Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ir atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su draudėja R. N. sudarė Būsto draudimo sutartį Nr. TIA369773194, pagal kurią laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 4 d. buvo užlietas butas (lubos, sienos, grindys, parketlentės, plintusai ir kitas turtas - svarstyklės, šviestuvas, stalas, knyga), esantis (duomenys neskelbtini). Buto užliejimas įvyko iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 20). Byloje pateikti 2018 m. gruodžio 5 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, Remonto darbų sąmata, 2018 m. gruodžio 4 d. Nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas, iš kurių matyti, kad apskaičiuota dėl įvykio padaryta žala 3 762,08 Eur sumai. Ieškovė 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 4 d. išmokėjo 3 762,08 Eur draudimo išmoką R. N. ir įgijo regreso teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – atsakovę. Ieškovė 2020 m. kovo 24 d. pranešimu dėl išmokos išmokėjimo kreipėsi į atsakovę, prašydama sumokėti šią sumą, tačiau atsakovė žalos ieškovei neatlygino.

7. Atsakovė nesutikdama su ieškinio reikalavimais laikosi pozicijos, kad atsakovė šioje civilinėje byloje nėra nei faktinė patalpų valdytoja, nei ginčo buto savininkė. Tačiau su tokia atsakovės argumentacija nesutiktina.

8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Butas nuosavybės teise priklauso R. N. ir T. N. nuo 2001 m. birželio 11 d. Virš šio buto yra Butas Nr. 20, kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Iš 2020 m. vasario 21 d. akto Nr. A403-12/20(2.2.6.12-AD26) matyti, kad užliejimo metu Butą Nr. 20 valdė atsakovė ir butą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai perdavė 2020 m. vasario 21 d. vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 1-352. Taigi priešingai nei teigia atsakovė, pastarasis įrodymas tvirtina, jog buto užliejimo metu atsakovė buvo faktinė patalpų valdytoja.

9. Į bylą pateikti užliejimo metu galioję SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatai, kurių 8.1 punktu, vienas iš pagrindinių įmonės tikslų – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis. Įmonės veiklą taip pat sudaro savivaldybės perduoto turto valdymas, naudojimas ir disponavimas (9.14 punktas); gyvenamųjų patalpų techninės priežiūros vykdymas (9.23 punktas); gyvenamųjų patalpų remonto darbų planavimas, organizavimas ir remonto darbų priežiūra (9.25 punktas). Taigi užliejimo metu būtent atsakovė kontroliavo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų panaudojimą ir tvarkymą. Kas taip pat patvirtina, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje dėl žalos, atsiradusios dėl jos patikėjimo teise valdomose patalpose buvusio užliejimo židinio, atlyginimo.

10. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

11. Atsakovė teigia, kad ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad Butas buvo užlietas iš Buto Nr. 20 ir tai buvo padaryta dėl atsakovės veiksmų, o pateiktas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas negali būti laikomas pakankamu įrodymu užliejimo šaltiniui nustatyti, nes šis dokumentas sudarytas ieškovės, nėra aišku kuo remiantis daroma avarijos priežastis ir užpylimo šaltinis, nėra pateikta nepriklausomų ekspertų išvadų, kur būtų įvertintos avarijos aplinkybės.

12. Konstatuotina, jog byloje pateikta pakankamai objektyvių įrodymų dėl Buto užliejimo priežasties ir užliejimo šaltinio. Ieškovė pateikė į bylą fotonuotraukas, iš kurių matyti iš bute, esančio (duomenys neskelbtini), esančių radiatorių ištekėjęs vanduo, Buto lubose matyti dėmės, pratekėjusio vandens žymės, atsilupęs lubų paviršius, ant sienų dėmės, iškilusios geltonos žymės, matosi grindų, jų dangos ir plintusų deformacija, ant stalo vanduo, ant lubų esantis šviestuvas šlapias, ant grindų esančios elektroninės svarstyklės. 2018 m. gruodžio 5 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte yra aiškiai išvardintos nustatyto galimo vandens užliejimo priežastys - užpilta iš viršutinio buto Nr. 20, kuriame niekas negyvena (priklauso savivaldybei), jame trūko radiatoriai, taip pat pateiktas detalus nuotolių aprašymas. Į bylą pateikta Remonto darbų sąmatą, kurioje nurodytas atliktų darbų aprašymas, kiekis, darbai, medžiagos, mechanizmai, pridėtinos ir transporto išlaidos, mokesčiai, tiesioginės išlaidos ir bei nurodyta, jog tiesioginės išlaidos yra 3100 Eur. Iš į bylą pateikto Nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo matyti, kad ieškovė už sugadintus, sunaikintu daiktus (svarstyklės, šviestuvas ir stalas) draudėjai apskaičiavo 662,08 Eur draudimo išmoką. Byloje pateiktas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) techninę priežiūrą atliekančios įmonės UAB „Pastatų meistrai“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštas, iš kurio matyti, kad UAB „Pastatų meistrai“ atlieka techninę priežiūrą daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) bei informuoja, kad 2018 m. gruodžio 5 d. buvo užregistruotas pranešimas, jog bute Nr. 2 trūko radiatoriai, dėl ko buvo užpiltas butas, atvykusi avarinė tarnyba užfiksavo bute trūkusius visus radiatorius ir nustatė, jog avarija įvyko dėl to, kad žiemos metu buto patalpos nebuvo šildomos, kas esant žemai oro temperatūrai lėmė radiatorių trūkimą (pažymi, kad atvykusi avarinė tarnyba rado atidarytus buto langus). Atsakovė teismo posėdžio metu iš esmės neneigė, kad Butas Nr. 20 yra virš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buto užliejimas įvyko dėl kitų, ne su viršuje esančiame Bute Nr. 20 trūkusiu radiatorių sandarumu susijusių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Iš įrodymų visumos darytina išvada, kad pagrindiniu įvykio šaltiniu buvo būtent savivaldybei priklausančiame Bute Nr. 20 trūkę radiatoriai, iš jų išsiliejęs vanduo, esančiame virš buto (duomenys neskelbtini), kurį įvykio metu valdė atsakovė. Nustačius, kad Butas buvo užlietas dėl Bute trūkusių radiatorių, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų priemonių tokios žalos išvengti.

13. Atsakovė pažymi, jog butai yra 1940 m. statybos, byloje pateikti dokumentai nepaneigia tikimybės, kad avarija galėjo įvykti dėl namo bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos ar/ir konstrukcijų pažeidimų, tačiau šiai savo argumentacijai atsakovė nepateikia jokių įrodymų. Byloje nesant duomenų apie namo bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos ar/ir konstrukcijų defektų, vien prielaidomis negali būti padaryta išvada dėl atsakovės nurodomų pažeidimų ir jų tiesioginio ryšio su įvykiu bei padaryta žala.

14. Taip pat, kad Butas buvo aplietas iš Buto Nr. 20 spręstina ir fotonuotraukose akivaizdžiai matomų apliejimo pėdsakų, akte nurodytų sugadinimų aprašymo, kad Butas yra tiesiai po atsakovės valdytu butu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad būtų buvę užlieti kiti butai ar, minėta, būtų pažeisti, nesandarūs bendri inžinieriniai tinklai. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių ir jos valdomo buto užliejimą (jei užliejimo priežastis būtų bendrų inžinierinių tinklų trūkumai).

15. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

16. Nustačius, kad atsakovė yra Buto Nr. 20 valdytoja, darytina išvada, kad ji dėl savo nepakankamo rūpestingumo (neginčijo, jog butas žiemos metu nebuvo šildomas), neveikimo (nepasirūpino radiatorių sandarumu), neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamo buto Nr. 20 priežiūros ir avarijų prevencijos. Atsakovė neįrodė, kad siekė (ir ėmėsi visų būtinųjų atlikti veiksmų) užkirsti kelią vandens pratekėjimui, todėl įvyko Buto užpylimas ir buvo padaryta žala.

17. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

18. Nagrinėjamu atveju žalos dydį ieškovė įrodinėjo Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, Remonto darbų sąmata, Nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimu, mokėjimo nurodymais. Ieškovė, skaičiuodama draudimo išmokos dydį, apskaičiavo, jog buto remonto darbų kaina sudaro 3100 Eur ir sugadintų, sunaikintų daiktų kaina sudaro 662,08 Eur bei nustatė, jog draudėjai yra pagrindas išmokėti 3 762,08 Eur sumą. Mokėjimo nurodymai patvirtina, jog ieškovė minėtą sumą pervedė draudėjai R. N.. Be to, Turto remonto sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio apskaičiavimo nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Atsakovė neginčijo, kad dalyvavo žalos sureguliavimo procedūroje. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad žalos dydis įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti.

19. Minėta, jog teismų praktikoje yra nurodoma, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Ieškovė neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančio atsakovės valdomo buto. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Butas buvo užlietas viršuje esančio buto Nr. 20, o šį faktą paneigiančių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė. Tokiu būdu byloje yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis).

20. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nagrinėjamu atveju už apdrausto turto sugadinimą atsakinga pripažinta atsakovė. Kadangi ieškovė, veikdamas kaip draudikas, atlyginio žalą, padarytą Butui, ji įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3 762,08 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

21. Atsakovė taip pat pažymi, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog apskaičiuojant žalos dydį Buto nusidėvėjimas nebuvo vertinamas.

22. Iš bylą pateiktų ieškovės Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 VI skyriaus 1 ir 2 punktų matyti, kad nusidėvėjimas netaikomas, jeigu butas buvo apdrausti atkūrimo verte (1.1.1 – 1.1.2, 2.1 papunkčiai). Nekilnojamojo turto registro išraše matyti, kad pastato fizinio nusidėvėjimo procentas yra 49 procentai, dėl ko draudėjos butas buvo apdraustas atkūrimo verte, kas atitinkamai nurodyta ir Būsto draudimo liudijime, dėl ko nusidėvėjimas netaikomas (Taisyklių Nuostolio nustatymas, 2.2 ir 2.6 papunkčiai).Draudimo išmokos apskaičiavimas ir mokėjimas, o sugadintas turtas atstatomas į padėtį, buvusią prieš pat draudžiamąjį įvykį.

23. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju būtina įvertinti faktinę buto būklę įvykio metu. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad nors namas ir 1940 metų, tačiau Butas yra remontuotas, ką nurodė ir pati draudėja savo 2021 m. vasario 11 d. elektroniniame laiške, yra pateikta 2018 m. birželio 26 d. sąskaita, kurioje užfiksuotas dažų pirkimas.

24. Byloje yra pateikti nuostolių aprašymas ir remonto darbų sąmata, kuriuose aiškiai ir detaliai nurodoma, kokia būtent žala yra padaryta Butui, kas po Buto užliejimo buvo sugadinta, kokie atstatymo darbai turi būti, išdėstyti reikalingi remonto darbai. Atsakovė šių dokumentų neginčijo, nepateikė duomenų apie tai, kad sąmatoje nurodyta darbų apimtis, medžiagos, nėra būtini atkurti Buto būklę, buvusią iki jo užliejimo, kad darbai gali būti atlikti mažesnėmis kainomis. Nepaneigti ir ieškovės paaiškinimai apie tai, kad iki užliejimo bute buvo atliktas naujas remontas. Taigi nepagrįsta žalos dydį mažinti ir dėl nusidėvėjimo, kaip to reikalauja atsakovė. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad atsakovės prieštaravimai dėl žalos dydžio yra nepagrįsti.

25. Taip pat atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą už sugadintą stalą, šviestuvą ir svarstykles, nes byloje nėra pateikta duomenų už kokią kainą buvo pirkti daiktai, neaišku, kuo remiantis apskaičiuota padaryta žala šiems daiktams. Teismo vertinimu, taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais. Pažymėtina, jog šias aplinkybes patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Ieškovė pateikė fotonuotraukas darytas Bute po įvykio. Minėtuose nuotraukose užfiksuota - aplietas stalas, šlapias šviestuvas, elektroninės svarstyklės ant šlapių grindų. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovė neįrodė, jog daiktai sugadinti nepataisomai. Tačiau kaip nurodė ieškovė, ji įvertino apžiūros metu nurodytus daiktus po įvykio. Iš minėtų byloje esančių nuotraukų matyti, kad elektrotechnikos daiktais (šviestuvas, svarstyklės), juos užliejant vandeniu, ne tik, kad tikėtina negalima naudotis, bet ir pavojinga, todėl nėra tinkami tolimesniam naudojimui. Tas pats taikytina ir stalui, kuris, kaip matyti iš fotonuotraukų, yra gausiai aplietas vandeniu. Pažymėtina, kad teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Šiuo atveju žala ieškovės nurodytam draudėjos turtui buvo padaryta, dėl Bute Nr. 20 trūkusių radiatorių, vanduo ištekėjęs iš radiatorių užliejo Butą bei jame buvusius daiktus. Aplinkybė, kad ieškovė nepateikė visų draudėjos Bute buvusių daiktų įsigijimo dokumentų, savaime nepaneigia aplinkybės, kad tokie daiktai, kurie yra nurodyti (šviestuvas, elektroninės svarstyklės ir stalas) buvo ir Bute ir kad jie buvo sugadinti užliejus juos vandeniu. Taigi, iš byloje esančių įrodymų visumos, įvertinus fotonuotraukose užfiksuotą Buto būklę, įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei nesant duomenų, paneigiančių ieškovės atliktų skaičiavimo būdu nustatyto žalos dydžio, darytina išvada, jog ieškovės nurodytas už sugadintus daiktus žalos dydis yra pagrįstas ir jo keisti nurodytais motyvais nėra pagrindo.

26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 73,59 Eur kompensacines palūkanas. Ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės kompensuojamos palūkanos yra apskaičiuotos už 365 pradelstų dienų, nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę, nuo 2020-04-09, kuria pareikalauta įvykdyti prievolę įvykdyti per 15 dienų iki ieškinio padavimo dienos 2020 m. rugpjūčio 6 d. Atsakovė praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą CK 6.53 straipsnio 2 dalies ir CK 6.261 straipsnio pagrindu turi prievolę mokėti ieškovei kompensacines palūkanas, todėl reikalavimas priteisti 73,59 Eur kompensacines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas.

27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko ir nurodė, jog atsakovei negali būti skaičiuojamos padidintos 6 proc. dydžio palūkanos. Teismas iš esmės pritaria atsakovės pozicijai.

28. CK 6.210 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013). Teismo vertinimu, ši praktika šiuo atveju taikytina ir atsakovei, nes jai patikėjimo teise buvo perduota valdyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ginčo butą. Be to, sutiktina su atsakovės teiginiais, kad ji civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip viešasis juridinis asmuo, todėl jai nustatytinos 5 proc. dydžio palūkanos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį. Taigi iš atsakovės priteistinos 5 proc. palūkanos už priteisiamą 3 762,08 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė iš viso patyrė 1016 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 86 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 930 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus už nagrinėjamoje civilinėje byloje advokato suteiktas paslaugas ji yra patyrusi 930 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pripažintinos pagrįstomis (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2, 7, 8.2., 8.15, 8.19 punktai), todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 3 762,08 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 08 ct) žalos atlyginimo, 73,59 Eur (septyniasdešimt tris eurus 59 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 835,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1016 Eur (vieną tūkstantį šešiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.