- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-21
- Bylos Nr.
- e2-283-904/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00626-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- K. V.
- Trečiasis asmuo
- Z. V.
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė, Ramūnas Širvys
dalyvaujant ieškovui S. K., jo atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei, atsakovei K. V., jos atstovui advokatui Ramūnui Širviui, trečiajam asmeniui Z. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei K. V. dėl skolos priteisimo ir skolų įskaitymo, trečiasis asmuo Z. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės K. V. ieškovo S. K. naudai 20 100 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 20 100 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir įskaityti ieškovo S. K. 2023 m. balandžio 28 d. bankiniu mokėjimo pavedimu atliktą 20 100 Eur mokėjimą Z. V. kaip S. K. prievolės K. V. įvykdymą pagal 2021 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-905-488/2021.
Šalies argumentai
Ieškinyje bei dublike nurodė, jog 2019 m. gegužės 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-569-956/2019 nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtinta sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėto sprendimo 12 punkte nurodoma: prievolės kreditoriui Z. V. šalims išliks solidarios, tačiau už jas mokės K. V.. Nors sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodyta, kokios konkrečiai prievolės Z. V. galiojo santuokos nutraukimo metu, nėra ginčo dėl to, kad buvo nurodyta dėl 18 000 Eur dydžio prievolės, kurią Z. V., veikdamas savo dukros naudai ir su ja susitaręs, įvykdė už sutuoktinius S. K. ir savo dukrą K. V., be S. K. sutikimo ir leidimo sumokėdamas bankui kreditą, kurį grąžinti formaliai buvo įsipareigoję abu sutuoktiniai ir kuris buvo panaudotas K. V. asmeninės nuosavybės teise valdomam turtui. Tokiu būdu 2019-05-13 sprendime nurodoma sutarties sąlyga apie „prievoles“ kreditoriui Z. V. reiškia vieną Z. V. prievolę, kurios dydis - 18 000 Eur. 2019 m. birželio 13 d. teismo sprendimas įsiteisėjo ir tapo visiems privalomu bei vykdytinu. Sprendimas tapo privalomu ir atsakovei K. V. bei kreditoriui Z. V., tačiau K. V. sprendimo nevykdė, o Z. V. vykdymo iš dukros nereikalavo. Atsakovė nevykdė sprendimo, o kartu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 12 punktu K. V. įsipareigojo mokėti savo tėvui Z. V. pagal sutartyje nurodytas prievoles (18 000 Eur dydžio prievolę).
Ieškovas nurodė, jog atsakovės K. V. inicijuotoje civilinėje byloje, iškeltoje prieš buvusį sutuoktinį S. K., Z. V. įstojo kaip trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, rėmėsi įsiteisėjusiu 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu ir pareikalavo priteisti solidariai iš S. K. bei K. V. 18 000 Eur skolą. 2021 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-905-488/2021 Z. V. reikalavimas buvo patenkintas, teismo sprendimas įsiteisėjo, o 2023 m. balandžio 5 d. Z. V. išduoti vykdomieji raštai dėl solidarios 18 000 Eur dydžio skolos ir 5 proc. palūkanų išieškojimo solidariai iš S. K. ir K. V.. Kreditorius Z. V. per antstolę Valentiną Žydelienę pradėjo visos skolos (18 000 Eur) ir visų palūkanų priverstinio išieškojimo iš S. K. procesą vykdomojoje byloje Nr. 0113/23/00530 ir reikalavo, kad visą skolą bei visas palūkanas sumokėtų ne įsipareigojęs asmuo - kreditoriaus dukra atsakovė K. V., bet ieškovas. 2023 m. balandžio 26 d. ieškovas įvykdė prievolę Z. V. pagal teismo sprendimą ir įgijo regreso teisę reikalauti jos atsakovės - pagrindinės skolininkės K. V.. Atsižvelgdamas į tai, kad toje pačioje byloje, kurioje buvo priteista skola Z. V., tuo pačiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu iš S. K. (kuris toje byloje buvo atsakovas) priteista 52 465,45 Eur K. V., ieškovas S. K., 2023 m. balandžio 26 pervedęs 20 100 Eur Z. V. ir taip įvykdęs prievolę, 2023 m. balandžio 28 d. pateikė atsakovei K. V. pareiškimą dėl įskaitymo. Ieškovas informavo atsakovę, kad dėl įvykdytos už ją prievolės įgijo į ją 20 100 Eur dydžio reikalavimo teisę ir informavo, kad atliko priešpriešinių skolų tarpusavio įskaitymą: į atsakovės K. V. naudai iš jo priteistos bendros 52 465,45 Eur dydžio skolos įskaitė vienarūšę priešpriešinę piniginę prievolę - S. K. už K. V. sumokėtą sumą ir palūkanas Z. V. (iš viso 20 100 Eur) ir tokiu būdu, atlikus tarpusavio skolų įskaitymą, liko skolingas K. V. 31 365,45 Eur, kuriuos sumokėjo K. V. 2023 m. balandžio 28 d. mokėjimo pavedimu. Atsakovė įskaitymo nepripažįsta ir jį ginčija. Atsižvelgiant į tai, kad už K. V. prievolę įvykdė S. K. jis įgijo teisę reikalauti K. V. atlyginti sumokėtą prievolės sumą bei visus su prievolės įvykdymu patirtus nuostolius.
Teismo posėdžio metu ieškovas S. K. prašė ieškinį tenkinti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 12 p. buvo labai aiškus ir konkretus atsakovės įsipareigojimas - sumokėti skolą trečiajam asmeniui. Ieškovas S. K. sumokėjo skolą trečiajam asmeniui tik todėl, kad buvo pradėtas visos skolos trečiajam asmeniui išieškojimas iš jo vieno. Pažymėjo, jog Z. V. valia buvo ne sumažinti jų šeimos, paskolų naštą (kurios buvo trys), o sumokėti būtent už K. V. asmeninį butą, ką jis ir nurodė mokėjimo paskirtyje. Todėl K. V. yra pilnai atsakinga už prievolę Z. V.. Pažymėjo, jog įmokas už paskolas visą laiką mokėjo S. K., pervesdamas į SEB banke esančią paskoliną sąskaitą, nuo kurios bankas tam tikromis datomis nurašydavo lėšas.
Teismo posėdžio metu ieškovo S. K. atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė prašė ieškinį tenkinti patvirtino, savo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Pažymėjo, jog byloje pateiktas garso įrašas patvirtina, jog prievolę Z. V. įsipareigojo vykdyti K. V.. Pažymėjo, jog Z. V. elgesys yra suprantamas, jis gelbėdamas dukros turtą (butą), kuris dėl paskolos nemokėjimo galėjo būti priverstina tvarka realizuotas, padengė paskolą bankui. Pažymėjo, jog ieškovas nebuvo suinteresuotas paskolos grąžinimu, ieškovas norėjo, jog turtas būtų realizuotas priverstine tvarka ir gautomis lėšomis būtų atsiskaityta su kreditoriais.
Atsiliepimas
Atsakovė K. V. nesutikdama su ieškiniu pateikė atsiliepimą į ieškinį bei tripliką, prašydama ieškinį atmesti, priteisti visa bylinėjimosi išlaidas, ieškovui skirti 5000 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš jų 2500 eurų įpareigojant sumokėti atsakovei. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė sutinka ieškovui įskaityti 10050 eurų sumą. Tačiau ieškovui piktybiškai nesitariant su atsakove dėl šios sumos įskaitymo ir gavus 2023-06-14 pranešimą atvykti atsiimti siuntą su atsakovės pasiūlymu, to nepadarė ir 2023-06-15 pateikė ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas niekada nesitarė dėl sumų įskaitymo, procesinės palūkanos nepriteistinos, nes ieškinys pateiktas ieškovui jau gavus pranešimą apie atsakovės siuntą 2023-06-14. Pažymėjo, kad atsakovė yra ieškovo kreditorė įsiteisėjusiu teismo sprendimu 2021-08-19 Nr. e2-905- 488/2021, kuriuo priteista atsakovės naudai per 53000 eurų. S. K. yra atsakovės skolininkas tiek vaikų išlaikymo, tiek kitose vykdomosiose bylose. Ieškovo atstovė teigia „Nutraukdami santuoką, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, S. K. ir K. V. susitarė, kad įsipareigojimas kreditoriui Z. V. lieka solidari, tačiau šį įsipareigojimą įsipareigojo sumokėti K. V.“. Tačiau atstovė nenurodo kuo grindžia šį savo teiginį. 2019-05-13 sutartyje bei nutartyje nėra jokios sąvokos „įsipareigojo“, nėra nurodyta nei kokia dalimi atsakovė įsipareigojo sumokėti kreditoriui, nei kokiais terminais, ir net nenurodyta kokią sumą bei kokį kreditą. Šiuo atveju, nėra nei menkiausios prezumcijos, kad kada nors atsakovė viena būtų įsipareigojusi prisiimti visus įsipareigojimus, be to kreditorius Z. V. niekada nesutiko su tuo. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta prievolė nustatyta kaip solidari tik Z. V. atžvilgiu, tačiau nėra solidari bendraskolių prievolė vienas kito atžvilgiu. Atsakovės teigimu, tai niekuo nepagrįstas argumentas, nes pirmosios instancijos teismas tą klausimą išsprendė iš esmės. Žodis „mokėti“ lingvistiškai aiškinant niekuo nėra susijęs su prisiėmimu asmenine prievole - kas būtent ir turėjo būti aiškiai nurodyta taikos sutartyje ir su tokia sąlyga turėjo sutikti kreditorius. Juo labiau, jei kreditorius Z. V. būtų sutikęs su tokia sąlyga, kad tik aš viena atsakinga už skolos atidavimą jam, jis niekada nebūtų kreipęsis į teismą. Atsakovės teigimu, kreditorius nesutiko su jokioms atskiroms prievolėmis, o tik su solidariomis, be to pagal nurodomą LAT aiškinimą, turi būti aiškiai nurodyta, kad kada šalys lieka bendraskoliais.
Teismo posėdžio metu atsakovė K. V. nurodė, kad sutinka su ½ prašomos priteisti skolos dalimi, bei jos įskaitymu. Nurodė, kad ieškovo S. K. mokėjimo pavedimai bankui patvirtina, jog ieškovas pripažino bendrą įsipareigojimą bankui. Pažymėjo, jog Sutartyje turėjo būti aiškiai nurodyta, kokia paskolos dalis yra modifikuojama, to padaryta nebuvo.
Teismo posėdžio metu atsakovės K. V. atstovas advokatas Ramūnas Širvys nurodė, kad ieškovas netinkamai interpretuoja Sutarties 12 p. nuostatas. Nurodė, kad šalys susitarė trečiajam asmeniui likti solidarūs kreditoriais, tačiau nebuvo išspręsta kas mokės įmokas kreditoriui. Prievolė nebuvo modifikuota, o tarpusavyje kreditoriai nesusitarė, kad atsakovė prievolę vykdys asmeniškai. Sutartyje buvo nurodyta tik kas ,,techniškai“ atliks mokėjimus, skolininkų skolos dalys liko lygios.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Z. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, atsiliepime nurodė, kad K. V. ir S. K. yra jo solidarūs bendraskoliai. 2021-08-19 civilinėje byloje Nr. e2-905-488/2021 teismas išnagrinėję bylą sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė: „Priteisti solidariai iš ieškovės K. V., ir atsakovo S. K., 18 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2020-11-26. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-905-488/2021 priteista skola jam buvo didelė, ir jo dukrai turint didelę paskolą, būstui įsigyti ir vienai išlaikant vaikus, bei S. K., kuris jokio turto neturi, jokios kitos galimybės sumokėti, kaip tik pardavus S. K. turtą (duomenys neskelbtini), nebuvo. Šis turtas buvo parduotas tik 2023-02-22, o pinigai, iš kurių S. K. privalėjo mokėti dukrai kompensaciją ir dalį jam solidarios skolos, buvo būtent S. K. sąskaitoje. Dėl to S. K. ir atsiskaitė bendrai už solidarią skolą. Šito veiksmo S. K. su niekuo nederino ir nesitarė. Tiesiog apmokėjo visą sumą.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Z. V. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad vakare buvo atvykęs S. K., kuris prašė sumokėti paskolą bankui. Kitą dieną S. K. atvežė banko raginimą dėl skolos sumokėjimo bei paskolos mokėjimo rekvizitus. Nuvykęs į banką sumokėjo paskolą. Apie paskolos sumokėjimą iš karto pranešė S. K.. Šiuo metu, su S. K. nebebendrauja. Patvirtino, jog S. K. jam skolą sumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Ieškovas ir atsakovė sudarė kredito sutartį 2006 m. liepos 28 d. Kredito sutartis Nr. 0760618011069-25, pagal kurią kredito gavėjams S. K. ir K. V. buvo suteiktas 120 000 Lt (34.754,40 Eur) kreditas būstui (duomenys neskelbtini) įsigyti. Buto pirkimo metu abu sutuoktiniai buvo banko solidarūs bendraskoliai.
2009 vasario 12 d santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartimi sutuoktiniai S. K. ir K. V. nusprendė butą (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine K. V. nuosavybe.
Kredito gavėjams S. K. ir K. V. buvo pateiktas įspėjimas dėl 2006 m. liepos 28 d. Kredito sutarties Nr. 0760618011069-25, mokėjimo įmokų pradelsimo ir galimo sutarties nutraukimo. Nurodoma iki 2015-11-30 padengti visus pradelstus mokėjimus.
2015 m. gruodžio 7 d. trečiais asmuo Z. V. atliko 18 000 Eur mokėjimo pavedimą į SEB banko paskolų administravimo sąskaitą Nr.LT62 7044 0810 0000 0790, nurodydamas tokią paskirtį: ,,Apmokėjimas pagal SEB banko 2015 10 30 dienos 01.10.03-22104 pranešimą K. V. dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. 0760618011069-25 negrąžintos paskolos. Skola pervedama į tarpinę sąskaitą, kadangi Kristina paskolos sąskaitos numerio nepateikė, dok. nr. 328, unik. mokėj. kodas 328, operacijos Nr. 0237420151207000300260808“.
2019 m. gegužės 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-569-956/2019 nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtinta sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimo 12 punkte nurodoma: ,,Prievolės kreditoriui Z. V. šalims liko solidarios, tačiau už jas mokės K. V.“. Teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2019-06-136
2020-12-14 K. V. asmeninės nuosavybės priklausantį butą (duomenys neskelbtini) pardavė už 51 000 Eur suma.
Panevėžio apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-905-488/2021, kurią iškėlė K. V. prieš S. K., Z. V. pareiškė savarankiškus reikalavimus: remdamasis įsiteisėjusiu 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu santuokos nutraukimo byloje, pareikalavo priteisti solidariai iš S. K. bei K. V. 18 000 Eur skolą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2021 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu Z. V. reikalavimas dėl 18 000 Eur skolos ir palūkanų buvo patenkintas. Be to, tuo pačiu teismo sprendimu bylos ieškovei K. V. iš atsakovo S. K. buvo priteista 52 465,45 Eur. Teismo sprendimas įsiteisėjo. 2023 m. balandžio 5 d. Z. V. išduoti vykdomieji raštai dėl solidarios 18 000 Eur dydžio skolos ir 5 proc. palūkanų išieškojimo solidariai iš S. K. ir K. V.. Kreditorius Z. V. nereikalavo, kad prievolę vykdytų įsipareigojusi skolininkė - jo dukra K. V.. Z. V. visos skolos (18 000 Eur) ir visų palūkanų priverstinio išieškojimo iš S. K. procesą pradėjo antstolės Valentinos Žydelienės vykdomojoje byloje Nr. 0113/23/00530. Z. V. reikalavo, kad visą priteistą skolą ir visas priteistas palūkanas sumokėtų tik ieškovas S. K.. 2023 m. balandžio 28 d. ieškovas įvykdė 20 100 Eur dydžio (18 000 Eur skolos ir procesinės palūkanos) prievolę Z. V. pagal 2021 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimą.
Dėl skolos priteisimo.
Kasacinis teismas pažymėjo, jog aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia - kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).
Nagrinėjamoje byloje, sutartis, kurioje nustatyta šalių pareiga (įsipareigojimas) įvykdyti sutartį, yra patikrinta teismo ir įtraukta visa be pakeitimų į teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, taip teismui patvirtinant, kad sutartis neprieštarauja įstatymui, viešajai tvarkai, nepažeidžia nei sutuoktinių, nei jų nepilnamečių vaikų, nei kreditorių teisių ar teisėtų interesų.
Pažymėtina, jog ieškovas S. K., tiek atsakovė K. V. yra profesionalūs teisininkai, praktikuojantys advokatai.
Nutraukdami santuoką, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 p., S. K. ir K. V. susitarė, kad ,,Prievolės kreditoriui Z. V. šalims liko solidarios, tačiau už jas mokės K. V.“.
Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo metu bei jos tvirtinimo metu, butas (duomenys neskelbtini), atsakovei K. V. priklausė asmeninės nuosavybės teise. Butą atsakovė K. V. pardavė jau po santuokos nutraukimo, todėl gautos piniginės lėšos taip pat buvo asmeninė nuosavybė.
Atsakovės pateiktas į bylą garso įrašas patvirtina, jog ,,Pareiškėjas pripažino aplinkybę, kad Z. V., vykdydamas jo ir K. V. solidarią prievolę bankui, sumokėjo 18 000 Eur (teismo posėdžio protokolo 0 val. 43 min.). Z. V. nurodė padengęs bendros sutuoktinių prievolės dalį, laikėsi pozicijos, kad tai yra solidari pareiškėjų prievolė (teismo posėdžio protokolo 0 val. 56 min., 1 val. 2 min.), tačiau sutiko, kad po santuokos nutraukimo įmokas mokėtų K. V.. Tokios pozicijos dėl prievolių Z. V. ir jų vykdymo po santuokos nutraukimo viso posėdžio metu laikėsi ir K. V....“
Pažymėtina, jog 2019 m. gegužės 13 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra pakeista ar panaikinta. Sutartis yra galiojanti, todėl šalių sutartyje numatytos teisės ir pareigos vykdant prievolę nekvestionuotinos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (pirmiau nurodytas 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).
Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta prievolė nustatyta kaip solidari Z. V. atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad prievolę Z. V. už K. V. įvykdė S. K.. Sutartyje nenumatyta, kad prievolė bendraskolių atžvilgiu buvo numatyta kaip solidari.
Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą. Šiuo atveju kiti bendraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais.
Tokiu būdu ieškovas, įvykdęs prievolę už atsakovę, įgijo į atsakovę regresinį reikalavimą. Be to, pažymėtina, jog prievolė, kurią įvykdė Z. V. (banko kredito padengimas) susijusi išimtinai su atsakovės interesais ir jos asmeninės nuosavybės teise valdytu butu, adresu (duomenys neskelbtini), atitekusiu Z. V. pagal 2009-02-12 turto pasidalijimo sutartį.
Atsižvelgiant į tai, kad už K. V. prievolę įvykdė S. K., jis įgijo teisę reikalauti, kad K. V. atlygintų sumokėtą prievolės sumą bei visus su prievolės įvykdymu patirtus nuostolius.
Dėl kreditorinių reikalavimų įskaitymo.
Šioje byloje ieškovas prašo priimti teismo sprendimą dėl prievolės įskaitymo. Priteisus iš atsakovės K. V. ieškovui S. K. 20 100 Eur, atsakovės prievolė sumokėti ieškovui priteistą 20 100 Eur sumą tampa galiojančia ir vykdytina. Atsakovė įskaitymo nepripažino ir jį ginčijo, todėl ieškovas patikslino ieškinį, prašydamas teismo atlikti įskaitymą. Vėliau atsakovė sutiko su ½ skolos sumos įskaitymu.
2021 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo (Panevėžio rūmų) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-905-488/2021 priteista skola Z. V. iš K. V. ir S. K., o taip pat iš S. K. priteista bendra 52 465,45 Eur suma K. V..
Iš byloje pateiktų atsakovės procesinių dokumentų matyti, kad atsakovė įskaitymo neatliko nei 10 050 Eur sumai, nei jokiai kitai sumai.
Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog atsakovė yra ieškovo kreditorė pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus, vykdomojoje byloje Nr. 0113/23/00553.
Lietuvos Respublikos CK VI knygos IX skyriaus „Prievolių pabaiga“ numato, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (Lietuvos Respublikos CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus pripažįsta, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos įskaitymo tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Šiuo pagrindu ieškovo ieškinio reikalavimas tenkintinas dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo reikalaujamos 20100 Eur sumos nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl reikalaujamų baudų skyrimo.
Atsakovė tvirtina, kad ieškovas pateikė nepagrįstą ieškinį, nes į atsakovės 2023 m. birželio 7d. pasiūlymą įskaityti skolą nieko neatsakė. Atsakovė Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi prašo skirti ieškovui 5000 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš jų 2500 eurų įpareigojant sumokėti atsakovei už sugaištą jos laiką.
Ieškovas taip pat Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi prašo skirti atsakovei 5000 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš jų 2500 eurų įpareigojant sumokėti ieškovui. Nurodė, kad atsakovė vilkino procesą, simuliuodama ligą.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1, 2 dalis teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti jam iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis - eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020, 20 punktas).
Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis galima laikyti tik šalies procesinius veiksmus, kurie aiškiai patenka į Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Tokių veiksmų teismas nei ieškovo, nei atsakovės veiksmuose nenustatė. Ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, taip pat atsakovė teismui pateikė medicininius dokumentus patvirtinančius sveikatos sutrikimus dėl ko negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose.
2023 m. birželio 29 d. teismas tenkino ieškovo prašymą ir priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės Valentinos Žydelienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0113/23/00553 dalyje dėl 20 100 Eur skolos išieškojimo iš vykdomosios bylos skolininko S. K. išieškotojos K. V. naudai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas S. K. rašytiniai įrodymai pagrindė 3587,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 562,00 Eur žyminis mokestis ir 3025,00 Eur teisinės atstovavimo išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo patenkinta visiškai, todėl ieškovo visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Byloje susidarė 16,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės K. V. ieškovo S. K. naudai 20 100 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 20 100 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Įskaityti ieškovo S. K. 2023 m. balandžio 28 d. bankiniu mokėjimo pavedimu atliktą 20 100 Eur mokėjimą Z. V. kaip S. K. prievolės K. V. įvykdymą pagal 2021 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-905-488/2021, antstolės Valentinos Žydelienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0113/23/00553.
Priteisti iš atsakovės K. V. ieškovo S. K. naudai 3587,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės K. V., 16,08 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
2023 m. birželio 29 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti įsiteisėjus sprendimui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.