Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-06-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-15844-465/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-08
Bylos Nr.
e2YT-15844-465/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11274-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Pareiškėjas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-15844-465/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11274-2022-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1; (S) 3.5.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis I. G., L. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2022 m. balandžio 15 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr.S-22-8-14631 ir tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0008/14/00065. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-4398-905/2013, išnagrinėjęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškinį byloje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, 2013 m. vasario 26 d. sprendimu už akių (toliau – teismo sprendimas) Inspekcijos ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą L. C. ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovui nustatytu laiku neįvykdžius pirmiau numatyto įpareigojimo, teismas įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t y. išardyti savavališkai perstatytą ir pertvarkytą gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), kurioje yra buto patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendime taip pat buvo numatyta, kad atsakovui neįvykdžius nei vieno iš pirmiau nustatytų įpareigojimų, leidžiama ieškovui Inspekcijai išardyti savavališkai perstatytą ir pertvarkytą gyvenamojo namo dalį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis. Kadangi teismo sprendimo skolininkas neįvykdė, Inspekcija teismo išduotą vykdomąjį raštą pateikė antstoliui prašydama teismo sprendimą vykdyti priverstinai. Teismo sprendimo priverstinio vykdymo metu antstolis pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti teismo sprendime numatytas nevykdymo pasekmes, t. y. įgalioti Inspekciją pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovo lėšomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11025-819/2014 antstolio prašymą atmetė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-30021-294/2014 skolininkui buvo skirta 100 Lt bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjos teigimu, antstolis visiškai ignoruoja įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11025-819/2014, kurioje teismas aiškiai nurodė, kad Inspekcija ne kartą buvo išaiškinusi, jog teismo sprendimas antstolio nurodytu būdu (Inspekcijai atliekant savavališkos statybos padarinius skolininko lėšomis) negali būti vykdomas. Antstolis neįvertino motyvų, kad teismo sprendime numatytos pasekmės yra Inspekcijai suteikta teisė, bet ne pareiga, todėl net ir šia teise nesinaudojant antstolis neturi jokio pagrindo traktuoti, jog Inspekcija savo veiksmais nesiekia teismo sprendime nurodytų tikslų Antstolis neturi jokio pagrindo nepaisyti teismo padarytų išvadų, privalo jomis vadovautis ir vykdymo veiksmus atlikti įvertindamas teismų išaiškinimus. Pareiškėja kelia abejones, ar vykdomojo rašto grąžinimas galėjo būti išsprendžiamas skundžiamu Aktu.

Inspekcija negali nepaisyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje ir Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teismo sprendimą, kurio pagrindu išduotas minėtas vykdomasis raštas, savavališkos statybos padarinių šalinimas reikštų ne statinio griovimą, o statinio dalių ardymą, pertvarkymą, ką gali tik pats atsakovas, o Inspekcija negalėdama įgyvendinti statytojo teisių, objektyviai negali ir įvykdyti teismo sprendimo – pašalinti savavališkos statybos padarinius, jeigu jų nepašalino atsakovas.

Inspekcija, vykdydama teismų sprendimus, organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Kokiais konkrečiai veiksmais ar neveikimu ir kaip Inspekcija padarė teismo sprendimo vykdymą neįmanomu nėra aišku.

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcija, negalėdama pasinaudoti jai teismo sprendimu suteikta teise, nes tai akivaizdžiai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, antstolio veiksmų visiškai neapribojo, antstolis, pareigūnas, kuriam valstybės patikėta priverstinio teismo sprendimų vykdymo funkcija, turi ne vieną teisės aktais garantuojamą priverstinio vykdymo priemonę (CPK 624 straipsnis), kuriomis gali ir turi naudotis. Tai, kad skolininkas ilgą laiką nevykdo teismo sprendimo nėra pagrindas antstoliui atsisakyti tęsti vykdymo veiksmus. Tokie motyvai kaip „antstolis neturi galimybių vykdyti teismo sprendimą“ ir jokių vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje neatlikimas nėra įstatyminis pagrindas grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, nevykdyti savo funkcijų ir neužtikrinti teismo sprendimų vykdymo, kai būtent dėl to išieškotojas į antstolį ir kreipėsi ir būtent toks kreipimasis vadovaujantis CPK normomis yra vienintelis būdas organizuoti priverstinį teismo sprendimo vykdymą. Antstolis grąžindamas vykdomąjį dokumentą iš esmės užkerta kelią Inspekcijai užtikrinti valstybės interesą, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padariniai. Dėl nesuprantamų priežasčių antstolis grąžindamas vykdomąjį dokumentą, tokiu būdu be jokio pagrindo atsisakydamas tęsti priverstinį teismo sprendimo vykdymą, pažeisdamas išieškotojo interesą, nepagrįstai suteikė pranašumą skolininkui ir grubiai pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą.

Šalies argumentai

Antstolis I. G. 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymu Nr. S1-22-8-18424 atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 3 dalimi persiuntė su vykdomąja byla Nr.0008/14/00065 teismui. Nurodė, kad 2014 m. antstolis pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas įgalioti išieškotoją pašalinti savavališkos statybos padarinius. Išieškotojas atsiliepimu prašė antstolio pareiškimo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civ. b.Nr.2-11025-819/2014 antstolio pareiškimas tenkintas nebuvo. 2014 m. antstolis pareiškimu į teismą kreipėsi pakartotinai. Išieškotojas atsiliepimu teismo prašė skirti skolininkui baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civ. b. 2-30021- 294/2014 skolininkui paskyrė 28,96 Eur (100 Lt) baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. 2015 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos teismas antstolio pareiškimą atmetė ir baudą panaikino. 2015 m. antstolis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas leisti taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes ir įgalioti išieškotoją pašalinti savavališkos statybos padarinius. Išieškotojas atsiliepimu prašė skirti skolininkui baudą, pasekmių taikymo nepageidavo. 2016 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civ. b. Nr.2S-1501-614/2016 skolininkui paskirtą baudą sumažino iki 14,48 Eur už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bauda, paskirta skolininkui, atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civ. b. 3K-3- 259-219-2016). Taigi skolininkui jau skirta periodinė bauda, skaičiuojama iki visiško įpareigojimų įvykdymo, kurios išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-30021-294/2014 vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00106 vykdo antstolis I. G.. Iki šios dienos pagal aukščiau minėtą vykdomąjį raštą, piniginių lėšų išieškota nėra. Skolininkas baudos nemoka. Kadangi bauda išieškoma išieškotojo naudai, ši informacija yra žinoma ir išieškotojui. Remiantis teismų praktika, pažymėtina, jog neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius ar atkuriant pradinę statinio padėtį, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, t. y. nėra griežtai asmeninio pobūdžio pareiga, ir kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar, skolininkui nevykdant teismo sprendimo, išieškotojui priskirtina teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civ. b. 3K-3-259-219-2016). Skunde ir pats išieškotojas sutinka, kad tokią teisę turi, tačiau ja naudotis nepageidauja. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš L. C. išieškojimas yra vykdomas 27 bylose, tarp jų yra ir pirmos eilės išieškojimas. Todėl akivaizdu, kad net ir didelės periodinės baudos paskyrimas skolininko nemotyvuos įvykdyti teismo sprendimo. Antstolio surašytame išieškojimo negalimumo akte išieškotojui aiškiai nurodyta, kad vadovaujantis CPK 631 straipsnio 3 dalimi, vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui netrukdo per įstatymų nustatytą terminą iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Todėl išieškotojo argumentai, kad grąžindamas vykdomąjį dokumentą antstolis iš esmės užkerta kelią Inspekcijai užtikrinti valstybės interesą, yra visiškai nepagrįsti. Kadangi skolininkui jau skirta bauda skaičiuojama iki visiško sprendimo įvykdymo, kurios skolininkas nemoka, o išieškotojas jam suteikta teise naudotis nepageidauja, antstolis neturi kitų galimybių įvykdyti pateiktą vykdomąjį raštą.

Suinteresuotas asmuo L. C. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. birželio 8 d. 16.00 val. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 123 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą motyvuodama tuo, kad antstolis nepagrįstai grąžino vykdomąjį dokumentą surašydamas išieškojimo negalimumo aktą.

Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Iš pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad skolininko L. C. atžvilgiu antstolis I. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/14/00065 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-4398-905/2013, kuriuo teismas patenkino ieškovės Inspekcijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo iš dalies ir įpareigojo atsakovą L.

C. ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų

nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede

nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovui

nustatytu laiku neįvykdžius pirmiau numatyto įpareigojimo, teismas įpareigojo atsakovą ne vėliau

kaip per šešis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti

savavališkos statybos padarinius, t y. išardyti savavališkai perstatytą ir pertvarkytą gyvenamojo

namo dalį (duomenys neskelbtini), kurioje yra buto patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendime taip pat buvo numatyta, kad atsakovui

neįvykdžius nei vieno iš pirmiau nustatytų įpareigojimų, leidžiama ieškovui Inspekcijai išardyti

savavališkai perstatytą ir pertvarkytą gyvenamojo namo dalį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo

lėšomis. 2014 m. sausio 30 d. aktu Nr.8-14-65 antstolis užfiksavo neatliktus darbus (v.b.l.20).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11025-819/2014 antstolio prašymą įgalioti išieškotoją pašalinti savavališkos statybos padarinius atmetė, nurodydamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu jau suteikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, jeigu per nustatytą terminą to nepadarys atsakovas, todėl antstolio kreipimasis į teismą dėl tokios teisės suteikimo nereikalingas. Kartu teismas pažymėjo, kad išieškotojas nurodė nepageidaujantis pasinaudoti šia teise, nes, jo nuomone, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą vykdomame sprendime nurodytos neteisėtos statybos padarinius gali pašalinti tik pats skolininkas (v. b. l. 46-47).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinę bylą Nr.2-42847-910/2015 pagal antstolio I. G. pareiškimą leisti taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes (leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius) nutraukė, kadangi antstolio pareiškimas yra tapatus antstolio pareiškimui, kuris buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11025-819/2014, priimant 2014 m. balandžio 14 d. nutartį (v.b.l.96-99).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-30021-294/2014 skolininkui buvo skirta 100 Lt (28,96 Eur) bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (v.b.l.58-59).

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis panaikinta ir antstolio pareiškimas dėl įpareigojimo nevykdymo atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-219/2016 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį pakeitė, sumažinant L. C. paskirtą baudą nuo 28,96 Eur iki 14,48 Eur už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną.

Antstolis skundžiamą išieškojimo negalimumo aktą priėmė vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, t.y. vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotoju, jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą. Jame nurodė tokio akto priėmimo motyvus: kad sprendime yra numatyta, kad Inspekcija gali atlikti griovimo darbus, tačiau išieškotojas nepageidauja, kad sprendime numatytos pasekmės būtų taikomos; ir kad skolininkui jau paskirta bauda skaičiuojant ją iki visiško įpareigojimų įvykdymo, todėl išieškotojui neišreiškus noro pasiekti sprendime nurodytų tikslų aktyviais savo veiksmais bei nepageidaujant sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo, antstolis neturi galimybių įvykdyti vykdomąjį raštą

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju apelianto (skolininko) savavališka statyba pasireiškė tuo, kad jis, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, savavališkai nuardė dalį stogo, įrengė pastogę bei didelius tūrinius stoglangius, tokiu būdu padidindamas statinio techninius parametrus. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, tokie statybos darbai šiuo atveju laikytini ne nauja statyba, o statinio rekonstrukcija. Tai reiškia, kad tokius savavališkos statybos padarinius Inspekcija pašalinti neturi teisės, ir tai yra asmeninė skolininko prievolė. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu už akių dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Inspekcijai ir leido įvykdyti skolininko pareigą, jeigu jis jos per nustatytą terminą neįvykdytų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog, nustatydamas išieškotojai tokią teisę, teismas netyrė ir nevertino, ar išieškotoja turės realią galimybę ja pasinaudoti.

Statybos įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis TPSVPĮ 15 straipsnio 1 dalimi, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Inspekcija statinio ar jo dalies savininko, valdytojo ar naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininko, valdytojo ar naudotojo lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus neįvykdomi teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes (TPSVPĮ 15 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje Nr.3K-3-259-219/2016 nurodė, kad nors kasatorė (Inspekcija) nurodo, kad teisės norminiai aktai riboja jos teises šalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau remiantis teismų praktika pažymėtina, jog neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius ar atkuriant pradinę statinio padėtį, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, t. y. nėra griežtai asmeninio pobūdžio pareiga, ir kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar, skolininkui nevykdant teismo sprendimo, išieškotojui priskirtina teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. P. ir kt. v. G. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė A. M. v. Č. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-467/2014; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė A. M. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, bylos Nr. 3K-3-520/2013).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013; kt.). Šie sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), ir skolininkas šių veiksmų neatlieka (nenutraukia), jam gali būti taikoma CPK 771 straipsnio 6 dalis – skiriama iki 300 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis vykdymo proceso metu teikė pareiškimus teismui dėl leidimo pareiškėjai vykdyti spendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (nors pačiu sprendimu preiškėjai suteikta tokia teisė), o jo prašymų netenkinus, kreipėsi dėl baudos skolininkui skyrimo CPK 771 str. nustatyta tvarka. Taigi, antstolis iš esmės abiem CPK 771 straipsnyje nurodytais būdais siekė sprendimo įvykdymo (prašydamas, kad sprendimą įvykdytų pati pareiškėja, ir prašydamas skirti skolininkui baudą). Informuodamas pareiškėją apie vykdymo proceso eigą antstolis nurodė, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą pareiškėjos naudai 2020 m. lapkričio 24 d. siekia jau 21 604,16 Eur. Sutiktina su antstoliu, kad bauda, paskirta skolininkui, atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. CPK 640 str. numato, kad išieškotojas privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu, nedaryti kliūčių vykdyti sprendimą. Iš antstolio ir pareiškėjos paaiškinimų, vykdomojoje byloje esančios informacijos bei teismų sprendimų matyti, kad pareiškėja dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka į bylą išnagrinėjusį teismą nesikreipė, nors su antstolio vykdomame teismo sprendime nurodytomis jo nevykdymo pasekmėmis iš esmės nesutiko. Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, jog skundžiamais antstolio veiksmais užkertamas kelias Inspekcijai užtikrinti valstybės interesą, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padariniai. Pažymėtina, kad CPK 631 straipsnio 3 dalis nustato, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti.

Atsižvelgdamas į pareiškėjos ir antstolio argumentus bei įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, priimant ginčijamą išieškojimo negalimumo aktą, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra, dėl ko teismas pareiškėjos skundą atmeta.

Kiti pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, priimant sprendimą neturi, todėl teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsniu, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio I. G. veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė