Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-820-790/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-04
Bylos Nr.: e2-820-790/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00200-2025-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Bajoras
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas: uždaros akcinės bendrovės „Raguvilė“

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.3.2.3Atskirojo skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas

Civilinės bylos Nr. e2-820-790/2025 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00200-2025-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3; 3.3.2.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 4 d.

VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždaros akcinės bendrovės „Raguvilė“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Raguvilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti ir pripažinti negaliojančiu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. birželio 16 d. rašte nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo bei pirkimo sutarties su laimėtoju sudarymo viešajame pirkime „Klaipėdos miesto pietinės dalies bendrojo naudojimo teritorijų (šaligatvių, autobusų sustojimo aikštelių, aikščių, skverų ir kt.) sanitarinio tvarkymo paslaugos“ (pirkimo Nr. 1833131) (toliau – Pirkimas).

2. Ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sustabdyti Pirkimo procedūras, uždrausti sudaryti Pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Ieškovė nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja visos sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovės UAB „Raguvilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – įpareigojo atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sustabdyti Pirkimo procedūras iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, teismui yra pateikti įrodymai, teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, t. y. ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Teismo vertinimu, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Pirkimo procedūrų sustabdymas, o jeigu sutartis jau pasirašyta, jos vykdymo sustabdymas – atitinka visas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 423⁷ straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, t. y. tokios priemonės yra proporcingos bei atitinka ekonomiškumo ir efektyvumo kriterijus.

5. Teismas padarė išvadą, kad, nepritaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį bei pradėjus ją vykdyti, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas arba iš esmės pasunkėti.

6. Teismas pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra patikimų duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikšmingai pažeistų viešąjį interesą, padarytų daugiau žalos teisės saugomoms vertybėms, nei jų netaikymas. Teismo įsitikinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, kad šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį iš esmės pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta nepranešus apie tokio prašymo pateikimą atsakovei, dėl to atsakovė neturėjo galimybės pateikti teismui reikšmingų duomenų, susijusių su apskųstoje nutartyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Jei teismas būtų žinojęs visas su vykdomu Pirkimu susijusias aplinkybes, jis nebūtų taikęs laikinųjų apsaugos priemonių.

7.2. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad perkančioji organizacija ir UAB „Raguvilė“ 2024 m. liepos 3 d. sudarė sutartį Nr. J9-1627 (toliau – Sutartis) dėl Klaipėdos miesto bendrojo naudojimo teritorijų (šaligatvių, autobusų sustojimo aikštelių, aikščių, skverų ir kt.) sanitarinio tvarkymo paslaugų vasaros ir žiemos sezonais bei šventinių renginių metu. Pagal Sutarties sąlygas paslaugos turi būti teikiamos 36 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos pagal techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Ieškovės teigimu, numatytos paslaugos turėtų būti teikiamos trejus metus, t. y. iki 2027 m. liepos mėnesio. Tai reiškia, kad nėra būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nes, atsižvelgiant į įstatymų nustatytus bylos nagrinėjimo terminus, byla bus išnagrinėta greičiau, nei pasibaigs Sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės.

7.3. Teismas nepagrįstai įvertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia viešojo intereso. Atsakovė pastebi, kad ieškovė nenurodė, o teismas neįvertino Pirkimo sąlygose nurodytos informacijos apie tai, jog ieškovė netinkamai vykdo Klaipėdos miesto pietinės dalies tvarkymą. Kaip matyti iš Pirkimo sąlygų turinio, Pirkimas vykdomas todėl, kad Klaipėdos miesto pietinės dalies bendrojo naudojimo teritorijų (šaligatvių, autobusų sustojimo aikštelių, aikščių, skverų ir kt.) sanitarinio tvarkymo paslaugos yra teikiamos netinkamai. Dėl to, atsakovės tvirtinimu, egzistuoja poreikis Pirkimą vykdyti skubiai. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones Pirkimo sutarties sudarymas nusikels, o dėl to Klaipėdos miesto pietinės dalies teritorijoje gyvenantys asmenys turės ir toliau gauti netinkamos kokybės paslaugas. Atsakovė pažymi, kad perkamos paslaugos yra pirmo būtinumo, kadangi susijusios ir su visuomenės saugumu, ir su bendro naudojimo erdvių higiena, ir su susisiekimo infrastruktūros naudojimo galimybėmis.

Atsiliepimas

8. Ieškovė UAB ,,Raguvilė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos atsikirtimus:

8.1. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad Pirkimo laimėtojas trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ pradės teikti paslaugas tik nuo 2027 m. liepos mėnesio. Tai patvirtina ir viešai skelbiama informacija, kad šiuo metu sudarytos Sutarties galiojimo terminas yra iki 2027 m. liepos mėnesio. Ieškovė pažymi, kad tokie perkančiosios organizacijos teiginiai tik patvirtina, jog nagrinėjamu atveju nėra skubos sudaryti Pirkimo sutartį. Tai reiškia, kad jokių kliūčių byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.

Šalies argumentai

8.2. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, teigianti apie netinkamai vykdomą Klaipėdos miesto pietinės dalies tvarkymą pagal galiojančią Sutartį, kaip tokios aplinkybės įrodymą pateikia tik nuorodą į Pirkimo sąlygų 14 punktą. Tačiau Pirkimo sąlygas parengė ir paskelbė pati atsakovė, be to, Pirkimo sąlygos buvo paskelbtos 2025 m. kovo 25 d., t. y. atskirojo skundo pateikimo momentu praėjo jau beveik pusė metų nuo Pirkimo sąlygų paskelbimo. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė jokių papildomų Klaipėdos miesto pietinės dalies netinkamo tvarkymo įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovės teiginius apie tai, jog Pirkimo sąlygų paskelbimo metu bei atskirojo skundo padavimo metu Sutartis buvo ir (ar) yra vykdoma netinkamai.

8.3. Pagal šiuo metu galiojančios Sutarties sąlygas paslaugų gavėjas įsipareigoja įvertinti suteiktas paslaugas ir pranešti paslaugų teikėjui apie paslaugos priėmimą arba atsisakymą priimti, arba reikalavimą ištaisyti trūkumus. Ieškovė, kaip šiuo metu galiojančios Sutarties kontrahentė (paslaugų teikėja), nėra gavusi iš perkančiosios organizacijos jokių pretenzijų, pastabų ar nuobaudų, numatytų Sutartyje, dėl teikiamų paslaugų nuo pat Pirkimo paskelbimo dienos iki šiol.

8.4. Ieškovė teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kadangi, jeigu teismas priimtų ieškovui palankų teismo sprendimą, šalys būtų grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį. Sudarius Pirkimo sutartį, šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią taptų neįmanomas, kadangi ieškovė prarastų teisę sudaryti Pirkimo sutartį, nes po sutarties sudarymo nėra įmanoma sugrįžti į ankstesnę Pirkimo procedūrų stadiją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pateikė naujus įrodymus – išrašą iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS), Sutartį, dienraščio „Vakarų ekspresas“ publikacijas, duomenis apie atsiskaitymų tarp UAB „Raguvilė“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pagal Sutartį vykdymą.

11. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12. Ieškovės pateikti nauji įrodymai yra susiję su siekiu atsikirsti į atsakovės atskirajame skunde dėstomus argumentus dėl galimo netinkamo Sutarties vykdymo. Tokius argumentus atsakovė nurodė tik atskirajame skunde, kadangi apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pirmosios instancijos teismas jos neinformavo. Taigi, ieškovė objektyviai neturėjo galimybės ir poreikio šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, o ši būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme. Naujai teikiami įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių ir įvertinęs, kad šiuo atveju naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl rizikos teismo sprendimo įvykdymo galimybėms netaikius laikinųjų apsaugos priemonių

13. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

14. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

15. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas. Atsakovė atskirajame skunde nekvestionuoja ieškinio preliminaraus pagrįstumo, dėl to apeliacinės instancijos teismas nevertina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą.

16. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovė teigia, kad pagal sudarytą Sutartį Pirkimu siekiamos įsigyti paslaugos turėtų būti teikiamos iki 2027 m. liepos mėnesio, o tai reiškia, jog nėra būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nes, atsižvelgiant į įstatymų nustatytus bylos nagrinėjimo terminus, byla bus išnagrinėta greičiau, nei pasibaigs Sutartis.

17. Nustatyta, kad pagal tarp ieškovės ir atsakovės 2024 m. liepos 3 d. sudarytą Sutartį ieškovė teikia Klaipėdos miesto pietinės dalies bendrojo naudojimo teritorijų (šaligatvių, autobusų sustojimo aikštelių, aikščių, skverų ir kt.) sanitarinio tvarkymo paslaugas vasaros ir žiemos sezonais bei šventinių renginių metu. Sutarties 4 punkte numatyta, kad paslaugos turi būti teikiamos 36 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. CVP IS skelbiama, kad Sutartis galioja iki 2027 m. liepos 17 d.

18. Iš Pirkimo sąlygų 11 punkto matyti, kad Pirkimo objektas – identiškos paslaugos, kurias šiuo metu ieškovė teikia pagal Sutartį, t. y. Pirkimu atsakovė siekia įsigyti Klaipėdos miesto pietinės dalies bendrojo naudojimo teritorijų (šaligatvių, autobusų sustojimo aikštelių, aikščių, skverų ir kt.) sanitarinio tvarkymo paslaugas. Pirkimo sąlygų 14 punkte išdėstytame pagrindime dėl Pirkimo objekto neskaidymo nurodyta, kad Klaipėdos miesto bendrojo naudojimo teritorijų (šaligatvių, autobusų sustojimo aikštelių, aikščių, skverų ir kt.) sanitarinio tvarkymo paslaugų pirkimas vykdytas 2024 m., kuris buvo skaidytas į 2 atskiras pirkimo dalis (pietinė ir šiaurinė miesto dalis). Dėl netinkamai vykdomų paslaugų nuspręsta Klaipėdos miesto pietinės dalies bendrojo naudojimo teritorijų (šaligatvių, autobusų sustojimo aikštelių, aikščių, skverų ir kt.) sanitarinio tvarkymo paslaugas įsigyti vykdant naują pirkimą.

19. Nustatyta, kad atsakovė vykdė naujo Pirkimo procedūras ir byloje ginčijamu 2025 m. birželio 16 d. spendimu nustatė pasiūlymų eilę, paskelbė Pirkimo laimėtoją bei priėmė sprendimą sudaryti Pirkimo sutartį su laimėtoju.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 8 dalį pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau, negu pasibaigė atidėjimo terminas. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu byloje nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė turėtų nedelsdama siūlyti sudaryti Pirkimo sutartį laimėjusiam tiekėjui ir Pirkimo sutartis būtų sudaryta iki šios bylos išnagrinėjimo. Nors atsakovė atskirajame skunde teigia, kad kadangi pagal ankstesnę Sutartį paslaugos turėtų būti teikiamos iki 2027 m. liepos mėnesio, todėl Pirkimo laimėtojas paslaugas pradėtų teikti nuo 2027 m. liepos mėnesio, tačiau toks teiginys kelia abejones. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sudarius Pirkimo sutartį atsakovei nebūtų teisinių kliūčių teikti užsakymus paslaugoms pagal naujai sudarytą Pirkimo sutartį, nežiūrint į tai, kad dviejų pirkimo sutarčių dėl to paties pirkimo objekto koegzistavimas nėra suderinamas su viešųjų pirkimų principais. Kita vertus, kadangi atsakovė Pirkimo sąlygų 14 punkte nurodo, kad šiuo metu galiojanti Sutartis, sudaryta su ieškove, vykdoma netinkamai, ir būtent dėl to paskelbtas naujas Pirkimas, galima situacija, jog atsakovė šiuo metu galiojančią Sutartį nutrauks (nors tokių duomenų į nagrinėjamą bylą nepateikta). Taigi, egzistuoja galimybė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių Pirkimo sutartis ne tik būtų sudaryta, bet ir vykdoma.

21. Pažymima, kad ieškovė byloje gina savo interesą sudaryti Pirkimo sutartį. Tačiau tuo atveju, jeigu ieškovės reikalavimai būtų patenkinti, o laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, Pirkimo sutartis ne tik būtų sudaryta, bet ir vykdoma, todėl atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl Pirkimo sutarties galiojimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei ir pan., todėl ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių įtakos viešajam interesui

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę.

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo viešųjų pirkimų ginčų praktiką viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Taigi, viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori (iš pat pradžių) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

24. Šiuo atveju Pirkimo procedūros buvo vykdomos siekiant sudaryti Pirkimo sutartį dėl Klaipėdos miesto pietinės dalies bendrojo naudojimo teritorijų (šaligatvių, autobusų sustojimo aikštelių, aikščių, skverų ir kt.) sanitarinio tvarkymo paslaugų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės teiginiu, kad šios paslaugos svarbios viešajam interesui interesą, kadangi jos susijusios ir su visuomenės saugumu, ir su bendro naudojimo erdvių higiena, ir su susisiekimo infrastruktūros naudojimo galimybėmis. Tačiau šiuo metu tokių paslaugų teikimas yra užtikrintas pagal Sutartį. Nors atsakovė atskirajame skunde remiasi nuoroda į Pirkimo sąlygų 14 punktą, kuriame teigiama, kad Klaipėdos miesto pietinės dalies bendrojo naudojimo teritorijų (šaligatvių, autobusų sustojimo aikštelių, aikščių, skverų ir kt.) sanitarinio tvarkymo paslaugos teikiamos netinkamai, tačiau į bylą duomenys apie ketinimą nutraukti šiuo metu galiojančią Sutartį nepateikti, nedetalizuota, kaip pasireiškia atsakovės nurodomas netinkamas paslaugų teikimas, nėra aišku, ar netinkamas paslaugų teikimas yra tokio pobūdžio, jog kyla grėsmė visiškai nepatenkinti visuomenės interesų ir pažeisti viešąjį interesą. Ieškovė teisingai pažymi, kad Pirkimo sąlygos, kuriose teigiama apie netinkamą paslaugų vykdymą, buvo paskelbtos 2025 m. kovo mėnesį, todėl šiuo metu situacija gali būti pasikeitusi. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis, kad atsakovė vykdo atsiskaitymus pagal Sutartį. Taigi, į bylą nepateikta duomenų, kad visuomenės interesai visiškai nepatenkinami.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką pagrindai sprendimui ginti viešąjį interesą, kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu, turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai, atsakovės atskirajame skunde išdėstytus argumentus vertina kaip nepakankamus laikinųjų apsaugos priemonių netaikymui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti ar pakeisti. Atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Bajoras