- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-308-796/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01667-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Autoblikas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, AS „Inbank filialas“, R. G., J. Ž., P. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB "SB lizingas", "Autoblikas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Būsto paskolų draudimas", "AS Inbank filialas", "Ignitis
- Pareiškėjas
- A. M., G. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir G. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Autoblikas“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, AS „Inbank filialas“, R. G., J. Ž., P. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė L. P., antstolė R. V., antstolis A. S., antstolis Z. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjams A. M. ir G. M. iškelta bankroto byla, bankroto (nemokumo) administratore paskirta E. G.. Be kita ko, patvirtinta 300,00 Eur suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti A. M. ir G. M. bankroto procedūroms atlikti per visą laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinta 1 300,00 Eur suma, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjų A. M. ir G. M. poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatytas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtintas, o 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patikslintas bankrutuojančių A. M. ir G. M. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
3. 2021 m. spalio 25 d. teisme gautas bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto administratorės E. G. prašymas patvirtinti 2021 m. rugsėjo 29 d. G. M. ir A. M. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą (toliau – ir mokumo atkūrimo planas, planas). Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu nepritarta pareiškėjų mokumo atkūrimo planui. 2021 m. spalio 11 d. įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kurio metu nuspręsta nepritarti 2021 m. rugsėjo 29 d. mokumo atkūrimo planui. Nors kreditoriai ir nepritarė mokumo atkūrimo planui, tačiau mokumo atkūrimo planas atitinka tiek bankrutuojančių asmenų, tiek ir kreditorių interesus, prašomos patvirtinti būtinosios išlaidos yra mažesnės, nei patvirtintos nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad G. M. turi neįgalumą, gauna tik netekto darbingumo pensiją bei kompensaciją būstui, o A. M. pajamos yra nestabilios. Mano, kad 100,00 Eur per mėnesį įmoka kreditoriams yra adekvati, juolab, kad šiuo metu stebima didelė infliacija, maisto ir komunalinių išlaidų kainos nuolat didėja.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į prašymą, prašė civilinę bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
5. Kiti suinteresuoti asmenys savo pozicijos dėl prašymo nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų A. M. ir G. M. 2021 m. rugsėjo 29 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
6.1 Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė mokumo atkūrimo planą administratorei, o administratorė 2021 m. rugpjūčio 29 d. parengė išvadą dėl G. M., A. M. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo, sušaukė kreditorių susirinkimą. 2021 m. spalio 11 d. įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kurio metu nuspręsta nepritarti pateiktam 2021 m. rugsėjo 29 d. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorė VMI nurodė, kad nepritaria mokumo atkūrimo planui, nes mokumo atkūrimo plane fizinių asmenų numatytos išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti yra per didelės, mokumo atkūrimo planas neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir yra ne mokumo atkūrimo, o skolų „nurašymo“ planas, nes VMI finansinis reikalavimas bus patenkintas tik 6,48 Eur. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad sutiks su pateiktu plano projektu, jeigu 6 dalis bus pakoreguota pagal 2021 m. liepos 16 d. plano projektą ir fizinių asmenų numatytos išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti bus sumažintos nuo 600,00 Eur iki 400,00 Eur, atitinkamai koreguojant mokumo atkūrimo plano 11 dalį, numatant kreditoriams ne 600,00 Eur per pusmetį, o 1 800,00 Eur.
6.2 Nagrinėjamu atveju kreditoriai VMI ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ mokumo atkūrimo planui nepritarė iš esmės dėl to, kad numatyta 1 284,00 Eur suma būtiniesiems poreikiams tenkinti yra per didelė. Tačiau, teismo vertinimu, kreditorių nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti prašymą dėl bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.
6.3 FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos). FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
6.4 Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl būtinųjų išlaidų pagrindimo, yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Susiklosčius fizinio asmens nemokumo situacijai, asmuo turi riboti savo poreikius bei gyventi patiriant minimalias išlaidas. Tačiau bankrutuojantis asmuo taip pat turi turėti bent minimaliai jo orumą užtikrinančias pragyvenimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-97-826/2016). Kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 42, p. 168–185).
6.5 Pagal 2021 m. rugsėjo 29 d. pateiktą tvirtinti mokumo atkūrimo planą G. M. turi 25 proc. neįgalumą, gauna tik netekto darbingumo pensiją – 256,09 Eur, o A. M. dirba (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje, kur gaunamos pajamos sudaro 590,66 Eur, ir (duomenys neskelbtini), kur pajamos į rankas sudaro 313,84 Eur. Taip pat A. M. mokama išankstinė pensija – 390,00 Eur. Bendra A. M. šiuo metu gaunama suma yra apie 1 294,50 Eur, tačiau pajamos yra kintančios dėl besikeičiančio darbo krūvio, kurį nustato mokykla. Pareiškėjai mokumo atkūrimo plano 6 punkte nurodė, kad kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 1 284,00 Eur suma. Šią sumą sudaro: išlaidos maistui – 600,00 Eur, būsto nuoma – 53,60 Eur (196,40 Eur kompensuojama savivaldybės), būsto komunaliniai mokesčiai – 130,00 Eur, higienos priemonės, vaistai – 300,00 Eur, ryšio (telefono, interneto) ir transporto paslaugos – 200,00 Eur.
6.6 Bankroto administratorės išvadoje dėl bankrutuojančių asmenų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo nurodyta, kad G. M., A. M. mokumo atkūrimo planas yra realus ir įgyvendinamas, todėl turėtų būti tvirtinamas. Bankroto administratorė pažymėjo, kad plane pareiškėjų vidutinės mėnesinės išlaidos sumažinamos, tačiau, esant neaiškumui, ar A. M. galės toliau dirbti (duomenys neskelbtini), įmokos kreditoriams sumažinamos iki 100,00 Eur, tai yra preliminari suma ir kas kartą teikiant ataskaitas bus suskaičiuojamos faktinės pajamos, numatytos išlaidos ir perviršis skiriamas kreditoriams. Galimybes dirbti ir užsidirbti šiuo metu labai nepalankiai veikia nesibaigiantys ribojimai, renginių stoka, neaiškios ateities perspektyvos, depresyvios žmonių nuotaikos. Plano vykdymo metu, ne rečiau kaip kas pusmetį, bus teikiamos plano vykdymo ataskaitos, kreditoriai galės susipažinti su plano vykdymo eiga, teikti pastabas. Bankroto administratorės nuomone, galima pritarti bankrutuojančių fizinių asmenų pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui.
6.7 Teismas nurodė, jog mokumo atkūrimo plano projekte yra nurodyti ir aptarti FABĮ 7 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, išanalizuota pareiškėjo galimybė jį įvykdyti pagal esamą situaciją, mokumo atkūrimo plane yra nurodytos kiekvieną mėnesį pareiškėjų poreikiams tenkinti būtinos lėšos, numatomos išlaidos bankroto procedūroms atlikti ir atlyginimo administratoriui dydžiai, numatomos priemonės pareiškėjo mokumui atkurti, pateikiamas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, taip pat duomenys apie pareiškėjų sudarytas sutartis, nemokumo priežastys. Vertindamas būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingas lėšas, teismas nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad jos yra per didelės ar nepagrįstos, įvertinant dabartinę situaciją Lietuvoje bei visuotinai žinomas maisto, rūbų, ryšio paslaugų kainas ir pan. Teismas pripažino, jog FABĮ reikalavimai, keliami mokumo atkūrimo planui, nėra pažeisti, o kreditorių nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netvirtinti mokumo atkūrimo plano.
6.8 Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, atsižvelgęs į nemokumo administratoriaus išvadą ir įvertinęs bankrutuojančių fizinių asmenų bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, sprendė, kad bankroto administratorės pateiktas bankrutuojančių G. M., A. M. mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, atitinka nemokių fizinių asmenų bei jų kreditorių interesų pusiausvyrą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį ir klausimą dėl plano tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1 Fizinių asmenų bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu, todėl pirmosios instancijos teismas tvirtindamas planą turėjo tinkamai įvertinti kreditoriaus argumentus, išdėstytus kreditorių susirinkimuose, išreikalauti iš bankrutuojančių asmenų informaciją apie patiriamas išlaidas bei su tuo susijusius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo bankrutuojančių asmenų prašomos patvirtinti sumos, reikalingos būtiniesiems poreikiams tenkinti, pagrįstumo.
7.2 Pažymi, jog kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreditorių susirinkimuose prašė pagrįsti būtiniesiems poreikiams skiriamą sumą, teikė pastabas dėl plano, prašė koreguoti plano 6 dalį, t. y. sumažinti sumą, skiriamą maistui, nuo 600,00 Eur iki 400,00 Eur, atitinkamai koreguoti plano 11 dalyje numatytas įmokas kreditoriams ir padidinti pusmečio įmokas nuo 600,00 Eur iki 1 800,00 Eur.
7.3 Pažymi ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų bankrutuojantiems asmenims būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Susiklosčius fizinio asmens nemokumo situacijai, asmuo turi riboti savo poreikius bei gyventi patiriant minimalias išlaidas. Tačiau bankrutuojantis asmuo taip pat turi turėti bent minimaliai jo orumą užtikrinančias pragyvenimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-97-826/2016). Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
7.4 Nagrinėjimu atveju bankrutuojančių asmenų būtinųjų poreikių suma viršijo 1/2 MMA, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė objektyvių kriterijų ir nereikalavo pagrįsti bei įrodyti viršytą 1/2 MMA, todėl išsamiai ir objektyviai nebuvo išnagrinėta byla bei kreditorės pastabos dėl būtinųjų lėšų dydžio pagrįstumo.
Šalies argumentai
7.5 Apeliantė pažymi, jog teismas visiškai neanalizavo, ar bankrutuojantiems asmenims skirta 1 284,00 Eur/mėn. suma, reikalinga jų būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra pagrįsta, ar realiai ir faktiškai jie patiria tokias išlaidas.
7.6 Atkreipia dėmesį, jog iškeldamas bankroto bylą teismas patvirtino 1 300,00 Eur lėšų sumą (t. y. 53,60 Eur būsto nuomai, 130,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 450,00 Eur maistui, 200,00 Eur vaistams, higienos priemonėms, 50,00 Eur telefono ryšio priemonėms, 100,00 Eur transporto išlaidoms, 200,00 Eur būtinoms stomatologinėms paslaugoms, 117,33 Eur dėl sveikatos būklės vartojimo kredito sutartimi įsigytiems masažo, odos lazerio ir oro valymo prietaisams), reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjų poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismas taip pat pažymėjo, kad rengiant ir tvirtinant pareiškėjų mokumo atkūrimo planą būtiniesiems poreikiams reikalinga suma bus derinama su kreditoriais ir pakartotinai svarstoma. Tačiau būtiniesiems poreikiams reikalinga suma nebuvo derinama su kreditoriais, o tam tikros išlaidos net padidėjo, nepateikiant įrodymų dėl pakitusios sumos (t. y. suma vaistams, higienos priemonėms, iškeliant bankroto bylą, buvo 200,00 Eur, o plane – 300,00 Eur; transporto paslaugos iškeliant bylą buvo 150,00 Eur, o plane – 200,00 Eur ir kt.).
7.7 Kreditoriaus vertinimu, būtiniesiems poreikiams reikalingos išlaidos – tai ne bet kokios išlaidos esamiems poreikiams tenkinti, o tik tokios, kurios yra būtinos. Nagrinėjamu atveju būtinųjų poreikių suma nepagrįsta ir neįrodyta, dėl to neaišku, ar jos būtinos. Nagrinėjamu atveju teismas atidžiai turėjo įvertinti būtinųjų poreikių išlaidų sumą ir nustatyti, ar ji nėra sąmoningai padidinta, siekiant bankroto proceso metu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
7.8 Pažymi, jog bankrutuojantys asmenys bankroto proceso metu turėtų apriboti savo poreikius ir negyventi taip pat komfortabiliai kaip ir nebankrutuojantys asmenys. Būtinųjų poreikių išlaidų suma turėtų būti mažinama, o lėšų skirtumas skiriamas kreditorių reikalavimų tenkinimui.
7.9 Mano, jog teismas, nesurinkęs visų įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti būtinųjų poreikių sumą, neatskleidė bylos esmės, todėl nutartis turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja A. M. prašo atmesti suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
8.1 Pareiškėja yra beveik 57 metų amžiaus. Ji yra išankstinėje pensijoje. Nėra pajėgi dirbti pilnavertiškai. Dirba tik todėl, kad kartu su vyru, kuriam nustatytas tik 25 proc. darbingumas, galėtų išgyventi. Ji dirba dvejose darbovietėse. Turi sveikatos problemų dėl kelio sąnario (bus reikalinga sąnario keitimo operacija), serga II tipo cukriniu diabetu, turi padidintą kraujospūdį, nustatyta trumparegystė, skauda koją vaikštant, miegant, pastoviai trūksta energijos. Kadangi dirba mokyklose, turi visada atrodyti tvarkingai, todėl reikalingos kirpyklos paslaugos, įskaitant plaukų dažymą, nes yra pražilusi, rankos taip pat turi būti tvarkingos, nes moko vaikus groti instrumentais. Be to, darbovietės reikalauja pastoviai kelti kvalifikaciją, tačiau ne visi mokymai yra nemokami. Taip pat ir darbui reikalingos lėšos, t. y. pinigai spausdintuvo kasečių keitimui, popieriui, kuris reikalingas natų spausdinimui kiekvienam mokiniui abiejose darbovietėse, įvairių pažymų spausdinimui (dėl testavimo rezultatų ir kt.). Pinigai reikalingi ir degalams, tenka maistą parsivežti iš parduotuvių, turgaus. Tai pat tenka vykti iš vienos darbovietės į kitą, kad spėtų laiku atvykti į darbą. Esant mokinių koncertams mieste ar už jo ribų, dalyvaujant įvairiuose konkursuose, taip pat tenka važiuoti automobiliu, nuvažiuoti jai su mokiniais ir jų įvairiais instrumentais, drabužiais ir natų stovais į koncertų vietas, grįžti namo. Pažymi, jog kasdien pučiamuoju instrumentu fleita groja po kelias valandas, todėl turi atitinkamai maitintis, ne vien košėmis. Ne visada turi jėgų ir laiko gaminti maistą namuose, todėl kartais tenka maitintis ir viešojo maitinimo įstaigose. Mano, kad 600,00 Eur suma maistui, skirta 2 asmemins, nėra per didelė suma, kadangi dienai vienam asmeniui skiriama 9,70 Eur suma. Be to, atsirado papildomos išlaidos mokamam testavimuisi, per mėnesį susidaro 60,00 Eur suma.
8.2 Pažymi, jog nuo 2021 m. liepos mėn. G. M. nustatytas I grupės neįgalumas. Jam buvo insultas, galvoje rastas auglys, pastoviai skauda galvą, yra leidžiami nuskausminamieji, daromi įvairūs sveikatos tyrimai, procedūros, ne visada nemokamos, be to, papildomos lėšos reikalingos atsiskaitymui su medicinos personalu. Gydytojų nuomone, G. M. kemšasi kraujagyslės, nes svaigsta galva ir būna, kad jis krenta ant žemės. Jam kas mėnesį papildomai statomos lašelinės.
8.3 Nurodo, jog teismas analizavo, ar bankrutuojantiems asmenims skirta 1 284,00 Eur/mėn. suma, reikalinga jų būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra pagrįsta, ar realiai ir faktiškai jie patiria tokias išlaidas. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad šiuo metu gaunamos pajamos yra mažesnės, jos yra kintančios dėl kintančio mokinių skaičiaus, o jei neužtektų gaunamų pajamų, mokėjimai kreditoriams būtų dengiami būtinųjų išlaidų sąskaita, kurios taip pat gali kisti pagal savo pobūdį, kartais daugiau išlaidų maistui, kartais vaistams ir pan.
8.4 Pareiškėjos nuomone, prašymas patvirtinti tokias pačias išlaidas, kaip ir pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, yra pagrįstas ir nepažeidžiantis kreditorių interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų G. M. ir A. M. 2021 m. rugsėjo 29 d. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė UAB „Būsto paskolų draudimas“ su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino, ar bankrutuojančių asmenų prašoma patvirtinti 1 284,00 Eur suma, reikalinga jų būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra pagrįsta.
12. Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese – parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir panašiai.
13. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų plano netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2019 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patvirtino bankrutuojančių fizinių asmenų G. M. ir A. M. mokumo atkūrimo planą iš esmės remdamasis mokumo atkūrimo plane pateikta informacija bei bankroto administratorės išvada dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas patvirtino pareiškėjų mokumo atkūrimo planą iš esmės nevertindamas ir nepasisakydamas dėl kreditorių UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir VMI balsavimo raštu biuleteniuose išdėstytų nesutikimo su mokumo atkūrimo planu argumentų.
15. Kreditorė VMI balsavimo raštu biuletenyje nurodė, kad nepritaria mokumo atkūrimo planui, nes mokumo atkūrimo plane fizinių asmenų numatytos išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti yra per didelės, mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir yra ne mokumo atkūrimo, o skolų „nurašymo“ planas, VMI finansinis reikalavimas bus patenkintas tik 6,48 Eur. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ balsavimo raštu biuletenyje nurodė, kad sutiks su pateiktu plano projektu, jeigu 6 dalis bus pakoreguota pagal 2021 m. liepos 16 d. plano projektą ir fizinių asmenų numatytos išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti bus sumažintos nuo 600,00 Eur iki 400,00 Eur, atitinkamai koreguojant mokumo atkūrimo plano 11 dalį, numatant kreditoriams ne 600,00 Eur per pusmetį, o 1 800,00 Eur.
16. Iš to, kas aptarta matyti, jog šios dvi kreditorės iš esmės nesutiko su mokumo atkūrimo plane bankrutuojančių fizinių asmenų numatytomis išlaidomis, reikalingomis jų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Vertindamas būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingas lėšas, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad jos yra per didelės ar nepagrįstos, įvertinant dabartinę situaciją Lietuvoje bei visuotinai žinomas maisto, rūbų, ryšio paslaugų kainas ir panašiai. Teismas pripažino, jog FABĮ reikalavimai, keliami mokumo atkūrimo planui, nėra pažeisti, o kreditorių nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netvirtinti mokumo atkūrimo plano. Tačiau tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams apeliacinės instancijos teismas nepritaria.
17. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, jog mokumo atkūrimo plano projekte yra nurodyti ir aptarti FABĮ 7 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, be kita ko, duomenys apie pareiškėjų sudarytas sutartis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog mokumo atkūrimo plano 8 dalyje yra nurodyta, kad nėra sudaryta sutarčių, išskyrus nuomos sutartį, ji bus tęsiama. Tuo tarpu prie būtinųjų išlaidų yra nurodyta, kad ryšio (telefono, interneto) išlaidoms reikalinga per mėnesį 100,00 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nurodo, jog bus tęsiama tik viena nuomos sutartis, liko neatskleista ir neįvertinta, kokiu pagrindu pareiškėjai siekia dalį būtinųjų išlaidų skirti už interneto ir telefono paslaugas. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių išlaidų dydis vis dėlto turėtų būti pagrindžiamas rašytiniais įrodymais, kadangi 2021 m. kovo 2 d. pareiškime dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai buvo nurodę, jog telefono ir ryšio priemonėms reikalinga tik 50,00 Eur suma.
18. Apeliantė teisingai pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Šią kasacinio teismo praktiką skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau ja nagrinėjamu atveju tinkamai nesivadovavo.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjai turi sveikatos problemų, pati savaime nepatvirtina jų nurodomų 300,00 Eur būtinųjų išlaidų vaistams, higienos prekėms bei poreikio kas mėnesį maistui skirti 600,00 Eur sumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais, tačiau mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Kitaip tariant, išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti, kurios viršija 1/2 MMA, turi būti pagrįstos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga buvo 642,00 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730,00 Eur. Kartu pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjai šiuo atveju tokių duomenų nepateikė, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo tokių duomenų nepareikalavo.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, jog dalis jos nurodomų išlaidų, t. y. spausdintuvo kasečių keitimui, popieriui, kuris reikalingas natų spausdinimui kiekvienam mokiniui abiejose darbovietėse, įvairių pažymų spausdinimui (dėl testavimo rezultatų ir kt.), vykimas automobiliu į mokinių koncertus mieste ar už jo ribų, dalyvaujant įvairiuose konkursuose, yra susijusios su jos darbu, todėl tikslinga įsivertinti, ar šių lėšų neprivalo kompensuoti darbdavys ir ar 100,00 Eur suma per mėnesį transportui yra būtina.
21. Taip pat pareiškėja nurodo, jog atsirado papildomos išlaidos mokamam testavimuisi, per mėnesį susidaro 60,00 Eur suma. Išklausius 2021 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, jog teismas klausė pareiškėjos dėl tokių įrodymų pateikimo, tačiau jie nebuvo pateikti nei pirmosios instancijos teismui, nei vėliau apeliacinės instancijos teismui, nors šiomis aplinkybėmis pareiškėja bando įrodyti būtinųjų išlaidų dydžio pagrįstumą.
22. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodyta, jog plane turi būti nurodyta: lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą; numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. Mokumo atkūrimo plano 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjas G. M. yra VšĮ „Ž.“ dalininkas. 2021 m. rugpjūčio 2 d. dalininkas G. M. savo dalį pardavė UAB „A.“. Tačiau, kokios buvo gautos pajamos, mokumo atkūrimo plane nėra nurodyta ir pirmosios instancijos teismas nevertino, ar dalis šių pajamų (ne)galėtų būti skiriamos atsiskaitymui su kreditoriais.
23. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog šiuo konkrečiu atveju mokumo atkūrimo planas buvo įvertintas formaliai, neatsižvelgiant į FABĮ nustatytą klausimo dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, nepritarus kreditorių susirinkimui, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, iš esmės neįvertinus kreditorių argumentų dėl būtinųjų išlaidų dydžio nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog tik nustačius ir išsamiai įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, galima daryti išvadą apie kreditorių susirinkimo (ne)pritarimo pateiktam mokumo atkūrimo planui (ne)pagrįstumą, taip pat, ar šis mokumo atkūrimo planas atitinka įstatymo reikalavimus, nepažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros.
24. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratoriumi, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta iš esmės neįvertinus bylai reikšmingų aplinkybių, todėl ji naikinama, o G. M. ir A. M. 2021 m. rugsėjo 29 d. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Pažymėtina, jog anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo / nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir apeliacinės instancijos teismas negali ginčo išnagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės išnagrinėjus bylą, bus užkirstas kelias į apeliaciją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti G. M. ir A. M. 2021 m. rugsėjo 29 d. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.