- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-29-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22777-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos subrogacijos būdu atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ 3 762,08 Eur žalos atlyginimo, 73,59 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Ieškovė nurodo, kad 2018 m. gruodžio 4 d. buvo aplietas butas ir padaryta žala draudėjos R. N. butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Aplieta iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį įvykio metu valdė SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Įvykio metu bute niekas negyveno. Dalyvaujant daugiabučio namo administratoriaus atstovui ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovui, buvo įeita į butą Nr. (duomenys neskelbtini), rasti trūkę radiatoriai, iš jų išbėgęs vanduo apliejo kitus butus. Apliejimo žala didelė ir aiškiai matoma: padaryta žalos luboms, sienoms, grindims, parketlentėms, grindjuostėms ir kitam turtui (svarstyklėms, šviestuvui, stalui, knygai).
1.2. Atsakovė neneigia, jog įvykio metu patalpos priklausė jai. Be to, buto apžiūros metu, kurioje dalyvavo pastatą administruojančios įmonės santechnikai, atsakovės atstovė, kuri atrakino butą, jame gyvenęs nuomininkas jau buvo išsikraustęs. Išvykdamas jis išjungė šildymo sistemą ir viename iš kambarių paliko pravirą langą. Tačiau atsakovė, kaip buto valdytoja, neužtikrino tinkamos buto priežiūros, todėl trūko radiatoriai ir iš jų išbėgęs vanduo apliejo butą. Atsakovė pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to buvo padaryta žalos ieškovės apdraustam turtui. Žalos dydis sudaro 3 762,08 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 3 762,08 Eur žalos atlyginimo, 73,59 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3 835,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 016 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad aplietas butas nuosavybės teise priklauso R. N. ir T. N. nuo 2001 m. birželio 11 d. Virš šio buto yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Iš 2020 m. vasario 21 d. akto Nr. A403-12/20(2.2.6.12-AD26) matyti, kad apliejimo metu butą Nr. (duomenys neskelbtini) valdė atsakovė ir jį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai perdavė 2020 m. vasario 21 d. vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 1-352. Taigi priešingai nei teigia atsakovė, buto apliejimo metu ji buvo faktinė patalpų valdytoja.
2.2. Byloje pateikta pakankamai objektyvių įrodymų dėl buto apliejimo priežasties ir šaltinio. Ieškovė pateikė į bylą nuotraukas, 2018 m. gruodžio 5 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte yra aiškiai išvardytos galimo apliejimo priežastys – apipilta iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame niekas negyvena (priklauso savivaldybei), jame trūko radiatoriai, taip pat pateiktas detalus nuostolių aprašymas. Į bylą pateikta Remonto darbų sąmata, kurioje aprašyti atlikti darbai, jų kiekis, medžiagos, mechanizmai, transporto išlaidos, mokesčiai, tiesioginės išlaidos, ir nurodyta, jog tiesioginės išlaidos sudaro 3 100 Eur. Nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavime nurodyta, kad ieškovė už sugadintus, sunaikintus daiktus (svarstykles, šviestuvą ir stalą) apskaičiavo draudėjai 662,08 Eur draudimo išmoką. Byloje pateiktas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą atliekančios įmonės UAB „Pastatų meistrai“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštas, iš kurio matyti, kad 2018 m. gruodžio 5 d. buvo užregistruotas pranešimas, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūko radiatoriai, dėl to buvo apipiltas butas, atvykusi avarinė tarnyba užfiksavo, jog bute trūko visi radiatoriai, ir nustatė, jog avarija įvyko dėl to, kad žiemos metu buto patalpos nebuvo šildomos, o tai, esant žemai oro temperatūrai, lėmė, kad trūko radiatoriai (pažymi, kad atvykusi avarinė tarnyba rado atidarytus buto langus). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buto apliejimas įvyko dėl kitų priežasčių, nesusijusių su tuo, jog viršuje esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūko radiatoriai. Teismas padarė išvadą, kad pagrindinis įvykio šaltinis buvo būtent savivaldybei priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūkę radiatoriai, iš jų išsiliejęs vanduo.
2.3. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė dėl nepakankamo rūpestingumo neteisėtais veiksmais neužtikrino tinkamos buto Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūros ir avarijų prevencijos. Atsakovė neįrodė, kad ėmėsi visų būtinųjų priemonių, kad užkirstų kelią vandens nutekėjimui.
2.4. Ieškovė apskaičiavo, jog buto remonto darbų kaina sudaro 3 100 Eur, o sugadintų, sunaikintų daiktų kaina sudaro 662,08 Eur, taigi sumokėjo draudėjai 3 762,08 Eur draudimo išmokos. Turto remonto sąmatoje nurodytų reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio apskaičiavimo nepateikta. Atsakovė neginčijo, kad dalyvavo žalos sureguliavimo procedūroje. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad žalos dydis įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, taigi yra visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti.
2.5. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, jog, apskaičiuojant žalos dydį, nebuvo įvertintas buto nusidėvėjimas, teismas pažymėjo, jog butas buvo apdraustas atkūrimo verte. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad, nors namas ir 1940 metų statybos, butas buvo suremontuotas. Byloje yra pateiktas nuostolių aprašymas ir remonto darbų sąmata. Atsakovė šių dokumentų neginčijo, nepateikė duomenų apie tai, kad sąmatoje nurodyta darbų apimtis, medžiagos nėra būtini atkurti buto būklę, buvusią iki jo apliejimo, kad darbai gali būti atlikti mažesnėmis kainomis. Nepaneigti ir ieškovės paaiškinimai apie tai, kad iki apliejimo bute buvo atliktas naujas remontas. Taigi žalos dydis dėl nusidėvėjimo nemažintinas.
2.6. Teismas pažymėjo, jog atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą už sugadintą stalą, šviestuvą ir svarstykles, nes byloje nėra pateikta duomenų, už kokią kainą daiktai buvo įsigyti, neaišku, kuo remiantis apskaičiuota šiems daiktams padaryta žala. Teismas nurodė, jog žala nurodytam draudėjos turtui buvo padaryta dėl to, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūko radiatoriai, iš radiatorių vanduo ištekėjęs apliejo butą ir jame buvusius daiktus. Tai, kad ieškovė nepateikė visų draudėjos bute buvusių daiktų įsigijimo dokumentų, nepaneigia aplinkybės, kad daiktai bute buvo, ir jie buvo sugadinti, apliejus juos vandeniu. Įvertinęs nuotraukose užfiksuotą buto būklę, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nenustatęs duomenų, paneigiančių ieškovės nustatytą žalos dydį, teismas padarė išvadą, jog ieškovės nurodytas žalos dydis yra pagrįstas, pagrindo keisti jį nurodytais motyvais nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti; teismui nusprendus priteisti žalos atlyginimą, mažinti žalos dydį turto nusidėvėjimo procentu (49 proc.) ir nepriteisti ieškovei žalos už stalą, šviestuvą ir svarstykles atlyginimo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
3.1. Atsakovė nurodo, jog, reikalaudama atlyginti žalą, ieškovė turėjo pateikti neginčijamus įrodymus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas būtent iš ginčo buto, kad tai buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Šiuo atveju tokių dokumentų nepateikta. Pateiktas 2018 m. gruodžio 5 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Šis dokumentas sudarytas ieškovo, iš šiame dokumente nurodytų duomenų nėra aišku, kuo remiantis padaryta išvada dėl avarijos priežasties ir apipylimo šaltinio. Byloje nepateikta atsakingų tarnybų ir nepriklausomų ekspertų išvadų, kuriose būtų įvertintos avarijos aplinkybės, nustatytos avarijos priežastys ir apliejimo šaltinis.
3.2. Atsakovė pažymi, kad pastatas, kuriame yra abu butai, yra 1940 m. statybos. Byloje pateikti dokumentai nepaneigia tikimybės, kad avarija galėjo įvykti dėl namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos ar konstrukcijų defektų.
3.3. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidė Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą eksploatuoti jai perduotą būstą taip, kad toks eksploatavimas nepadarytų žalos kitiems asmenims. Byloje neįrodyta, kad būtent atsakovės veiksmai lėmė avariją. Butas iki jo grąžinimo atsakovei buvo nuomojamas trečiajam asmeniui. Bylos duomenys nepaneigia tikimybės, kad avarija galėjo įvykti ir dėl trečiojo asmens kaltės.
3.4. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad, apskaičiuojant žalos dydį, nebuvo įvertintas buto nusidėvėjimas. Nurodyta, kad nusidėvėjimo procentas netaikomas dėl to, jog bute neseniai atliktas remontas. Tačiau jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Atsakovė mano, kad žalos dydis turi būti mažinamas fizinio buto nusidėvėjimo procentu – 49 proc.
3.5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė, kaip buvo apskaičiuota aplieto buto atkuriamoji vertė ir nusidėvėjimas, kokie konkretūs atkuriamieji darbai buvo reikalingi, neaiškūs šių darbų ir medžiagų įkainiai, žalos dydis nagrinėjamoje byloje laikytinas neįrodytu. Taigi, tenkinus ieškovės reikalavimą, būtų pažeistas teisingumo principas.
3.6. Atsakovė pažymi ir tai, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą už sugadintą stalą, šviestuvą ir svarstykles. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, už kokią kainą nurodyti daiktai buvo įsigyti, kas už juos mokėjo. Be to, neaišku, kaip apskaičiuota šiems daiktams padaryta žala. Taip pat nepagrįstai už šiuos daiktus žalos atlyginimas priteistas tokio dydžio, lyg šie daiktai būtų nauji. Jokių įrodymų apie šių daiktų būklę iki apliejimo nepateikta.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovė nurodo, jog visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vanduo išsiliejo iš radiatorių, esančių atsakovės valdomame bute. Įvykio metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo valdomas ir naudojamas atsakovės, o iš šio buto radiatorių išsiliejo vanduo, kuris apliejo ieškovės draudėjos butą. Ieškovė įrodė, jog ieškovės draudėjos buto apliejimo židinys yra viršuje esantis atsakovės valdomas butas. Atsakovė šios aplinkybės nepaneigė ir nepateikė jokių įrodymų, jog butas galėjo būti aplietas ne iš atsakovės valdomo buto, o dėl bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos ar konstrukcijų defektų. Atsakovė taip pat privalėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jos teiginius, jog dėl užliejimo kaltas trečiasis asmuo, tačiau tokių įrodymų nepateikė.
4.2. Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes neužtikrino tinkamos buto (duomenys neskelbtini) priežiūros ir avarijų prevencijos, taip pažeisdama ne tik bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, bet ir nesilaikydama įstatų reikalavimų.
4.3. Atsakovė nepagrįstai reikalauja sumažinti žalos dydį turto nusidėvėjimo procentu (49 proc.). Nagrinėjamu atveju nusidėvėjimo procentas netaikomas. Ieškovas pateikė įrodymus (registro išrašą, draudėjos elektroninį laišką dėl remonto, dažų čekį ir ieškovės būsto draudimo taisykles), kurie pagrindžia, jog šioje byloje negalima mažinti žalos dydžio nusidėvėjimo procentu (49 proc.), o bute prieš pat įvykį buvo atliktas remontas.
4.4. Ieškovės būsto draudimo taisyklėse aiškiai nurodyta, jog nusidėvėjimas negali būti taikomas, jeigu pastatai (butas) buvo apdrausti atkūrimo verte. Nagrinėjamu atveju draudėjos butas buvo apdraustas atkūrimo verte. Kadangi pastatas buvo apdraustas atkūrimo verte, pagal taisykles, sugadintas turtas atkuriamas į padėtį, buvusią prieš pat draudžiamąjį įvykį. Kadangi prieš pat įvykį butas buvo suremontuotas, skaičiuojant patirtos žalos sumą pastato nusidėvėjimo procentas negali būti taikomas.
4.5. 2018 m. gruodžio 4 d. Nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavime yra nurodytos svarstyklės, šviestuvo ir stalo kainos, o iš 2018 m. gruodžio 5 d. turto sunaikinimo ir sugadinimo akto matyti, jog jau įvykio apžiūros metu buvo nurodyta svarstyklių kaina. Šių įrodymų ir sugadintų daiktų kainos atsakovė nenuginčijo ir nepateikė visiškai jokių įrodymų, jog sugadintų daiktų kaina būtų kitokia. Ieškovė pabrėžia, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog šie daiktai saugūs naudoti ir kad jie buvo (nebuvo) sugadinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Ieškovė su draudėja R. N. sudarė Būsto draudimo sutartį Nr. TIA369773194, pagal kurią nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 4 d. nurodytas butas buvo aplietas (aplietos lubos, sienos, grindys, parketlentės, grindjuostės ir kitas turtas – svarstyklės, šviestuvas, stalas, knyga). Buto apliejimas įvyko iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti 2018 m. gruodžio 5 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, Remonto darbų sąmata, 2018 m. gruodžio 4 d. Nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas, iš kurių matyti, kad draudikė dėl įvykio padaryta žalą įvertino 3 762,08 Eur suma. Ieškovė 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 4 d. sumokėjo R. N. 3 762,08 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo regreso teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį.
8. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad aplietas butas nuosavybės teise priklauso R. N. ir T. N. nuo 2001 m. birželio 11 d. Virš šio buto yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Iš 2020 m. vasario 21 d. Turto perdavimo ir priėmimo akto Nr. A403-12/20(2.2.6.12-AD26) matyti, kad butą Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimo metu valdė atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuri butą 2020 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 1-352 pagrindu perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog tai patvirtina, kad buto apliejimo metu atsakovė buvo faktinė patalpų valdytoja.
9. Ieškovė 2020 m. kovo 24 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama atlyginti draudėjai sumokėtą sumą, tačiau atsakovė žalos ieškovei neatlygino. Taigi ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovė nurodo, jog ieškovė turėjo pateikti neginčijamus įrodymus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas būtent iš ginčo buto, kad tai buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Šiuo atveju tokių dokumentų nepateikta. Be to, atsakovė pažymi, kad pastatas, kuriame yra abu butai, yra 1940 m. statybos, o byloje pateikti dokumentai nepaneigia tikimybės, kad avarija galėjo įvykti dėl namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos ar konstrukcijų defektų. Atsakovės nuomone, byloje taip pat neįrodyta, kad būtent atsakovės veiksmai lėmė avariją. Butas iki jo grąžinimo atsakovei buvo nuomojamas trečiajam asmeniui. Bylos duomenys nepaneigia tikimybės, kad avarija galėjo įvykti ir dėl trečiojo asmens kaltės.
10. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas apipilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties apipylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto apipylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
11. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant klausimą, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
12. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog byloje pateikta pakankamai objektyvių įrodymų dėl draudėjos buto apliejimo priežasties ir šaltinio. Ieškovė pateikė į bylą nuotraukas, kuriose matosi iš bute (duomenys neskelbtini), esančių radiatorių ištekėjęs vanduo, draudėjos buto lubose matosi dėmės, nutekėjusio vandens žymės, atsilupęs lubų paviršius, ant sienų – dėmės, iškilusios geltonos žymės, matosi, jog deformuotos grindys, jų danga ir grindjuostės, aplietas stalas, šviestuvas, elektroninės svarstyklės. 2018 m. gruodžio 5 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte įvardytos galimos apliejimo priežastys: apipilta iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame niekas negyvena (priklauso savivaldybei), jame trūko radiatoriai. Remonto darbų sąmatoje aprašyti atlikti darbai, nurodytas jų kiekis, apskaičiuotos išlaidos darbams, medžiagoms, mechanizmams, nurodytos pridėtinės ir transporto išlaidos, mokesčiai. Iš Nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo akto matyti, kad ieškovė už sugadintus, sunaikintus daiktus (svarstykles, šviestuvą, stalą, knygą) apskaičiavo draudėjai 662,08 Eur draudimo išmoką. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą atliekančios įmonės UAB „Pastatų meistrai“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 5 d. buvo užregistruotas pranešimas, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūko radiatoriai, dėl to buvo apipiltas butas, atvykusi avarinė tarnyba užfiksavo, jog bute trūko visi radiatoriai, ir nustatė, jog avarija įvyko dėl to, kad žiemos metu buto patalpos nebuvo šildomos, esant žemai oro temperatūrai, tai lėmė, kad trūko radiatoriai, pažymi, kad atvykusi avarinė tarnyba rado atidarytus buto langus.
13. Atsakovė neneigia, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra virš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi byloje nustatyta, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra virš buto Nr. (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūko radiatoriai, butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog draudėjos butas galėjo būti aplietas dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, kaip teigia atsakovė, dėl namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos ar konstrukcijų defektų. Nors atsakovė teigia, jog namas yra senas – 1940 metų statybos, tačiau nepateikia jokių duomenų apie tai, jog būtų nustatyti namo bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos ar konstrukcijų defektai, kad būtų aplieti kiti name esantys butai. Nesant jokių įrodymų, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas ne dėl to, jog virš jo esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūko radiatoriai, atsakovės argumentai dėl kitų galimų avarijos priežasčių atmestini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai pakankami išvadai, jog draudėjos buto apliejimo priežastis buvo būtent savivaldybei priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūkę radiatoriai.
14. Nustačius, kad draudėjos butas buvo aplietas dėl to, jog atsakovės valdomame bute trūko radiatoriai, atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų būtinų priemonių, siekdama išvengti žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Apliejimo metu galiojusių SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 8.1 punkte numatyta, jog vienas iš pagrindinių įmonės tikslų – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis; įmonės veiklą taip pat sudaro savivaldybės perduoto turto valdymas, naudojimas ir disponavimas (9.14 punktas); gyvenamųjų patalpų techninės priežiūros vykdymas (9.23 punktas); gyvenamųjų patalpų remonto darbų planavimas, organizavimas ir remonto darbų priežiūra (9.25 punktas). Kadangi atsakovė yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja, privalėjusi užtikrinti tinkamą patalpų administravimą ir priežiūrą, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga (nustatyta, jog butas žiemos metu nebuvo šildomas, o buto langai buvo atidaryti; atsakovė to neginčijo) ir neužtikrino tinkamos buto Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūros ir avarijų prevencijos. Atsakovė neįrodė, kad ir ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią vandens nutekėjimui, taigi neužtikrino, kad butu būtų naudojamasi taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.
15. Pasisakydama dėl atsakovės argumentų, jog žalą galėjo sukelti trečiojo asmens – nuomininko – veiksmai, kolegija pažymi, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog apliejimo metu butas buvo išnuomotas tretiesiems asmenims, taigi nepaneigė savo, kaip buto valdytojos, atsakomybės už žalą, kilusią dėl netinkamo buto valdymo.
16. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes, kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės; kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.
17. Atsakovė ginčija teismo priteisto žalos atlyginimo dydį. Teigia, jog teismas nepagrįstai neįvertino buto nusidėvėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė, kaip buvo apskaičiuota aplieto buto atkuriamoji vertė ir nusidėvėjimas, kokie konkretūs atkuriamieji darbai buvo reikalingi, neaiškūs šių darbų ir medžiagų įkainiai, žalos dydis, atsakovės nuomone, byloje laikytinas neįrodytu. Atsakovė pažymi ir tai, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą už sugadintą stalą, šviestuvą ir svarstykles. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, už kokią kainą nurodyti daiktai buvo įsigyti, kas už juos mokėjo. Be to, neaišku, kaip apskaičiuota šiems daiktams padaryta žala. Taip pat nepagrįstai žalos atlyginimas už šiuos daiktus priteistas tokio dydžio, lyg šie daiktai būtų nauji. Jokių įrodymų apie šių daiktų būklę iki apliejimo nepateikta.
18. Nagrinėjamu atveju žalos dydį ieškovė įrodinėjo Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, Remonto darbų sąmata, Nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo aktu, mokėjimo nurodymais. Ieškovė apskaičiavo, jog buto remonto darbų kaina sudaro 3 100 Eur, sugadintų, sunaikintų daiktų kaina – 662,08 Eur, taigi nustatė, jog yra pagrindas sumokėti draudėjai 3 762,08 Eur sumą. Mokėjimo nurodymai patvirtina, jog ieškovė pervedė šią sumą draudėjai R. N.. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Remonto darbų sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio skaičiavimo atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė dalyvavo žalos sureguliavimo procedūroje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad žalos dydis įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, ir byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti.
19. Atsakovė laikosi pozicijos, jog, apskaičiuojant žalos dydį, nepagrįstai nebuvo įvertintas buto nusidėvėjimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas šio atsakovės argumento pagrįstumą, teisingai nurodė, jog iš į bylą pateiktų ieškovės Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 VI skyriaus 1 ir 2 punktų matyti, kad nusidėvėjimas netaikomas, jeigu butas apdraudžiamas atkūrimo verte (1.1.1–1.1.2, 2.1 papunkčiai). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, apdrausto buto fizinio nusidėvėjimo procentas – 49 procentai. Draudėjos butas, kaip nurodyta Būsto draudimo liudijime, buvo apdraustas atkūrimo verte. Taisyklių skyriaus „Nuostolio nustatymas“ 2.2 punkte numatyta, jog kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atkurti iki būklės, buvusios prieš pat įvykį, ir neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Pagal to paties skyriaus 2.6 punktą, kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti likutine verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina (atkūrimo vertė), sumažinta įvertinus sugadinto turto nusidėvėjimą. Nusidėvėjimas skaičiuojamas tik sugadintų pastatų ar daiktų remontui panaudojamoms medžiagoms ir detalėms. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, kadangi draudėjos turtas buvo apdraustas atkūrimo verte, nuostoliu laikomos remonto išlaidos, būtinos atkurti turtą į būklę, buvusią prieš įvykį. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būtina įvertinti faktinę buto būklę įvykio metu.
20. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus – nuotraukas, draudėjos 2021 m. vasario 11 d. elektroninį laišką, 2018 m. birželio 26 d. sąskaitą, kurioje užfiksuotas dažų pirkimo faktas, nurodė, jog butas buvo suremontuotas. Kolegijos nuomone, šių įrodymų pakanka konstatuoti buto remonto faktą. Nuostolių aprašyme ir remonto darbų sąmatoje detaliai nurodyta, kokia žala butui padaryta, kas po apliejimo buvo sugadinta, nurodyti reikalingi remonto darbai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė šių dokumentų neginčijo, nepateikė duomenų apie tai, kad sąmatoje nurodyta darbų apimtis, medžiagos nėra būtini atkurti buto būklę, buvusią iki jo apliejimo, kad darbai gali būti atlikti mažesnėmis kainomis. Nustačius nurodytas aplinkybes, atsakovės argumentai, jog skaičiuojant žalos dydį nepagrįstai neįvertintas nusidėvėjimas, ir duomenys apie buto remontą nepakankami, atmestini kaip nepagrįsti.
21. Atsakovė tiek proceso pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinėje instancijoje laikosi pozicijos, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą už sugadintą stalą, šviestuvą ir svarstykles, nes byloje nėra duomenų, už kokią kainą buvo pirkti nurodyti daiktai, neaišku, kuo remiantis apskaičiuota šiems daiktams padaryta žala. Šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
22. Pagal Būsto draudimo taisyklių skyriaus „Nuostolio nustatymas“ 2.1 punktą, kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sunaikinti ar pavogti, tai nuostolis yra naujo analogiško pastato (pastato elementų (įrenginių)) įprasta tai vietovei atkūrimo vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį ir naujų analogiškų daiktų atkūrimo (įsigijimo) vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį. Pagal 2.2 punktą, kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atkurti iki būklės, buvusios prieš pat įvykį, ir neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.
23. Byloje pateiktose nuotraukose užfiksuoti aplietas stalas, šlapias šviestuvas, elektroninės svarstyklės. Ieškovė nurodo, ji apžiūros metu po įvykio įvertino nurodytus daiktus. Turto sugadinimo, sunaikinimo akte užfiksuota šiems daiktams padaryta žala: nurodyta, jog svarstykles, įvertintos 50 Eur, neveikia, ant stalo paviršiaus ir šviestuvo – dėmės. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog elektrotechnikos įrenginiais – šviestuvu, svarstyklėmis – juos apliejus vandeniu, naudotis pavojinga, jie nėra tinkami tolesniam naudojimui, todėl draudikė pagrįstai, vertindama šiems daiktams padarytą žalą, nustatė 100 proc. nuvertėjimą dėl sugadinimo; stalui buvo pritaikytas 30 proc. nuvertėjimas dėl nusidėvėjimo. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių ieškovės nustatytos šiems daiktams padarytos žalos mastą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog draudikė rinko duomenis apie analogiškų daiktų – stalo ir šviestuvo – įsigijimo rinkoje kainą ir stalą įvertino 1 900 Eur atkūrimo verte, šviestuvą – 114,88 Eur atkūrimo verte, svarstykles – 38 Eur atkūrimo verte. Pasisakant dėl atsakovės argumentų, jog byloje nepateikta nurodytų daiktų įsigijimo dokumentų, taigi neaišku, už kokią kainą nurodyti daiktai pirkti, ir neaišku, kuo remiantis apskaičiuota jiems padaryta žala, pažymėtina, jog, kaip jau nurodyta, kai turtas, apdraustas atkūrimo verte, yra sugadintas, tai nuostolį sudaro naujų analogiškų daiktų atkūrimo (įsigijimo) vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį. Draudikė rinko duomenis apie daiktų įsigijimo rinkoje kainą ir, remdamasi surinktais duomenimis, nustatė sugadintų daiktų atkūrimo vertes, taigi daiktų įsigijimo dokumentų nepateikimas nesuponuoja išvados, jog daiktų atkūrimo vertė nustatyta neteisingai.
24. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo gali priimti tik tada, kai įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Kaip nustatyta byloje, žala ieškovės nurodytam draudėjos turtui buvo padaryta dėl to, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūko radiatoriai, iš radiatorių ištekėjęs vanduo apliejo butą ir jame buvusius daiktus. Tai, kad ieškovė nepateikė visų draudėjos bute buvusių daiktų įsigijimo dokumentų, nepaneigia aplinkybės, kad nurodyti daiktai bute buvo, ir jie, apliejus vandeniu, buvo sugadinti (apgadinti). Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą – rašytinius dokumentus, kuriuose užfiksuotas daiktų sugadinimo faktas, nuotraukose užfiksuotą buto būklę, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, – ir nesant duomenų, paneigiančių ieškovės nustatytą žalos dydį, pirmosios instancijos padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės už sugadintus daiktus apskaičiuotas žalos dydis yra pagrįstas ir priteistinas.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
26. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas. Įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.