- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-208-606/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46894-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Advokatai
- Raimondas Mažulis
- Kategorijos
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-606/2018
Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46894-2017-4
2018 m. birželio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. O. gynėjo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukta, D. O. (D. O.), gim. (duomenys neskelbtini), nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atleistas pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, D. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, D. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. O. buvo kaltinamas, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą ir jam baudžiamoji byla nutraukta už tai, kad 2017 m. rugsėjo 12 d., apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,91 promilės etilo alkoholio.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. O. gynėjas advokatas R. Mažulis prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietoj šios baudžiamojo poveikio priemonės paskiriant kitą.
2.1. Apeliantas nurodo, kad be kita ko, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė ir aplinkybes, kurias teismas turėtų vertinti skirdamas, arba nuspręsdamas neskirti turto konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-50-788/2018)“. Tačiau, skirdamas D. O. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas neįvertino paties įvardintų aplinkybių, o nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas konfiskavimo skyrimas, yra nepagrįsti ir nesisieja su baudžiamojo poveikio priemonės tikslais:
2.2. Nors, teismo teigimu, D. O. vairavo transporto priemonę kai jo kraujyje buvusi alkoholio koncentracija žymiai viršijo leidžiamą ribą, pats teismas, atleisdamas D. O. nuo baudžiamosios atsakomybės, konstatavo, jog D. O. atlikta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Šios teismo konstatuotos aplinkybes akivaizdžiai mažina tikimybę, jog ateityje D. O. galėtų atlikti tokią pačią nusikalstamą veiką. Be to, nenustatyta ir tai, kad D. O. būtų piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis baustas vos 3 kartus. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas D. O. darbo užmokesčio dydį (9000 Eur) ir transporto priemonės, kurią nutarta konfiskuoti vertę (8000 Eur), nepaaiškino, kokią įtaką ši informacija turi sprendžiant klausimą dėl konfiskavimo taikymo. Jei, pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš gaunamo darbo užmokesčio D. O. gali įsigyti kitą transporto priemonę, šiuo klausimu apeliantas pažymi, jog 9000 Eur nėra nuolatinis D. O. darbo užmokestis.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kriminalizuojant vairavimą esant neblaiviam (kai girtumas siekia ar viršija 1,5 promilės), siekiama gerinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems pažeidimams, ypač tokiems, dėl kurių nukenčia žmonės. Teismo vertinimu, šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, o tokia situacija formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui, sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Tačiau apeliantas pažymi, kad pagal teismų praktiką, ne tik bausmės, tačiau ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015). D. O. neneigia nei savo kaltės, nei baudžiamosios atsakomybės dėl savo veiksmų, taip pat nepateisina savo elgesio, tačiau neįvertinta, kad D. O. nesukėlė eismo įvykio, juo labiau tokio, kuriame būtų nukentėję kiti eismo dalyviai. Teismo nurodyti argumentai, susiję su siekiu išvengti neblaivių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių, nėra tinkami individualizuojant D. O. skiriamą baudžiamojo poveikio priemonę. Apelianto nuomone, nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog neskyrus konfiskavimo, būtų formuojama asmens nebaudžiamumo nuotaika, nepagarba baudžiamajam įstatymui ir būtų sudarytos sąlygos pakartotiniam nusikalstamumui. Nors D. O. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, vargu, ar šią situaciją galima sulyginti su visišku atsakomybės išvengimu (nebaudžiamumu), kadangi D. O. skirtas vienerių metų laidavimo terminas, jo metu D. O. turi elgtis ypač apdairiai, skirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o pats baudžiamasis procesas tikrai sudarė galimybę D. O. apsvarstyti savo elgesį, įvertini jį ir iš jo pasimokyti bei padaryti tinkamas išvadas dėl elgesio ateityje.
2.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-50-788/2018, tačiau pats nevertino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotą transporto priemonę D. O. įgijo teisėtai, net ir neskyrus D. O. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, šia transporto priemone mažiausiai vienerių metų laikotarpį naudotųsi ne pats D. O., o jo šeima, kadangi D. O. skirtas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Neįtikėtina, kad D. O., žinodamas apie draudimą vairuoti transporto priemones, ir jau dabar patyręs pakankamai daug neigiamų padarinių dėl jo atlikto teisės pažeidimo, ryžtųsi vairuoti transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Taigi, automobilio konfiskavimo netaikymas net nereikštų, jog automobilis paliekamas D. O. dispozicijoje, todėl pavojus visuomenei nebūtų sukeltas. Be to, D. O. priklausantis automobilis buvo naudojamas asmeniniams tikslams, jis nebuvo specialiai paruoštas ir įgytas nusikalstamos veikos atlikimui. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodomos konfiskavimo skyrimui reikšmingos aplinkybės, šiuo atveju labiau patvirtina konfiskavimo šioje byloje nebūtinumą nei būtinumą.
2.5. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad D. O. ir R. D. šeimoje auginami trys vaikai, todėl šeimai transporto priemonė yra ypač svarbi, o ją konfiskavus, daugiau neigiamų padarinių susilauktų ne pats D. O., o jo šeima. Be to, konfiskuojama transporto priemonė įgyta D. O. ir R. D. jau vedant bendrą ūkį, todėl nors šis turtas nėra registruotas kaip dalinė nuosavybė, tačiau realiai tai yra bendras D. O. ir R. D. turtas. Šiuo atveju iš esmės konfiskuojamas ir R. D. turtas.
2.6. Apeliaciniame skunde papildomai nurodoma, kad jau teikiant prašymą dėl D. O. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis pažymėjo, jog sutinka, kad jam, be specialiosios teisės atėmimo, vietoj konfiskacijos būtų skirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą, nemokami darbai. Apelianto įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad D. O. jau yra skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, taikant kitas nei automobilio konfiskavimas baudžiamojo poveikio priemones, galima pasiekti tiek D. O. (ir jo šeimos), tiek ir visuomenės interesus labiau atitinkantį rezultatą, kadangi bet kuriuo atveju D. O. vienerių metų laikotarpiui neteks teisės vairuoti ir jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu nesinaudos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras S. Genys prašo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. O. gynėjo advokato R. Mažulio apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Apeliaciniame skunde atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. O. gynėjas advokatas R. Mažulis mano, kad šiuo konkrečiu atveju automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga ir perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė, be to, konfiskavus automobilį, nukentėtų visi jo šeimos nariai.
7. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (ar atlikęs bausmę), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
8. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės. Pagal teismų praktiką, tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Abejonių dėl to, jog nagrinėjamu atveju automobilis „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas.
9. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
10. Nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, jis už analogiško pobūdžio nusižengimus ir nusikaltimus anksčiau nebaustas, net ir nekonfiskavus automobilio, jis juo naudotis negalėtų, nes jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, o konfiskavus automobilį, nukentėtų ne tik jis, bet labiau visa jo šeima. Tačiau akcentuotina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – net 1,91 promilės etilo alkoholio (b. l. 17), jis sėdo prie automobilio vairo tą pačią dieną, kai vartojo alkoholio, ir ši aplinkybė aiškiai parodo, kad D. O., sėsdamas prie automobilio vairo, būdamas neblaivus, aiškiai turėjo suprasti ir suprato tokio savo elgesio pasekmes, kad tokiais veiksmais jis kelia didelį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui. Tai, jog dėl jo neteisėtų veiksmų neįvyko eismo įvykis, jo metu nebuvo sužaloti asmenys ir panašiai, savaime nemažina jo nusikalstamos veikos pavojingumo. Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilis „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas D. O. vardu (b. l. 52). Tai, jog, apelianto teigimu, minėtas automobilis buvo įgytas D. O. ir R. D. jau vedant bendrą ūkį, savaime nesudaro objektyvaus pagrindo daryti išvadą, jog šis turtas buvo bendras. Be to, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į D. O., nors ir ne nuolatinį, gaunamą 9000 Eur dydžio darbo užmokestį. Ši aplinkybė neabejotinai svarbi vertinant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens požiūrį į prarandamą turtą, kad jis ir vėl nepadarys analogiškos nusikalstamos veikos.
11. Pažymėtina, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus BK 281 straipsnio pakeitimams, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė. BK 281 straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais minėtais BK 281 straipsnio pakeitimais siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės.
12. Akcentuotina, kad šios bylos duomenimis nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių transporto priemonės konfiskavimas prieštarautų tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 278 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevenciją, ši baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama ir su kita D. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Be to, pažymėtina, kad D. O. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skiriant automobilio konfiskavimą, kita kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas – taikyta tik minimaliam – vienerių metų – terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis).
13. Įvertinus visumą nagrinėjamos bylos aplinkybių, apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino būtinumą užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atsižvelgė į bylos aplinkybes, susijusias tiek su konkrečia nagrinėjama nusikalstama veika, tiek su kaltininko D. O. asmenybe. Šiuo atveju skyrimas baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimą – visiškai neprieštarauja ir formuojamai teismų praktikai dėl turto konfiskavimo taikymo tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
14. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, taikydamas transporto priemonės konfiskavimą, nesivadovavo proporcingumo principu. Ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eisme, ir šiuo konkrečiu atveju nevaržo D. O. akivaizdžiai daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas bei apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. O. gynėjo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą atmesti.