Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-394-889/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-28
Bylos Nr.: e2A-394-889/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
Ieškovas: K. E.
Atsakovas: L. T.

Kategorijos

2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-394-889/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06956-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei L. T. dėl nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pakeisti 2021 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2VP-1524-377/2021 nustatytą materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiam sūnui ir priteisti iš atsakovės L. T. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. E. po 270 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Šią sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirti jį, ieškovą K. E.. Įpareigoti atsakovę L. T. nepilnamečiam sūnui skirtą materialinį išlaikymą pervesti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, iki mėnesio, už kurį mokamas materialinis išlaikymas, penkioliktos dienos; 2) pakeisti 2019 m. sausio 7 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-230-607/2019 4 punkto dalį, kur nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus mama L. T. (E.) dalyvaus vaiko auklėjime kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimdama nepilnametį sūnų E. E. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir parveždama sūnų sekmadienį iki 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą, ir nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus mama L. T. dalyvaus vaiko auklėjime kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimdama nepilnametį sūnų E. E. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį 10.00 val. ir nepilnametį sūnų parveždama į jo gyvenamąją vietą atitinkamai tos pačios dienos, t. y. šeštadienio ir sekmadienio, vakarą 18.00 val. Kitą šio punkto dalį palikti nepakeistą. Ieškinio reikalavimu nurodė šias pagrindines aplinkybes:

1.1. Ieškinyje nurodyta, kad 2019 m. sausio 7 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-230-607/2019 ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta. Sprendimo 2 punkte nurodyta, kad nepilnamečio sūnaus E. E. gyvenamoji vieta nustatoma pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Sprendimo 3 punkte buvo nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus mama L. E. (T.) teiks nepilnamečiam sūnui materialinį išlaikymą po 50 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Sprendimo 4 punkte yra nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus mama L. E. (T.) dalyvaus vaiko auklėjime kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimdama nepilnametį sūnų E. E. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir parveždama sūnų sekmadienį iki 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą. 2021 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1524-377/2021 buvo pakeistas teismo sprendimo 3 punktas ir nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus mama L. E. (T.) mokės nepilnamečiam sūnui E. E. materialinį išlaikymą po 100 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Atsakovė išlaikymo įsiskolinimo neturi, tačiau teikiamas išlaikymas yra nerealiai mažas, netenkinantis nepilnamečio sūnaus poreikių ir interesų.

1.2. Nuo susitarimo su atsakove dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui praėjo dveji su puse metų. Nuo to laiko iš esmės pasikeitė situacija Lietuvoje, sūnus pradėjo lankyti mokyklą, mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje.

1.3. Per vieną mėnesį iš viso nepilnamečio sūnaus išlaikymui išleidžia apie 640 Eur. Ieškovo žiniomis, atsakovė dirba, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, be to, šiuo metu laukiasi kito vaiko. Jis taip pat turi dar vieną išlaikytinę – dukterį M. E., kuriai jis moka išlaikymą po 270 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.

1.4. Būtina pakeisti atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, nes ji yra ydinga. Atsakovė net būdama nėščia neatsisakė alkoholio vartojimo. Atsakovė, pasiėmusi sūnų į savo namus ir būdama už sūnų visiškai atsakinga, vartoja alkoholį, elgiasi nederamai, sūnaus laiku neparveža namo, išjungia telefoną ir nesudaro galimybių pasikalbėti su sūnumi.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai:

2.1. Atsakovė neginčija savo įstatymų numatytos pareigos teikti sūnui išlaikymą ir ją vykdo, moka sūnui išlaikymą po 100 Eur per mėnesį, taip pat pagal galimybes perka vaikui drabužius, batus ir kt., skiria papildomas lėšas sūnaus laisvalaikiui. Tai per mėnesį papildomai sudaro maždaug apie 80 Eur.

2.2. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog ieškovas kas mėnesį iš savivaldybės gauna apie 100 Eur dydžio vaiko pašalpą. Nustačius, kad sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 315 Eur dydžio suma, atsižvelgiant į kiekvieną mėnesį gaunamą 85,75 Eur dydžio vaiko pinigų sumą, laikytina, kad sūnaus poreikiams per mėnesį papildomai reikia skirti 229,25 Eur dydžio sumą (315 Eur – 85,75 Eur = 229,25 Eur). Atsižvelgiant į indeksaciją, atsakovės mokamo išlaikymo suma sudaro 134,60 Eur.

2.3. Atsakovė nuo 2023 m. birželio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, jos darbinės pajamos sudaro vidutiniškai apie 638,41 Eur/mėn., atskaičius mokesčius. Kitų pajamų iš darbinės veiklos negauna. (duomenys neskelbtini) atsakovė sudarė santuoką su A. T.. Atsakovė nurodė, kad laukiasi kūdikio (pažymima, kad šiuo metu kūdikis jau yra gimęs), be to, turi sveikatos problemų – priklausomybę nuo alkoholio ir vaistų. Jai yra skirtas gydymas, MB „(duomenys neskelbtini)“ ji lankosi kas tris mėnesius. Ji jokio registruotino turto neturi. Jos turtinė padėtis yra itin sunki, todėl ji nėra pajėgi teikti sūnui ieškiniu prašomą sumą, ji pajėgi tenkinti vidutinius sūnaus poreikius (po 134,60 Eur kas mėnesį).

2.4. Atsakovė pripažįsta, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo išgėrusi, tačiau po šio įvykio ji gydėsi ir yra užsikodavusi. Atsakovė gyvena apie 130 km atstumu nuo ieškovo gyvenamosios vietos. Jai nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d. imtinai yra atimta teisė vairuoti, nes vairavo automobilį, būdama neblaivi. Tenkinus ieškovo ieškinį ir nustačius jame nurodytą bendravimo su sūnumi tvarką, atsakovei būtų labai sunku ją įgyvendinti. Be to, nėra pagrindo drausti jai bendrauti su sūnumi nepertraukiamai, vaiko bendravimas su mama savaitgaliais nekenkia jo interesams.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. E. padidinimo yra užtikrinantis vaiko poreikių patenkinimą ir atitinkantis nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovo siūlomas bendravimo tvarkos pakeitimas, institucijos nuomone, vaiko interesams neprieštarauja, kadangi atsakovė galbūt vartoja alkoholį mažamečio vaiko akivaizdoje. Motinai girtumas nustatomas ne pirmą kartą, taip pat šiuo metu jai atimta teisė vairuoti transporto priemones 13 mėn., nes vairavo automobilį apsvaigusi nuo alkoholio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: pakeisti 2021 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2VP-1524-377/2021 nustatytą materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui ir priteisti iš atsakovės L. T. materialinį išlaikymą nepilnamečiam E. E. po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2023 m. spalio 9 d. iki sūnaus pilnametystės; šią sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirti K. E.; įpareigoti atsakovę L. T. nepilnamečiam sūnui skirtą materialinį išlaikymą pervesti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, iki mėnesio, už kurį mokamas materialinis išlaikymas, penkioliktos dienos. Kita ieškinio dalis netenkinta.

5. Teismas pažymėjo, kad yra akivaizdu, jog nuo 2021 m. balandžio 26 d. pasikeitė ne tik šalies ekonominė situacija (dėl infliacijos visų produktų ir paslaugų kainos kilo), bet ir nepilnamečio vaiko poreikiai (vaikas yra mokyklinio amžiaus, nuolat augantis, toliau besivystantis). Teismas, įvertinęs šalių susitarimu nustatyto vaikui teikto išlaikymo dydį – 100 Eur, konstatavo, kad jis nėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

6. Teismas iš dalies sutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovas bylai nepateikė įrodymų apie jo patiriamas žymiai didesnes išlaidas vaiko poreikiams patenkinti. Teismas nusprendė, kad ieškovo ieškinyje nurodytos sumos vaiko poreikiams patenkinti yra pakankamai didelės (kaip pvz., išlaidos būstui išlaikyti, maistui, vaistams) nepagrįstos jokiais įrodymais. Teismas sutiko, kad nepilnamečio vaiko poreikiai išaugę, kad patenkinti būtinus vaiko poreikius reikalinga skirti daugiau lėšų, gal net ir 640 Eur/mėn., bet tokios ieškovo nurodomos išlaidos neatitinka ir paties ieškovo gaunamų pajamų balanso. Teismo vertinimu, nei ieškovas, nei atsakovė šiuo metu neturi ir neturės galimybės visa apimtimi patenkinti nurodytų vaiko poreikių.

7. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad jos turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei ieškovo. Pripažino, kad atsakovės pozicija šiuo atveju silpnesnė ir tuo aspektu, kad atsakovė turi rimtų sveikatos problemų, kurias ir pati pripažįsta, šiuo metu gydosi, kaip nurodo, yra ,,užsikodavusi“, be to, 2024 m. sausio mėnesį susilaukus kito vaikelio, šeima padidės, padidės ir išlaidos.

8. Teismas, atsižvelgęs į visas byloje nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintu proporcingumo principu sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, padarė išvadą, kad pagrįsta ir teisinga yra 150 Eur išlaikymo suma, kurią atsakovė objektyviai galėtų teikti savo nepilnamečiam vaikui. Teismo vertinimu, 150 Eur suma iš esmės užtikrins būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą, o atsakovė finansiškai yra pajėgi tokią sumą skirti sūnaus išlaikymui. Teismas pažymėjo, kad tokio dydžio priteisiamas išlaikymas yra objektyvus, galintis patenkinti svarbiausius vaiko poreikius, atitinkantis motinos galimybes. Šiuo atveju, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, jam tenka didesnė finansinė našta.

9. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti motinos bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi yra mažinamas vaiko bendravimas su motina ir tai neatitinka nei nepilnamečio vaiko, nei jo mamos interesų. Teismas pažymėjo, kad Institucijos specialistai neturėjo galimybių apsilankyti atsakovės šeimoje, kadangi atsakovė patikrinimo metu buvo išvykusi gyventi į Švediją. Teismo nuomone, Institucijos išvada dėl bendravimo tvarkos pakeitimo neatitinka realios situacijos, ji šiuo metu ir taip nebus įgyvendinta, nes atsakovės nėra Lietuvoje ir nėra aiškių duomenų apie jos grįžimą. Be to, atsakovei ir grįžus į Lietuvą, 2024 m. sausio mėn. susilaukus vaikelio, bus neįmanoma kiekvieno savaitgalio vakarą sūnų parvežti 130 km, be to, atsakovė yra praradusi teisę vairuoti transporto priemones. Pažymima, kad specialistams apklausiant nepilnametį E. E., vaikas išsakė nuomonę, jog myli mamą ir laukia jos atvykstant. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo keisti 2019 m. sausio 7 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko bendravimo su mama tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovės L. T. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. E. po 270 Eur per mėnesį, taip pat panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, kuri išdėstyta ieškovo ieškinio reikalavime, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

10.1. Nurodė, kad nors teismas sprendime kritikuoja ieškovo nurodytą išleidžiamą sumą – 640 Eur – ir teigia, kad ieškovas nepateikė reikiamų rašytinių įrodymų ieškiniui pagrįsti, tačiau, remiantis kasacinio teismo praktika, ieškovas, prašydamas priteisti mažesnę sumą negu yra nustatytas Lietuvoje minimalus darbo užmokestis, neprivalo teikti papildomų rašytinių įrodymų.

10.2. Pažymima, kad, kaip matyti iš atsakovės pateiktų įrodymų, ji dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį. Pastaruoju metu atsakovė susilaukė antro vaiko. Jos sutuoktinis yra dirbantis ir gaunantis dideles pajamas. Ieškovo nuomone, atsakovė yra pajėgi teikti ieškovo prašomą išlaikymą vaikui.

10.3. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas sureikšmino atsakovės ligą – priklausomybę nuo alkoholio. Atsakovė tokia liga susirgo dėl savo pačios kaltės. Atsakovė, būdama jauna moteris, privalo imtis visų priemonių, kad nuo tokios ligos pasveiktų ir uždirbtų lėšų savo vaikams išlaikyti, be to, ji pati privalo planuoti savo šeimą ir gimdyti tiek vaikų, kiek jų gali išlaikyti.

10.4. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog jai pačiai materialinio išlaikymo reikia 500 Eur per mėnesį, o nepilnamečiam sūnui, jos nuomone, pakanka 315 Eur per mėnesį. Pažymima, kad ieškovui apskritai tenka didesnis rūpestis ir visos pareigos sūnaus išlaikymo kontekste, be to, jis turiu dar vieną išlaikytinę – dukterį M. E., kuriai priteistas materialinis išlaikymas po 270 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.

10.5. Pažymima, kad 2021 m. balandžio 26 d. teismo nutartimi pakeičiant materialinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį, atsakovė dėl girtavimo visiškai nedirbo, negavo uždarbio. Taigi 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatant materialinio išlaikymo dydį, atsakovės materialinė padėtis buvo sunkesnė negu šiuo metu. Šiuo metu atsakovė gali dirbti, gauti darbo užmokestį, todėl jos materialinė padėtis iš esmės pagerėjo.

10.6. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog ieškovo gaunamas darbo užmokestis yra šiek tiek didesnis negu atsakovės, nėra teisinis pagrindas nustatyti, kad ieškovas privalo sūnui teikti didesnį materialinį išlaikymą. Augindamas, prižiūrėdamas, auklėdamas savo sūnų, ieškovas kiekvieną dieną įdeda daugiau darbo, laiko, rūpesčio.

10.7. Dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo ieškovas akcentuoja, kad jis niekuomet nedraudė sūnui E. E. bendrauti su atsakove, priešingai, skatino ir sudarė atsakovei visas galimybes bendrauti su sūnumi. Tačiau 2023 m. spalio 27 d. atvejis, kai motina, būdama blaivi, išsivežė iš Tauragės rajono nepilnametį sūnų, o grįžusi į Mažeikių rajoną po maždaug 1,5 val. jau vairavo automobilį ir vežėsi sūnų, būdama neblaivi, negali būti pateisinamas, nes toks motinos elgesys kelia tiesioginį pavojų mažamečiam sūnui E. E.. Ieškovo teigimu, atsakovė kelia realų pavojų sūnaus sveikatai ir gyvybei. Dėl atsakovės atsakomybės stokos nepilnametis sūnus negali likti miegoti pas atsakovę.

Atsiliepimas

11. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai argumentai:

11.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė šalių turtinę padėtį ir tinkamai įvertino šalių galimybes gauti papildomų pajamų. Nustatyta, jog atsakovės pajamos per mėnesį sudaro apie 638,41 Eur. Be to, (duomenys neskelbtini) atsakovei pagimdžius vaikelį, darbinės jos pajamos sumažėjo. Atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę, artimiausiu metu atsakovė neturi galimybės gauti didesnių pajamų. Ieškovo pajamos per mėnesį sudaro 1 200 Eur, nurodė, kad teikia išlaikymą dukrai po 270 Eur/mėn., jo šeimą sudaro 4 asmenys, sugyventinės pajamos yra mažos, tačiau įrodymų apie jas neteikė, nurodė, kad moka paskolą bankui, tačiau įrodymų apie tai neteikė. Ieškovas turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Atsakovės nuomone, akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, jis yra sveikas, turi galimybes, esant poreikiui, dirbti papildomai.

11.2. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovas tiesiog deklaratyviai nurodė, jog šiuo metu būtinosios vaiko poreikių išlaidos sudaro net 640 Eur/mėn., tačiau nepateikė jokių nepilnamečio vaiko poreikių realumą ir jų pasikeitimą pagrindžiančių įrodymų, įskaitant ir tai, kad jis pats galėtų tenkinti deklaruojamus nepilnamečio vaiko poreikius. Ieškovo nuomone, išlaikymas sūnui turėtų būti padidintas 2,7 karto, neatsižvelgiant nei į gaunamas šalių pajamas, nei į realius vaiko poreikių pasikeitimus. Ieškovas sieja tik minimalios algos padidėjimą su tariamu vaiko poreikių padidėjimu. Atsakovė sutinka, kad sūnaus išlaikymas per kelerius metus pagrįstais duomenimis galėjo padidėti nuo 100 Eur/mėn. iki 150 Eur/mėn. Tai pirmosios instancijos teismas ir nustatė, išnagrinėjęs pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus.

Šalies argumentai

11.3. Ieškovo prašoma nustatyti motinos bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi yra mažinamas ir iš esmės be pagrindo apribojamas vaiko bendravimas su motina, o tai neatitinka nei nepilnamečio vaiko, nei jo mamos interesų.

11.4. Pažymima, kad byloje pateikti duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra. Atsakovė artimiausiu laikotarpiu negalėtų palikti naujagimės ir turėtų vežtis dukrą kartu pasiimti sūnaus keturis kartus per savaitgalį. Akivaizdu, kad tai būtų neįmanoma, todėl sūnaus ir mamos bendravimas visai nutrūktų, o sūnaus ryšys su gimusia seserimi neužsimegztų.

11.5. Ieškovas siekia apriboti galimybę atsakovei bendrauti su vaiku, remiantis vienkartiniu įvykiu, tačiau prabrėžtina, kad atsakovė šiuo metu gydosi, yra „užsikodavusi“, reguliariai lankosi klinikoje, dalyvauja įvairiose gydymo terapijose, deda visas pastangas įveikti ligą.

11.6. Pažymima tai, kad iš vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados matyti, kad, apklausiant nepilnametį E. E., vaikas išsakė nuomonę, jog myli mamą ir laukia jos atvykstant, smagiai praleidžia laiką su ja, todėl be pagrindo pakeista bendravimo tvarka sukeltų didelį stresą ir žalą vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovės pateiktų naujų įrodymų

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su atsakovės naujai pateikiamu įrodymu – atsakovės dukros gimimo išrašu, nusprendžia pateiktą naują įrodymą priimti ir vertinti apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad naujas įrodymas buvo pateiktas kartu su apeliaciniu skundu ir buvo išsiųstas ieškovui susipažinti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18. Byloje nustatyta, kad ieškovas K. E. ir atsakovė L. T. yra nepilnamečio vaiko E. E., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. 2019 m. sausio 7 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-230-607/2019 šalių santuoka nutraukta. Sprendimo 2 punkte nurodyta, kad nepilnamečio sūnaus E. E. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu pagal jo gyvenamąją vietą. Sprendimo 3 punkte buvo nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus mama L. E. (T.) teiks nepilnamečiam sūnui materialinį išlaikymą po 50 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Sprendimo 4 punkte yra nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus mama L. E. (T.) dalyvaus vaiko auklėjime kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį pasiimdama nepilnametį sūnų E. E. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir parveždama sūnų sekmadienį iki 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą. 2021 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1524-377/2021 pakeistas 2019 m. sausio 7 d. sprendimo 3 punktas ir nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus mama L. E. (T.) mokės nepilnamečiam sūnui E. E. materialinį išlaikymą po 100 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

19. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, nusprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Tai lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

20. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

21. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

22. Taigi, nuspręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškovu, ieškovas teigė, kad po 2021 m. balandžio 26 d. nutarties priėmimo, nepilnamečiam sūnui E. E. pradėjus lankyti mokyklą ir pasikeitus Lietuvoje ekonominei situacijai (infliacija), iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, atsirado žymiai didesnės išlaidos jo išlaikymui. Ieškovas nurodė, kad per vieną mėnesį iš viso nepilnamečio sūnaus išlaikymui išleidžia apie 640 Eur, todėl, atskaičiavus valstybės skiriamus vaiko pinigus, prašo iš atsakovės priteisti 270 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų sūnaus išlaikymui. Atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, su ieškovo reikalavimu nesutiko, pažymėjo, kad, atsižvelgiant į indeksaciją, atsakovės mokamo išlaikymo suma sudaro 134,60 Eur, prie šios sumos pridėjus ieškovo skiriamą pinigų dalį ir valstybės vaikui skiriamus pinigus, sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį yra pakankama 315 Eur dydžio suma. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pripažįsta, kad atsakovė sutinka, kad sūnaus išlaikymas per kelerius metus pagrįstais duomenimis galėjo padidėti nuo 100 Eur/mėn. iki 150 Eur/mėn., tai pirmosios instancijos teismas ir nustatė, tačiau nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo suma nėra pakankama. Taigi iš esmės byloje tarp šalių nėra ginčo, kad nuo 2021 m. vaiko poreikiai pasikeitė, šalių sūnus šiuo metu eina į antrą klasę, tačiau byloje šalys nesutaria dėl vaikui reikiamo išlaikymo dydžio.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m., kai buvo padidintas išlaikymo dydis, šalių nepilnamečiam vaikui buvo 6 metai, o šiuo metu vaikui netrukus sukaks 9 metai (sprendimo priėmimo metu 8 metai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių nepilnamečiam sūnui lankant ugdymo įstaigą, popamokinius užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su jo ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo, todėl neabejotinai pasikeitė jo poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydis.

26. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad po 2021 m. balandžio 26 d. nutarties priėmimo pasikeitė ir šalių turtinė padėtis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. T.. Nors byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovės sutuoktinio darbo užmokestį, tačiau, ieškovo teigimu, atsakovės sutuoktinis dirba užsienyje ir gauna pakankamai nemažas pajamas. Atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą šių aplinkybių neginčijo. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, 2021 m. balandžio 26 d. teismo nutartimi pakeičiant materialinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį, atsakovė visiškai nedirbo ir negavo darbo užmokesčio, todėl tuo metu jos materialinė padėtis buvo sunkesnė negu yra šiuo metu. Kaip matyti iš bylos duomenų, (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė kūdikis, todėl ji yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke ir jos darbinės pajamos sudarė vidutiniškai apie 638,41 Eur/mėn., atskaičius mokesčius. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant atsakovės turtinės padėties pasikeitimą, būtina pažymėti ir tai, kad, kaip nurodo pati atsakovė, ji gydosi nuo priklausomybės nuo alkoholio, yra užsikodavusi. Taigi šios aplinkybės taip pat yra svarbios, analizuojant atsakovės galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas. Vertinant ieškovo finansinės padėties pokyčius, svarbu paminėti tai, kad ieškovas turi išlaikytinę – dukterį M. E., kuriai 2023 m. rugpjūčio 25 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3560-1024/2023 buvo pakeistas materialinis išlaikymas ir nustatyta, kad K. E. M. E. privalo teikti materialinį išlaikymą po 270 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.

27. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovo ieškinyje nurodytos sumos vaiko poreikiams patenkinti yra pakankamai didelės (pvz., išlaidos būstui išlaikyti, maistui, vaistams) ir nepagrįstos jokiais įrodymais. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pateikta išlaidų sūnaus poreikių tenkinimui lentelė yra aiškiai per didelė, neobjektyvi ir deklaratyvi, ji neatitinka nei ieškovo, nei atsakovės finansinių galimybių.

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, pažymėdamas, kad kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-273- 969/2020).

29. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, 2023 m. gruodžio 28 d. priimdamas skundžiamą sprendimą, žinojo (turėjo žinoti), kad nuo 2024 m. sausio 1 d. yra žymiai didinama minimali mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl minimalaus darbo užmokesčio 2024 m. padidinimo buvo priimtas 2023 m. birželio 28 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas priteisė net mažesnį nei pusė sprendimo priėmimo metu galiojusio MMA dydžio išlaikymą, nors MMA atitinkanti išlaikymo suma paprastai yra pakankama užtikrinti tik minimalių vaiko poreikių patenkinimą.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus ir į orientaciniu kriterijumi laikytiną minimaliosios mėnesinės algos dydį, pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktą, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimalioji mėnesinė alga buvo 840 Eur (atskaičius mokesčius tai sudarytų apie 633 Eur). Ieškovas, byloje nurodydamas šalių nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingą sumą, neįrodinėjo, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga didesnė suma nei minimalioji mėnesinė alga. Ieškovas byloje nurodė, kad šalių vaikui atsakovė turėtų skirti 270 Eur sumą per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės žymiai mažesnę išlaikymo sumą nepilnamečiam vaikui nei pusė tuo metu galiojusios MMA, atėmus valstybės skiriamus pinigus vaikui. Iš sprendimo priėmimo metu galiojusio MMA „į rankas“ (633 Eur) atskaičiavus valstybės skiriamus vaiko pinigus, kurie nuo 2023 m. sausio l d. yra 85,75 Eur, šalių nepilnamečiam vaikui teiktina rekomenduojama orientacinė suma sudarytų 547, 25 Eur (atsakovės teiktina išlaikymo dalis – 273,62 Eur). Pažymėtina, kad ieškovas, ieškinio reikalavimu prašydamas padidinti nepilnamečiam vaikui atsakovės skiriamą išlaikymą iki 270 Eur per mėnesį, neviršijo minėtos orientacinės sumos. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog vaiko išlaikymui reikalinga dar mažesnė nei ieškovo nurodoma suma, kuri, atsižvelgiant į šiuo metu, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatytą MMA dydį, jau yra mažesnė už minimaliosios mėnesinės algos dydį.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant tiek į padidėjusius vaiko poreikius, tiek į šalių finansinės padėties pokyčius, byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kodėl iš atsakovės išlaikymas nepilnamečiam vaikui turėtų būti priteistas mažesnis nei pusė MMA sumos, galiojusios sprendimo priėmimo metu, daroma išvada, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės 270 Eur suma yra būtina, siekiant užtikrinti būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius.

32. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vaikui priteistas išlaikymas po 100 Eur nėra pakankamas būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, todėl turėtų būti priteistas ieškovo prašomas išlaikymo dydis.

33. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pastebėjimais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės finansines galimybes skirti ieškovo prašomą priteisti išlaikymą sūnui, daug dėmesio skyrė atsakovės priklausomybei nuo alkoholio, vertindamas tai kaip aplinkybę, dėl kurios atsakovės pozicija, lyginant su ieškovu, yra silpnesnė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, be priklausomybės nuo alkoholio, byloje nėra duomenų, kad ji turėtų sveikatos problemų, todėl turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti tokį pajamų šaltinį ar šaltinius, kad galėtų išlaikyti save ir užtikrinti pakankamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Būdama sąmoninga ir atsakinga mama, atsakovė privalo dėti visas pastangas, kad išsigydytų priklausomybę nuo alkoholio ir uždirbtų lėšų savo vaikams išlaikyti. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovė yra tokio amžiaus, kai pati privalo planuoti savo šeimą ir gimdyti tiek vaikų, kiek jų gali išlaikyti, patenkindama ne tik visus būtinus vaikų poreikius, bet ir galimas papildomas išlaidas vaikams, užtikrinant būtinas sąlygas vaikams vystytis.

34. Vertinant šalių turtinę padėtį ir galimybę tenkinti visus vaiko poreikius, pažymėtina, kad nors atsakovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, bet, kaip minėta, jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė vidutiniškai apie 638,41 Eur, atskaičius mokesčius, be to, atsakovė yra sudariusi santuoką, jos sutuoktinis dirba užsienyje, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovės bendros šeimos pajamos yra pakankamai stabilios. Nors ieškovo gaunamos mėnesinės pajamos yra didesnės nei atsakovės, tačiau jo šeimą sudaro keturi asmenys (ieškovas ir šalių nepilnametis sūnus, ieškovo sugyventinė ir jos sūnus), taip pat jis teikia 270 Eur išlaikymą savo nepilnametei dukrai M. E.. Be to, nors ieškovas turi nekilnojamojo turto, bet, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ieškovas turi kreditinių įsipareigojimų AB „Swedbank“, kylančių iš 2018 m. gegužės 2 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktame 2019 m. sausio 7 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendime civilinėje byloje Nr.e2-230-607/2019 nurodyta, kad, nutraukus šalių santuoką, paskolą bankui už nekilnojamąjį turtą grąžins K. E.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių turtinė padėtis, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra panaši, todėl darytina išvada, kad abu tėvai turi visas galimybes tenkinti būtinuosius vaiko poreikius, o tokiems poreikiams patenkinti, kaip minėta, iš abiejų šalių reikalinga skirti ne mažesnę nei 270 Eur sumą per mėnesį. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. su tėvu (ieškovu), tad ieškovui tenka kasdieninio rūpinimosi vaiku, jo priežiūros, taip pat ir jo būtinųjų bei nenumatytų išlaidų iškilusiems poreikiams tenkinti našta.

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek šalių teiktus paaiškinimus, tiek apeliacinio skundo argumentus, kuriais ieškovas prašo pakeisti priteistą išlaikymo dydį ir priteisti po 270 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, nusprendžia, kad 270 Eur yra teisinga ir protinga suma, kurią turėtų skirti atsakovė savo nepilnamečiam sūnui.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

36. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

37. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

38. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams – tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam – randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas).

39. Remdamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

40. Pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

41. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė pakeisti 2019 m. sausio 7 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-230-607/2019 4 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko ir atsakovės bendravimo tvarką. Minėtu sprendimu buvo nuspręsta, kad atsakovė dalyvaus vaiko auklėjime kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimdama nepilnametį sūnų E. E. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir parveždama sūnų sekmadienį iki 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teikdamas apeliacinį skundą įrodinėjo, kad būtina pakeisti atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, iš esmės argumentuodamas tuo, kad atsakovė vartoja alkoholį ir, būdama neblaivi, kelia tiesioginį pavojų mažamečiam sūnui. Ieškovas prašo nustatyti, kad L. T. dalyvaus vaiko auklėjime kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimdama nepilnametį sūnų E. E. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį 10.00 val. ir nepilnametį sūnų parveždama į jo gyvenamąją vietą atitinkamai tos pačios dienos – šeštadienio ir sekmadienio – vakarą 18.00 val.

42. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovės elgesys, kai ji pasirodo neblaivi šalių sūnaus Rugsėjo 1-osios šventėje, taip pat 2023 m. spalio 27 d., būdama neblaivi, vairuoja automobilį ir kartu vežasi sūnų, negali būti pateisinamas. Tačiau būtina pažymėti tai, kad pati atsakovė neneigia, kad ji turi priklausomybę nuo alkoholio ir vaistų, todėl stengiasi tai įveikti, kad nebūtų pakenkta sūnaus interesams. Bylos duomenimis, atsakovė nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. gulėjo Respublikiniame priklausomybių ligų centro Klaipėdos filialo stacionare dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybių sindromo, be to, atsakovės teigimu, šiuo metu ji yra ,,užsikodavusi“.

43. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė po minėtų įvykių būtų netinkami rūpinusis sūnumi, priešingai, šalių sūnus nuo pat 2023 m. liepos 1 d. iki mokslo metų pradžios gyveno pas atsakovę ir jos sutuoktinį, o ieškovas nesiskundė dėl netinkamos vaiko priežiūros ar nederamo elgesio su vaiku. Be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters. Teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, kad šeimos pagausėjimas, atsakomybė ne tik sūnui, bet ir naujagimei dukteriai skatins atsakovę atsisakyti nesaikingo alkoholio vartojimo.

44. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovo siūloma atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka sprendimo priėmimo metu net negalėjo būti realiai įgyvendinta, nes atsakovė, paskutiniais bylos duomenimis, buvo išvykusi į Švediją (teismui nebuvo tiksliai žinoma, ar atsakovė sugrįš į Lietuvą). Be to, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, išvadą teikiančios institucijos specialistai neturėjo galimybių apsilankyti atsakovės šeimoje, todėl pateikta Institucijos išvada dėl bendravimo tvarkos pakeitimo neatitinka realios situacijos.

45. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo prašoma nustatyti atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka realiai negalėtų būti įgyvendinama dar ir todėl, kad atsakovės gyvenamąją vietą Lietuvoje ir šalių sūnų skiria 130 km atstumas, tad, pagal ieškovo prašomą patvirtinti bendravimo tvarką, atsakovė, norėdama pabendrauti su sūnumi, turėtų šeštadienį ir sekmadienį įveikti iš viso 520 km atstumą. Pastebėtina, kad už tai, kad atsakovė vairavo automobilį, būdama neblaivi, 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje jai buvo paskirta bauda ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 13 mėnesių. Esant šioms aplinkybėms, 520 km atstumas be automobilio būtų dar sunkiau įveikiamas. Svarbu pastebėti ir tai, kad, atsakovei susilaukus dukters, ji artimiausiu laikotarpiu negalėtų palikti naujagimės ir turėtų vežtis dukrą kartu pasiimti sūnų ir jį parvežti namo kelis kartus per savaitgalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo siūloma atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka apsunkintų atsakovės bendravimą su sūnumi ir sukeltų tikimybę sūnaus ir mamos bendravimui visiškai nutrūkti, o šalių sūnaus ryšys su gimusia seserimi net ir neužsimegztų.

46. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

47. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2023 m. spalio 23 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriuje buvo išklausyta mažamečio E. E. nuomonė. Vaikas išsakė nuomonę, jog myli mamą, jos pasiilgsta ir laukia atvykstant, smagiai praleidžia laiką su ja ir nori pas ją būti.

48. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, konstatuoja, jog šiuo metu atsakovės ir nepilnamečio E. E. bendravimo tvarkos keitimas nėra būtinas vaiko interesams, o ieškovo prašoma nustatyti motinos bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi būtų mažinamas ir iš esmės be pagrindo apribojamas vaiko bendravimas su motina. Taip neatitiktų nei nepilnamečio vaiko, nei jo mamos interesų.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiat sprendimo dalį dėl padidinto išlaikymo priteisimo, t. y. pakeičiant Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje priteistą išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui ir priteisiant iš atsakovės šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 270 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2023 m. spalio 9 d., iki sūnaus pilnametystės, lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskiriant ieškovą K. E.. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesta ieškovo ieškinio dalis dėl atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi pakeitimo, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

50. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis), jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

51. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teisme iš dalies tenkinamas ieškovo apeliacinis skundas, ieškovo tenkintų reikalavimų dalis pirmosios instancijos teisme keičiasi, skundžiamo sprendimo dalis dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat keistina.

52. Ieškovo pirmosios instancijos teisme tenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 proc. jo reikštų reikalavimų (turtinis reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo tenkinamas 100 proc., o neturtinis reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmetamas). Ieškovas pateikė įrodymus apie 1 000 Eur patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus apie 1 049 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Netenkinus 50 proc. ieškovo reikalavimų, atsakovei iš ieškovo, proporcingai netenkintai reikalavimų daliai, priteistinos 524,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Atlikęs tarpusavio reikalavimų įskaitymą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog ieškovas atsakovei turi atlyginti 24,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (524,50-500= 24,50).

53. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

54. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės valstybei priteistina 72,90 Eur (270×12×3proc.×75 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

55. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, jį apmokėjo 109 Eur žyminiu mokesčiu dėl neturtinio pobūdžio reikalavimo. Ieškovo ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo atmestinas, todėl jo turėtos išlaidos dėl šios dalies neatlygintinos.

56. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies (patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atmetus reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo), spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme.

57. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme pagrįstos rašytiniais įrodymais, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus.

58. Ieškovo tenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 proc. apeliaciniu skundu reikštų reikalavimų. Ieškovas pateikė įrodymus apie 609 Eur patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro: 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 109 Eur žyminis mokestis. Byloje nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą, jį apmokėjo 109 Eur žyminiu mokesčiu (neturtinio pobūdžio reikalavimas). Ieškovo reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo atmestinas, todėl jo turėtos išlaidos dėl sumokėto žyminio mokesčio neatlygintinos. Tenkinus 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

59. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 1 210 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Netenkinus 50 proc. ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei iš ieškovo priteistinas 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

60. Atlikęs tarpusavio reikalavimų įskaitymą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog ieškovas atsakovei turi atlyginti 355 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (605-250= 355) už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

61. Iš atsakovės valstybei priteistinas 32 Eur ((270-150)×12×3proc.×75 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas teikiant apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2021 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2VP-1524-377/2021 nustatytą materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui ir priteisti iš atsakovės L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2023 m. spalio 9 d. iki sūnaus pilnametystės. Šią sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirti K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Įpareigoti atsakovę L. T. nepilnamečiam sūnui skirtą materialinį išlaikymą pervesti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, iki mėnesio, už kurį mokamas materialinis išlaikymas, penkioliktos dienos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 24,50 Eur (dvidešimt keturis eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 72,90 Eur (septyniasdešimt du eurus devyniasdešimt centų) žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank, AS, Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas 5660).“

Priteisti iš ieškovo K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės L. T. valstybei 32 Eur (trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėMilda Skersienė