Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, teistas užsienio valstybėje – Vokietijoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2024 m. balandžio 22 d., apie 18.57 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, o policijos pareigūnams tikrinimo metu atsisakęs tikrintis neblaivumo požymius bei nustatyti iškvėptame ore esančio etilo alkoholio koncentracijos, vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltina masis S. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis sėdėjo automobilyje ir išgėrė alkoholinių gėrimų. Įvykio metu buvo toje vietoje, kuri nurodyta kaltinime, automobilis nėra jo asmeninis automobilis, jis buvo išnuomotas. Jis (S. K.) važiavo nusipirkti valgyti, nes sugyventinė jo nuo šeštadienio ryto neįleido namo, todėl jis nuo penktadienio iki pirmadienio nakvojo automobilyje. Jam atlyginimą moka pirmadieniais, todėl, gavęs pinigus, jis nuvažiavo nusipirkti pavalgyti, nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) ir išgėrė alkoholio sėdėdamas automobilyje. Mano, kad atvažiavo ten maždaug 18-19 val., atvažiavęs vartojo alkoholį, o tada nuėjo į (duomenys neskelbtini), bet kebabų nepasiėmė, nes atvažiavo policija ir jį išvežė į komisariatą. Gėrimus jis nusipirko prieš tai, o kai gavo pinigus, nuvažiavo nusipirkti pavalgyti. Atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ir tada gėrė. Gėrė „Trejas devynerias“, turėjo 0,5 l ar 0,7 l, jau nemažai laiko praėjo, todėl neatsimena. Neprisimena, kiek išgėrė, gal 200 g, bet prieš tai buvo apie tris dienas nevalgęs, taip pat nedaug gėręs, ir jam mažai alkoholio reikėjo. Jis yra psichologiškai palūžęs, nes kelias dienas gyveno automobilyje. Išgėręs nuėjo užsakyti maisto, (duomenys neskelbtini) užsisakė kebabų ir grįžo į automobilį laukti, tada atsisėdęs į automobilį dar išgėrė, buvo nusilpęs ir nežinojo, ką daryti. Nežino, ką būtų daręs paskui. Jis buvo nesiskutęs, su barzda, nevalgęs, nesiprausęs, atrodė kaip benamis, tą patį sakė ir policijoje. Nežino, ką sakė policijai, kai jie atvažiavo, galvoje jam buvo „rūkas“ ir galvojo, kad jį gali vežti, kur nori, jis buvo nusilpęs ir neturėjo, ką pasakyti policijai, negalėjo savo teisių užtikrinti. Atsisakė tikrintis girtumą, nes buvo nusilpęs ir jokių savo teisių nežinojo, pagalvojo, kad kai išsiblaivys ir bus normalus, tada kažką atsakys. Nuo tada, kai atvažiavo, praėjo gal pora minučių, kol jis gėrė automobilyje, tada ėjo užsakyti kebabų, laukė, kol padarys apie 10-15 min., bet jų neatsiėmė, nes atvažiavo policija. Nežino, ką būtų daręs po to, gal būtų kažkam skambinęs, kad atvažiuotų, gal toje vietoje ir būtų nakvojęs, nežino ir negali pasakyti. Tuo metu jis neturėjo kur gyventi, miegodavo automobilyje prie sugyventinės namo.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – pavojingi veiksmai – straipsnio dispozicijoje nurodytas kaip alternatyvus, o baudžiamąją atsakomybę užtraukia bet kurių iš šių veiksmų realizavimas: 1) motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo būnant neblaiviam ir vengiant neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Tiek administracinei, tiek ir baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkoholio matavimo prietaisą, neduoda kraujo mėginio ir pan.).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. balandžio 1 d., buvo numatyta administracinė atsakomybė už neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą. 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojus ANK ir BK pataisoms administracinė atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą buvo panaikinta, tokie asmens veiksmai buvo kriminalizuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad neblaivumo patikrinimo vengimas, nustačius požymius, jog asmuo galimai yra neblaivus, yra prilyginamas asmens neblaivumo fakto konstatavimui. Tokiu griežtu teisiniu reguliavimu siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai asmuo vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau siekdamas išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės, atsisako tikrintis savo neblaivumą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-283-468/2023).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų aukščiau išdėstytų rašytinių duomenų, kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad S. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis S. K. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir nurodė, kad įvykio metu buvo kaltinime nurodytoje vietoje, vairuodamas nuomotą automobilį, maždaug 18-19 val. atvažiavo iki (duomenys neskelbtini) nusipirkti maisto ir išgėrė alkoholio sėdėdamas automobilyje. Gėrė „Trejas devynerias“, turėjo 0,5 l ar 0,7 l, jau nemažai laiko praėjo, todėl neatsimena. Neprisimena, kiek išgėrė, gal 200 g, bet prieš tai buvo apie tris dienas nevalgęs, taip pat nedaug gėręs, ir jam mažai alkoholio reikėjo. Išgėręs nuėjo užsakyti maisto, tada grįžo į automobilį laukti ir, atsisėdęs į automobilį, dar išgėrė. Nežino, ką sakė policijai, kai jie atvažiavo, galvoje jam buvo „rūkas“, negalėjo savo teisių užtikrinti. Atsisakė tikrintis girtumą, nes buvo nusilpęs ir jokių savo teisių nežinojo, pagalvojo, kad kai išsiblaivys ir bus normalus, tada kažką atsakys.

Taigi, kaltinamasis S. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, iš esmės pripažino aplinkybes, kad vairavo kaltinime nurodytą automobilį, kuriuo atvažiavo į įvykio vietą, ir kad, į įvykio vietą atvykus policijai, atsisakė pasitikrinti neblaivumą, tačiau neigė, kad vairavo minėtą automobilį būdamas neblaivus, teigė, kad alkoholį vartojo tik po atvykimo į įvykio vietą, sėdėdamas automobilyje. Tačiau šia kaltinamojo pateikta įvykių versija teismas turi pagrindo abejoti, kadangi jos nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad byloje esančiuose vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuotos kaltinamojo atvykimo į įvykio vietą aplinkybės. Iš 2024 m. balandžio 29 d. apžiūros protokole užfiksuotų aplinkybių matyti, kad 18:58:30 val. kaltinamojo automobilis privažiuoja prie greitojo maisto užkandinės, matoma, kad variklis yra užvestas bei dega automobilio priekiniai žibintai, tačiau, sustojus automobiliui, iškart iš jo niekas neišlipa. 18:59:09 val. matyti, kaip atsidaro vairuotojo pusės priekinės durelės, tuo metu automobilis šiek tiek rieda atbulomis, tuomet sustoja ir iš vairuotojo vietos išlipa vyras, kuris nueina link užkandinės. Panašios aplinkybės užfiksuotos ir 2024 m. balandžio 30 d. apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad 18:58:28 val. matyti, kaip prie užkandinės privažiuoja baltos spalvos „Toyota Prius“ automobilis, kurio vairuotojas 18:59:18 val. išlipa iš automobilio ir nueina į užkandinės vidų. Taigi, iš abiejuose šiuose vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių matyti, kad nuo kaltinamojo S. K. atvykimo į įvykio vietą iki jo nuėjimo į užkandinę užsisakyti maisto praėjo mažiau nei minutės ilgio laiko tarpas. Anot kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu pateiktos įvykių versijos, iki atvykimo į įvykio vietą jis buvo blaivus ir, atvykęs į (duomenys neskelbtini), dar sėdėdamas automobilyje, pavartojo alkoholio, vadinasi, tai jis turėjo padaryti per minėtą trumpiau nei minutę trukusį laikotarpį nuo savo atvykimo iki išlipimo iš automobilio. Tačiau liudytoja R. B., įvykio metu dirbusi (duomenys neskelbtini) ir priėmusi kaltinamojo užsakymą, tiek apklausiama teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad į (duomenys neskelbtini) užėjęs ir maistą užsisakęs vyras (kaltinamasis S. K.) jai iškart pasirodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba užsakant maistą buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti, jis negalėjo eiti tiesia linija, todėl jai atrodė, kad asmuo yra stipriai išgėręs. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visumoje kaltinamojo pateikta įvykių versija yra nelogiška, kadangi asmeniui, prieš mažiau nei minutę laiko pavartojusiam alkoholio, per tokį trumpą laiko tarpą dar nebūtų pasireiškę akivaizdūs girtumo požymiai, kuriuos būtų galėjusi pastebėti liudytoja R. B., jei kaltinamasis iš tiesų prieš atvykdamas į įvykio vietą būtų buvęs visiškai blaivus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis tokią įvykių versiją, kad alkoholį vartojo prieš užeidamas į (duomenys neskelbtini), pateikė tik apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, jau turėjęs galimybę susipažinti su bylos medžiaga ir liudytojos R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad alkoholį pradėjo vartoti tik užsisakęs maisto ir grįžęs į automobilį. To, kad būtų vartojęs alkoholį dar prieš užeidamas į (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neminėjo, kas sustiprina teismo įsitikinimą, kad ši kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu pateikta versija yra tik jo gynybinė pozicija, kuria jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir neatitinka tikrų įvykio aplinkybių. Teismo vertinimu, šios aptartos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje automobilį „Toyota Prius“ vairavęs S. K. buvo neblaivus. Tuo tarpu aplinkybės, kad, policijos pareigūnams nustačius jo neblaivumo požymius, kaltinamasis atsisakė pasitikrinti neblaivumą, užfiksuotos policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. B. 2024 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal iškvietimą patikrinta transporto priemonė „Toyota Prius“, stovėjusi (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu transporto priemonėje užvestu varikliu, vairuotojo sėdynėje sėdėjo S. K., kuris patikrinimo metu buvo akivaizdžiai neblaivus, nerišliai kalbėjo, nesiorientavo aplinkoje, negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis atsidūrė už vairo, bendraujant, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. S. 2024 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, atvykus anksčiau nurodytu adresu, prie (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį ekipažą V1563 ir minėtą automobilį „Toyota Prius“, už kurio vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Kaip vėliau paaiškėjo, vairuotojo vietoje sėdėjo S. K.. Asmeniui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau jis tikrintis atsisakė. Kaip jau minėta, pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką neblaivumo požymiams nustatyti pakanka sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos ir nekoordinuotų judesių. Taigi, iš tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų akivaizdu, kad policijos pareigūnams bendraujant su S. K., sėdinčiu automobilyje „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarojo neblaivumo požymiai – sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nesiorientavimas aplinkoje – buvo akivaizdūs, todėl pareigūnai, nustatę tokius požymius, turėjo teisę reikalauti S. K. pasitikrinti neblaivumą, o S. K. pagal KET 17 punkto bei SEAKĮ 13 straipsnio 10 dalies nuostatas privalėjo tokį reikalavimą vykdyti, tačiau atsisakė pasitikrinti neblaivumą.

Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad S. K. nusikalto veikdamas tyčia, vairavo automobilį būdamas neblaivus, tai darė dienos metu, tokiais veiksmais neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, jo nusikalstami veiksmai nutrūko tik todėl, kad kiti asmenys, įtardami jo galimą neblaivumą, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams S. K. sąmoningai atsisakė būti tikrinamas alkotesteriu, taip užkirsdamas kelią galimam tiksliam neblaivumo nustatymui.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime, kaip ir kai kuriuose byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose (kaltinamojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų protokole bei pareigūno K. S. 2024 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime) yra klaidingai nurodytas S. K. vairuoto automobilio valstybinis numeris kaip (duomenys neskelbtini) nors iš kitų bylos duomenų matyti, jog šio automobilio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) Darytina išvada, kad kaltinime bei minėtuose dokumentuose buvo padaryta klaida, neteisingai nurodant vieną automobilio valstybinio numerio raidę, todėl ši klaida ištaisytina, nurodant teisingą automobilio valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini) Toks kaltinimo patikslinimas taip pat nesunkina kaltinamojo teisinės padėties ir neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad S. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, o policijos pareigūnams tikrinimo metu atsisakęs tikrintis neblaivumo požymius bei nustatyti iškvėptame ore esančio etilo alkoholio koncentracijos, vengė neblaivumo patikrinimo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį S. K. charakterizuojančius duomenis – Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau teistas Vokietijoje, taip pat už su Kelių eismo saugumu susijusias veikas – vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti (b. l. 65-67), administracine tvarka baustas, taip pat ir už KET pažeidimus, tačiau už šiurkščius KET pažeidimus anksčiau nebaustas, turintis nesumokėtų baudų (b. l. 69-73), šiuo metu nedirbantis, SODRA duomenimis iki 2024 m. gegužės 20 d. vykdė individualią veiklą.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, jos dydį nustatant artimą BK numatytam minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga S. K. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones..

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad S. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet, jam nustačius neblaivumo požymius, jis atsisakė pasitikrinti blaivumą, automobilį jis vairavo dienos metu, mieste, kur tokiu metu būna daug eismo dalyvių, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga S. K. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams – mažesniam nei vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. gegužės 9 d. kaltinamajam S. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, tokiu būdu nuo šios dienos kaltinamasis realiai neturėjo galimybės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. gegužės 9 d.

Privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas. S. K. padarytas nusikaltimas negalėjo būti padarytas be transporto priemonės „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo, t. y. nesant transporto priemonės vairavimo, pagrindas tikrintis neblaivumą neatsiranda. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimas buvo būtinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai veikai padaryti, be minėtos transporto priemonės S. K. nebūtų turėjęs pareigos paklusti policijos pareigūnų reikalavimui pasitikrinti neblaivumą, kurio jis nesilaikė.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, neblaivumo patikrinimo vengimą, kai nustatyti transporto priemonės vairuotojo neblaivumo požymiai, arba alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įstatymų leidėjas numatė, kad transporto priemonės, su kuriomis padarytos šios nusikalstamos veikos, turi būti konfiskuojamos, kadangi tai yra būtina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, nėra įmanomas.

Pažymėtina, kad situacijos, kai transporto priemonės nebūtų konfiskuojamos vien todėl, kad asmenys nepaklūsta policijos pareigūnų nurodymams ir atsisako tikrintis savo neblaivumą ir nėra nustatytas tikslus vairuotojų neblaivumo laipsnis, būtų nesuderinamos su teisingumo principu. Toks teisės aiškinimas sudarytų sąlygas piktnaudžiauti teise, kadangi transporto priemonių vairuotojams būtų naudinga atsisakyti tikrintis neblaivumą ir taip galimai išvengti transporto priemonės konfiskavimo, o vairuotojai, laikęsi KET įtvirtinto reikalavimo ir pasitikrinę neblaivumą, atsidurtų blogesnėje padėtyje, nes iš jų automobilis būtų konfiskuojamas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis S. K. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o MB (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju teismas byloje nenustatė pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 100- 648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 8 680 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo S. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis S. K. panaudojo minėtą transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi, teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo S. K. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš S. K. išieškotina automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 8 680 eurų.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam S. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi vokuose, prisegtuose prie bylos viršelio – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Paskirti S. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. K. išieškoti automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 8 680 (aštuonis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt) eurų.

Kaltinamajam S. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus vokuose, prisegtuose prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti S. K., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas (buvęs UAB Medicinos bankas). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.