- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-484-587/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02460-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- V. Č.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. įmonės „Maišelis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29656-1116/2020 pagal ieškovės V. L. įmonės „Maišelis“ ieškinį atsakovui V. Č. dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose buvo priimtas nagrinėti ieškovės V. L. įmonės „Maišelis“ ieškinys atsakovui V. Č. dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo. Ieškovė teismo prašė patvirtinti pastato-garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. L. įmonės „Maišelis“ ir V. Č., ir pripažinti šią sutartį galiojančia bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Byloje 2020 m. gruodžio 23 d. gautas šalių prašymas patvirtinti pasirašytą taikos sutartį, kurią prašoma patvirtinti rašytinio proceso tvarka, o civilinę bylą nutraukti bei grąžinti ieškovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2020 m. gruodžio 23 d. tarp šalių pasirašytą taikos sutartį ir išaiškino šalims, kad dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimo (sudarymo) jos turi teisę kreiptis į notarą. Teismas konstatavo, kad:
3.1. iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio turinio darytina išvada, kad teismas taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Teisės aktai nesuteikia šalims teisės pasirinkti, kur tvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį, teisme ar pas notarą. Taikos sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant nustatytų sąlygų visumai.
Šalies argumentai
3.2. Ieškovė V. L. įmonė „Maišelis“ ieškiniu prašė patvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. L. įmonės „Maišelis“ ir V. Č., bei pripažinti šią sutartį galiojančia. 2020 m. gruodžio 29 d. byloje gautas atsakovo V. Č. atsiliepimas, kuriame jis nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka. Teismas konstatavo, kad vien ta aplinkybė, kad V. L. įmonės „Maišelis“ ieškinys buvo priimtas nagrinėti teisme, savaime nereiškia, kad tarp šalių yra kilęs ginčas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad neprieštarauja pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimui, ieškovas ieškinyje nurodė, kad nėra jokių kliūčių patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį notariškai. 2020 m. lapkričio 16 d. sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo 1.2 punkte šalys susitarė dėl pirkimo-pardavimo tvirtinimo notarine tvarka. Sutarties objektas – garažas, kaip civilinės apyvartos nekilnojamasis daiktas, yra suformuotas bei įregistruotas.
3.3. Šalims nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių, kad yra teisinių ar kitokių kliūčių sudaryti (patvirtinti) notarinę pirkimo-pardavimo sutartį bei nustatytu terminu ją įregistruoti viešame registre, ir paaiškėjus, kad tarp šalių nėra jokio ginčo, teismas sprendė, kad teismas šiuo atveju negali pakeisti notaro, todėl šalių prašymo patvirtinti 2020 m. gruodžio 23 d. taikos sutartį netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė V. L. įmonė „Maišelis“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-29656-1116/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti ieškovo V. L. įmonės „Maišelis“ ir atsakovo V. Č. 2020 m. gruodžio 23 d. sudarytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis, Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-2979-1116/2021 nutraukti ir grąžinti ieškovui V. L. įmonei „Maišelis“ 75 procentus byloje sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 168,75 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. teismo motyvai skundžiamoje nutartyje yra visiškai nepagrįsti, jų pagrindu neteisėtai buvo užkirstas kelias proceso šalims užbaigti kilusį ginčą taikos sutartimi. Ieškinys buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, jog šalys 2020 m. lapkričio 16 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigoji parduoti ieškovei ginčo nekilnojamąjį turtą bei šalys įsipareigojo notariškai patvirtinti turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 1 d. (sutarties 1.2. p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vengė iki sutartyje nurodytos datos patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį notariškai bei neketino to daryti ir po sutarto termino, ieškovė buvo priversta kreipti į teismą su ieškiniu dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo.
4.2. Taikos sutarčiai galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, kurioje proceso stadijoje tai padarys. Teismas tvirtina taikos sutartį, kai jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių ir trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia, šalims yra žinomos procesinės taikos sutarties patvirtinimo pasekmės (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2987-619/2015).
4.3. Abipusių nuolaidų būdu šalims pavyko susitarti dėl šio ginčo baigties, teismas, nutartimi atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 2, 7, 13 straipsniuose įtvirtintus civilinio proceso tikslą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Atsiliepimas
4.4. Faktinė aplinkybė, kad atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja, nereiškia, kad tarp šalių ginčo nėra ir / ar kad jis išspręstas, kadangi: 1) atsakovo atsiliepime į ieškinį pažymėtina, jog sutikimas su ieškiniu grindžiamas tuo, kad tarp šalių yra sudaryta taikos sutartis, 2) tokia atsakovo pozicija neatkuria teisinės taikos tarp ginčo šalių bei neišsprendžia kilusio teisminio ginčo, kadangi niekur nėra numatyta, jog atsakovo sutikimas su ieškiniu yra pagrindas nutraukti civilinę bylą. Tolimesnis ginčo prieš šalių valią nagrinėjimas neatitiks šalių valios, įtvirtintos jų sudarytoje ir teismo prašomoje patvirtinti taikos sutartyje, patvirtins, jog tarp šalių yra kilęs ginčas, šalys dėl to patirs bylinėjimosi išlaidas, kurias teismas turės joms paskirstyti.
4.5. Teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-302/2020). Teisminis ginčas yra iškilęs, jo nutraukimo pagrindai tol, kol nepatvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, neegzistuoja. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti jokie taikos sutarties prieštaravimai imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, kas galėtų būti vieninteliu pagrindu atsisakyti tvirtinti taikos sutartį.
4.6. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo vadovautis aukštesnės instancijos teismų pateiktų teisės aiškinimo taisyklių. Teismas netinkamai ginčo situacijoje pritaikė kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-486/2013 pateiktą išaiškinimą, kadangi: 1) tarp ieškovo ir atsakovo egzistuoja ginčas, 2) šis aiškinimas yra taikomas tik tais atvejais, kai šalys kreipiasi į teismą prašydami patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka, o ne kai tarp šalių iškilęs teisminis ginčas.
4.7. Vadovaudamasis pastaruoju kasacinio teismo išaiškinimu, Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-942-440/2017, pažymėjo, jog įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, daroma išvada, kad teismas gali atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, kuri yra daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartis, tik tuo atveju, jei prašymas dėl tokios sutarties būtų pareikštas supaprastinto proceso tvarka (CPK 579–582 straipsniai), o ne nagrinėjant ginčą civilinėje byloje.
4.8. Tuo atveju, kai byloje yra iškilęs ginčas ir šalys siekia taikos sutartimi jį užbaigti, teismas negali atsisakyti tvirtinti taikos sutarties, kurioje yra apsprendžiamas nekilnojamojo turto perleidimo klausimas, vien todėl, kad tokioms sutartims numatyta privaloma notarinė forma, kadangi tokiu atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
Šalies argumentai
5. Atsakovas V. Č. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, todėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį šalys gali sudaryti notarine tvarka.
8. Nustatyta, kad apeliantė V. L. įmonė „Maišelis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė patvirtinti pastato-garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. L. įmonės „Maišelis“ ir V. Č., pripažinti šią sutartį galiojančia bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu V. Č. 2020 m. lapkričio 16 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo parduoti, o apeliantė įsipareigojo už 10 000 Eur sumą nupirkti nekilnojamąjį turtą – pastatą-garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis sutarties 1.2. punktu, apeliantė su atsakovu įsipareigojo notariškai patvirtinti aukščiau nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 1 d. Sutarties 2.2.1. punkto pagrindu apeliantė sumokėjo atsakovui sutartyje įvardinto turto kainos dalį – 1 500 Eur, todėl atitinkamai vertintina, kad apeliantė įvykdė sutarties 2.2. punkte įtvirtintą prievolę sumokėti atsakovui įsipareigotą turto kainos dalį. Apeliantė nurodė, jog sutartis nebuvo patvirtinta notariškai joje įvardinto termino eigoje, ji nėra patvirtinta iki šiol, ko pasėkoje apeliantė kreipėsi į teismą. Nėra jokių kliūčių patvirtinti sutartį notariškai, tačiau atsakovas šios prievolės nustatyto termino eigoje neįvykdė. Ieškinio reikalavimus apeliantė grindė 2020 m. lapkričio 16 d. sutartimi dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu.
9. Atsakovui ieškovės procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. gruodžio 9 d. Byloje apeliantės atstovas 2020 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą patvirtinti šalių 2020 m. gruodžio 16 d. pasirašytą taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį, nustatęs, kad šalys taikos sutartyje nustatė imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančią sąlygą. Teismas konstatavo, kad šalys sudarė taikos sutartį, kuria siekia perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Teismas darė išvadą, kad pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pagal CK 6.394 straipsnio 1dalį, pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. CK 6.394 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti. Šiuo atveju taikos sutartyje šalys nesusitarė dėl žemės sklypo dalies, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį, perdavimo sąlygų, nepateikė įrodymų, kokias daiktines teises pardavėjas turi į nurodytą žemės sklypo dalį, todėl laikė, kad taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms CK 6.394 straipsnio nuostatoms. Teismas konstatavo, kad šalys nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių visumos sąlygų, būtinų sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį. Taikos sutartyje neaptartas nuosavybės teisės į turtą perėjimo momentas, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, neįrašyta sąlyga, kad šalims yra žinomas CK 6.393 ir 6.398 straipsnių turinys, kad pasirašant sutartį yra perduodami turto nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, planai ir pan., kad pasirašydamas bei vykdydamas sutartį pardavėjas nepažeidžia galiojančių įstatymų, norminių aktų, nepažeidžia jokios sutarties ar kito dokumento, kad parduodamiems daiktams nėra taikoma jokių apribojimų, ir t.t.
10. Atsakovas 2020 m. gruodžio 23 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kurią šalys teikia tvirtinti teismui, atsakovas su ieškiniu sutinka.
11. 2020 m. gruodžio 23 d. apeliantės atstovas byloje pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti, grąžinti apeliantei 75 procentų dalį žyminio mokesčio. Kartu su prašymu pateikė šalių 2020 m. gruodžio 23 d. pasirašytą taikos sutartį. Nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 23 d. šalių pasirašytoje taikos sutartyje iš esmės yra išdėstytos sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sąlygos. Šalys susitarė, kad taikos sutartimi atsakovas perleidžia apeliantės nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – pastatą-garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Už šios taikos sutarties pagrindu atsakovo apeliantei perleidžiamą turtą apeliantė įsipareigoja sumokėti atsakovui 10 000 Eur. Šalys patvirtino, jog 1 500 Eur turto kainos dalį apeliantė atsakovui sumokėjo iki šios taikos sutarties pasirašymo, likusią kainos dalį, sudarančią 8 500 Eur apeliantė įsipareigojo sumokėti atsakovui per 10 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši taikos sutartis Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-29656-1116/2020, įsiteisėjimo dienos, sumą pervedant į atsakovo banko sąskaitą. Taikos sutartyje išdėstytos atsakovo, kaip turto pardavėjo, garantijos ir apeliantės, kaip turto pirkėjos, patvirtinimai ir garantijos, aptartos apeliantės teisės į žemės sklypą, kuriame stovi parduodamas turtas. Šalys sutarė, kad ši taikos sutartis kartu yra ir turto perdavimo-priėmimo aktas. Šalys taikos sutartyje patvirtino, jog lieka kiekviena prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų bei kad šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės. Taikos sutartimi apeliantė atsisakė visų ieškinio reikalavimų atsakovui.
12. Nagrinėjamu atveju, ar tarp šalių buvo ginčas dėl susitarimo pirkti-parduoti nekilnojamąjį turtą vykdymo teisiškai reikšmingos pripažintinos šios aplinkybės. Šalys sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sudarė 2020 m. lapkričio 16 d., kuria susitarė iki 2020 m. gruodžio 1 d. sudaryti notarinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Joje numatė, kad visus ginčus spręs derybų būdu ir tik nepavykus susitarti, kreipsis į teismą. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2020 m. gruodžio 8 d., t. y. praėjus 7 dienoms nuo 2020 m. lapkričio 16 d. sutarto termino sudaryti notarinę turto pirkimo-pardavimo sutartį termino pabaigos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atsisakė notarine tvarka sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat nėra duomenų apie derybas sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Apeliantė šių aplinkybių ieškinyje taip pat detaliau nenurodė, tik pažymėjo, kad atsakovas šios prievolės nustatyto termino eigoje neįvykdė. Šalys taikos sutartį pateikė tvirtinti atsakovui byloje net nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Teismui 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakius patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį, šalys sekančią dieną pasirašė ir pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, atsižvelgdamos į teismo nutartyje išsakytas pastabas, atsakovas tą pačią dieną teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių valia dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo sutapo, ginčo dėl to nebuvo. Šalių procesinis elgesys patvirtina, jog jų tikslas buvo sudaryti abiejų šalių valią atitinkančią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį.
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl paties materialinio civilinio teisinio santykio, kitų teisinių kliūčių sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, jog kuri nors sutarties šalis pilnai įvykdė šalių susitarimą, o kita šalis tokį susitarimą neigia ar vengia vykdyti savo prievoles.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 pateiktais išaiškinimais, jog tais atvejais, kai dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus. Tačiau sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą.
15. Šioje byloje susiklosčiusi situacija iš esmės prilygsta situacijai, aptartai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013, nors pačios faktinės aplinkybės ir nėra visiškai analogiškos. Šalių procesinis elgesys leidžia spręsti apie jų bendrą sutarimą ir tikslą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, teismui pateiktose tvirtinti 2020 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. gruodžio 23 d. taikos sutartyse šalys atkartojo 2020 m. lapkričio 16 d. sutartyje dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartas sąlygas. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog šalys neturėjo priešingo teisinio suinteresuotumo bylos pagal apeliantės ieškinį baigtimi, nėra pagrindo spręsti, jog tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties vykdymo. Aplinkybė, jog apeliantė nusprendė operatyviai kreiptis į teismą savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog tarp šalių buvo kilęs ginčas.
16. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo ją keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.