- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-424-613/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00058-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“ AB
- Pareiškėjas
- V. S., S. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens „Swedbank“ AB apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. ir S. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai S. S. ir V. S. prašė nutraukti jų Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje 2017 m. rugsėjo 30 d. įregistruotą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodė, kad nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka yra faktiškai iširusi. Turi nepilnamečių vaikų, dalintino turto ir kreditorinių įsipareigojimų. Sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir prašė ją tvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimu prašymas patenkintas, V. S. ir S. S. santuoka įregistruota 2017 m. rugsėjo 30 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėjams paliktos jų santuokinės pavardės ir patvirtinta pareiškėjų 2023 m. vasario 6 d. sudaryta ir 2023 vasario 20 d. teismo posėdyje patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjai sudarė santuoką 2017 m. rugsėjo 30 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei 5 metai. Pareiškėjai turi nepilnamečių vaikų, dalintino turto ir kreditorinių įsipareigojimų. Yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria išsprendė visus klausimus, numatytus CK 3.53 straipsnio 3 dalyje.
4. Teismas pažymėjo, kad sutuoktiniai šeiminių santykių nepalaiko, taikytis nenori, bendro ūkio nebeveda ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Yra visos CK 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos santuokai nutraukti.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjų sudaryta ir teismo posėdyje patikslinta sutartis neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl tvirtintina.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo dalį dėl uzufrukto įkeistam turtui nustatymo ir šios bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Nurodo, kad užtikrinant įsipareigojimų pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą, pareiškėjai įkeitė bankui nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto įkeitimas buvo įformintas įkaito davėjams ir kreditoriui pasirašant sutartinę hipoteką.
6.2. Pažymi, kad hipotekos sutartyje (Bendrųjų sąlygų 2 punktas) šalys susitarė, kad įkeičiamo daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šiuo lakštu įkeičiamo daikto, taip pat be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių i įkeičiamą daiktą.
6.3. Akcentuoja, kad įkeisto turto savininkai į banką dėl įkeisto turto apsunkinimo uzufruktu nesikreipė, bankui pateiktame S. S. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo reikalavimo nustatyti bankui įkeistam turtui uzufruktą nebuvo, o reikalavimas dėl bankui įkeisto turto apsunkinimo uzufruktu atsirado pareiškėjams pateikus teismui santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir prašymą pereiti iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną. Tačiau nei pareiškėjai, nei teismas neinformavo banko apie įvykusius esminius pokyčius byloje, taip pat nei pareiškėjai, nei teismas neteikė bankui santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, todėl bankas negalėjo dėl jos pasisakyti ir pateikti prieštaravimų.
6.4. Nurodo, kad bankas susitarimo dėl uzufrukto įkeistam turtui nustatymo nepasirašė ir nepažeidė sutarties, dėl ko būtų galima teismo prašyti pakeisti įkeitimo sutarties sąlygas. Gaunasi, kad pareiškėjai (sutuoktiniai) tarpusavyje (santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi) susitarė ir teismas patvirtino jų susitarimą. kuriuo buvo susitarta dėl sutartyje nedalyvavusio asmens, t. y. banko teisių. Kitaip tariant, sutuoktiniai nusprendė modifikuoti hipotekos sutartį ir be kreditoriaus sutikimo papildomai apsunkino bankui įkeistą turtą uzufruktu.
6.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino sutuoktinių galimybių užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą kitais būdais. Priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria būtų iš dalies apribotos kreditorių teisės, teismas neanalizavo, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeisti banko teisėti interesai ir proporcingumo principas, taip pat nebuvo vertinama ar vaikų teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja S. S. prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Pažymi, kad apeliantė pripažįsta, kad apie iškeltą bylą dėl S. S. ir V. S. santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kt., jam buvo žinoma, kreditorius buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, jam buvo išsiųsta ieškinio kopija.
7.2. Nurodo, kad šalims nusprendus santuoką nutraukti bendru sutarimu ir sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei teismui perėjus iš ginčo teisenos į ypatingąją, kreditorius liko byloje suinteresuotu asmeniu, byla buvo elektroninė, jo prieiga prie elektroninės bylos duomenų nebuvo panaikinta, todėl EPP sistemoje visi dalyvaujantys asmenys prie gautų dokumentų mato įrašus, kad tam tikroje byloje pateiktas naujas šalies dokumentas, priimta teismo nutartis, paskirtas posėdis.
Šalies argumentai
7.3. Pirmosios instancijos teismas atskiru lydraščiu neišsiuntė 2023 m. vasario 13 d. nutarties ar į bylą pateikto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau apeliantė būdama byloje dalyvaujančiu asmeniu ir turėdama prieigą EPP sistemoje, negalėjo nematyti civilinėje byloje pateiktų, priimtų dokumentų, duomenų apie paskirtą posėdį.
7.4. Nurodo, kad kreditorė „Swedbank“ AB jau buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, turinti prieigą prie civilinės bylos, todėl pareiškėjai atskirai dar kartą patys nesiuntė kreditoriui sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes tuos dokumentus kreditorius mato civilinėje byloje.
7.5. Nurodo, kad šiuo atveju šalys nemodifikavo prievolės kreditoriui – prievolė liko solidari, turtas padalintas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis po 1/2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl apeliacinio skundo
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, teismas savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą ir dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).
11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina ir nutraukiant santuoką bendru sutarimu (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-684/2015) (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).
12. Apeliantė nurodo, kad 2023 m. sausio 12 d. gavo Plungės apylinkės teismo pranešimą, dėl atsiliepimo į S. S. ieškinį. Ieškinyje be kitų reikalavimų S. S. prašė teismo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą; 2) padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti minimą turtą S. S. asmeninės nuosavybės teise; 3) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo S. S. ir V. S. solidari prievolė „Swedbank“, AB pagal kredito sutartį Nr. 21-024597-FA nemodifikuojama. Taip pat apeliantė pažymėjo, kad susipažinusi su ieškiniu nusprendė atsiliepimo neteikti, kadangi ieškovės reikalavimai neprieštaravo banko interesams ir skolininkų S. S. bei V. S. su banku pasirašytiems kreditoriniams įsipareigojimams. Tačiau apeliantė pažymėjo, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartis nebuvo pateikta, taip pat nebuvo supažindinta su pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, o ir įkeisto turto savininkai į banką dėl įkeisto turto apsunkinimo uzufruktu nesikreipė.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad reikalavimas dėl bankui įkeisto turto apsunkinimo uzufruktu atsirado pareiškėjams pateikus teismui santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir prašymą pereiti iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną. Tačiau pareiškėjai neinformavo kreditorės apie įvykusius esminius pokyčius byloje, taip pat neteikė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, todėl šiuo atveju apeliantė negalėjo dėl jos pasisakyti ir pateikti prieštaravimų.
14. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad skolininkas negali remtis kitos sutarties šalies – kreditoriaus – tylėjimu, kaip jo valios išraiška pakeisti sutartį pagal skolininko nurodytas sąlygas, nes tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymo arba sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis).
15. Apeliantės nuomone, teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia kreditorės teises ir prieštarauja įstatymui, nes pareiškėjai tarpusavyje susitarė dėl sutartyje nedalyvavusio asmens t. y. banko teisių, sutartyje numatant, kad pareiškėjai be kreditoriaus sutikimo papildomai apsunkino bankui įkeistą turtą uzufruktu.
16. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas tokiam pakeitimui. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010. Teismų praktika. 2010, 33).
17. Kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo (ne)sutikimą ne tik dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bet ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 386 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju teismas sprendimu patvirtino tarp šalių sudarytą 2023 m. vasario 6 d. sutartį ir 2023 m. vasario 20 d. teismo posėdyje patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.1.3. punkte nurodyta, kad V. S. po santuokos nutraukimo priklausančioje 1/2 buto dalyje yra nustatomas uzufruktas – teisė S. S. su dukromis K. S. ir E. S. gyventi V. S. priklausančioje buto dalyje iki E. S. sulauks pilnametystės arba įgis vidurinį išsilavinimą dieniniame skyriuje (jei sulaukusi pilnametystės dar mokysis mokykloje). Apeliantė nurodo, kad teismas be kreditorės sutikimo modifikavo hipotekos sutartį ir patvirtino pareiškėjų sutartį apsunkinant bankui įkeistą turtą uzufruktu.
19. Iš bylos medžiagos matyti, kad Plungės apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. vasario 20 d. 10.30 val., nutartyje nurodyta apie bylos nagrinėjimo laiką pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims teismo šaukimais. Tačiau kaip matyti, nei 2023 m. vasario 6 d. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, nei Plungės apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartis kreditorei išsiųsta nebuvo, taip pat pažymėtina ir tai, kad 2023 m. vasario 20 d. patikslinta santuokos nutraukimo sutartis buvo patvirtinta tą pačią dieną, apie kurios patikslinimą taip pat kreditorei nepranešta, todėl sutiktina, su apeliante, kad galimybės pateikti atsiliepimą ar dėl jos pasisakyti ir pateikti prieštaravimus galimybės nebuvo. Byloje, nesant įrodymų dėl tokio hipotekos sutarties sąlygų pakeitimo aiškiai išreikšto kreditoriaus „Swedbank“ AB banko sutikimo, pripažintina, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1.3 punkto nuostata pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai, todėl tokia sutartis negali būti patvirtinta.
Dėl procesinės bylos baigties
20. CPK 327 straipsnyje pasakyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.).
21. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl hipotekos sutarties sąlygų pakeitimo, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Kartu nurodytina, kad nagrinėjant bylą iš naujo, tikslintinos sutarties dėl santuokos panaikinimo pasekmių sąlygos jas suderinus tarp pareiškėjų ir visų turimų kreditorių (tarp jų ir AS „Inbank“ filialas), o nesant tokio sutarimo, spręstina, ar tokia sutartis gali būti apskritai patvirtinta.
22. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvo vienašališkai, nesant kreditoriaus sutikimo, modifikuotos pareiškėjų ir „Swedbank“ AB hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeisto turto apsunkinimu uzufruktu, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), bylinėjimosi išlaidų klausimą paliekant spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.