingose plokštumose, todėl yra būdingesni smūgių sudavimui. Dešiniųjų IX-X šonkaulių lūžiai yra tiesioginiai, į tai nurodo kaulinės plokštelės, todėl yra būdingesni smūgių sudavimui. Sužalojimai Č. B. liemenyje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje ir kairėje plaštakoje, galėjo susidaryti tiek suduodant smūgius, tiek atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Susipažinus su specialisto išvada Nr. G 586/2017(01), Č. B. kūno tyrimo metu nustatyti odos nubrozdinimai antakiuose bei poodinės kraujosruvos vokuose, kurie iki mirties laiko dalinai sugijo, tačiau jų lokalizacija žmogaus kūno ašies atžvilgiu rodo, kad sužalojimai negalėjo susidaryti vienkartinio griuvimo metu ir yra būdingesni smūgių sudavimui į veido sritį. Po patirtų galvos sužalojimų Č. B. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (eiti, šaukti, rėkti ir kt.), kol išsiliejęs kraujas nesuspaudė smegenų. Vadovaujantis medicinos dokumentų duomenimis, RVUL ligos istorija 2017/4195 Č. B. operacijos protokolu, kraujo išsiliejimas vystėsi iš smulkios žievės arterijos, kas rodo, kad kraujavimas galėjo vykti 12 – 36 val. iki jo apžiūros ligoninės priėmime 2017-02-17 vakare.
Kaip jau buvo paminėta , teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. B. iškėlė versiją , kad nukentėjusiojo Č. B. mirtis įvyko ne nuo sužalojimų , jo padarytų aptariamą įvykio dieną , o dėl kitą dieną jo gauto sužalojimo : Č. B. einant keliu link autobusų stotelės , kad nuvažiuotų pas gydytoją, ir tame kelyje jam griuvus ir atsitrenkus galva kaire puse į kelio atitvarą. Apie tai jam po baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėjimui į teismą atsitiktinai papasakojęs tą įvykį matęs liudytojas P. P. .
Liudytojas P. P. , apklausiamas teisme, patvirtino, kad 2017 m. vasario 17d. važiavęs iš (duomenys neskelbtini) į Lentvarį ir kelyje „(duomenys neskelbtini) „ pamatė keliu priešpriešiais jo važiavimo kryptimi einantį jam pažįstamą Č. B. , kuris vos nepapuolė po jo vairuojamo automobilio ratais. Jis atsitraukdamas susimėtė , griuvo ir , jam matant, atsitrenkė galvos kaire puse į kelio atitvarą. Jis sustojęs, padėjo jam atsikelti, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba jo buvo nerišli. Paklausus , ar reikia nuvežti jį į polikliniką , jis atsakė, kad ne. Kad tai buvo būtent 2017 m. vasario 17d., prisiminė dėl to, kad vasario 16d. buvo nedarbo diena.
Liudytojas P. P. tokius savo parodymus patvirtino įvykio vietoje , rodydamas (duomenys neskelbtini) ribose kelio vietą ties rodykle „(duomenys neskelbtini) 4“ , kur parodė kelio metalinį atitvarą, kur jo nurodytomis apklausoje aplinkybėmis jo akyse galvos kaire puse atsitrenkė Č. B. (t. 3 b.l. 71-72, 73-777
Faktinių aplinkybių konstatavimo 2017-10-23 protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) kelio atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) yra T formos sankryža (duomenys neskelbtini) . Apžiūrėjus sankryžą , nustatyta , kad kelio dešinėje pusėje šalia važiuojamosios kelio dalies yra įrengti metaliniai kelio atitvarai (t. 3 b.l. 12,13-15).
2017-11-25 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad T formos sankryžoje (duomenys neskelbtini) yra metalinis kelio atitvaras, kuris yra aukštyje nuo žemės 73 cm., metalinės dalies aukštis 27 cm., plotis 8 cm. Metalinė dalis nėra lygi, viduryje yra išilginis 8 cm gylio įdubimas (t. 3 b.l. 95-96, 97-101) .
Teismo medicinos –neurochirurgijos specialistų 2017 m. rugpjūčio 22 d. konsultacine išvada Nr. A-KI-297-16 konstatuota, kad Č. B. mirties priežastimi buvo galvos smegenų trauma , patirta po smūgio ( suduoto ar patirto , atsitrenkus galvos kaire puse į kietą buką paviršių Č. B. krentant ), kurios metu įvyko dešiniojo galvos smegenų pusrutulio kontūzija su smulkios žievinės smegenų arterijos plyšimu ir kraujo išsiliejimu virš dešiniojo smegenų pusrutulio , sukėlusiu galvos smegenų suspaudimą ir strigimą į natūralias kaukolės angas. Galvos sužalojimai galėjo gautis tiek jam griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių ar kietą buką daiktą , tiek ir nuo kažkuo tai suduoto smūgio į kairio momens sritį. Atmesti galimybės , kad Č. B. kairės momeninės srities sužalojimas galėjo atsirasti nuo spyrio koja būtų negalima, tačiau spiriant į galvą batu apauta koja dažniau gali susidaryti muštinė žaizda , o ne odos nubrozdinimas . Kiti Č. B. nustatyti sužalojimai jo mirčiai įtakos neturėjo. ( t. 2 b.l. 179-198, 199).
Teisme apklausti teismo medicinos specialistai Antanas A. G., R. Š. savo išvadą patvirtino, papildomai nurodė, kad mirtį sukėlęs sužalojimas galėjo atsirasti Č. B. griūnant ir atsitrenkiant galvos kairės pusės momenine sritimi į metalinį kelio atitvarą.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertizės ( aktas Nr. 19(71)/2018(01) išvados paneigė aukščiau nurodytą specialistų išvadą, konstatavus , kad Č. B. mirtį sukėlė kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (subdurinė hematoma) virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio . Šį kraujo išsiliejimą galėjo sukelti vienas iš dviejų veido sužalojimų : kairės akies srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje su kraujosruva akies vokuose; dešinės akies srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu akies viršutiniam voke su aplinkine kraujosruva . Abu sužalojimai yra būdingi smūgių kumščiais sudavimu ir nėra paaiškinami griuvimu. Objektyvių duomenų, kad Č. B. galėjo būti sužalotas 2017 m. vasario 17d. atsitrenkdamas į kelio atitvarą , nėra. Po galvos sužalojimų , kurių išdavoje įvyksta kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu , nukentėję gali būti sąmoningi ir ilgesnį laiką , vertinamą valandomis ar net paromis , todėl neatmetama galimybė, kad Č. B. po galvos sužalojimų , patirtų 2017-02-16 apie 17.30 val., galėjo būti sąmoningas ir atlikinėti savarankiškus veiksmus konflikto dieną ar kitą dieną. Jo pristatymo į ligoninę metu nustatyta būklė patvirtina, kad jam galvos smegenų suspaudimo išsiliejusiu krauju procesas buvo pažengęs. Tiek sužalojimai, buvę Č. B. mirties priežastimi, tiek kiti jam padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu (t. 3 b.l. 41-49).
Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas J. (J. ) R. paneigė versiją, kad Č. B. nustatytas kūno sužalojimas 0,5x0,6 cm odos nubrozdijimas kairio momens srityje yra jo mirties priežastis. Toks sužalojimas buvo tik paviršinis, pagal ekspertą , lygus „spuogui“ , nes Č. B. galvos kompiuterinės tomogramos radiologinio tyrimo metu galvos minkštųjų audinių trauminių pokyčių nebuvo konstatuota.
Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus , teismas daro išvadą, kad dėl Č. B. smurtinės mirties yra kaltas V. B. . Kaltinamojo V. B. iškelta versija, kad galimai Č. B. mirė nuo sužalojimo galvos kairės pusės momens srityje, kurį patyrė 2017 m. vasario 17d. Aluonos km. teritorijos kelyje , atsitrenkęs galvos kaire puse į kelio atitvarą , yra nuneigta teismo medicinos ekspertų aukščiau aptarta išvada, kuri paneigia , kad sužalojimas galvos kairėje pusėje buvo mirties priežastimi . Teismo medicinos specialistų konsultacinėje išvadoje pasisakyta , kad toks sužalojimas galėjo būti mirties priežastimi ir kad jis galėjo atsirasti griuvimo ir atsitrenkimo į kelio metalinį atitvarą pasekoje, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad specialistai tokią išvadą padarė iš paviršinio kairės pusės momens srityje nustatyto nubrozdinimo bei subjektyvių įrodymų , neturėdami objektyvaus įrodymo : 2017-02-17 kompiuterinės tomogramos radiologinio tyrimo , kurioje yra užfiksuotas Č. B. galvos tyrimas ir kuriuo nėra nustatyti galvos minkštųjų audinių trauminiai pokyčiai . Be to šia ekspertize yra nustatyta, kad visi Č. B. padaryti sužalojimai, tame tarpe ir sužalojimai galvoje , buvo padaryti vienu ir tuo pačiu metu. Tas pats konstatuotina ir dėl teismo medicinos specialisto išvados : specialus tyrimas buvo atliktas , neištyrus : 2017-02-17 kompiuterinės tomogramos radiologinio tyrimo , dėl to nepagrįstai buvo nustatyta, kad sužalojimas nukentėjusiojo Č. B. galvos kairės pusės momens srityje yra susijęs su mirtinomis pasekmėmis. Dėl šių motyvų teismas nemano, kad tiek teismo medicinos specialisto išvada, tiek teismo medicinos specialistų konsultacinė išvada yra prieštaringos teismo medicinos ekspertų išvadai, nes jos buvo atliktos, neturint visų medicininių duomenų.
Pati įvykių seka taip pat patvirtina, kad visus sužalojimus, tame tarpe ir mirtinus, Č. B. padarė V. B. : 2017 m. vasario 16d. apie 16.30 val. V. B. Č. B. namų kieme jį sumušė , suduodamas smūgius kumščiais, jį spardydamas, po to Č. B. iki 2017 m. vasario 17d. iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo iki 17 val. buvo namuose, tiek sumušimo dienos vakare, tiek kitą dieną jis jautėsi blogai , tai patvirtina teismo medicinos ekspertize nustatytas aplinkybes, kad po jo sumušimo jam prasidėjo galvos smegenų spaudimas išsiliejusiu krauju . Duomenų, kad per tą laiką Č. B. būtų patyręs kitas papildomas traumas ir kad tokios traumos būtų sukėlusios jam nustatytas pasekmes, byloje nėra.
Iš bylos duomenų yra žinoma, kad nukentėjusysis Č. B. sekančią dieną po įvykio su V. B. 10 val. turėjo atvykti pas šeimos gydytoją į iš anksto užregistruotą vizitą, tačiau neatvyko (t. 3 b.l. 67). Pas gydytoją Č. B. turėjo nuvažiuoti autobusu, išvykstančiu iš autobusų stotelės, netoli kurios yra kelio vieta su kelio atitvaru , kur pagal liudytoją P. P. , 2017 m. vasario 17d. iš ryto jis matė einantį ir į tą kelio atitvarą atsitrenkiantį Č. B.. Iš liudytojos T. B. parodymų yra žinoma, kad Č. B., dar būdamas sąmoningas, jai sakėsi tą dieną iš namų nuėjęs tik iki taip vadinamos vietos „(duomenys neskelbtini) namo „, kuris, kaip nustatyta yra atstumu nuo namų apie 130 metrų. Liudytojas E. L., bendravęs sekančią dieną su Č. B., sakė, kad pastarasis jam sakėsi nuėjęs tik iki pusiaukelės , bet jam pasidarė bloga ir jis grįžęs namo. Šie parodymai patvirtina, kad Č. B. liudytojo P. P. nurodytoje vietoje nebuvo ir į kelio atitvarą negalėjo atsitrenkti.
Kaltinamasis V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neneigė konflikto metu smurtavęs prieš Č. B., tačiau neigė jam sudavęs smūgius į galvą. Liudytoja M. L., mačiusi dalį V. B. smurtinių veiksmų prieš Č. B. , vienuose parodymuose patvirtino , kad tarpe kitų jo veiksmų, jis sudavęs ir į galvą, kituose parodymuose ji to nepatvirtino. Teismo nuomone, teismo medicinos ekspertui nustačius , kad visi sužalojimai , kurie buvo nustatyti Č. B. , padaryti vienu metu ir kad tokie sužalojimai būdingi smūgių sudavimui , ir nenustačius, kad tuo pat metu Č. B. būtų sužalotas kitomis aplinkybėmis , nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo teigti, kad V. B. nepadarė jam sužalojimų veide , kurie sukėlė sužalojimus galvoje, dėl ko Č. B. mirė.
Kaltinamasis V. B. teigia, kad aptariamo įvykio metu pirmasis jį užpuolė nukentėjusysis Č. B. , jam suduodamas smūgius į galvą kumščiu, kuriame galimai buvo koks tai įrankis. Jo parodymus dėl sužalojimų patvirtina specialaus medicinos specialisto tyrimas, nurodytas aukščiau.
Vertinant tokius kaltinamojo parodymus, teismas atkreipia dėmesį, kad ne nukentėjusysis Č. B. atėjo į kaltinamojo namus, o būtent pastarasis ir jis atėjo po jų ginčo prie ežero dėl degtinės butelio , kurį pagal kaltinamąjį nukentėjusysis neturėjo teisės pasiimti. Kaltinamajam V. B. nustatyti sužalojimai : kraujosruva dešiniame dilbyje , odos nubrozdinimas kairėje momeninėje srityje ir kaktos kairėje , žaizda kaktos srityje, padaryti 4 trauminiais poveikiais , tokie sužalojimai jo sveikatą sutrikdė nežymiai , kai nukentėjusiajam nustatyti žymiai rimtesni sužalojimai, kurių vienas sukėlė jo mirtį , jam nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais . Kaltinamajam V. B. padaryti sužalojimai galėjo atsirasti jo nurodytomis aplinkybėmis, bet galėjo atsirasti ir jam griūnant bei atsitrenkiant į kietą buką daiktą, kas galėjo būti įvykio vietoje užfiksuotas medinis rąstas, į kurį galėjo atsitrenkti , griūnant kartu su nukentėjusiuoju Č. B.. Nukentėjusiajam Č. B. nustatyti sužalojimai kritimu ir atsitrenkimu į kietus bukus daiktus nepaaiškinami. Visa tai įvertinus, teismas mano, kad būtent kaltinamasis V. B. aptariamoje situacijoje buvo ne besiginantis nuo nukentėjusiojo veiksmų asmuo, o būtent jį puolantis aktyvus asmuo. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis po Č. B. sumušimo tą patį vakarą buvo grįžęs pažiūrėti , kaip jis jaučiasi, tai rodo, kad kaltinamojo V. B. smurtiniai veiksmai buvo pavojingi, galintys sukelti rimtas pasekmes, dėl ko jis bijojo . Kaltinamojo V. B. parodymai, kad jis Č. B. sudavė 3- 4 kartus , yra nuneigti teismo medicinos specialistų, ekspertų išvadomis , kuriomis nustatyta, kad visi sužalojimai padaryti vienu metu ir jie padaryti, kaip jau buvo minėta, mažiausiai 7 trauminiais poveikiais.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje , suduodamas smūgius Č. B. į įvairias kūno vietas , tame tarpe į veidą , padarė jam sužalojimus, dėl kurių jis mirė. Tokie jo veiksmai vertinami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d. kaip Č. B. tyčinis nužudymas.
Byloje nėra surinkta duomenų, kad kaltinamasis V. B. turėjo tyčią nužudyti Č. B. , tačiau jis, veikdamas teismo nustatytu būdu, fiziškai smurtaudamas prieš Č. B. , suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį , numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatytos pasekmės, ir to norėjo. Tokie kaltinamojo V. B. veiksmai vertinami kaip veiksmai padaryti netiesiogine tyčia.
Kaltinamasis V. B. yra teisiamas pirmą kartą (t. 2 b.l.117), yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2 b.l. 118-120). Jis dirba, yra darbovietės apibūdinamas kaip ramaus būdo, tvarkingas darbuotojas, laiku atliekantis jam pavestas užduotis (t. 2 b.l. 69, t. 3 b.l. 18), taip pat jį teigiamai apibūdino Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), kur jis mokėsi 2001-2004 metais (t. 3 b.l. 19), 2011 metais yra iš (duomenys neskelbtini) gavęs padėką už sąžiningą darbą (t. 21).
Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis V. B. padarė labai sunkų nusikaltimą, jam skiriama įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė . Nustatant kaltinamajam V. B. skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę , teismas atsižvelgia į tai, kad jis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė mažiau pavojingos tyčios forma, taip pat į tai, kad mirtinos pasekmės atsirado iš dalies ir dėl to, kad nukentėjusiajam Č. B. laiku nebuvo suteikta medicininė pagalba , dėl ko kaltinamojo V. B. veiksmais padaryti sužalojimai sukėlė nepataisomas pasekmes, taip pat nustatant skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgiama į itin teigiamą kaltinamojo V. B. asmens charakteristiką. Dėl šių motyvų teismas mano, kad kaltinamajam V. B. skiriama minimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už nužudymą , sankcijoje.
Skiriama V. B. laisvės atėmimo bausmė atliktina pataisos namuose. Skiriamos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo sulaikymo dienos.
Kaltinamasis V. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., buvo sulaikytas nuo 2017-02-21 iki 23d. , taip pat jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-23 nutartimi buvo paskirtas suėmimas (t. 58-59 ). Vilniaus apygardos teismo 2017-03-10 nutartimi kardomoji priemonė-suėmimas V. B. buvo panaikinta , paskiriant užstatą 3000 Eurų . Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 66 str., laikotarpis, kurį kaltinamasis V. B. išbuvo sulaikytas ir suimtas, įskaitomas į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.
Kaltinamajam V. B. iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios paliktinos kardomosios priemonės: užstatas 3000 Eurų, kurį 2017-02-27 įmokėjo J. (J.) B. į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą SEB banke LT 20 7044 0006 1161 3162 , ir rašytinis pasižadėjimas – neišvykti .
Kaltinamajam V. B. nepažeidus kardomųjų priemonių , už jį įmokėtas užstatas , pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę, grąžintinas užstato davėjui J. B..
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. B. pareiškė ieškinį 911,17 Eurų turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisme nukentėjusysis G. B. ieškinius palaikė , nurodė, kad ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro brolio Č. B. laidojimo išlaidos, neturtinę žalą jis grindžia savo ir brolio A. B. pergyvenimais dėl brolio mirties.
Bylos įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis Č. B. buvo G. ir A. B. brolis. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis G. B. savo lėšomis palaidojo Č. B. , dėl ko patyrė 911, 17 Eurų išlaidas (t. 1 b.l, 147-150) . Kaltinamasis V. B. yra kaltas dėl Č. B. mirties todėl jis, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 115 str.1d., CK 6.263 str., 6.291 str. , privalo atlyginti turtinę žalą asmenims, kurie tokią žalą patyrė, šiuo atveju nukentėjusiajam G. B.. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Č. B. palaidojimui valstybė išmokėjo laidojimo pašalpą , kuri iš dalies padengė turėtas laidojimo išlaidas . Valstybės išmokėta laidojimo pašalpa 304 Eurai ( Vienkartinė 8 bazinių socialinių išmokų dydžių suma) minusuotina iš prašomos priteisti turtinės žalos sumos ir iš V. B. priteisiama likusi ieškinio dalis -607,93 Eurų turtinei žalai atlyginti.
Kaip jau buvo paminėta, nukentėjusysis G. B. prašė priteisti 50 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti , nurodydamas , kad jis tokį ieškinį pareiškė ne tik už save, bet ir už brolį A. B., ką nurodė ir pastarasis. Nukentėjusysis nurodė, kad jie abu dėl brolio smurtinės mirties patyrė dvasinius išgyvenimus , detaliau ieškinio pagrindo nekomentavo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. , neturtinę žalą sudaro asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas , emocinė depresija ir pan., kuri įvertinta pinigais ir yra atlyginama visas atvejais , kai ji padaryta dėl nusikaltimo , atėmus asmeniui gyvybę....>
Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad nukentėjusysis G. B. buvo nužudytojo brolis , teismas pripažįsta, kad jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant tokios žalos dydį, teismas vertina tai, kad tiek nukentėjusysis G. B., tiek kitas brolis A. B. su nužudytuoju Č. B., kuris buvo vienišas , gana artimai bendravo , todėl jie dėl jo smurtinės mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo V. B. galimybę atlyginti neturtinę žalą, teisminę praktiką dėl tokio dydžio nustatymo, protingumo, sąžiningumo , teisingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2d.). Neturtinė žala priteisiama iš kaltinamojo V. B. , dėl kurio kaltų veiksmų mirė Č. B. (CK 6.263 str. 2d.). Nustatant priteistinos žalos dydį, atsižvelgiama ir į tai, kad ieškinys pareikštas brolių A. ir G. B. naudai, bet tik vieno iš jų vardu.
Taip pat baudžiamojoje byloje ieškinį turtinei žalai atlyginti pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa 3900,93 Eurų sumai ( t. 1 b.l. 85-94), ieškinį teisme ieškovas palaikė, tokią poziciją nurodydamas rašytame pareiškime.
Iš baudžiamosios bylos duomenų yra žinoma, kad nukentėjusysis Č. B. nuo 2017 -02-17 iki 2017-02-25 (iki mirties) buvo gydomas VŠį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir jo gydymo išlaidos sudarė 3900, 93 Eurus , kurios buvo apmokėtos iš socialinio draudimo-Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ( t. 1 b.l. 89). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.290 str., asmuo, dėl kurio kaltų veiksmų buvo gydomas jo sužalotas asmuo ir jo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš socialinio draudimo lėšų, privalo atlyginti socialinio draudimo įstaigai jos išmokėtas draudimo išmokas, šiuo atveju kaltinamasis V. B. privalo Privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginti Valstybinės ligonių kasos patirtus nuostolius dėl Č. B. gydymo sveikatos įstaigoje. Dėl šių motyvų iš kaltinamojo V. B. priteisiama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 3900, 93 Eurai turtinei žalai atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaip daiktiniai įrodymai buvo paimti :
Č. B. kelnės, sportinės kelnės, džemperis, kepurė, striukė; V. B. striukė, kelnės, džemperis, kepurė, kurie buvo perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK, kvitas B serija BBB Nr. LS002501. (t. 1, b.l. 78-79)
Šie daiktai yra menkaverčiai, jų savininkai ar turintys teisę į jų grąžinimą asmenys siūlė juos sunaikinti . Dėl šių motyvų minėti daiktai po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinami (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 7 (septynerius) metus, šią bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią V. B. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.
Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką V. B. įskaičiuoti laiką nuo 2017m. vasario 21 d. iki 2017 m. kovo 10 d.
V. B. iki bausmės atlikimo pradžios palikti kardomąsias priemones -3000 Eurų užstatą ir rašytinį pasižadėjimą- neišvykti .
Nepažeidus V. B. kardomųjų priemonių reikalavimų, pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę, užstatą 3000 Eurų grąžinti jo davėjui J. (J.) B.
Priteisti iš V. B. G. B. turtinei žalai atlyginti 607, 93 Eurus ir 20 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš V. B. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 3900, 93 Eurus turtinei žalai atlyginti.
Č. B. (Č. B.) kelnes, sportines kelnes, džemperį, kepurę, striukę, V. B. striukę, kelnes, džemperį, kepurę, saugojamus Vilniaus apskr. VPK, po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą.