Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-07 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas Ž. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir nustatyta mokėtina bauda 73 MGL (3 650 Eur).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Ž. V. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2022-08-20.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Ž. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent – jis, 2022-08-19, apie 13.19 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais veiksmais Ž. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu nuteistasis Ž. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-07 nuosprendį ir: 1) atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant J. V. atsakomybei ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti; 2) paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, iš kurių 1 metus uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, o kitus 1 metus uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; 3) netaikyti transporto priemones konfiskavimo.

2.1. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad buvo visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant sutuoktinės J. V. atsakomybei. Pažymi, kad su J. V. santuokoje pragyveno virš 30 metų, turi bendrą būstą, jų vaikai yra suaugę ir gyvena atskirai, paskutinius 10 metų sutuoktinės pajamos yra didesnės nei nuteistojo, todėl J. V. nėra materialiai priklausoma nuo jo, priešingai, šiuo metu Ž. V. yra priklausomas nuo sutuoktinės. Nuteistojo manymu, J. V. jam gali daryti teigiamą įtaką. Pažymi, kad jo anksčiau padaryti teisės pažeidimai nėra susiję su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, todėl negalima teigti, jog jis daro analogiškus teisės pažeidimus.

2.2. Nurodo, kad kasdien vartoja vaistus nuo podagros „Allopurinol“, kurie gali sukelti mieguistumą ar koordinacijos problemų. Pažymi, kad alkoholį vartoja retai, dažniausia vakare, o vaistus geria ryte, todėl vaistų šalutinio poveikio – mieguistumo ar koordinacijos sutrikimų anksčiau nebuvo pastebėjęs. Nuteistojo teigimu, jis įvykio dieną grįžo po naktinės pamainos, papusryčiavo, išgėrė vaistus ir nuėjo miegoti, po 2-3 val. jį pažadino pažįstamas ir paprašė paslaugos, mano, kad nuovargis dėl trumpo miego, vaistų poveikis ir karštis kartu su nedideliu alkoholio kiekiu galėjo lemti, jog jis atrodė mieguistas ir nekoordinuotas. Nuteistasis kartu su skundu apygardos teismui teikia pažymą iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, jog nėra kreipęsis dėl gydymo.

2.3. Pažymi, jog asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu jis ne tik atsisako neblaivumo patikrinimo, tačiau jam taip pat nustatyti neblaivumo požymiai, atitinkantys vidutinio arba sunkaus girtumo požymius. Nurodo, kad šioje byloje nėra užfiksuota jokių objektyvių įrodymų, kad Ž. V. buvo vidutinio ar sunkaus girtumo būsenoje, jų nenustačius turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai taikė automobilio „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, kadangi transporto priemonė negali būti laikoma nusikaltimo padarymo įrankiu. Remiasi Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Nr. 1A-168-312/2020, kuriuo buvo atsisakyta konfiskuoti automobilį.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo Ž. V. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis Ž. V. apeliaciniu skundu nurodo, kad jam nebuvo nustatytas vidutinis ar sunkus girtumas, todėl atsisakius tikrintis neblaivumą jam galėjo būti taikoma tik administracinė atsakomybė. Apeliantas taip pat nesutinka su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – prašo iš paskirtų 2 metų, per kuriuos jam uždrausta vairuoti transporto priemones, 1 metus leisti vairuoti tas, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užtaisai, ir neskirti automobilio konfiskavimo, kadangi jo vairuota transporto priemonė nelaikytina nusikaltimo padarymo priemone. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant sutuoktinės J. V. atsakomybei.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs pagrįstai konstatavo, jog Ž. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jis negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad Ž. V. prašomas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo švelninimas, dalį laikotarpio leidžiant vairuoti transporto priemones su įrengtais antialkoholiniais variklio užtaisais, yra nepagrįstas ir nepakankamas padarytam nusikaltimui, o Ž. V. padaryto nusikaltimo kontekste automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl turi būti konfiskuojamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl bylos faktinių aplinkybių ar teisės normų turinio vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Dėl Ž. V. veiksmų kvalifikavimo

7. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis Ž. V. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis neblaivumą. Apeliaciniu skundu Ž. V. neginčija savo padaryto teisės pažeidimo aplinkybių, t. y. to, kad buvo neblaivus ir atsisakė tikrintis neblaivumą, tačiau nurodo, jog jam nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas vidutinis ar sunkus girtumas ir tokiu atveju galėjo būti taikoma tik administracinė atsakomybė. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad jo patirtas nuovargis dėl trumpo miego, vartojamų vaistų poveikis ir dienos karštis kartu su išgertu alkoholiu galėjo lemti, jog jis atrodė mieguistas ir nekoordinuotas.

8. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios normos dispozija yra blanketinė. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalį ir KET 17 punktą, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leisti Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamą, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Neblaivumo patikrinimo vengimu laikytini atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą, jis išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015).

9. ANK 422 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019-04-01, buvo numatyta administracinė atsakomybė už neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą. 2019-04-01 įsigaliojus ANK ir BK pataisoms administracinė atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą buvo panaikinta, tokie asmens veiksmai buvo kriminalizuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad neblaivumo patikrinimo vengimas, nustačius požymius, jog asmuo galimai yra neblaivus, yra prilyginamas asmens neblaivumo fakto konstatavimui. Tokiu griežtu teisiniu reguliavimu siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai asmuo vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau siekdamas išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės atsisako tikrintis savo neblaivumą. Priešingai nei teigiama nuteistojo Ž. V. apeliaciniame skunde, tikslu užkardyti atvejus, kai transporto priemones vairuoja asmenys, apsvaigę nuo alkoholio, baudžiamoji atsakomybė už vengimą tikrintis neblaivumą gali būti taikoma kiekvienu atveju, kai tik yra nustatyti bet kokie neblaivumo požymiai ir asmuo sąmoningai atsisako būti tikrinamas.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad pats Ž. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas apylinkės teisme, neneigė, kad automobilį vairavo neblaivus ir vėliau atsisakė tikrintis neblaivumą, nurodė, kad jo pažįstamas norėdamas atsilyginti pasiūlė išgerti alaus, jis po to važiavo namo, bet neprivažiavo, sustojo ir užmigo, kalbėjo nerišliai, nesutiko tikrintis neblaivumo, iš viso buvo 4 skardinės alaus, alus buvo stiprus, neprisimena, kas vyko, tik detales, kad juokėsi, sakė „kažkoks žalias“ (t. 1, b. l. 58-59). Ž. V. neblaivumą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Nuteistąjį tiesiogiai mačiusi E. B., apklausiama liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, nurodė, kad Ž. V. sunkiai išlipo iš savo automobilio, ramstėsi net stovėdamas, svirduliavo, matėsi, kad visiškai girtas, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, labai smirdėjo alkoholiu ir prakaitu (t. 1, b. l. 19-20), liudytojas I. J., taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, paaiškino, kad nuteistasis Ž. V. nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas (t. 1, b. l. 13-14). Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas R. Š. apklausiamas liudytoju nurodė, kad Ž. V. buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas.

11. Tai, kad nuteistasis Ž. V. buvo akivaizdžiai neblaivus ir atsisakė tikrintis neblaivumą, yra įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis. Iš 2022-08-19 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad Ž. V. buvo nustatytas iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, jam buvo būdinga nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, jis negalėjo eiti tiesia linija, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, atsisakė pasitikrinti neblaivumą (t. 1, b. l. 31). Iš BODY 1758 kameros užfiksuoti vaizdo įrašo Nr. 2022_0819_133052_007.MP4 matyti paties nuteistojo ir liudytojų nurodytos aplinkybės – Ž. V. svyruoja, nerišliai kalba, neatsakinėja į klausimus, atsisako prieiti prie automobilio, o iš vaizdo įrašo Nr. 2022_0819_133552_008.MP4 matyti, kad policijos pareigūnai Ž. V. klausia, ar jis pūs į alkotesterį, o tą padaryti atsisako (t. 1, b. l. 147).

12. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų. Šiuo atveju visuma byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad Ž. V. buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir jis vengė neblaivumo patikrinimo. Skunde apeliantas pažymi, kad įvykio dieną buvo pavargęs, vartojami vaistai sureagavo su alkoholiu, todėl pasireiškė šalutinis poveikis – mieguistumas, vis dėlto, šios aplinkybės, teismo vertinimu, niekaip nemažina jo padaryto nusikaltimo pavojingumo ir nepanaikina jam kaip transporto priemonės vairuotojui keliamos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo neblaivumu, o esant sustabdytam policijos pareigūnų sutikti tikrintis neblaivumą, kurių jis sąmoningai nesilaikė.

13. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad Ž. V. nusikalto veikdamas tyčia, vairavo automobilį būdamas neblaivus, tai darė dienos metu, tokiais veiksmais neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, jo nusikalstami veiksmai nutrūko tik todėl, kad kiti asmenys įtardami jo galimą neblaivumą iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams Ž. V. sąmoningai atsisakė būti tikrinamas alkotesteriu, taip užkirsdamas kelią galimam tiksliam neblaivumo nustatymui. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog Ž. V. yra pagrįstai pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

14. Ž. V. apeliaciniu skundu prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti sutuoktinės J. V. atsakomybei. Nurodo, kad su J. V. santuokoje pragyveno virš 30 metų, turi bendrą būstą, jų vaikai yra suaugę ir gyvena atskirai, paskutinius 10 metų sutuoktinės pajamos yra didesnės nei nuteistojo, Ž. V. yra nuo jos priklausomas, mano, kad J. V. jam gali daryti teigiamą įtaką.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo Ž. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas jau buvo svarstomas nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Apylinkės teismas pažymėjo, kad Ž. V. buvo teistas 2018 m., 7 kartus baustas administracine tvarka, nubaudimai susiję su KET pažeidimais, 2019-11-26 jis buvo baustas už viešosios tvarkos pažeidimą, kurį padarė būdamas neblaivus, tai charakterizuoja jį neigiamai. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje Ž. V. ne iš kalto pripažino savo kaltę, davė prieštaringus parodymus, kurie kelia abejonių dėl jo nuoširdumo. Apylinkės teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados dėl to, kad Ž. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

16. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; 5) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės būtina šių sąlygų visuma, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018).

17. Nuteistasis Ž. V. apeliaciniu skundu prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai vertina reikšmingas aplinkybes, parodančias, ar Ž. V. yra vertas teismo pasitikėjimo. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

18. Nuteistojo Ž. V. padarytas nusikaltimas pasireiškė itin šiurkščiu KET pažeidimu, kuris sukėlė realią grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui ir tik mačiusių įvykį žmonių pastangomis buvo sustabdytas. Iš nustatytų aplinkybių, paties Ž. V. paaiškinimų, akivaizdu, jog nuteistasis Ž. V. suvokė, kad yra pavargęs, naudoja vaistus, kurių šalutinis poveikis gali būti mieguistumas, žinojo, kad dar neseniai vartojo alkoholį, tačiau šių aplinkybių nepaisė ir vis tiek sėdo už transporto priemonės vairo, kol vairuodamas užmigo, su atvykusiais policijos pareigūnais ginčijosi, kalbėjo nepagarbiai, piktybiškai atsisakė tikrintis neblaivumą. Teismo manymu, tokie Ž. V. veiksmai negali būti laikomi atsitiktiniu pažeidimu, o vertintini kaip sąmoningas teisės nuostatų nepaisymas. Iš bylos duomenų matyti, kad Ž. V. atžvilgiu teistumas išnykęs, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo (t. 1, b. l. 91-95) matyti, jog ne kartą buvo baustas už KET nesilaikymą, greičio viršijimą, automobilio statymą netinkamose vietose, buvimą neblaiviu viešoje vietoje. Nuteistasis Ž. V. proceso metu keitė parodymus, ir nors vėliau pripažino kaltę dėl nusikaltimo padarymo ir ši aplinkybė apylinkės teismo pripažinta lengvinančia jo teisinę atsakomybę, visgi toks prisipažinimas, kolegijos vertinimu, laikytinas pakankamai deklaratyviu, kurį, manytina, nulėmė ne kritiškas savo veiksmų įvertinimas, o tik siekis palengvinti savo teisinę padėtį ir greičiau užbaigti tyrimą.

19. Pažymėtina, jog BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018). Be to, sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatytų jokių išskirtinių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad Ž. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, aplinkybių, pastarojo interesai patirti kuo švelnesnes teisines pasekmes negali būti svarbesni už siekį užkardyti neblaivius vairuotojus kelyje. Pažymėtina, kad nuteistasis Ž. V. žinojo, jog prieš vairuodamas automobilį negali vartoti alkoholinių gėrimų, turi pasitikrinti savo neblaivumą, laikytis saugumo reikalavimų ir nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, o esant sustabdytam policijos pareigūnų sutikti tikrintis savo neblaivumą, tačiau sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti, todėl jam turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės Ž. V. veiksmų vertinimui ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimumui, baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistojo gynėja.

21. Įvertinus nustatytas aplinkybes pritartina apylinkės teismo išvadoms, jog nagrinėjamu atveju yra tikimybė, jog Ž. V. ateityje tinkamai nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra galimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymas. Įvertinus tai, kad nenustatyta visuma sąlygų, dėl kurių Ž. V. būtų galimas laidavimo instituto taikymas, šioje nutartyje teisėjų kolegija kaip ir apylinkės teismas nevertina nuteistojo sutuoktinės J. V. tinkamumo būti laiduotoja.

Dėl specialiosios teisės atėmimo

22. Nuteistasis Ž. V. apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metus vairuoti transporto priemones, į švelnesnę, iš kurių 1 metus uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, o kitus 1 metus uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

23. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai. Apygardos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams specialiosios teisės atėmimas tam tikram, sąlyginai ženkliam terminui, yra būtina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams.

24. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam paskirta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatytas beveik minimalaus dydžio ir trumpesnės ne vidutinės trukmės specialiosios teisės atėmimas bei konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonė. Teismo vertinimu, tokios teisinio poveikio priemonės Ž. V. atžvilgiu yra pagrįstos ir proporcingos. Kaip ir minėta, Ž. V. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, savo veiksmais neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas yra adekvati padarytai veikai, todėl ją švelninti, taip kaip prašo nuteistasis – pagrindo nėra. Kolegijos nuomone, dar švelnesnės poveikio priemonės konkrečioje situacijoje nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Nors tokios trukmės specialiosios teisės atėmimas neabejotinai pakeis įprastą Ž. V. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

25. Skiriama poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Dėl turto konfiskavimo

26. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. V. taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu konfiskuoti jam priklausantį automobilį, pažymi, kad jis yra pripažintas kaltu dėl vengimo tikrintis neblaivumą, todėl jo vairuota transporto priemonė „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikoma nusikaltimo padarymo įrankiu ir konfiskuojama BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu. Apeliantas remiasi Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Nr. 1A-168-312/2020, kuriuo atsisakyta konfiskuoti automobilį, nepripažinus jo nusikalstamos veikos padarymo priemone. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą, Ž. V. argumentus bei aktualią kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Ž. V. transporto priemonė pagrįstai buvo pripažinta nusikaltimo padarymo priemone ir konfiskuota, o apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

27. Kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, neblaivumo patikrinimo vengimą, kai nustatyti transporto priemonės vairuotojo neblaivumo požymiai, arba alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įstatymų leidėjas numatė, kad transporto priemonės, su kuriomis padarytos šios nusikalstamos veikos, turi būti konfiskuojamos, kadangi tai yra būtina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, nėra įmanomas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

28. Kolegija pažymi, jog privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, pagrįstai nurodė, jog nuteistojo Ž. V. padarytas nusikaltimas negalėjo būti padarytas be transporto priemonės „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo, t. y. nesant transporto priemonės vairavimo, pagrindas tikrintis neblaivumą neatsiranda. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad automobilio „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimas buvo būtinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai veikai padaryti, be minėtos transporto priemonės nuteistasis nebūtų turėjęs pareigos paklusti policijos pareigūnų reikalavimui pasitikrinti neblaivumą, kurio jis nesilaikė. Apeliantas Ž. V. skunde remiasi apygardos teismo nutartimi Nr. 1A-168-312/2020, kuria buvo priimtas sprendimas nekonfiskuoti automobilio, tačiau pabrėžtina, kad vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką formuoja ne apygardos teismai, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio išaiškinimais vadovautis yra privaloma.

29. Pažymėtina, kad situacijos, kai transporto priemonės nebūtų konfiskuojamos vien todėl, kad asmenys nepaklūsta policijos pareigūnų nurodymams ir atsisako tikrintis savo neblaivumą ir nėra nustatytas tikslus vairuotojų neblaivumo laipsnis, būtų nesuderinamos su teisingumo principu. Toks teisės aiškinimas sudarytų sąlygas piktnaudžiauti teise, kadangi transporto priemonių vairuotojams būtų naudinga atsisakyti tikrintis neblaivumą ir taip galimai išvengti transporto priemonės konfiskavimo, o vairuotojai, laikęsi KET įtvirtinto reikalavimo ir pasitikrinę neblaivumą, atsidurtų blogesnėje padėtyje, nes iš jų automobilis būtų konfiskuojamas.

30. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Ž. V. automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinant jį BK 72 straipsnio aspektu, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl apylinkės teismas skirdamas nuteistajam Ž. V. baudžiamojo poveikio priemonę – šio turto konfiskavimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

31. Teismui buvo pateikta 2023-05-03 pažyma dėl 75 Eur iš nuteistojo išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-05-03 prašymo dėl 75 Eur priteisimo - netenkinti.