Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, dėl sutuoktiniui išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir dėl prievolės kreditoriui vykdymo, pareikštą atsakovui R. L., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Lietuvos Aukščiausiais Teismas aiškina, kad vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Teismui nustatant minimalius vaiko poreikius maistui atsižvelgtina į vaikams ir mokiniams nustatytas vienos dienos maitinimo normas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. Nr. ISAK-1384 nustatytos ministerijai pavaldžių įstaigų vaikams ir mokiniams vienos dienos maitinimo normos (ikimokyklinio amžiaus vaikams – 7,25 Lt; bendrabutyje gyvenantiems mokyklinio amžiaus - 8,5 Lt; mokyklinio amžiaus, kurie mokosi įstaigose, bet negyvena bendrabučiuose, - 5,4 Lt; Sanatorinių internatinių mokyklų – 9,25 Lt ir kt.). Pagal šiuos reikalavimus matyti, kad atsižvelgiant į mergaitės amžių, jos minimalus poreikis maistui yra apie 63 Eur mėnesiui (7,25 Lt. / 3,4528 = 2,10 Eur per dieną, o per mėnesį 2,10 Eur x 30 dienų = 63 Eur). Taigi, teismo vertinimu, ieškovės nurodoma suma, jog vaiko maistui per mėnesį reikia 100 Eur, yra per didelė ir viršija minimalius vaiko poreikius maistui.

Teismų praktikoje aiškinama, kad vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus, kurie galimi vaiko ir tėvo (motinos) gyvenamojoje vietovėje. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Iš teismo posėdžio metu duotų ieškovės parodymų, nustatyta, kad ieškovė po santuokos nutraukimo su atsakovu, ir toliau gyvens jos motinai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Ieškovė nurodė, kad būsto išlaikymas per mėnesį jai kainuoja apie 170 Eur per mėnesį. Kadangi kartu su ieškove gyvena trys jos vaikai, būsto išlaikymo išlaidų 1/4 dalis teks dukros L. išlaikymui. Teismas laiko, kad vidutinė būsto išlaikymo sumos dalis tenkanti L. L. yra apie 43 Eur.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Nustatant šiuos vaiko poreikius atsižvelgtina į vaiko aprūpinimo apranga minimalias normas. Orientaciniais kriterijais nustatant šias normas gali būti nustatytos vaikų globos įstaigų, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų vaikų aprūpinimo apranga ir minkštuoju inventoriumi minimalios normos, kuriose nustatyta, kad, pavyzdžiui, žieminis paltas - 1 vienetas 3 metams, demisezoninis paltas (puspaltis, striukė) - 1 vienetas 3 metams, žieminis galvos apdangalas - 1 vienetas 3 metams, medvilniniai viršutiniai marškiniai (džemperiai) - 3 vienetai 3 metams ir kt. Nors ieškovė nenurodė tikslios sumos išleidžiamos vaiko aprangai, ji nurodė, kad drabužiams ir avalynei reikia apie 50 Eur per mėnesį, tačiau teismas laiko, kad minimalius poreikius užtikrinti būtina 40 Eur suma per mėnesį.

Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo, ikimokyklinio ir specialaus ugdymo išlaidoms padengti. Šias išlaidas sudaro išlaidos mokymosi priemonėms įsigyti, mokestis už mokslą, po pamokinę priežiūrą ir veiklą, apmokėjimas repetitoriams, transporto ir kitos būtinos išlaidos (Švietimo įstatymo 72 straipsnis, Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnis ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu šalių dukrai yra vieneri metai ir devyni mėnesiai. Nors šiuo metu mergaitė auga namuose su mama, tačiau nuo trejų metų pradės lankyti darželį, kuris yra mokamas. Taip pat vaikui pilnavertiškai vystantis jam reikalingi žaislai, knygos ir kt. priemonės. Taigi, teismas mano, kad bendrai vaiko vystymosi poreikiams minimali suma yra 45 Eur.

Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos (nemokamos), o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos (Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnis, CK 3.155 straipsnio 2 dalis, Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnio 2 dalis). Materialiniai vaiko poreikiai sveikatai priklauso nuo vaiko sveikatos būklės. Tuo atveju, kai vaikas turi sveikatos problemų ir yra būtinos išlaidos vaiko gydymui (vaistams, procedūroms ir kt.), teismas, atsižvelgdamas į gydytojų išvadas, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos vaiko sveikatai užtikrinti ir (ar) vaiką gydyti. Tai gali būti rašytiniai įrodymai iš sveikatos priežiūros institucijų apie vaiko sveikatos būklę, gydyti taikomus medikamentus, fizioterapijos priemones ir kita. Ieškovė byloje nurodė, kad šalių dukrai nuolat perkami vitaminai. Teismas pažymi, kad mergaitei taip pat yra būtinos higienos priemonės (sauskelnės, muilas, dantų valymo priemonės, šampūnas ir kt.). Teismas laiko, kad vidutiniškai vitaminams išleidžiama suma yra apie 7 Eur, taip pat higienos priemonėms būtina suma yra apie 42 Eur per mėnesį.

Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindųjį statymo 16 straipsnis). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Mažamečiams vaikams ypač svarbi teisė žaisti. Iš pateiktų apibendrinti bylų matyti, kad šalys, apskaičiuodamos išlaikymo dydį, retai kada atsižvelgia į šiuos vaiko poreikius, todėl teismas, nepriklausomai nuo šalies reikalavimų, turi įvertinti protingas išlaidas šiems vaiko poreikiams patenkinti ir įtraukti jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą. Pažymėtina, kad gali būti apskaičiuojami ir vaiko poreikiai, kurie nepatenka į pirmiau nurodytas vaiko poreikių grupes, tačiau yra būtini vaikui. Nors ieškovė nenurodė šio poreikio, tačiau teismas visapusiškai užtikrindamas vaiko interesus laiko, kad būtina užtikrinti vaiko interesą dalyvauti socialiniame gyvenime, turėti turiningą laisvalaikį, kas akivaizdžiai turės įtakos vaiko asmenybės raidai. Tad nustatytina, jog šiam poreikiui užtikrinti būtina nustatyti 20 Eur kasmėnesinį dydį.

Taigi teismui nustačius vaiko poreikius matyti, kad šalių dukrai minimaliems poreikiams užtikrinti būtinas 260 Eur per mėnesį išlaikymas.

Ieškovė nurodė, kad jos pajamas per mėnesį sudaro tik socialinės pašalpos gaunamos už vaikus ir vaikams teikiamas išlaikymas. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos per mėnesį yra tėvystės pašalpa 270 Eur, kuriuos gauna būdamas tėvystės atostogose. Teismas atsižvelgia į tai, kad abi šalys yra darbingo amžiaus, neturintys sveikatos sutrikimų, darbingi, turintys spec. išsilavinimus. Nors nei ieškovė, nei atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau ateityje pagal galimybes abu planuoja įsidarbinti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas pats yra priėmęs sprendimą nedidinti savo pajamų nesant tam objektyvių priežasčių ir motyvuojant tik teismo nustatytais apribojimais būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. Tačiau dėl tokio sprendimo negali nukentėti vaikų interesai, atsakovas galėtų kreiptis į darbo biržą bei deklaruoti viešai savo norą susirasti darbą, kuris netrukdytų teismo nustatytiems apribojimams būti namuose nustatytu laiku. Teismas pažymi, jog laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas nors ir teigia, jog šiuo metu negali susirasti sau tinkamo darbo, tačiau asmens neieškojimas pajamų vertintinas kaip jo paties sprendimas, kuriuo remiantis negalima mažinti vaiko poreikiams būtiną išlaikymą. Teismas pažymi, kad tėvystės pašalpa, kurią gauna atsakovas yra skirta vaiko išlaikymui, o ne paties atsakovo pragyvenimui.

Kaip matyti abi šalys nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi, abiejų pajamos yra minimalios, ieškovė turi dar tris nepilnamečius išlaikytinius, atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Taip pat teismas vertindamas tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius atsižvelgia į tai, jog dukra yra mažo amžiaus, jai būtina kasdieninė, ištisinė priežiūra ir rūpestis, todėl ieškovė privalo savo laiką skirti vaiko auginimui, lavinimui, priežiūrai, dėl ko ji šiuo metu negali dirbti, o ateityje vaiko priežiūra taip pat sumažins jos galimybes dirbti didesnį skaičių valandų, ieškotis papildomų pajamų.

Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį teismas konstatuoja, jog mergaitės L. L. poreikių patenkinimo suma yra 260 Eur ir ši suma atitinka tėvų turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip buvo nurodyta, teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe. Taigi teismas atsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog nurodytas išlaikymo dydis atitinka tėvų finansinę padėtį. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas privalo atsižvelgti į tai, kad L. L. privalo užtikrinti vaiko gyvenamąjį būstą, jai prižiūrint mažametį vaiką yra apribotos galimybės skirti daugiau laiko darbui, todėl teismas konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį L. L. dalis turi būti mažesnė, taigi išlaikymo dydį paskirstant po 150 Eur iš atsakovo, ir preziumuojant, jog likusią 110 Eur dalį privalės teikti ieškovė.

Teismas pažymi, kad vaiko išlaikymas yra tęstiniai teisiniai santykiai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, jog vaiko poreikiams išaugus ir atsakovui atsisakius padengti papildomas išlaidas, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete jo dukra L. L. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo. Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su motina, todėl nutraukiant šalių santuoką ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką su vaiku. Kadangi byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos nekilo, atsakovas sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, teismas atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, VTAS išdavą, mano, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka numatyta ieškinyje atitinka vaiko interesus ir tvirtintina.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl materialinio išlaikymo sutuoktinei priteisimo.

Teismas pažymi, kad santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teismas pabrėžia, kad teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, arba tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1, 4 dalys). Pažymėtina, kad CK 3.61 straipsnio 3 dalis nustato, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai).

Teismas atkreipia dėmesį, kad jei santuoka nutraukiama abiem sutuoktiniams netinkamai vykdžius ar nevykdžius tam tikrų santuokinių pareigų (esant abiejų kaltei), abiejų sutuoktinių teisinė padėtis laikytina lygiaverte ir tarpusavio išlaikymo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į sutuoktinių turtinę padėtį, o CK 3.72 straipsnio 4 dalis netaikoma, todėl, teismui konstatavus abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, šios kaltės pagrindu nė vienas jų nepraranda teisės į išlaikymą, taip pat nepatiria ir kitų sankcijų, numatytų tiems atvejams, kai kaltas yra tik vienas iš sutuoktinių. Teismas konstatuoja, kad buvęs sutuoktinis netenka teisės į išlaikymą tik tuo atveju, jei santuoka nutraukta dėl jo vieno kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419).

Buvusio sutuoktinio išlaikymas yra įstatyme nustatyta prievolė ir gauti išlaikymą buvęs sutuoktinis turi teisę, jei jo gaunamos pajamos ir turimas turtas nepakankami save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo, tačiau esant CK 3.72 str. 2 d. sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, atsižvelgia į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). CK 3.72 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą.

Nors ieškovė yra darbingo amžiaus, tačiau ji šiuo metu dirbti negali, nes augina bendrą savo ir sutuoktinio nepilnametį vaiką, turto neturi, jos pajamas sudaro tik gaunama socialinė pašalpa už vaikus, o atsakovas šiuo metu gauna tėvystės pašalpą ir nors yra tėvystės atostogose, tačiau teigia, kad prižiūrėti vaiko neturi galimybės. Atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas, turtinę padėtį, šalių amžių, jų darbingumą, į nedirbančių sutuoktinių įsidarbinimo galimybes, į tai, kad ieškovei prižiūrint mažametį vaiką yra apribotos galimybės skirti daugiau laiko darbui bei į tai, kad vaiką į darželį ieškovė galės leisti tik tada, kai vaikui sueis trys metai ir po to ji turės galimybę įsidarbinti, teismas konstatuoja, kad ieškovei priteistinas išlaikymas iš atsakovo po 50 Eur kas mėnesį iki kol L. L. sueis trys metais, tai yra iki 2018 m. sausio 1 d.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo ir prievolės kreditoriui vykdymo.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti viso santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai (CPK 385 str.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str., 3.101 str.). Tarp šalių vedybų sutartis nesudaryta, todėl taikomas įstatyminis turto režimas. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str.1 d., 3.88 str. 2 d.). Dalijant santuokoje įgytą turtą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje įgijo transporto priemonę - automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios pirkimo kaina yra 2300 Eur. Transporto priemonė įgyta pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį. Įmokas pagal sudarytą su kreditoriumi grafiką mokėjo abi šalys, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalintinu turtu naudojasi atsakovas, į tai, kad jis prisiimą prievolę mokėti išperkamosios nuomos įmokas pagal Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L11112015/0059 sudaryta su UAB “Mogo LT“ bei į tai, kad kreditorius dėl to neprieštarauja ir sutinka, prievolė bei jos pagrindu įgytas turtas priteistinas asmeninės nuosavybės teise atsakovui R. L..

Byloje duomenų apie kitus kreditorius, sutuoktinių pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises ar įsipareigojimus bei kitokį turtą, kuris būtų dalinamas nutraukiant santuoką, nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. liepos 13 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-2836-11106, kurio pagrindu ieškovei L. L. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 5). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. liepos 20 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-8012, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. L. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 118,55 Eur advokato užmokestis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 93 proc. (dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės - 100 proc. patenkinto reikalavimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo - 100 proc. patenkinto reikalavimo, dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, iš prašomos 300 Eur išlaikymo dydžio sumos, priteistina 150 Eur – 50 proc. patenkinto reikalavimo, dėl bendravimo tvarkos nustatymo - 100 proc. patenkinto reikalavimo, dėl prievolės kreditoriui vykdymo - 100 proc. patenkinto reikalavimo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo - 100 proc. patenkinto reikalavimo, dėl materialinio išlaikymo ieškovei priteisimo - 100 proc. patenkinto reikalavimo), taigi iš atsakovo valstybei priteistina iš 118,55 Eur – 110,25 Eur už advokato pagalbą.

Taip pat iš ieškovės sumokėtų 300 Eur advokatei Irenai Hasse už dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas pagal 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. pinigų priėmimo kvitus, iš atsakovo ieškovei priteistina proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai 279 Eur suma.

Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinas 110 Eur žyminis mokestis, kurį sumokėjo ieškovė (41 Eur už santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 69 Eur už santuokoje įgyto turto padalijimą (bendro dalintino turto vertė - 2300 Eur x 3 proc. = 69 Eur).

Taip pat iš atsakovo priteistinas 72 Eur žyminis mokestis valstybei (54 Eur už išlaikymo vaikui priteisimą (12 mėn. x 150 Eur = 1800 Eur x 3 proc. = 54 Eur, 18 Eur už išlaikymo sutuoktiniui priteisimą (12 mėn. x 50 Eur = 600 Eur x 3 proc. = 18 Eur), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 394- 399 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2014 m. spalio 18 d., įrašo Nr. 171 (santuokos liudijimas AA Nr. 429498), tarp ieškovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant pavardes – „L.“ ir „L.“.

Nustatyti L. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti tokią R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) kas antrą savaitgalį (I ir III mėnesio savaitgalį) pasiimti iš L. L. šalių sutartu laiku dukrą L. ir grąžinti sekmadienį iki 14 val. (pasiėmimo ir grąžinimo laikas gali keisti šalių bendru susitarimu);

2) per metines šventes (Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas) dukra L. pusę švenčių dienų būna pas tėvą R. L., pusę švenčių dienų pas motiną L. L., eilės tvarka;

3) R. L. kiekvienų savo kasmetinių vasaros atostogų metu turi teisę su dukra L. praleisti 14 kalendorinių dienų, apie savo būsimas atostogas informuojant vaikų motiną L. L. ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų;

4) šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių vienas kitam bendrauti su dukra L., dalyvauti jos auklėjime ir ugdyme, taip pat nedaryti kliūčių bendrauti su artimais giminėmis;

5) pasikeitus tėvų gyvenamajai vietai ieškovė ir atsakovas įsipareigoja vienas kitą informuoti per septynias kalendorines dienas.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai L. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti L. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

Pripažinti Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L11112015/0059 prievolę sudaryta su UAB „Mogo LT“ R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole.

Priteisti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę - automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110,25 Eur (vieną šimtą dešimt eurų dvidešimt penkis centus) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 389 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) ieškovei L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už sumokėtą žyminį mokestį ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.