Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lapsta“ nemokumo administratoriaus Gintaro Žičkaus pareiškimą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lapsta“ bankrotą tyčiniu, atsakovai – A. G., V. P., T. O., A. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Lapsta“ nemokumo administratorius prašo pripažinti BUAB „Lapsta“ bankrotą tyčiniu, nustatyti, kad atsakingais dėl BUAB „Lapsta“ tyčinio bankroto asmenys yra A. G., V. P., T. O. ir A. Ž. Taip pat prašo apriboti A. G. ir V. P. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

2. Prašymas grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Nurodė, kad A. Ž. atliko šiuos veiksmus: neturėdamas teisės ir pareigos UAB „Lapsta“ vardu 2019 m. lapkričio 7 d. priėmė 80 000,00 Eur sumą iš UAB „HAEC“ ir jos neperdavė UAB „Lapsta“. Šiais veiksmais A. Ž. paz?eidė CK 6.237 straipsnio 1 dalies nuostatą. Nurodytais veiksmais, A. Ž., kartu su kitais atsakingais asmenimis prisidėjo prie bendrovės nemokumo sukėlimo ir tolesnio jos ekonominės padėties bloginimo.

2.2. A. G. atliko šiuos veiksmus: faktiškai nevadovavo UAB „Lapsta“, nevykdė vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui Akciniu? bendroviu? įstatyme (toliau – ABĮ), Civiliniame kodekse (toliau – CK), JANĮ nustatytu? pareigu?: ABĮ 37 straipsnio 7 dalis (pareiga vadovautis įstatymais), 12 dalies 1 punktas (organizuoti veiklą), 2 punktas (sudaryti metiniu? ataskaitu? rinkinį), 10 punktas (teikti duomenis Juridiniu? asmenu? registrui), CK 2.87 straipsnio 1 dalis (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitu? juridinio asmens organu? nariu? atz?vilgiu turi veikti sąz?iningai ir protingai), JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu? reikalavimu?. Nurodytais veiksmais, A. G., kartu su kitais atsakingais asmenimis prisidėjo prie bendrovės nemokumo sukėlimo ir tolesnio jos ekonominės padėties bloginimo.

2.3. V. P. atliko šiuos veiksmus: sudarė transporto priemoniu? nuomos sutartis, sudarė finansinio lizingo sutartį, t. y. prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kuriu? nevykdė, prarado 5 transporto priemones. 2019 m. gruodžio 19 d. neatskaitingam ir neatsakingam asmeniui suteikė įgaliojimus, leidžiančius įgaliotiniui priimti reikšmingus bei esminius sprendimus, suteikė teisę perįgalioti, grynino UAB „Lapsta“ pinigines lėšas ir jas naudojo savo interesais. Vadovavimo laikotarpiu 2019 m. birželio 19 d. – 2020 m. balandžio 5 d. neuz?tikrino, kad iš kontrahentu? (UAB „HAEC, UAB „Dengsta“, UAB „Lutora“, UAB „Senatus LT“) gaunamos piniginės lėšos, iš viso 639 460,66 Eur būtu? priimamos į bendrovės kasą ar sąskaitas bankuose ir jomis būtu? atsiskaitoma su kreditoriais. Nurodytos pinigu? sumos neatskaitingu? asmenu? buvo gautos grynaisiais. Be to, laikotarpiu 2019 m. rugsėjo 18 d. – 2019 m. lapkričio 4 d. pervesdamas 26 700,00 Eur sumą į UAB „Pator“, neįsigyjant jokiu? prekiu? ar paslaugu?, o paskolos neuz?tikrindamas jokiomis uz?tikrinimo priemonėmis, iš esmės šią sumą iššvaistė. Šiais veiksmais V. P. sudarė sąlygas prarasti didelės vertės bendrovės turtą ir nevykdė vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui CK 2.87 straipsnio 1 dalis (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitu? juridinio asmens organu? nariu? atz?vilgiu turi veikti sąz?iningai ir protingai), 3 dalis (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams). Be abejonės, šiais veiksmais paz?eidz?iami ir specialieji teisės aktai, kuriuose išdėstytos atitinkamos taisyklės. Iš esmės V. P. nevykdė fiduciariniu? pareigu?. Nurodytais veiksmais, V. P., kartu su kitais atsakingais asmenimis prisidėjo prie bendrovės nemokumo sukėlimo ir tolesnio jos ekonominės padėties bloginimo.

Dėl BUAB „Lapsta“ tyčinio bankroto vertinimo

9. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Vadinasi, tyčinio bankroto bylose taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32–33 punktai, 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 51 punktas).

10. Nemokumo administratoriaus prašymas dėl bendrovės pripažinimo tyčiniu grindžiamas aplinkybėmis, kad bendrovės nemokumas kilo dėl A. G., V. P., T. O. ir A. Ž. sąmoningai blogo įmonės valdymo, prisidėjimo prie bendrovės nemokumo sukėlimo ir tolesnio jos ekonominės padėties bloginimo. Nemokumo administratorius nurodo, kad dėl tyčinio bankroto atsakingi asmenys veiksmus, privedusius UAB „Lapsta“ prie bankroto, atliko tiek galiojant ĮBĮ, tiek galiojant JANĮ, todėl nagrinėjamuoju atveju taikytinas tiek ĮBĮ, tiek JANĮ numatytas teisinis reguliavimas.

14. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Dėl įmonės nemokumo momento nustatymo

16. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki.

17. Nemokumo administratorius nurodo, kad UAB „Lapsta“ kreditoriu? reikalavimu? susidarymo momento tiksliai nustatyti nėra galimybės dėl netvarkytos apskaitos ir neperduotu? dokumentu?, tačiau bendrovės ekonominės būklės tendencingas blogėjimas prasidėjo 2019 m. birz?elio mėnesį.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Lapsta“ bankroto byla iškelta 2021 m. vasario 18 d. Nutartyje, kuria iškelta bankroto byla, nustatyta, jog paskutinį kartą Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenis ji buvo pateikusi 2019 metais. Pagal paskutinius registrui teiktus dokumentus (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą), bendrovė turėjo turto 341 362 Eur sumai (trumpalaikis turtas), o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 33 562 Eur. Iš 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitos, matyti, jog atsakovė ataskaitiniu laikotarpiu patyrė 163 676 Eur pelną. Taip pat nustatyta, kad UAB „Lapsta“ nevykdė prievolių mokėti mokesčius valstybinėms įstaigoms, t. y. iš bankroto byloje pateiktų Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. sausio 12 d. duomenų, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 341 665,35 Eur. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, o laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą buvo išieškota tik 20,80 Eur.

20. Vertinant šiuos aukščiau nurodytus duomenis, sutiktina su pareiškėju, kad bendrovės finansinės būklės blogėjimas galimai prasidėjo nuo 2019 m. birz?elio mėnesio.

Dėl V. P. veiksmų

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. UAB „Lapsta“ vadovu buvo V. P.

Motyvuojamoji dalis

24. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Šiauliu? apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-129-1031/2022) ir Šiauliu? apygardos teismas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2A-487-856/2022) nustatė, kad 2020 m. vasario 21 ir 28 dienomis pardavėjas UAB „Lapsta“ pirkėjui UAB „Lutora“ pardavė statybinį vagonėlį, metalo gaminius, priešgaisrinius daz?us uz? bendrą 21 235,50 Eur sumą. Tiek sąskaitose, tiek pinigu? priėmimo kvituose uz? UAB „Lapsta“ pasirašė T. O. arba T. O. UAB „Lapsta“ atstovas T. O. šiu? sandoriu? sudarymo metu veikė pagal 2019 m. gruodz?io 19 d. įgaliojimą ir 2019 m. gruodz?io 20 d. perįgaliojimą. Pirmosios instancijos teismas paz?ymėjo, kad byloje nenustatyta, jog T. O. kada nors būtu? buvęs bendrovės darbuotoju, taip pat nenustatyta, kad T. O. kada nors būtu? buvęs bendrovės vadovu, jos dalyviu ar turėtu? kokį nors išviešintą įgalinimą veikti kaip bendrovės atstovas santykyje su kitais asmenimis. Taip pat nustatyta, kad UAB „Lapsta“ vadovas V. P. įgaliojimu suteikė teisę A. G. UAB „Lapsta“ vardu ir jos interesais atlikti visus veiksmus, susijusius su įgaliotojo įgyvendinimu, o taip pat suteikė teisę perįgalioti kitą asmenį sutarčių pasirašymui, pinigų mokėjimui-gavimui. Tačiau teismai sprendimuose pažymėjo, jog nėra jokio pagrindo A. G. laikyti asmeniu, turinčiu teisę išduoti prokūrą. Be to, byloje nėra jokiu? duomenu?, kad perįgaliojimas, kuriam taikomi prokūros reikalavimai, būtu? tinkamai išviešintas ir įregistruotas.

25. Taip pat Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-466-601/2022 buvo konstatuota, kad parašai ant visu? pinigu? priėmimo kvitu? yra labai panašūs (net vizualiai galima matyti, jog jie yra to paties asmens), o sulyginus juos su byloje esančiuose dokumentuose T. O. parašais (migracijos departamento pateiktu T. O. prašymu išduoti asmens tapatybės kortelę; prie dubliko pridėti T. O. pasirašyti pinigu? priėmimo kvitai LAPP Nr. 0221 ir Nr. 0228) bei įvertinus liudytojo V. P. parodymus (nurodė, kad tai T. O. parašai), todėl sprendė, kad atsakovės pateiktuose pinigu? priėmimo kvituose yra T. O. parašai.

26. Teismo vertinimu, šios teismų nustatytos ir konstatuotos aplinkybės patvirtina nemokumo administratoriaus teiginius, jog V. P. UAB „Lapsta“ vadovavimo laikotarpiu suteikė įgaliojimus neatskaitingam ir neatsakingam asmeniui, leidžiančius įgaliotiniui priimti reikšmingus bei esminius sprendimus. Taip pat minėti sprendimai patvirtina, kad minėti neatskaitingi asmenys iš bendrovės kontrahentų gavo pinigines lėšas grynaisiais, kurios nebuvo priimamos į bendrovės kasą ar sąskaitas bankuose, tokiu būdu V. P. savo vadovavimo laikotarpiu neužtikrino, kad bendrovei priklausančios piniginės lėšos būtų grąžintos į bendrovės sąskaitą ir jomis būtu? atsiskaitoma su kreditoriais.

27. Nemokumo administratorius taip pat nurodo, kad V. P. vadovavimo laikotarpiu sudarė transporto priemoniu? nuomos sutartis, sudarė finansinio lizingo sutartį, t. y. prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kuriu? nevykdė bei prarado transporto priemones. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti kreditoriaus UAB „Transporto valdymas“ prašymai dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo (patikslinimo) ir prie jų pridėti duomenys. Nustatyta, kad V. P. 2019 m. rugpjūčio 17 d. su minėtu kreditoriumi UAB „Lapsta“ vardu sudarė transporto priemoniu? nuomos sutartis, kuriu? pagrindu UAB „Lapsta“ vardu išsinuomojo transporto priemones: Škoda Superb (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Škoda Fabia (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Škoda Fabia (valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo šias transporto priemones grąz?inti. Išsinuomotos transporto priemonės UAB „Transporto valdymas“ grąz?intos nebuvo, uz? nuomos paslaugas atsiskaityta nebuvo. Taip pat iš kreditoriaus SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas pateikto kreditorinio reikalavimo nustatyta, kad UAB „Lapsta“ direktorius V. P. 2019 m. rugpjūčio 16 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį su minėtu kreditoriumi ir jos pagrindu finansavosi 3 nauju? transporto priemoniu? VW Tiguan įsigijimą iš pardavėjo UAB „Autojuta“. Administratoriui transporto priemonės perduotos nebuvo, ju? buvimo vieta nėra z?inoma, finansinio lizingo sutartis vykdoma nebuvo.

28. Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą į nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl UAB „Lapsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašo atmesti reikalavimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodo, kad tapus UAB „Lapsta“ direktoriumi susirgo atsakovo žmona K. P. Dėl nuolatinio besitęsiančio net nuo 2018 metų karščiavimo, 2019 m. gruodį jai buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas, taip pat peties atrofija, dėl kurios ji negalėjo valdyti rankos. Dėl to atsakovas nuo 2019 metų rugsėjo nuolatos turėjo rūpintis žmona ir mažamečiais vaikais. Atsakovas pažymėjo, kad šios priežastys nulėmė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. buvo išduotas įgaliojimas atsakovui A. G., kad būtų paskirtas asmuo, galintis rūpintis įmone. Tačiau, teismo vertinimu, šios atsakovo nurodomos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertinamos kritiškai, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų (pavyzdžiui, ligos išrašų, medicininių pažymų ar kt.), patvirtinančių nurodytas aplinkybes.

29. Taip pat atsakovas nurodo, kad jis tik atsitiktinai sužinojo, kad be jo žinios yra sudarinėjamos jo vardu sutartys, kurias pasirašo atsakovas T. O., perkamos prekės. Dėl to atsakovas nedelsiant parašė pareiškimą į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareiškimą nusiuntė elektroniniu paštu. Atkreipė dėmesį, kad dėl nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbto karantino tiesiogiai kontaktuoti su pareigūnais nebuvo galimybės. Šių nurodytų aplinkybių atsakovas taip pat neįrodė. Pažymėtina, kad kartu su atsiliepimu pateikti duomenys apie pranešimo išsiuntimą FNTT nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių, kadangi byloje nepateiktas pranešimo turinys, taip pat atsakovas nenurodo tolimesnių aplinkybių ir nepateikė kitų įrodymų, iš kurių būtų matyti ar pagal minėtą pareiškimą buvo pradėtas tyrimas T. O. atžvilgiu. Todėl teismas atsakovo nurodytas aplinkybes vertina kritiškai.

30. Be to, atsakovo V. P. veiksmai, kurie sąlygojo UAB „Lapsta“ bankrotą yra konstatuoti ir kitais teismų priimtais procesiniais sprendimais. Pavyzdžiui, Šiauliu? apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-10466-772-2021 buvo patvirtinta V. P. ir UAB „Lapsta“ sudaryta taikos sutartis, kuria V. P. įsipareigojo sumokėti 2 950 Eur skolą, kurią V. P. išgrynino iš UAB „Lapsta“ sąskaitos laikotarpiu 2019 m. rugpjūčio 7 d. – 2019 m. rugpjūčio 29 d. Taip pat Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. eL2-11222-955/2021 nutarta UAB „Lapsta“ iš UAB „Pator“ išieškoti 26 700,00 Eur skolą ir 6 procentu? metines palūkanas uz? priteistą sumą (26 700,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. balandz?io 13 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Nurodyta skola susidarė laikotarpiu 2019 m. rugsėjo 18 d. – 2019 m. lapkričio 4 d. (atsakovo V. P. vadovavimo laikotarpiu) pervedant įvairias sumas iš UAB „Lapsta“ sąskaitos į UAB „Pator“ sąskaitą. Tokiu būdu V. P. pervesdamas 26 700,00 Eur sumą į UAB „Pator“, neįsigyjant jokiu? prekiu? ar paslaugu?, o paskolos neuz?tikrindamas jokiomis uz?tikrinimo priemonėmis, iš esmės sudarė sąlygas prarasti didelės vertės bendrovės turtą.

31. Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina su nemokumo administratoriumi, kad buvęs UAB „Lapsta“ vadovas V. P. savo veiksmais sudarė sąlygas prarasti didelės vertės bendrovės turtą ir nevykdė vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui įstatymuose nustatytų pareigų, tokiu būdu jis prisidėjo prie bendrovės nemokumo sukėlimo ir tolesnio jos ekonominės padėties bloginimo. Atitinkamai laikytina, kad V. P. yra atsakingas už UAB „Lapsta“ tyčinio bankroto sukėlimą.

Dėl A. G. veiksmų

32. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Lapsta“ vadovu buvo A. G.

33. Nemokumo administratorius nurodo, kad A. G. atliko šiuos veiksmus: faktiškai nevadovavo UAB „Lapsta“, nevykdė vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui įstatymuose nustatytų reikalavimu?. Nurodė, kad nemokumo administratoriui nėra z?inoma A. G. veikla, išskyrus tai, kad jis 2019 m. gruodžio 20 d. išdavė perįgaliojimą T. O. Taip pat nurodė, kad A. G. nėra perdavęs administratoriui bendrovės dokumentu? ir turto, nėra sudaręs ir Juridiniu? asmenu? registrui nėra pateikęs finansiniu? ataskaitu? rinkiniu?.

34. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. G. vieninteliu akcininku ir UAB „Lapsta“ vadovu tapo tik 2020 m. gegužės 11 d., tuo tarpu 2019 m. gruodžio 20 d., t. y. kuomet A. G. išdavė perįgaliojimą T. O., įmonei vadovavo V. P. Kaip nustatyta, būtent V. P. (tuometinis UAB „Lapsta“ vadovas) 2019 m. gruodžio 19 d. įgaliojimu suteikė teisę A. G. priimti sprendimus santykiuose su trečiaisiais asmenimis, įskaitant perįgaliojimo teisę. Perįgaliojimo teisė buvo realizuota A. G. išduodant 2019 m. gruodžio 20 d. įgaliojimą T. O., kuriuo T. O. suteikiama dalis įgaliojime nurodytu? teisiu?. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, kad A. G. pasinaudodamas jam suteikta perįgaliojimo teise, prisidėjo prie įmonės bankroto sukėlimo. Kaip minėta būtent V. P. UAB „Lapsta“ vadovavimo laikotarpiu suteikė įgaliojimus neatskaitingam ir neatsakingam asmeniui, leidžiančius įgaliotiniui priimti reikšmingus bei esminius sprendimus, todėl už nurodytus veiksmus atsakingas V. P., o ne A. G.

35. Teismo vertinimu, nemokumo administratoriaus argumentai, kad A. G., kaip paskutinis įmonės vadovas, nėra perdavęs administratoriui bendrovės dokumentu? ir turto, nėra sudaręs ir Juridiniu? asmenu? registrui nėra pateikęs finansiniu? ataskaitu? rinkiniu?, nėra pakankamas pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

36. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnį įmonėje privalo būti apskaitos politika; joje turi būti nurodomi apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus (šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi tik pagal įstatymų reikalavimus tvarkoma buhalterinė apskaita leidžia nustatyti realią įmonės finansinę padėtį. Teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu, jei juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

37. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

38. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

39. Teismo vertinimu, aptarta teismų praktika iš esmės aktuali ir galiojant JANĮ nustatytam tyčinio bankroto reglamentavimui. Taigi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

40. Iš įstatymų leidėjo teisės normų formuluočių matyti, kad siekiant bankrotą kvalifikuoti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą, apgaulingas ar aplaidus buhalterinės apskaitos vedimas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs ne tik su sąmoningais atsakingo asmens veiksmais, siekiant blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus pažeidžiančių sandorių sudarymo, bet ir su įmonės nemokumu.

41. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad UAB „Lapsta“ nemokumo administratorius iš esmės apsiribojo tik teiginiais, kad bendrovės buvęs vadovas A. G. nevykdė teismo įpareigojimo ir neperdavė bendrovės turto ir dokumentų, taip pat nėra perdavęs nėra sudaręs ir Juridiniu? asmenu? registrui pateikęs finansiniu? ataskaitu? rinkiniu?, tačiau išsamesnių argumentų šiuo aspektu nenurodė. Teismo vertinimu, vien tik fakto dėl dokumentų ir turto neperdavimo ar finansinių atsakaitų Juridinių asmenų registrui nepateikimo konstatavimas, nesant duomenų apie sąmoningą tokį atsakingo asmens (ne)veikimą, neturėtų būti pagrindu bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atitinkamai, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad buvęs UAB „Lapsta“ vadovas A. G. yra atsakingas dėl UAB „Lapsta“ tyčinio bankroto.

Dėl T. O. ir A. Ž. veiksmų

42. Nemokumo administratorius nurodo, kad T. O. be aiškaus teisinio pagrindo priėmė, nebūdamas susijęs su UAB „Lapsta“ darbo santykiais ir neturėdamas tinkamų įgaliojimų sudarė sutartis su UAB „Lapsta“ kontrahentais, priėmė iš jų grynaisiais 559 460,66 Eur. Taip pat nurodo, kad A. Ž. neturėdamas teisės ir pareigos UAB „Lapsta“ vardu 2019 m. lapkričio 7 d. priėmė 80 000,00 Eur sumą iš UAB „HAEC“ ir jos neperdavė UAB „Lapsta“. Šiais veiksmais T. O. ir A. Ž. paz?eidė CK 6.237 straipsnio 1 dalies nuostatą - asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąz?inti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pažymėjo, kad nurodytais veiksmais, T. O. ir A. Ž. prisidėjo prie bendrovės nemokumo sukėlimo ir tolesnio jos ekonominės padėties bloginimo.

43. Narinėjamu atveju pažymėtina, kad bankroto pripažinimas tyčiniu gali sukelti tiesioginę atsakomybę tik tiems asmenims, kurie vadovavo bendrovei (pavyzdžiui, vadovui, akcininkui), kurios bankrotas pripažintas tyčiniu.

44. Iš byloje esančių duomenų ir nemokumo administratoriaus pareiškimo turinio nustatyta, kad tiek T. O., tiek A. Ž. niekada nebuvo UAB „Lapsta“ vadovais ar akcininkais, t. y. nėra duomenų, jog T. O. kada nors būtu? buvęs bendrovės darbuotoju, taip pat nenustatyta, kad T. O. kada nors būtu? buvęs bendrovės vadovu ar jos dalyviu; A. Ž. niekada nebuvo BUAB „Lapsta“ vadovu, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenu? matyti, kad šis asmuo nors BUAB „Lapsta“ ir dirbo, tačiau ėjo tik statybos vadovo pareigas.

45. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nemokumo administratorius pareiškime tokių aplinkybių neįrodinėja, t. y. jog minėti asmenys galėjo būti UAB „Lapsta“ faktiniais vadovais. Todėl, teismo vertinimu, minėti asmenys, kurie nebuvo bendrovės valdymo organais, negali būti atsakingi už tyčinį įmonės bankroto sukėlimą.

46. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas šioje byloje nevertina nemokumo administratoriaus pareiškime nurodytų aplinkybių dėl T. O. ir A. Ž. veiksmų, kuriais, pasak nemokumo administratoriaus, buvo prisidėta prie UAB „Lapsta“ nemokumo sukėlimo ir tolesnio jos ekonominės padėties bloginimo. Remiantis nurodytu, nėra pagrindo pripažinti, kad T. O. ir A. Ž. yra atsakingi dėl tyčinio bankroto bylos iškėlimo UAB „Lapsta“.

Dėl vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo

47. Nemokumo administratorius taip pat prašo nustačius tyčinio UAB „Lapsta“ bankroto faktą, apriboti A. G. ir V. P. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

48. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).

49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje (ši iki 2019-12-31 galiojusio ĮBĮ nuostata turiniu yra beveik identiška šiam ginčui aktualioms JANĮ 13 straipsnio 2 – 3 dalims) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

50. Nagrinėjamu atveju iš nemokumo administratoriaus prašymo turinio matyti, jog prašymas apriboti teisę buvusiems BUAB „Lapsta“ vadovams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu grindžiamas šių asmenų veikimu ar neveikimu, kuris sukėlė tyčinį bankrotą. Pažymėtina, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti pagrindai buvo išnagrinėti sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl sprendžiant klausimą dėl vadovo teisių apribojimo teismas dėl šio pagrindo plačiau nepasisako. Teismui šioje byloje konstatavus, kad buvęs UAB „Lapsta“ vadovas V. P. savo veiksmais prisidėjo prie bendrovės nemokumo sukėlimo ir tolesnio jos ekonominės padėties bloginimo, yra pagrindas remiantis JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu apriboti jo teisę 1 (vienerius) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Tuo tarpu, teismui nenustačius buvusio UAB „Lapsta“ vadovo A. G. tyčinių veiksmų, kurie galėjo sukelti įmonės nemokumą, nemokumo administratoriaus prašymas apriboti buvusio vadovo A. G. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti BUAB „Lapsta“ bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, jog dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo yra V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Apriboti BUAB „Lapsta“ buvusio vadovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę 1 (vienerius) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos kopiją siųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.