Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Impuls LTU“ atstovui advokato padėjėjui Ovidijui Speičiui,

trečiojo asmens akcinės draudimo bedrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Impuls LTU“ ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Žalos administravimo suvestinės kopija (e.b.l. 16, tomas 1), defektinio akto kopija (e.b.l. 17, tomas 1) patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 10 d. sporto klube „Impuls“, esančiame Kareivių g. 14, Vilniuje, kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apdraustas turtas. Minėto įvykio metu apgadintas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, nurodytas draudžiamo turto sąraše, esantis adresu Kareivių g. 14, Vilniuje, buvo apdraustas ieškovo ERGO Isurance SE įmonių turto draudimu, ką patvirtina Įmonių turto draudimo liudijimo Nr. 710-310-68499 kopija (e.b.l. 9-15, tomas 1). Ieškovo 2019 m. lapkričio 111 d. apžiūros metu sudarytame defektiniame akte žalos byloje Nr. 68499-03111-001 nurodyta, kad dėl gaisro buvo sugadinta ledo kambario apdaila, ledo generatorius su komplektuojamomis dalimis, techninė patalpa, ventiliacinė sistema visose patalpose (e.b.l. 17, tomas 1). Į ieškovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo gaisro metu padarytai 30239,74 EUR žalai atlyginti 2020 m. kovo 5 d. kreipėsi su prašymu UAB „Impuls LTU“ (e.b.l. 64, tomas 2). UAB „Impuls LTU“ įvykio metu buvo apdrausto turto valdytoja atsakovo ir UAB „SBTF“ 2011 m. rugsėjo 21 d. ilgalaikės daiktų nuomos (emphyteusis) nustatymo sutarties pagrindu (e.b.l. 53-99, tomas 1). Prašomas kompensuoti išlaidas sudarė 6033,52 EUR generalinio valymo išlaidos pagal UAB „City Service Engeneering“ 2019 m. gruodžio 18 d. sąskaitą Nr. CL190725, 4803,00 EUR elektros sistemos atstatymo po gaisro išlaidos pagal UAB „City Service Engeneering“ 2019 m. lapkričio 22 d. sąskaitą Nr. CSE19-08529, 4081,00 EUR ledo kambario atstatymo po gaisro išlaidos pagal UAB „City Service Engeneering“ 2019 m. lapkričio 22 d. sąskaitą Nr. CSE19-08530, 3240 EUR vėdinimo sistemos atstatymo po gaisro išlaidos pagal UAB „City Service Engeneering“ 2019 m. lapkričio 22 d. sąskaitą Nr. CSE19-85028, 287,50 EUR gaisro aptikimo sistemos atstatymo išlaidos pagal UAB „City Service Engeneering“ 2019 m. lapkričio 22 d. sąskaitą Nr. CSE19-08531, 2918,30 EUR ledo generatoriaus išlaidos pagal UAB „Genys“ 2020 m. vasario 10 d. sąskaitą Nr. 2000472, 8876,42 EUR ventiliacijos valymo darbų išlaidos pagal UAB „AMI stilius“ 2019 m. lapkričio 15 d. sąskaitą Nr. C1511201931 (e.b.l. 39-43, 47, tomas 1; e.b.l. 64, tomas 2). Ieškovas 2021 m. sausio 5 d. pranešimu apie draudimo išmoką pranešė apdrausto turto savininkui UAB „Sporto klubų investicijos“, kad pagal Įmonių turto draudimo taisykles Nr. 057 draudikas atlygina išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią turto vertę ir sutiko atlyginti patalpų Kareivių g. 14, Vilniuje, remonto ir valymo išlaidas po gaisro pagal draudėjo pateiktas sąskaitas – faktūras be PVM 30239,74 EUR sumai, atskaičius 1000,00 EUR draudimo sutartyje numatytą franšizę, draudimo išmokos suma – 29239,74 EUR, išmokos gavėjas – UAB „Sporto klubų investicijos“ (e.b.l. 37, tomas 1). AB „Swedbank“ 2021 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. HAN-430358 29239,74 EUR dydžio draudimo išmoka sumokėta draudėjui ir apdrausto turto savininkui UAB „Sporto klubų investicijos“ (e.b.l. 38, tomas 1).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kai draudėjo turtui padaroma žala, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

Ieškovas atsakovės atsakomybę kildina iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje numatytų pastatų statinių, įrenginių ir kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, trūkumų, savininko atsakomybės be kaltės ir atsakovės neteisėtų veiksmų turinio neįrodinėja.

CK 6.266 straipsnyje reglamentuota atsakomybė be kaltės taikytina trečiųjų asmenų patirtai žalai atlyginti; šioje teisės normoje numatytų civilinės atsakomybės pagrindų taikymas paties žalą patyrusio pasatų ir įrenginių savininko ar valdytojo, kuris kartu yra ir nukentėjęs asmuo, atžvilgiu negalimas, nes tokiu atveju žalą padaręs ir nukentėjęs asmuo sutampa, kas pagal CK 6.126 straipsnio 1 dalį vertintina kaip prievolės pasibaigimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas draudimo išmoką išmokėjo būtent statinio ir įrenginių valdytojo patirtai žalai atlyginti ir pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį būtent šio asmens teisių perėmimu grindžia savo teisę reikalauti žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Ieškovo Įmonių turto draudimo taisyklėse numatyta, kad draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su nekilnojamojo ir kilnojamojo turto sugadinimu, sunaikinimu ir praradimu dėl draudžiamųjų įvykių (e.b.l. 13, tomas 1, e.b.l. 50-61, tomas 2). Draudžiamasis įvykis apibrėžiamas kaip ugnis, vanduo, vagystė, gamtinės jėgos, stiklo dūžis, trečiųjų asmenų tyčinė veika, viršįtampiai ir kitos rizikos, pasirinktos draudimo sutartyje, arba visų rizikų draudimo atveju - išskyrus draudimo taisyklėse išvardintus nedraudžiamuosius įvykius. Nagrinėjamu atveju susitarta dėl visų rizikų draudimo ir nustatyta, kad be kita ko nuostoliai neatlyginami dėl nekokybiškų medžiagų ir įrenginių naudojimo, taip pat jei įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo tyčios ar didelio neatsargumo. Tarp draudimo sutarties šalių nekilo ginčo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir ieškovas išmokėjo draudimo išmoką draudėjui ir turto savininkui UAB „Solvenita“ (Įmonių turto draudimo taisyklių bendrosios dalies 1.3 punktas).

Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo pateikė ir turto remonto bei valymo išlaidas, kurioms kompensuoti išmokėta draudimo išmoka, patyrė ne draudėjas UAB „Solvenita“, o atsakovė – UAB „Impuls LTU“, kuri kartu su prašymu pridėjo įrodymus, jog pati užsakė ir savo lėšoms padengė visas minėtas išlaidas. Draudikui pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, atliktų darbų priėmimo aktai, kuriose užsakovu ir mokėtoju nurodyta UAB „Impuls LTU“. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių draudimo išmokos gavėjo UAB „Solvenita“ veiksmus, patvirtinančius UAB „Impuls LTU“ patirtų turto atkūrimo išlaidų kompensavimą (sumokėjimą, įskaitymą į nuomos mokestį ar pan.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.

Nagrinėjamu atveju dėl draudžiamojo įvykio nukentėjęs asmuo yra ne draudėjas ir turto savininkas UAB „Solvenita“, o turto nuomininkas UAB „Impuls LTU“, kuris įvykio metu buvo šio turto valdytojas pagal ilgalaikės nuomos sutartį. Todėl draudimo išmokos gavėjas neįgijo teisės reikalauti žalos atlyginimo, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog draudimo išmoka kompensuotus nuostolius – turto atkūrimo išlaidas patyrė būtent atsakovė. Taigi, ieškovas neįrodė asmens, kurio reikalavimo teisę jis įgyvendina subrogacijos tvarka šioje civilinėje byloje, nuostolių, t. y. jog išlaidos gaisro metu sugadinto turto atkūrimui buvo patirtos ieškovo draudimo išmoką gavusio asmens UAB „Solvenita“ sąskaita.

Pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį 1 dalį (ne)taikymą lemia, ar žala padaryta šiame straipsnyje išvardytais būdais. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trūkumai (netinkamas ar nepakankamas kūrenimo ir šildymo šaltinių izoliavimas, netinkamų statybinių medžiagų panaudojimas ir pan.), taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Nagrinėjamu atveju labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra ledo generatoriaus avarinis darbo režimas, ką patvirtina UAB „Gaisriniai projektai“ specialisto išvada Nr. GP/GT/2020/01-3 (e.b.l. 21-35, tomas 1), tačiau byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ledo generatoriaus avarinį darbo režimą sąlygojo paties ledo generatoriaus ar jo įrengimo darbų bei kitų konstrukcijų trūkumai. Todėl ieškovas neįrodė pagrindo taikyti atsakomybę be kaltės pagal CK 6.266 straipsnį. Pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką atsakomybė be kaltės pagal CK 6.266 straipsnį galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad gaisras kilo būtent dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių. Patikimai nenustačius, kad gaisras kilo dėl tokių priežasčių, nėra pagrindo teigti, kad žala padaryta CK 6.266 straipsnyje nurodytu būdu, todėl dėl žalos atlyginimo spręstina pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles, be kitų būtinų sąlygų, nustatinėjant ir žalą padariusio asmens kaltę.

Taigi tam, kad būtų pagrindas konstatuoti atsakovės prievolę atlyginti žalą, būtina įrodyti visas įstatymo nustatytas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėjo atsakovės neteisėtų veiksmų turinio, o neteisėtus atsakovės veiksmus grindė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, ilgalaikio turto nuomos sutarties 12.1 punkte 12.2 punkte numatytos nuomininko pareigos tinkamai ir rūpestingai naudotis išnuomotais daiktais nevykdymu. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų pažeidusi išnuomoto turto naudojimo taisykles ar instrukcijas, taip pat kad atsakovės veiksmai būtų tiesiogine gaisro kilimo priežastimi. Ieškovas gaisro priežastį grindžia UAB „Gaisriniai projektai“ specialisto išvada Nr. GP/GT/2020/01-3, tačiau minėtoje išvadoje nėra konstatuota turto valdytojo veiksmų, kuriuos būtų pagrindas vertinti kaip neteisėtus ir sąlygojusius gaisro priežastį. Minėtoje išvadoje konstatuota, kad objekto apžiūros metu nebuvo nustatyta su gaisro priežastimi susijusių gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, taip pat apibendrinus versijos dėl savaiminio degių medžiagų užsiliepsnojimo tyrimo rezultatus ir dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio tyrimo rezultatus padaryta kategoriška išvada, kad šių versijų patvirtinti negalima. Apibendrinus visų iškeltų versijų tyrimų rezultatus padaryta išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – ledo generatoriaus avarinis darbo režimas, tačiau konstatuota, kad negalima nustatyti, kas tiksliai įtakojo šio įrenginio avarinį darbo režimą, kadangi gaisro metu jis labai stipriai apdegė, tai daugelis požymių, kurių pagalba būtų galima nustatyti tikslią priežastį dėl ko ledo generatorius pradėjo veikti avariniu darbo režimu, yra tiesiog sunaikinti.

Civilinės atsakomybės sąlygų įskaitant ir neteisėtus atsakovo veiksmus, įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tiesioginę gaisro priežastį, taip pat neteisėtus atsakovės veiksmus bei jų priežastinį ryšį su žalą sąlygojusiu gaisru. Iš aukščiau paminėtų rašytinių įrodymų matyti, jog gaisro tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, sąlygojusių ar bent galėjusių sąlygoti gaisrą, t. y. atviros ugnies šaltinio, savaiminio degių medžiagų užsiliepsnojimo dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio, gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų.

Atsakovė UAB „Impus LTU“ buvo pavedusi vykdyti nuomojamų patalpų ir jose esančios inžinerinės bei kitos įrangos priežiūrą UAB „City Service Engineering“, kuri teisės aktų nustatytais terminais vykdė pastato ir inžinerinės sistemos, įskaitant pirtis bei juose esančią įrangos periodinius patikrinimus, ką patvirtina sutarties (e.b.l. 162-169, tomas 1) ir pastato Baseino įrangos priežiūros ir profilaktinių patikrinimų darbų registracijos žurnalo kopija (e.b.l. 171-186, tomas 1). Iš įrašų minėtame žurnale matyti, kad ledo generatorius, dėl kurio, remiantis Specialisto išvada, avarinio darbo režimo galimai kilo gaisras, buvo reguliariai tikrinamas (2017 m. lapkričio 20 d., 2018 m. sausio 25 d., 2018 m. balandžio 10 d. įrašai), taip pat buvo patikrintas prie gaisrą 2019 m. lapkričio 10 d. ir atliktas įrašas, jog ledo generatorius veikia tvarkingai. Atsakovės pateiktus įrodymus apie tinkamą ledo generatoriaus būklę prieš gaisrą paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė.

Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakomybę be kaltės tiek dėl to, kad apdrausto turto valdytojas ir nuostolius patyręs asmuo sutampa, tiek dėl to, jog ieškovas neįrodė, jog žalos priežastimi būtų buvę atsakovės valdomų konstrukcijų ar įrenginių trūkumai. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie būtų sąlygoję ar bent galėjo sąlygoti gaisrą, taip pat asmens, kurio naudai buvo išmokėta prašoma priteisti draudimo išmoka, turtinio intereso pažeidimo (žalos). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas neįrodė būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmetamas.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Impuls LTU“ 2873,75 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus, septyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.