Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. P. ir B. P. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu T. P. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 137 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.

B. P. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Priteista iš T. ir B. P. solidariai 6955,89 Lt turtinės ir 300 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam A. Š. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nuteistųjų T. ir B. P. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų T.ir B. P. gynėjų, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 27 d., apie 15 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme esančioje pirtyje, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punktą „šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį“, 32 straipsnio 3 dalį „ginklo naudotojas privalo užtikrinti jo saugumą“, neatsargiai elgdamasis su neteisėtai laikomu šaunamuoju ginklu - Prancūzijos gamybos 5,6 mm kalibro „Star“ modelio šautuvu Nr. 54063, skirtu šaudyti 5,6 mm kalibro kraštinio įskėlimo šoviniais, dėl neatsargumo vieną kartą iššovė iš aukščiau minėto šaunamojo ginklo į šalia stovėjusį M. Š., pataikydamas jam į galvą ir padarydamas aklą šautinį kulkinį galvos sužalojimą su šūvio įėjimo žaizda tarpuakyje, skyliniais kaktikaulio ir kairiojo momenkaulio lūžiais ir smegenų dešinės kaktinės skilties sužalojimu bei viršugalvio dešinės pusės poodyje įstrigusia kulka, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam M. Š.

T. ir B. P. nuteisti už tai, kad 2005 m. kovo 27 d., apie 15.30 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme esančiame kluone, veikdami bendrininkų grupe ir siekdami nuslėpti kitus nusikaltimus (neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis bei sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą dėl neatsargumo M. Š.), tyčia, bendrais veiksmais sudavė bejėgiškos būklės nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kietu buku riboto paviršiaus daiktu į galvą, padarydami skeveldrinius abiejų momenkaulių ir kaktikaulio kairės pusės bei kaukolės pamato priekinės daubos kairės pusės kaulų lūžius su galvos smegenų sužalojimu, t. y. sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, bei ne mažiau kaip aštuonis kartus dūrė nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, peilio tipo daiktu ar įrankiu į kaklą, padarydami tris durtines - pjautines kaklo priekinės dalies ir sprando žaizdas su skydinės kremzlės ir dešinės miego arterijos perpjovimu, t. y. sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, bei tris paviršines durtines-pjautines ir vieną paviršinę pjautinę dešinės pusės kaklo žaizdą, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu arba nesunkiu (gilesnioji žaizda sprando dešinėje) sveikatos sutrikdymu, kas sukėlė ūmų išorinį nukraujavimą ir daugybinių galvos sužalojimų fone, kurie labai pasunkino sveikatos būklę, sukėlė mirtį ir tokiais savo veiksmais tyčia nužudė bejėgiškos būklės M. Š., po ko nuteistieji kartu tame pačiame kluone užkasė M. Š. lavoną apkasdami žemėmis.

T. P. taip pat nuteistas ir už tai, kad 2004 metais, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, Gariūnų turgavietėje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą - Prancūzijos gamybos 5,6 mm kalibro „Star“ modelio šautuvą Nr. 54063, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro kraštinio įskėlimo šoviniais, bei ne mažiau kaip 4 vienetus šaudmenų - 5,6 mm kraštinio įskėlimo šovinių, bei tyrimo tiksliai nenustatytu laiku Vilniaus r. esančiame miške, iš tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo tris šaudmenis - 12 kalibro šovinius lygiavamzdžiams šautuvams, užtaisytus namudiniu būdu, kuriuos neteisėtai nugabeno į savo namus, esančius Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė minėtą šautuvą ir šaudmenis iki 2005 m. kovo 27 d., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

T. P. kasaciniu skundu prašo teismą pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartį. Jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktų perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę. Taip pat sumažinti nukentėjusiajam A. Š. priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti iki 100 000 Lt.

Nuteistasis B. P. kasaciniu skundu prašo teismą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad jis nepadarė BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punkte numatyto nusikaltimo, tuo tarpu teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pagal susiformavusią teismų praktiką, nužudymas padarytas bendrininkaujant yra tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių ir nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Be to, bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir rūšis. Kasatorius pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis veikdamas kartu su nuteistuoju T. P. bendrais suderintais veiksmais nužudė nukentėjusįjį. Kasatorius teigia neturėjęs tyčios nužudyti nukentėjusiojo ir jokių veiksmų, kuriais būtų atimta gyvybė nukentėjusiajam (peilio panaudojimas ar smūgių sudavimas kietu buku daiktu), po to, kai dėl neatsargumo jam buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jis neatliko. Kartu su nuteistuoju T. P. nužudyti nukentėjusiojo taip pat nesitarė. Kasatorius pripažįsta, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis padėjo nuteistajam T. P. nuslėpti padarytus nusikaltimus (sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo ir neteisėtą disponavimą ginklu ir šaudmenimis), nes po to, kai dėl neatsargumo buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jis neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, manydamas, kad nukentėjusysis yra miręs, o paslėpus nukentėjusiojo kūną, nuteistojo T. P. prašymu sudegino nukentėjusiojo striukę. Dėl šių priežasčių jo veikoje yra tik BK 237 ar 238 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėties požymiai, tačiau pagal šiuos straipsnius kasatorius negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip nuteistojo T. P. šeimos narys (brolis).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų B. P. ir T. P. kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl T. P. nuteisimo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį

Teismas pagrįstai T. P. padarytą nusikaltimą kvalifikavo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį. Nors kastorius neigia dėl neatsargumo šovęs į M. Š., tačiau byloje surinkta pakankamai įrodymų išvadai, kad būtent T. P. nukentėjusiajam M. Š. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Liudytojas E. U., ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad šautuvą, kuriuo nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, tiek prieš šūvį, tiek po šūvio, laikė nuteistasis T. P. Specialisto išvadoje Nr. MK 78/05 (05), 11-2107 (05), konstatuota, kad į M. Š. buvo šauta esant ne mažesniam kaip 30-40 cm atstumui nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki šūvio įėjimo žaizdos, o šūvio kryptis į M. Š. buvo iš priekio užpakalin, iš kairės į dešinė ir nežymiai iš apačios į viršų nukentėjusiojo galvos atžvilgiu. Specialisto išvadoje Nr. MK 282/05 (01) nustatyta, kad nukentėjusysis M. Š. laikydamas pateiktą tyrimui šautuvą savo rankose šautinio susižalojimo pasidaryti pats sau negalėjo. Šį sužalojimą nukentėjusysis iššaudamas pats sau galėjo pasidaryti tik specialiai pritaikęs ginklo ir savo paties padėtį tokiam šūviui atlikti.

Dėl T. ir B. P. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus

Kolegija laiko, kad teismas byloje esančių faktinių duomenų pagrindu pagrįstai abu kasatorius pripažino kaltais pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus. Nors kasatoriai teigia, kad nukentėjusysis M. Š. mirė dėl nuo neatsargumo padarytos šautinės žaizdos ir prieš užkasant jo kūną buvo nebegyvas, šie nuteistųjų teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 668/05 (01) nustatyta, kad M. Š. mirė nuo durtinio-pjautinio kaklo sužalojimo, sužalojant dešinę bendrinę miego arteriją, sukelto ūmaus išorinio nukraujavimo, daugybinių galvos kaulų lūžių ir galvos smegenų sužalojimo. Specialisto išvadoje taip pat užfiksuota, kad nukentėjusiajam M. Š. skeveldriniai abiejų momenkaulių ir kaktikaulio kairės pusės bei kaukolės pamato priekinės daubos kairės pusės kaulų lūžiai su galvos smegenų sužalojimu buvo padaryti kietais, bukais, riboto paviršiaus daiktais, suduodant ne mažiau kaip du smūgius į kaktą ir viršugalvį, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, o trys durtinės-pjautinės kaklo priekinės dalies ir sprando žaizdos su skydinės kremzlės ir dešinės bendrinės miego arterijos perpjovimu, trys paviršinės durtinės-pjautinės ir viena paviršinė pjautinė kaklo dešinės pusės žaizda buvo padarytos duriančių-pjaunančių vienašmenių savybių peilio tipo daiktu ar įrankiu, suduodant ne mažiau kaip aštuonis kartus, iš kurių žaizda su miego arterijos sužalojimu padaryta ne mažiau kaip dviem poveikiais. Visi padaryti sužalojimai yra priešmirtiniai, padaryti per neilgą laiko tarpą vienas po kito ir ne už ilgo prieš mirtį. Skirtingai negu teigia kasatoriai, pomirtinių sužalojimų nukentėjusiajam neužfiksuota. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas teismo medicinos ekspertas kategoriškai paneigė nuteistųjų B. ir T. P. teiginius apie tai, kad nukentėjusiajam kaukolės skliauto sužalojimai galėjo būti padaryti užkasus nukentėjusįjį ir šokinėjant ant jo, o sužalojimai kakle galėjo būti padaryti nuteistiesiems keletą kartų atkasus nukentėjusįjį šakėmis ar skardos gabalu, ir parodė, kad sužalojimai galvoje nukentėjusiajam buvo padaryti smūginiais kietu buku riboto paviršiaus daikto poveikiais, galimai pagaliu, tuo tarpu kaklo sužalojimai buvo padaryti peilio tipo įrankiu, nes žaizdos kraštai yra lygūs.

Bylos duomenimis nustatyta, kad po to, kai T. P. sunkiai sužalojo M. Š., nuteistieji B. ir T. P., užuot iškvietę greitąją medicinos pagalbą, siekdami nuslėpti padarytus nusikaltimus nutempė nukentėjusiojo kūną į kluoną, iškasė duobę, į kurią įmetė nukentėjusįjį, ir užkasė, o užkasę, šokinėjo ant duobės, kad sulygintų žemę ir šieną. Kadangi, išskyrus nuteistuosius B. ir T. P., kluone po to, kai į jį buvo nuneštas nukentėjusiojo M. Š. kūnas, nieko nebuvo, o tiek vienas po kito sekusių smūgių per trumpą laiko tarpą skirtingais nusikaltimo padarymo įrankiais vargu ar galėjo padaryti vienas žmogus, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nužudant nukentėjusįjį M. Š. dalyvavo abu nuteistieji.

Tai, kad kasatoriai nužudė dar gyvą M. Š., liudija ir jų pačių parodymai. Antai po to, kai jie užkasė nukentėjusįjį, B. P. pasakė broliui, kad praeidamas pro kluoną girdėjo M. Š. aimanas. Tada T. P. atkasė duobę ir užkimšo skuduru nukentėjusiajam burną. Iš B. P. parodymų seka, kad ir jis atkasinėjo nukentėjusįjį. Atkasinėdami žalojo jį šakėmis, metalo skardos atraiža. Tai leidžia daryti išvadą, kad jie suvokė, kad M. Š. tuo metu dar buvo gyvas. Kitaip lavono atkasinėjimas būtų beprasmis.

Faktinės bylos aplinkybės, t. y. suduotų smūgių skaičius (ne mažiau kaip dešimt), jų pobūdis (sudavimas į gyvybiškai svarbias kūno vietas – kaklą ir kaukolės sritį), priemonių panaudojimas smūgiams padaryti (peilis ir kieti buki daiktai), jų intensyvumas (sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, vienas paskui kitą) leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji B. ir T. P. veikdami bendrai suderintais veiksmais kartu dalyvavo gyvybės atėmimo procese. Nors nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo tik vienas sužalojimas ir nėra nustatyta, kuris iš nuteistųjų šį sužalojimą padarė, tačiau esant tokioms sąlygoms, kai keli asmenys suderintais veiksmais suduoda smūgius į gyvybiškai svarbius žmogaus organus, nėra svarbiausia, nuo kokio smūgio nukentėjusysis mirė. Svarbu, kad nuteistieji suduodami smūgius nukentėjusiajam peiliu ir kietais bukais daiktais į gyvybiškai svarbias kūno vietas suvokė savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatė, kad jie gali sukelti mirtį ir to siekė.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie tyčią nužudyti arba apie neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir gyvybės atėmimą, už nužudymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinė byla Nr. 2K-423/2006). Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus.

Dėl civilinio ieškinio

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, bei remdamasis įrodymais dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dydžio ir pagrįstumo, priėmė pagrįstą sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė iš nuteistųjų B. ir T. P. solidariai 300 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam A. Š.

Savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio teismas nuosprendyje išsamiai argumentavo ir nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad nuteistieji veikdami bendrininkų grupe padarė labai sunkų ir negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą (siekdami nuslėpti padarytus nusikaltimus atėmė gyvybę kitam žmogui), ir nors nuteistieji niekur nedirba, tačiau byloje yra duomenų apie nuteistojo T. P. nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, taip pat į nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepažeidė baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių žalos atlyginimą, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų T. P. ir B. P. kasacinius skundus atmesti.