- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-840-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12731-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- G. Z., E. Z.
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16620-775/2013 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams G. Z. ir E. Z. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Kauno miesto savivaldybė ieškiniu (b. l. 3-7) prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. Z. ir E. Z. 1 774,44 Lt skolą už socialinio būsto nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti 2004 m. liepos 28 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 353 bei iškeldinti atsakovus su visa jiems priklausančia manta iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovai įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį nevykdo daugiau kaip 3 metus ir tendencingai sudaro naujus įsiskolinimus, atsakovams išnuomotos patalpos yra netinkamai prižiūrimos, apleistos, jose yra kilę gaisrų. Atsakovas pažeidžia ir kitų socialinio būsto nuomininkų interesus, eilėje laukia 3 693 žmonės, kurie pasiruošę tinkamai naudotis bei išlaikyti socialinį būstą.
Atsiliepimas
Atsakovas su skolos dydžiu sutiko, nurodė, kad dėl sunkios materialinės padėties negali sumokėti skolos, prašė skolą išdėstyti dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu (b. l. 56-59) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 1 774,44 Lt įsiskolinimą už buto nuomą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 774,44 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išdėstant teismo sprendimo dalies dėl skolos (1 774,44 Lt) priteisimo vykdymą 12-ai mėnesių, įpareigojant atsakovą G. Z. ieškovei mokėti po 147,87 Lt per mėnesį; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės E. Z. valstybei 44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms apmokėti.
Teismas nustatė, kad ieškovė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2004 m. liepos 28 d. neterminuotos Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 353 (toliau – Nuomos sutartis) pagrindu perdavė valdyti ir juo naudotis atsakovui ir jo šeimos nariams. Bute gyvena atsakovai G. Z. ir E. Z.. Nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2013 m. liepos mėn. atsakovas nesumokėjo nei vienos įmokos, dėl ko susidarė 2 417,60 Lt įsiskolinimas. 2010 m. gruodžio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-26797-848/2010 iš atsakovo ieškovei buvo priteista 643,16 Lt įsiskolinimas, todėl ieškovė reikalauja likusios įsiskolinimo dalies – 1774,44 Lt . Teismas nurodė, kad atsakovas nevykdė Nuomos sutarties 2.3 punkte, CK 6.576 straipsnyje, 6.583 straipsnio 3 dalyje numatytos nuomininko pareigos mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, todėl atsižvelgiant į tai, jog išnuomotame bute gyveno ir atsakovė, atsakovo dukra, susidariusį įsiskolinimą solidariai priteisė iš abiejų atsakovų. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą bei jo sunkią turtinę padėtį – atsakovas yra bedarbis, valgo „Caritas“ atvežamą maistą, neturi kur išsikraustyti bei į tai, jog jam vėl pradėta mokėti socialinė pašalpa ir į tai, kad atsakovo prašymui ieškovė neprieštarauja, sprendė, jog atsakovas galės grąžinti skolą dalimis ir tai nepažeis ieškovės interesų, atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl išdėstė sprendimo vykdymą dėl įsiskolinimo priteisimo 12 mėn. laikotarpiui, mokant po 147,87 Lt per mėnesį. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo, motyvuodamas tuo, jog atsakovas savo pareigos mokėti nuomos mokestį ir mokesčių už komunalines paslaugas nevykdė dėl objektyvių priežasčių – nedarbo ir ligos. Atsakovui operuoti plaučiai ir dėl to jis negali susirasti darbo pagal specialybę. Be to, atsakovas neatsisako susidariusių įsiskolinimų, kitos gyvenamosios patalpos neturi. Atsakovas šiuo metu yra socialiai pažeidžiamas, todėl jo iškeldinimas iš patalpų dar labiau pažeistų jo teises ir teisėtus interesus. Teismo nuomone, aplinkybė, jog socialinio būsto laukia daugiau asmenų, nepašalina atsakovo, kaip socialiai remtino asmens teisės į būstą. Ieškovė, kaip savivaldybė, vykdydama savo socialinę funkciją, privalo rūpintis atsakovų galimybe naudotis socialiniu būstu ir iš dalies prisiimti su tuo susijusią riziką. Teismas atsisakė tenkinti reikalavimą dėl atsakovės E. Z. iškeldinimo dėl to, jog ji nuomojamose patalpose gyveno tol, kol mokėsi, o šiuo metu negyvena.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 66-71) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį dėl 2004 m. liepos 28 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 353 nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), atmetimo panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - ieškinį tenkinti - nutraukti 2004 m. liepos 28 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 353 ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Ginčo gyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovei ir priskirtos socialinio būsto fondui, todėl jų nuomos sąlygos ir tvarka nustatoma pagal specialų Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymą;
2. Atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo daugiau nei trejus metus, nerodant bent minimalių pastangų dengti susidariusį įsiskolinimą. Įsiskolinimas už gyvenamųjų patalpų nuomą nebuvo sumokėtas net ir ieškovei pareiškus ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas vengia ir ateityje vengs tinkamai vykdyti prievoles, pažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus;
3. Ieškovė įgijo teisę nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus CK 6.611 straipsnio pagrindu, todėl teismas, nustatęs, kad yra visos numatytos CK 6.611 straipsnyje sąlygos, privalėjo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus;
4. Teismo praktika yra ydinga ir nepateisinama, kadangi bus sudarytos visos galimybės socialinio būsto nuomininkams piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesąžiningai naudotis valstybės teikiama socialine parama, o kartu paneigiama socialinio būsto paskirtis ir formuojama socialinė politika, kurios tikslas padėti mažas pajamas turintiems asmenims lengvatine tvarka išsinuomoti socialinį būstą. Teismo suformuotu precedentu remiantis gali būti sudarytos sąlygos socialinio būsto nuomininkams piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesąžiningai naudotis valstybės teikiama parama. Ribojama savivaldybės teisė ginti savo, kaip gyvenamųjų patalpų savininko pažeistas teises ir kartu tinkamai vykdyti socialinio būsto nuomos funkciją – iškeldinti asmenis, kurie nevykdo nuomos sutarties sąlygų ir suteikti būstą asmenims, laukiantiems eilėje būstui išsinuomoti;
5. Šeimos, įrašytos į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus laukia dešimt ir daugiau metų, šių šeimų situacija yra analogiška ar dar sudėtingesnė nei atsakovų, kuriuos teismas atsisakė iškeldinti šioje byloje;
6. Atsakovai pažeidė bendradarbiavimo, kooperavimosi principą ir elgėsi nesąžiningai, iki bylos iškėlimo teisme dienos nesikreipė į ieškovą, kad būtų išdėstytas skolos mokėjimo grafikas, ar kad būtų suteiktas kitas (mažesnis) gyvenamasis plotas, neieškojo būdų, kad sumažėtų skola už gyvenamųjų patalpų nuomą;
7. Nėra suformuotos vienodos teismų praktikos, kuria remiantis priežastys laikytinos objektyviomis ir pateisinamomis. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nedarbo laikotarpį ir tariamą bedarbio statusą;
8. Teismas netinkamai vertino atsakovų pateiktus įrodymus apie jų socialinę padėtį, pripažindamas jų teisę į socialinę paramą civilinę atsakomybę šalinančia sąlyga. Teismas turėjo vertinti ar atsakovai ėmėsi visų galimų veiksmų, kurių analogiškoje situacijoje imtųsi rūpestingas, apdairus ir atidus asmuo, siekdamas sumažinti skolas bei tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Atsakovai atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos reglamentuojančias materialinės teisės normas.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2004 m. liepos 22 d. šalių sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 353 (toliau – nuomos sutartis) atsakovui buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos priklausančios savivaldybės socialiniam būsto fondui. Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo CK 6.611 straipsnio, reglamentuojančio gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą, nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, taikymo. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas CK 6.611 straipsnyje numatytas sąlygas, privalėjo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Nuomininkui nevykdant vienos iš pagrindinių pareigų – periodiškai mokėti nuomos mokestį – nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos santykius ir nuomininką iškeldinti nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šią normą, yra pažymėjęs, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas nuomos sutarties nutraukimo proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nustatęs pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, tačiau griežčiausią už pažeidimą taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus. Kiekvienu atveju turi būti tiriamos ir aiškinamos faktinės aplinkybės dėl skolininko socialinės padėties (turtinės būklės, amžiaus ir galimybių gerinti turtinę būklę, buitinio elgesio, nepilnamečių vaikų, kitų nedarbingų asmenų išlaikymo); skolos aplinkybių (skolos susidarymo laiko, dydžio, priežasčių); skolininko pastangų gerinti turtinę padėtį ir (ar) galimybių grąžinti skolas; nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo padarinių (skolininko galimybių apsirūpinti kita gyvenamąja patalpa, nepilnamečių vaikų ir kitų paramos reikalingų asmenų būsto netekimo ir kitokių neigiamų padarinių). Pagal šių ir kitų konkrečiam ginčui reikšmingų aplinkybių visumą teismai turėtų spręsti, ar pareikštas ieškinys dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrįstas ir, jei pagrįstas, tai kokia apimtimi tenkintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011, 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas G. Z. yra socialiai remtinas, jam socialinė pašalpa pradėta mokėti nuo 2013 m. vasario mėn. (b. l. 46). Atsakovė E. Z. ginčo bute negyvena. Atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl ginčo buto pardavimo ir įsiskolinimo už buto nuomą išdėstymo (b. l. 47-49), tačiau ieškovė atsakovo prašymui nepritarė ir paliko ginčą spręsti teismine tvarka. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui patvirtina, kad atsakovo turimas turtas ir pajamos yra mažos (b. l. 38). Iš VSDFV pažymos matyti, kad duomenų apie atsakovo įdarbinimus laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. nėra (b. l. 34). Atsakovas savo pareigos mokėti nuomos mokestį nevykdė dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos (atsakovui operuoti plaučiai, dėl to negali susirasti darbo pagal specialybę). Atsakovas sutinka su skola, sutinka, kad skolos sumokėjimas būtų išdėstytas ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo ieškovė neprieštaravo. Teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo nuomos mokesčio įsiskolinimas susidarė dėl objektyvių ir nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių, todėl yra pagrindas tikėtis, kad atsakovas, gavęs socialinę pašalpą turės galimybę dalimis padengti įsiskolinimą ieškovei. Teisėjų kolegija, nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad nuomos sutarties su atsakovu nutraukimas ir atsakovo iškeldinimas iš užimamų patalpų neatitiktų anksčiau aptarto proporcingumo principo, pažeistų atsakovo kaip valstybės socialinės paramos gavėjo teises. Pritartina skundžiamame sprendime padarytai išvadai, kad nuomos teisinių santykių tarp šalių nutraukimas ir atsakovo iškeldinimas nėra proporcingas ieškovo siekiamam teisėtam tikslui. Iškeldinus atsakovą iš buto, atsakovas, kaip socialiai remtinas asmuo, iš naujo būtų priverstas kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, kadangi kito buto ir turto atsakovas neturi, todėl tokia situacija netoleruotina ir protingumo prasme (CK 1.5 str.). Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog socialinio būsto eilės laukia daug kitų žmonių, nepašalina atsakovo kaip socialiai remtino asmens teisės į būstą. Savivaldybė, vykdydama savo socialinę funkciją, privalo rūpintis, kad visi socialiai remtini asmenys, kuriems reikalingas gyvenamasis būstas, turėtų galimybę įgyvendinti savo teisę į socialinį būstą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritardama visiems pirmosios instancijos teismo argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, iš esmės teisingai taikė CK 6.611 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įstatymo taikymo ir aiškinimo praktikos nurodyto pobūdžio bylose, todėl teisėto ir pagrįsto sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nustatytų aplinkybių ir argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.