Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui UAB „Kauseta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Byloje nėra nustatyta, kad butų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas būtų įsteigęs gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendriją/jungtinės veiklos sutartį ar būtų paskirtas kitas namo administratorius.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį priteisti iš atsakovo skolą, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ Nr. 30-1948 UAB „Naujamiesčio būstas“ iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta administruoti pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

16. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ Nr. 30-3400 UAB „Naujamiesčio būstas“ terminas administruoti pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo pratęstas iki 2019 m. kovo 1 d.

17. Nurodytame pastate yra keturi butai: 1) Butas/Patalpa-Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 2) Butas/Patalpa-Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (t. y. Ginčo butas), 3) Butas/Patalpa-Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 4) Butas/Patalpa-Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

18. Atsakovas UAB „Kauseta“ 2017-06-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SK-6552 bei 2017-06-21 priėmimo-perdavimo akto Nr. SK6784 pagrindu nuosavybės teise įsigijo Butą/Patalpą-Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (t. y. Ginčo butą), Butą/Patalpą-Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei Butą/Patalpą-Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), o 2017-06-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SK-6559 pagrindu nuosavybės teise įsigijo Butą/Patalpą-Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Taigi tapo visų butų, esančių (duomenys neskelbtini), savininku. 2017-06-14 nuosavybės teise atsakovas taip pat įsigijo ir žemės sklypą, kuriame yra Pastatas.

19. Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės atveju į daiktą nukreipta tik vieno asmens (savininko) valdžia, jo teisių disponuoti, naudoti daiktą ir jį valdyti neriboja kitų savininkų teisės, todėl asmeninės nuosavybės subjekto teisių apimtis yra plačiausia, jis nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų gali savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis).

Dėl turto administravimo pasibaigimo momento

20. Apeliantas skunde nurodė, jog byloje nėra nustatyta, kad butų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas būtų įsteigęs gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendriją/jungtinės veiklos sutartį ar būtų paskirtas kitas namo administratorius.

21. Sutiktina su apeliantu, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio administravimas yra reikalingas esant ne vienam namo patalpų savininkui.

22. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra visų namo butų savininkas, būtent jis ir rūpinasi tiek viso pastato, tiek jame esančių butų priežiūra. Esant vienam savininkui, bendrojo naudojimo objektų nėra. Be to, reikalavimas iš atsakovo įsteigti gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendriją ar su pačiu savimi sudaryti jungtinės veiklos sutartį prieštarautų protingumo principui (CK 1.5 straipsnis). Todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad administravimo paslaugas jis teikia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įsakymas yra panaikintas, ir apeliantas teisę administruoti namą adresu (duomenys neskelbtini), yra praradęs. Teismas nesirėmė CK 4.84 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 4.250 straipsnyje nustatytais administratoriaus skyrimo ir administravimo pasibaigimo pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.

24. CK 4.250 straipsnyje yra numatyti turto administravimo pasibaigimo pagrindai. 3 punkte nurodyta, kad turto administravimas baigiasi išnykus priežastims, dėl kurių buvo nustatytas administravimas, arba pasiekus tikslą, kuriam buvo nustatytas administravimas. Būtent ši teisės norma, kurią teisėtai ir pagrįstai taikė ir pirmosios instancijos teismas, taikytina ir nagrinėjamu atveju, kadangi, atsakovui tapus visų namo butų savininku, nebeliko administravimo, kuriam apeliantas buvo paskirtas, poreikio, atsakovas pats tapo savo asmeninės nuosavybės administratoriumi.

25. Pažymėtina, jog Civilinis kodeksas yra aukštesnę teisinę galią turintis teisės aktas negu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas. Tai patvirtina ir vėlesniuose įsakymuose nurodomas punktas, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ įgaliojimai priede nurodytuose daugiabučiuose namuose pasibaigia Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais atvejais (2018 m. gruodžio 27 d., įsakyme „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2)). Be to, šiuo įsakymu (duomenys neskelbtini) namas buvo išbrauktas iš administruojamų namų sąrašo, kas taip pat patvirtina, jog šis namas nebėra administravimo objektas.

26. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad neliko administravimo objekto, kadangi situacija, jog pastatas, kuriame yra bendrojo naudojimo objektų, neturėtų šių objektų administratoriaus, negalima. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apelianto argumentas yra nepagrįstas, kadangi name, kuriame yra ginčo butas, bendrojo naudojimo objektų nėra. Net objektui tapus asmenine nuosavybe, jis administratorių turi, t. y. šio namo savininkas, kuris savo nuožiūra valdo, naudojasi nuosavybės teise į objektą ir juo disponuoja. Todėl ieškovo reikalavimas susimokėti už administravimo paslaugas, kai savo turtu savininkas rūpinasi pats, prieštarauja ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias turto administravimo pasibaigimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

29. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsiliepimas pasirašytas paties atsakovo, jame nurodyta, kad byla nebus vedama per advokatą, įrodymų, pagrindžiančių atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.