Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-01-31 · Civilinė byla Nr. e2A-77-357/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-31
Bylos Nr.
e2A-77-357/2022
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00926-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
S. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-75-357/2022Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00926-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 242,91 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 218,61 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

2. Atsakovė S. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės S. B. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 242,91 Eur nuomos mokesčio, 21,86 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 264,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 78,66 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nurodė, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės visą nesumokėtą nuomos mokestį, o atsakovė šio reikalavimo neginčijo, atsiliepimo nepateikė, formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl 242,91 Eur nuomos mokesčio priteisimo yra pagrįstas. Įvertinęs tai, jog nagrinėjamu atveju buvo sudaryta vartojimo sutartis, teismas sprendė, jog sutartyje nurodyti 0,5 procentų dydžio delspingiai yra per dideli, nustato neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę, nes išnuomoto turto vertė – 235 Eur. Dėl šių aplinkybių sutarties nuostatą dėl 0,5 procentų dydžio delspinigių taikymo pripažino nesąžininga ir netaikytina. Įvertinęs tai, jog ieškovė vis tik turi teisę į netesybas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju kaip orientacinis vertinimo kriterijus pritaikytinas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytas delspinigių dydis (0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 21,86 Eur dydžio delspinigius (242,91 Eur x 0,05 proc. x 180 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 57 procentai ieškinio reikalavimų), teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą, priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės S. B. 218,61 Eur delspinigių, 138,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Prašo apeliantės naudai priteisti 17,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos LR VKĮ normos. Apeliantės ir atsakovės sudarytoje nuomos sutartyje nėra numatytos nuomotojo pareigos išsipirkti daiktą, jam suteikiama tokia teisė.

5.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą.

5.3. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams.

5.4. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.

6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė S. B. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

8. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 218,61 Eur delspinigius, pagrįstumo ir teisėtumo.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės nuomotojos UAB „Be kredito“ ir atsakovės S. B. 2020 m. kovo 19 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Telefonas (duomenys neskelbtini), turto vertė – 235 Eur, mokėjimai numatyti 12 mėnesių laikotarpiui, atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį po 26,99 Eur. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl Sutartis buvo nutraukta. 2020 m. liepos 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Atsakovė viso nuomos mokesčio nesumokėjo, daikto negrąžino, todėl skola ieškovei susidarė 242,91 Eur.

Dėl delspinigių priteisimo

10. Apeliantė UAB „Legal Balance“ nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas apeliantės reikalavimas dėl 218,61 Eur delspinigių priteisimo. Apeliantė nurodo, kad teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.

11. Sutarties specialiosiose sąlygose yra nustatyta atsakovės pareiga mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo diena nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Minėtos nuostatos pagrindu apeliantė byloje prašo priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos už 180 dienų, t. y. 218,61 Eur.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta vartojimo sutartis, sprendė, jog sutartyje nurodyti 0,5 procentų dydžio delspingiai yra per dideli, nustato neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę, nes išnuomoto turto vertė - 235 Eur. Sutarties nuostatą dėl 0,5 procentų dydžio delspinigių taikymo teismas pripažino nesąžininga ir jos netaikė. Kaip orientacinį vertinimo kriterijų teismas pritaikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą delspinigių dydį (0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną). Ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 21,86 Eur dydžio delspinigius (242,91 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).

13. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra taikomos VKĮ nuostatos (nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto), o jos yra laikomos tik orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį. Dėl to, apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju VKĮ nuostatos taikytos nepagrįstai, yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog skundžiamame teismo sprendime už akių nėra nurodyta, kad teismas netesybų mažinimui taiko VKĮ nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra VKĮ. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas turi pagrindą vertinti VKĮ nuostatas, kaip reglamentuojančias panašius teisinius santykius, pagal įstatymo analogiją, ribojant šalių sutarties laisvės principą ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktriną, vertinant priteistinų delspinigių dydį iš vartotojo.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus, dėl to konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas delspinigių dydį pagrįstai sumažino iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.

18. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną) yra teisiškai pagrįstas, nes, prašomi priteisti delspinigiai yra beveik lygūs priteisiamam įsiskolinimui, kas akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų, kai viena iš ginčo šalių yra vartotojas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 21,86 Eur delspinigiai, paliktina nepakeista.

Dėl kitų skundo argumentų

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo perskirstyti ir pirmosios instancijos teisme paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė