Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. P. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį 42 MGL (1 581,72 Eur) dydžio bauda.

Nuosprendžiu Šiaulių teritorinės ligonių kasos 102 504,54 Eur civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. P. nuteista už tai, kad, būdama prilyginta valstybės tarnautojai, dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, dėl to valstybė patyrė didelę žalą, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d., dirbdama valstybės (savivaldybės) įstaigoje (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, (duomenys neskelbtini), vyriausiąja slaugytoja ir būdama prilyginta valstybės tarnautojai, pagal (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtintą vyriausiojo slaugytojo pareigybės aprašymą turėdama pareigą organizuoti ir kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros tarnybos darbą; laiku surinkti slaugytojų paraiškas tvarsliavai, medikamentams, instrumentams bei priimti juos iš vaistinių, išduoti slaugytojams, užtikrinti jų apskaitą ir naudojimo kontrolę; tikrinti, kad medikamentai ir kitos priemonės būtų tiekiami konkursinėmis kainomis; dalyvauti gydytojo vizitacijoje; tvarkyti gyventojų MSEK bylas, būdama atsakinga už globotinių slaugos ir priežiūros organizavimą bei kontrolę, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 8 punkto nuostatas, pagal kurias Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus principais, valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose netinkamai atliko savo pareigas organizuojant ir kontroliuojant asmens sveikatos priežiūros tarnybos darbą, užtikrinant tvarsliavos ir medikamentų apskaitą ir naudojimo kontrolę, organizuojant ir kontroliuojant globotinių slaugą ir priežiūrą, daugkartiniais veiksmais (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ produktų rinkodaros specialistui T. Š. perdavė jos žinioje esančius trisdešimt dviejų globos namų gyventojų (P. P., A. Š., J. J., K. N., O. V., S. B., M. S., M. R., R. V., O. B., R. P., L. M., J. Ž., S. A., V. K., E. V., V. Č., A. I., A. J., R. D., V. D., V. K., T. B., I. P., V. G., D. A., N. G., V. M., N. Č., R. B., B. J. B., S. A. J.) kompensuojamųjų vaistų pasus, o pastarajam grąžinus juos su UAB (duomenys neskelbtini) sveikatos centro ir VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų G. S., I. B. ir R. K. (atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, nurodyto BK 229 straipsnyje, padarymo) išrašytais receptais kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms bendriniais pavadinimais „kitos sudėties tvarsčiai vidutinėms ir gausiai šlapiuojančioms žaizdoms, daugiau kaip 400 kv. cm“ ir „silikono tvarsčiai vidutiniškai ir gausiai šlapiuojančioms žaizdoms, daugiau kaip 400 kv. cm“ bei vaistinių įsegtais kvitais, patvirtinančiais šių priemonių įsigijimą (išdavimą), neužtikrino, kad gydytojai patikslintų diagnozes apžiūrėdami pacientus, ir nesiėmė priemonių, kad būtų perimtos pagal kompensuojamųjų vaistų pasus įsigytos (išduotos) medicinos pagalbos priemonės, kurių įsigijimo išlaidos vaistinėms buvo kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Taip V. P., netinkamai atlikdama savo pareigas, nesant teisėto pagrindo, perdavė jos žinioje esančius (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojų kompensuojamųjų vaistų pasus T. Š., neturinčiam teisės gauti šiuos dokumentus, netinkamai organizavo (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros tarnybos darbą, nekontroliavo ir nesiėmė priemonių, kad visi pacientai, kuriems buvo išrašytos medicinos pagalbos priemonės, būtų apžiūrėti gydytojų, neužtikrino, kad medicinos pagalbos priemonės „Eclypse“ ir „Eclypse Adherent“, 2014 m. vasario 1 d. – 2015 m. lapkričio 3 d. laikotarpiu T. Š. nupirktos iš Klaipėdoje esančių vaistinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtų pristatytos į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus, taip sudarė sąlygas T. Š. savo ir kitų asmenų naudai įgyti 174509 Eur vertės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, dėl to didelės žalos patyrė Privalomojo sveikatos draudimo fondas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2019-11-29 nuosprendžiu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-11 nuosprendžio dalį dėl T. Š. nuteisimo ir, tenkindamas nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą, jį pagal BK 182 str. 2 d. išteisino nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, taip pat iš dalies patenkino nuteistosios V. P. gynėjo apeliacinį skundą ir kitoje dalyje apylinkės teismo nuosprendį pakeitė - iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybę, kad V. P. „<...> sudarė sąlygas T. Š. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti 174 509 Eur vertės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, dėl to didelės žalos patyrė Privalomojo sveikatos draudimo fondas“. Šį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį kasacine tvarka apskundė V. P. gynėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. P. nuteisimo pagal BK 229 straipsnį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti pripažinus, kad ji nepadarė šio nusikaltimo. Kasacinės instancijos teismas 2020-06-16 nutartimi iš dalies patenkino nuteistosios V. P. gynėjo kasacacinį skundą – panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019-11-29 nuosprendžio dalį, kuria V. P. gynėjo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, ir bylą pagal nuteistosios V. P. gynėjo apeliacinį skundą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Savo nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į nustatytus šioje nutartyje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, patikrinti apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo ir tik tada, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, spręsti, ar V. P. veika (ne)atitinka BK 229 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtį (Nutarties 14 punktas). Kasacinis teismas 2020-06-16 nutaryje konstatavo šiuos procesinius pažeidimus: 1. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms dėl V. P. inkriminuotos veikos aplinkybių, pakeistame nuosprendyje išdėstė prieštaringas išvadas ir argumentus. Pavyzdžiui, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo teismo išvada, kad V. P., pažeisdama kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, netinkamai atliko savo pareigas ir taip sudarė sąlygas didelei turtinei žalai kilti, kartu iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino šio teismo nustatytą aplinkybę dėl priežastinio ryšio tarp jos padarytos veiklos ir kilusių padarinių, t. y. pašalino aplinkybę, kad ji savo veiksmais <...> sudarė sąlygas T. Š. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti 174 509 Eur vertės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, dėl to didelės žalos patyrė Privalomojo sveikatos draudimo fondas“. Teismo argumentas, kad prieš tai nurodytos aplinkybės pašalinimas iš nuosprendžio savaime nekeičia V. P. baudžiamosios atsakomybės ribų ar jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir kvalifikavimo, yra nepagrįstas, nes nė viename iš abiejų instancijų teismų nuosprendžių jokie kiti nuteistajai inkriminuotos veikos padariniai neaprašyti. Šiuo atveju, padarius apkaltinamojo nuosprendžio pakeitimus, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio tarp tarnybos pareigų neatlikimo ir turtinės žalos atsiradimo nėra aiškios, nuoseklios ir pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tuo apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes nepadarė tinkamų išvadų dėl byloje nustatytų aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo taikymo (Nutarties 10 punktas). 2. Apeliacinės instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas ir dėl kitų V. P. inkriminuotos veikos aplinkybių. Viena iš V. P. inkriminuotų netinkamai atliktų pareigų yra tai, kad ji neužtikrino (nesiėmė priemonių), jog medicinos pagalbos priemonės, įsigytos (išduotos) pagal socialinės globos gyventojų kompensuojamųjų vaistų pasus, kurių įsigijimo išlaidos buvo kompensuotos vaistinėms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, būtų pristatytos į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas šiai apylinkės teismo nustatytai aplinkybei pritarė, kita vertus, laikė įrodyta, kad T. Š. vaistinėse išduotas jam medicinos pagalbos priemones (tvarsčius) pagal socialinės globos gyventojų kompensuojamųjų vaistų pasus, o tai reiškia – įgytas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, vis dėlto pristatė socialinės globos namų vyriausiajai slaugytojai V. P.. Iš tokių apeliacinės instancijos teismo išvadų negalima spręsti, kokias bylos aplinkybes, pripažintas įrodytomis, šis teismas nustatė (Nutarties 11 punktas). 3. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl dalies esminių kasatoriaus skundo argumentų – dėl priežastinio ryšio (ne)buvimo tarp V. P. inkriminuotų teisės normų nesilaikymo ir kilusių padarinių; dėl V. P. veiksmų, kuriais ji būtų galėjusi nulemti receptų išrašymo procedūrą; dėl kompensuotų medicinos priemonių tolesnio likimo įtakos kilusiai žalai ir kt.) (Nutarties 12 punktas). Atsižvelgdamas į visa tai, kasacinis teismas konstatavo, kad šie pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikino ir bylos dalį dėl V. P. grąžino iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. LAT yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų.

12. BPK 386 str. 3 d. nustato, kad iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka po kasacinės instancijos teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismas turi teisę pabloginti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teisinę padėtį tik tuo atveju, jeigu ankstesnis nuosprendis ar nutartis kasacinės instancijos teismo buvo panaikinti dėl to, kad reikia pabloginti traukiamo atsakomybėn asmens padėtį, arba tokios aplinkybės buvo nustatytos iš naujo nagrinėjant bylą. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2019-11-29 nuosprendžiu iš dalies patenkino nuteistosios V. P. gynėjo apeliacinį skundą ir apylinkės teismo nuosprendį pakeitė - iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybę, kad V. P. „<...> sudarė sąlygas T. Š. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti 174 509 Eur vertės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, dėl to didelės žalos patyrė Privalomojo sveikatos draudimo fondas“. Kasacinis teismas 2020-06-16 nutaryje pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms dėl V. P. inkriminuotos veikos aplinkybių, pakeistame nuosprendyje išdėstė prieštaringas išvadas ir argumentus. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo teismo išvada, kad V. P., pažeisdama kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, netinkamai atliko savo pareigas ir taip sudarė sąlygas didelei turtinei žalai kilti, kartu iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino šio teismo nustatytą aplinkybę dėl priežastinio ryšio tarp jos padarytos veiklos ir kilusių padarinių, t. y. pašalino aplinkybę, kad ji savo veiksmais <...> sudarė sąlygas T. Š. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti 174 509 Eur vertės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, dėl to didelės žalos patyrė Privalomojo sveikatos draudimo fondas“. Teismo argumentas, kad prieš tai nurodytos aplinkybės pašalinimas iš nuosprendžio savaime nekeičia V. P. baudžiamosios atsakomybės ribų ar jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir kvalifikavimo, yra nepagrįstas, nes nė viename iš abiejų instancijų teismų nuosprendžių jokie kiti nuteistajai inkriminuotos veikos padariniai neaprašyti.

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama pagal nuteistosios V. P. gynėjo apeliacinį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis non reformatio in peius principo, taip pat priimdamas dėmesin, jog panaikinus apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį, įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu T. Š. dėl jam inkriminuotų kaltinimų yra išteisintas, neturi pagrindo kvestionuoti ankstesniu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu konstatuotos aplinkybės, jog nenustatyta, kad V. P. savo veiksmais <...> sudarė sąlygas T. Š. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti 174 509 Eur vertės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, dėl to didelės žalos patyrė Privalomojo sveikatos draudimo fondas“. Kaip teisingai pažymėjo kasacinės instancijos teismas, jokie kiti nusikalstamos veikos padariniai nuteistajai nėra inkriminuoti, kas leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog nenustačius būtino inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos padarymo privalomojo sveikatos draudimo fondui, V. P. veiksmuose nėra jai imkriminuoto nusikaltimo sudėties.

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad gydytojai G. S. ir I. B. išrašydami receptus darė įrašus apie (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų pacientų (globotinių) opas ir pragulas ir joms gydyti skiriamus silikoninius tvarsčius, o į globos namų sveikatos istorijas jokių įrašų apie pacientų apžiūrėtas žaizdas (pragulas, opas) ir joms gydyti skiriamus tvarsčius nedarė. Būtent gydytojai, o ne V. P. turėjo teisę ir pareigą veikti pagal receptų išrašymo laikotarpiu galiojusių Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112, reikalavimus. Pagal šių taisyklių 44 punktą – gydytojas pagal savo kompetenciją išrašydamas kompensuojamuosius vaistus ir MPP (kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės) turi laikytis teisės aktų, reglamentuojančių vaistų ir MPP įsigijimo išlaidų kompensavimą, reikalavimų, o PSDF biudžeto išlaidos, atsiradusios dėl šio reikalavimo nesilaikymo, vertinamos kaip PSDF biudžetui padaryta žala, kuri išskaičiuojama iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirbo minėto reikalavimo nesilaikęs gydytojas, lėšų; 46 punktą – gydytojui draudžiama išrašyti receptus kompensuojamiesiems vaistams ir MPP, jei kartu su kompensuojamųjų vaistų pasu nepateikiamas ir apdraustojo, kuriam išduotas kompensuojamųjų vaistų pasas, asmens dokumentas su nuotrauka, o PSDF biudžeto išlaidos, susijusios su šio punkto reikalavimų nesilaikymu, vertinamos kaip PSDF biudžetui padaryta žala, kuri išskaičiuojama iš minėtų reikalavimų nesilaikiusios gydymo įstaigos. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog būtent gydytojai, gavę iš T. Š. globos namų gyventojų kompensuojamųjų vaistų pasus ir užpildytus žaizdų įvertinimo protokolus, turėjo spręsti, ar išrašyti receptą gydytis tvarsčiais, ar ne.

15. Visi trys gydytojai – G. S. 2017-03-29, o R. K. ir I. B. 2017-04-03 Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 229 straipsnį pagal laidavimą (t. 1, b. l. 87–90, 108–109, 128–130). Gydytojai pripažino, jog ne visada išrašydami receptus tvarsčiams apžiūrėdavo pacientus, receptus išrašinėjo neįsitikinę pacientų asmens tapatybe, jų ligų pobūdžiu ir būtinumu juos gydyti naudojant tvarsčius, o pasitikėdami T. Š. perduotais dokumentais. Tokia gydytojų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti V. P. inkriminuotos veikos - dėl neatsargumo neatlikus savo pareigų, t. y. nesiėmus priemonių, kad visi pacientai, kuriems buvo išrašytos medicininės pagalbos priemonės, būtų apžiūrėti gydytojų, buvimu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad V. P. buvo atsakinga už dalyvavimą gydytojams apžiūrint pacientus, todėl privalėjo dalyvauti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose šeimos gydytojų atliekamose pacientų apžiūrose, o gydytojų atliekamų apžiūrų metu pacientams nebuvo konstatuotos tam tikros ligos, kurioms gydyti buvo sistemingai skiriami kompensuojamieji tvarsčiai. Tačiau, atsižvelgiant į gydytojų ir vyr. slaugytojos V. P. kompetencijos ribas, negalima teigti, kad ji privalėjo imtis kažkokių priemonių tam, jog pacientai būtų apžiūrėti gydytojų, užtikrinti, kad gydytojai patikslintų diagnozes. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų direktoriaus 2011-01-03 įsakymu Nr. V-l patvirtinto Vyriausiojo slaugytojo pareigybės aprašymo 2 p. nurodoma, kad vyriausioji slaugytoja tiesiogiai pavaldi gydytojui ir direktoriui. Taigi V. P. neturėjo pareigos spręsti, kada gydytojai turi vizituoti ligonius, ar pagrįstai gydytojai išrašo tvarsliavos receptus, o būdama pavaldi gydytojams, neturėjo teisės duoti jiems nurodymus dėl diagnozių tikslinimo ar pacientų apžiūros. Todėl teismo teiginiai, jog V. P. turėjo imtis priemonių, kad gydytojai apžiūrėtų ligonius, vertintini kaip nepagrįsti. Teismo nustatytos aplinkybės, jog gydytojai receptus tvarsčiams išrašydavo nebūdami suklaidinti T. Š. patvirtina, kad receptų išrašymui jokios reikšmės neturėjo tai, kokiu būdu gydytojai gaudavo pacientų kompensuojamųjų vaistų pasus – tiesiogiai iš V. P. ar iš T. Š.. Tai, jog V. P. kompensuojamųjų vaistų pasus gydytojams perduodavo per T. Š., pati savaime nereiškia, kad ji pažeidė kokius nors teisės aktų reikalavimus, kurie draustų aptariamus pasus gydytojui perduoti per kitą asmenį. Byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kokia buvo globotinių kompensuojamųjų vaistų pasų saugojimo, naudojimo, jų perdavimo gydytojams tvarka, nei vienas iš šių pasų nėra prarastas, todėl negalima teigti, jog V. P., perduodama kompensuojamų vaistų pasus gydytojams receptinių medikamentų išrašymui, netinkamai atliko savo pareigas.

16. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, įsiteisėjusiu nuosprendžiu išteisindamas T. Š. pripažino nepaneigtu, kad T. Š. vaistinėse išduotas jam medicinos pagalbos priemones (tvarsčius) pagal socialinės globos gyventojų kompensuojamųjų vaistų pasus, o tai reiškia – įgytas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, vis dėlto pristatė socialinės globos namų vyriausiajai slaugytojai V. P.. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas V. P. gynėjo apeliacinį skundą, neturi pagrindo kvestionuoti šią įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytą aplinkybę ir tokiu būdu revizuoti įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Kita vertus, byloje surinktais įrodymais lieka nepaneigta apelianto versija, jog šios medicinos pagalbos priemonės buvo įgyjamos globos namų gyventojų nuosavybėn pagal jiems individualiai išrašytus receptus, dėl to nebuvo įtraukiamos į globos namų apskaitą. Tuo tarpu, kaip galima spręsti iš (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtintų vyriausiojo slaugytojo pareigybės aprašymo 10 p., vyriausiajam slaugytojui tenka pareiga užtikrinti tik globos namams priklausančių medikamentų, tvarsliavų apskaitą. Pažymėtina ir tai, kad nors skundžiamame nuosprendyje teigiama, jog V. P. neužtikrino, kad medicinos pagalbos priemonės „Eclypse“ ir „Eclypse Adherent“, T. Š. laikotarpiu nuo 2014-02-01 iki 2015-11-03 nupirktos UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būtų pristatytos į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus, taip sudarant sąlygas T. Š. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti 174 509 Eur, tačiau akivaizdu, kad tarp minėtų medicinos pagalbos priemonių (ne)pristatymo į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus ir kilusios žalos nėra jokio priežastinio ryšio. Iš bylos duomenų matyti, kad T. Š. laikotarpiu nuo 2014-02-01 iki 2015-11-03, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ produktų specialistu, gavęs iš V. P. socialinės globos namų gyventojų KVP pats užpildė Sveikatos apsaugos ministerijos ar asmens sveikatos įstaigos administracijos teisės aktų nepatvirtintus žaizdos įvertinimo protokolus, juos pateikė gydytojams G. S., I. B. ir R. K., kurie išrašė receptus gyventojų kompensuojamųjų vaistų pasuose medicinos pagalbos priemonėms įsigyti, po to T. Š. išrašytus receptus pateikė vaistinių darbuotojams, kurie šių receptų pagrindu išdavė T. Š. tvarsčius, o Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pervedus 174 509 Eur į medicinos pagalbos priemones pardavusių vaistinių sąskaitas, taip kompensuojant išlaidas pagal (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojams išrašytus receptus. Taigi akivaizdu, kad tuo pačiu nuosprendžiu teismas pripažino, jog Privalomojo sveikatos draudimo fondas 174 509 Eur neteko tuo pagrindu, kad apmokėjo vaistinėms medicinos priemonių kainą, o pagrindas apmokėjimui buvo medicinos priemonių pirkimo – pardavimo sandoriai, vykdomi kompensuojamųjų vaistų pasuose esančių receptų pagrindu.

17. Teismų praktikoje materialiosiose nusikaltimo sudėtyse priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar asmens padarytas teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Konkrečiu atveju turi būti įvertinami ne tik asmens galimai padaryti teisės aktų nustatyti specialių taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai žalą padaro keli asmenys, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų įvykyje dalyvavusių asmenų padarytų minėtų veiksmų (neveikimo) ir nustatytų padarinių atsiradimo. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jis nustatomas tarp veikos (tam tikrų teisės aktų reikalavimų pažeidimo) ir kilusių padarinių, tačiau jo nustatymas savaime nesuponuoja išvados dėl asmens kaltės. Teismų praktikoje pripažįstamas tik būtinasis priežastinis ryšys, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga pasekmei kilti (be jos ši nekiltų), ar kilusi pasekmė buvo dėsningas veikos rezultatas.

18. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. P. veikos priežastinio ryšio su pasekmėmis padarytos netinkamai įvertinus bylos duomenis, kurie nepagrindžia V. P. atveju buvus būtinąjį priežastinį ryšį tarp jos veikos ir inkriminuojamų padarinių. Iš bylos duomenų matyti, kad gydytojai G. S., R. K. ir I. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-29, 2017-04-03 nutartimis yra atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą dėl veikų, numatytų BK 229 straipsnyje padarymo, t. y. dėl veikų, kuriomis šie gydytojai, netinkamai atlikdami savo pareigas, kaip konstatavo juos nuo baudžiamosios atsakomybės atleidę teismai – nepagrįstai išrašydami receptus kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonėms įsigyti, padarė didelę žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, dėl kurios padarymo skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta ir V. P.. Minėtose Klaipėdos apylinkės teismo nutartyse, atleidžiant šiuos gydytojus nuo baudžiamosios atsakomybės, yra konstatuoti gydytojų padaryti teisės aktų pažeidimai, buvę tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusia didele žala, ir jokie V. P. veiksmai kaip priežastinio ryšio sudėtinė dalis, jose nenustatyti. Šiose nutartyse nurodomi gydytojų pažeisti teisės aktai, susiję su pacientų diagnozės nustatymu ir receptų kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms išrašymu, dėl kurių pažeidimo ir konstatuotas didelės žalos kilimas, tačiau pažymėtina, kad nei vienas iš šių teisės aktų nereglamentuoja V. P. veiklos, kas patvirtina, jog diagnozių nustatymas, receptų kompensuojamosios medicinos priemonėms išrašymas yra išimtinai gydytojų veiklos ir kompetencijos sritis. Taigi, priimant minėtas nutartis, būtinas priežastinis ryšys tarp gydytojų padarytų pažeidimų ir kilusios žalos buvo konstatuotas nepriklausomai nuo jokių V. P. veiksmų ar neveikimo. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad žala kilo ne dėl to, jog V. P. perdavė gydytojams kompensuojamų vaistų pasus, o todėl, kad gydytojai G. S., R. K. ir I. B. juose nepagrįstai išrašė receptus kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonėms įsigyti. Tai yra konstatuota ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-11 nutartyje, kurioje prokurorui pranešta apie minėtų gydytojų galimai padarytas nusikalstamas veikas (t. 14, b. l. 99-101).

19. Skundžiamu nuosprendžiu teismas taip pat konstatavo, kad V. P. buvo atsakinga už MSEK bylų tvarkymą ir dalyvavimą gydytojams apžiūrint pacientus, todėl privalėjo dalyvauti ir dalyvaudavo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose šeimos gydytojų atliekamose pacientų apžiūrose, tvarkyti pacientų MSEK bylas, rengti medikamentų ir slaugos priemonių įsigijimo apyskaitas, tvirtinti vaistų ir slaugos priemonių judėjimo ataskaitas. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad gydytojų atliekamų apžiūrų metu pacientams nebuvo konstatuoti tam tikri susirgimai, kurių gydymui buvo sistemingai skiriami kompensuojamieji tvarsčiai. Atsižvelgiant į diagnozes nustatančių ir receptus išrašančių gydytojų bei tam teisės neturinčios vyriausiosios slaugytojos V. P. kompetencijos ribas nesuprantama pirmosios instancijos teismo išvada, kodėl būtent V. P. privalėjo imtis kažkokių priemonių užtikrinti, kad gydytojai patikslintų diagnozes ir išrašytų reikiamus gydymui vaistus ar medikamentus. Jokia nuosprendyje nurodoma kaip V. P. pažeista teisės norma nenumato, kad V. P., kaip vyriausioji slaugytoja, būtų galėjusi įpareigoti gydytojus apžiūrėti pacientus ar duoti kokius nors kitus nurodymus receptus išrašiusiems gydytojams, o netgi priešingai – (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų direktoriaus 2011-01-03 įsakymu Nr. V-l patvirtinto vyriausiojo slaugytojo pareigybės aprašymo 2 p. nurodoma, kad vyriausioji slaugytoja tiesiogiai pavaldi gydytojui ir direktoriui. Taigi V. P., kaip vyriausioji slaugytoja, neturėjo nei pareigos, nei kompetencijos spręsti, pagrįstai ar ne gydytojai išrašo tvarsliavos receptus ir, būdama pavaldi gydytojams, savaime suprantama, neturėjo teisės duoti gydytojams kokius nors nurodymus dėl diagnozių tikslinimo ar pacientų apžiūros. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojai G. S., I. B. ir R. K. netinkamai atliko savo pareigas (ikiteisminio tyrimo metu jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 229 straipsnyje), trisdešimt dviejų (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojų ligas diagnozavo ir vaistus skyrė neapžiūrėję ir nepatikrinę pacientų, tik pagal medicinos pagalbos priemonių rinkodara užsiimančios bendrovės vadybininko T. Š. pateiktus žaizdų aprašymo protokolus. Maža to, gydytojai G. S. ir I. B., paraleliai vykdydami ir (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų šeimos gydytojo funkcijas, žinojo, kad gyventojai ligomis, kurias jie diagnozavo (duomenys neskelbtini) sveikatos centre, neserga ir paskirtais medikamentais nėra gydomi. Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad gydytojai, išrašydami receptus kompensuojamiesiems vaistams įsigyti, nebuvo apgauti, o priešingai - žinojo, kad globos namų pacientai neserga ligomis, kurias jie diagnozavo, kad gydytojų veiksmai išrašant receptus neatitiko minimaliai atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijaus, o juo labiau gydytojo pareigoms keliamų kriterijų (šiuo pagrindu teismas 2019-04-11 priėmė nutartį pranešti prokuratūrai apie tai, kad gydytojai gali būti padarę tyčinį nusikaltimą – padėjimą sukčiauti T. Š.). Akivaizdu, kad šios nustatytos teismo aplinkybės kartu paneigia, kad V. P. savo dalyvavimu pacientų vizitacijose būtų galėjusi kažkokiu būdu įtakoti receptų išrašymo procedūrą. Teismo nustatytos minėtos aplinkybės dėl to, kad gydytojai receptus KVP išrašydavo nebūdami suklaidinti T. Š., rodo, kad receptų išrašymui jokios reikšmės neturėjo tai, kokiu būdu pacientų KVP pasiekdavo gydytojus – tiesiogiai iš V. P. ar per T. Š..

20. Kadangi teismo išvados nepagrindžia priežastinio ryšio tarp V. P. veiksmų / neveikimo ir pasekmių (didelės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui), kurios yra kitų asmenų nusikalstamų veiksmų rezultatas, negali būti laikoma, kad V. P. padarė didelę žalą, t. y. kad jos veika turi būtiną nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnio, požymį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017-08-02 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinka pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad V. P. padėjo T. Š. apgaule įgyti didelės 174 419 Eur vertės svetimą turtą – 15 730 vnt. medicinos pagalbos priemonių „Eclypse“ ir „Eclypse Adrherent“.

21. Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Teismo nuomone, V. P. veikoje nėra BK 229 straipsnyje numatytos sudėties požymių.

22. Baudžiamosios atsakomybės už tarnybos pareigų neatlikimą tikslai yra kitokie, jie nėra kompensaciniai, o pirmiausia skirti baudžiamojo įstatymo numatytai sankcijai už šią neatsargią pavojingą veiką pritaikyti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad civilinė ieškovė Šiaulių TLK reikalavimą atlyginti PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą baudžiamajame procese pareiškė ne tik T. Š. ir už jo veiksmus materialiai atsakingam UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės G. S., I. B. ir R. K. bei už jų veiksmus materialiai atsakingam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Dėl patirtos žalos atlyginimo Šiaulių TLK gali ginti savo teises šioje byloje patikslindama ieškinio pagrindą ir dalyką civilinėje byloje. Priimant išteisinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

23. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. P. veikoje nėra BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių: kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo pagal BK 16 straipsnio 3 dalyje nurodytos šios kaltės rūšies požymius bei priežastinio ryšio tarp V. P. veikos ir kilusių padarinių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų V. P. veiksmų padarymą, visos abejonės, kurių pašalinimui, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, ir V. P. dėl kaltinimo pagal BK 229 straipsnį išteisintina, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 3 punktas).

24. Kadangi šiuo nuosprendžiu yra visiškai panaikinamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis (kita šio nuosprendžio dalis T. Š. atžvilgiu jau yra panaikinta įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu), apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje priimami sprendimai dėl turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti daiktų, susijusių su V. P. inkriminuota veika, kurie buvo priimti skundžiamame nuosprendyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria V. P. nuteista pagal BK 229 straipsnį, ir priimti naują nuosprendį: V. P. dėl kaltinimo pagal BK 229 straipsnį išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

skaitmenines laikmenas su bankų pateiktais dokumentais ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų priedais palikti saugoti baudžiamojoje byloje,

(duomenys neskelbtini) socialinės globos namų pateiktus dokumentus, saugomus kartu su baudžiamąja byla: 31 asmens sveikatos istoriją, Medikamentų ir slaugos priemonių judėjimo mėnesines apyskaitas 2014 metai (1 segtuvas), Medikamentų ir slaugos priemonių judėjimo apyskaitas 2015 metai (1 segtuvas), Medikamentų ir slaugos priemonių išdavimai 2015 metų (1 segtuvas), Medikamentų ir slaugos priemonių išdavimo dokumentai 2014 metai (1 segtuvas), Mėnesinės medikamentų judėjimo apyskaitas 2016 metai (2 segtuvai) grąžinti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą O. V. asmens sveikatos istoriją (1 vnt.), saugomą kartu su baudžiamąja byla, grąžinti sveikatos priežiūros įstaigai UAB „(duomenys neskelbtini)“,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, saugomus kartu su baudžiamąja byla – 37 asmens sveikatos istorijas - grąžinti sveikatos priežiūros įstaigai UAB „(duomenys neskelbtini)“,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kratos metu rastus ir paimtus dokumentus, saugomus kartu su baudžiamąja byla: kasos aparato Kasos operacijų žurnalą, gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registrą; sąskaitų-faktūrų segtuvus (14 vnt.), segtuvą „Ataskaitos ir balansai“, kasos knygą 2015 m., sąsiuvinius: „Tiekėjai 2014/2015“ ir „Tiekėjai 2016/2017“ (2 vnt.), UAB „(duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą serija GE Nr. 2183, kompensuojamųjų vaistų receptus su EKA kvitais grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“,

pleistrus firminiu pavadinimu „Eclypse“ (60 vienetų), saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“,

pleistrus firminiais pavadinimais „Eclypse 20x30“, 34 dėžutes, ir „Eclypse Adherent 20x30“, 10 dėžučių, saugomus (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, perduoti valstybės nuosavybėn.