Kauno apygardos teismo nutarimas

2019-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-150-383/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
AN2-150-383/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01824-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-150-383/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01824-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutarimo M. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. A. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 2 dalį - 450 eurų bauda su specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę, apvažiavo kitas transporto priemones iš dešinės pusės, iš pirmos eismo juostos, skirtos sukti tik į dešinę, persirikiavo į antrą eismo juostą prieš kitas, antroje eismo juostoje stovėjusias transporto priemones. Vairuotojas savo veiksmais akivaizdžiai nepaisė elementarių moralės ir elgesio normų kelyje, priešpastatė save kitų vairuotojų atžvilgiu bei parodė niekinantį požiūrį į juos, demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams.

2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos 2018 m. spalio 11 d. nutarimu, M. A. jį apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, prašydamas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu ir panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 1 d. nutarimu skundžiamą Institucijos 2018 m. spalio 11 d. nutarimą panaikino dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymo, konstatuojant, kad M. A. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, paliekant paskirtą nuobaudą – 30 eurų dydžio baudą. Teismas konstatavo, jog nors M. A. kelyje elgėsi nerūpestingai ir apvažiuodamas automobilių koloną padarė pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesukėlė pavojaus nei eismo, nei žmonių saugumui, nei sau pačiam, todėl jis nepadarė pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

4. Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutarimu, Institucija apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti skundžiamoje dalyje ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.

4.1. Skunde nurodyta, jog vairuotojas veiksmus padarė sąmoningai, tyčia, iš chuliganiškų paskatų bei demonstratyviai, esant intensyviam eismui, darbo dienos metu, matant daugeliui eismo dalyvių, demonstruodamas savo išskirtinumą, ypatingą nepagarbą nustatytai kelių eismo saugumo tvarkai ir kitiems eismo dalyviams. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl vien tai, kad tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą.

4.2. Institucijos skunde teigiama, jog byloje nėra duomenų, kad apeliantas veikė savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti ar teisės saugomai vertybei apsaugoti. Pažeidėjo elgesys nebuvo atsitiktinis, o padarytas tyčia. M. A. melagingai nurodo, kad nėra baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus. Tai rodo, jog jis nepripažįsta esantis sistemingas pažeidėjas. Aplinkybė, jog M. A. prižiūri neįgalias mamą ir močiutę, nėra priežastis nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi, esant šioms aplinkybėms, jis turi būti itin atidus vairuotojas. Duomenų, kad jo mamai pablogėjo sveikata būtent nusižengimo padarymo metu, byloje nėra, šio argumento jis neišsakė ir sustabdžiusiems pareigūnams. Teiginys, kad kito automobilio vairuotojas ,,leido“ atsistoti priešais jo transporto priemonę, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant M. A. atsakomybės klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkintinas.

2. Institucijos skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, jog M. A. nesukėlė pavojaus nei eismo, nei žmonių saugumui, nei sau pačiam, todėl jis nepadarė pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Teigiama, jog šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl vien tai, jog nekilo padariniai, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

3. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

4. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad M. A. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kadangi savo veiksmais nesukėlė pavojaus eismo, žmonių saugumui ir sau pačiam. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti Institucijos 2018 m. spalio 11 d. nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu, kadangi Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė pagrįstas išvadas, jog M. A. vairuodamas transporto priemonę, apvažiavo kitas transporto priemones iš dešinės pusės, iš pirmos eismo juostos, skirtos sukti tik į dešinę, persirikiavo į antrą eismo juostą prieš kitas, antroje eismo juostoje stovėjusias transporto priemones. Vairuotojas savo veiksmais akivaizdžiai nepaisė elementarių moralės ir elgesio normų kelyje, priešpastatė save kitų vairuotojų atžvilgiu bei parodė niekinantį požiūrį į juos, demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams, t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje bei 420 straipsnio 2 dalyje. Kadangi apeliaciniu skundu nėra ginčijamas ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktas, todėl apygardos teismas pasisako tik dėl M. A. veiksmų atitikimo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui.

5. Nagrinėjamu atveju abejonių, jog M. A. nesilaikė Kelių eismo taisyklių, nekyla. Pats pažeidėjas neneigia, jog atliko administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, tačiau juos atliko nespėjęs persirikiuoti ir skubėdamas, tačiau neigia tai atlikęs chuliganiškai. Apylinkės teismas pažeidėjo atliktų veiksmų nevertino kaip chuliganiško vairavimo, kadangi jie nesukėlė pavojaus eismo saugumui, pačiam pažeidėjui ar kitiems eismo dalyviams. Šiam teismo vertinimui apeliacinės instancijos teismas nepritaria.

6. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui.

7. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).

8. Tai, kad M. A., vairuodamas automobilį, apvažiavo kitas transporto priemones iš dešinės pusės, pirmos eismo juostos, skirtos sukti tik į dešinę, persirikiavo į antrą eismo juostą prieš kitas transporto priemones, stovėjusias antroje eismo juostoje, patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK 18091424699 b. l. 1-2), vyriausiojo patrulio L. V. tarnybinis pranešimas (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK 18091424699 b. l. 5), jo parodymai teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme bei kiti byloje esantys duomenys. Priešingai nei pirmosios instancijos teisme teigė M. A., kad jis automobilį vairavo ne vedamas chuliganiškų paskatų, o skubėdamas ir neturėdamas galimybės anksčiau persirikiuoti į antrą eismo juostą, tačiau nesiekė pademonstruoti niekinančio požiūrio kitų eismo dalyvių atžvilgiu, iš policijos pareigūno L. V. parodymų matyti, kad buvo pastebėtas apvažiuojant kitas transporto priemones iš dešinės pusės, iš pirmos eismo juostos, skirtos sukti tik į dešinę, persirikiavo į antrą eismo juostą priešais kitas transporto priemones, stovėjusias antroje eismo juostoje. Šios aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūno 2018 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime (byla ROIK: 18091424699, b. l. 5). Analogiškas aplinkybes liudytojas L. V. nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Liudytojas nurodė, kad nors jokio pavojaus M. A. veiksmai nesukėlė, tačiau, jo vertinimu, tai buvo nepaisymas elementarių moralės ir elgesio normų kelyje, niekinančio požiūrio parodymas, savo išskirtinumo bei nepagarbos kitiems eismo dalyviams demonstravimas. Jokių esminių prieštaravimų tarp policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių ir aplinkybių, kurias teismo posėdyje nurodė policijos pareigūnas, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Be to, byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog policijos pareigūnas būtų šališkas ar suinteresuotas bylos baigtimi, siektų apkalbėti pažeidėją.

9. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su Kelių eismo taisyklių 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

10. Tai, kad, kaip nurodoma skundžiamame nutarime, nekilo pavojingi padariniai, t. y. eismo įvykis nebuvo sukeltas, nebuvo keliamas pavojus pažeidėjui, kitiems eismo dalyviams ar eismo saugumui, neturi reikšmės nusižengimo, kaip chuliganiško vairavimo, kvalifikavimui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors ir kelių eismo dalyvių saugumui grėsmė nebuvo keliama, tačiau, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, vairuotojas veiksmus padarė sąmoningai, tyčia, iš chuliganiškų paskatų bei demonstratyviai, esant intensyviam eismui, darbo dienos metu, matant daugeliui eismo dalyvių, demonstruodamas savo išskirtinumą, ypatingą nepagarbą nustatytai kelių eismo saugumo tvarkai ir kitiems eismo dalyviams, kas patvirtina jo tiesioginę tyčią, t. y. norą priešpastatyti save kitiems eismo dalyviams.

11. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, konstatuotina, jog M. A. pasirinktas transporto priemonės manevravimo būdas atitinka teismų praktikoje formuojamą chuliganiško vairavimo sąvoką. Įvertinus byloje esančius įrodymus, spręstina, jog minėtų veiksmų atlikimas – apvažiavimas transporto priemonių iš dešinės pusės, persirikiuojant prieš automobilių koloną, nors ir nesukėlė realių neigiamų padarinių, tačiau šie veiksmai parodė vairuotojo norą parodyti savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Be to, ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašomi administracinio nusižengimo požymiai nėra siejami su realiai kilusiais neigiamais padariniais, nusižengimo pavojingumą apribojant tik galimybės tokiems padariniams kilti padidinimu, veikiant iš chuliganiškų paskatų.

12. Remiantis išdėstytu, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, aiškindamas chuliganiško vairavimo normą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai nustatė M. A. atliktus priešingus teisei veiksmus bei jo tyčios kryptingumą, todėl nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, teiseną, dėl ko skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).

Šis nutar imas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

TeisėjasValdas Vitunskas