Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-685-319/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2014-06-16Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-10-26Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-15Kauno apygardos teismas
  4. T-478-946/2017Nutartis · 2017-07-17Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-08-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-17
Bylos Nr.
1S-685-319/2017
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00142-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Danutė Giačaitė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
K. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-685-319/2017Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00142-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 19 d. nutarimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. M., nuteistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia 2013 m. birželio 27 d., bausmės pabaiga 2019 m. birželio 27 d. Neatlikta laisvės atėmimo dalis - 2 metai 12 dienų (skaičiuojant Komisijos įvykusio posėdžio dienai – 2017 m. birželio 15 d.).Komisijos 2017 m. birželio 19 d. nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam K. M. lygtinį paleidimą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nuteistasis K. M. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog pataisos įstaigoje nuteistasis buvo baustas administracine tvarka už tai, kad autobusas atvažiavęs paimti į darbą, paliko jį nepaėmęs. Kitą kartą jį nubaudė už tai, kad nėjo į būrį, kurį jam paskyrė. Nuteistojo teigimu jis negalėjo eiti dirbti, kadangi nebuvo net gyvenamosios vietos kur būti. Buvo laikomas vienutėje, kol nepaprašė, kad perkeltų į kitą vietą ir darbą. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog per visą bausmės atlikimo laiką jis stengėsi pasitaisyti ir dirbti, dirbo sąžiningai ir nepriekaištingai, jo neatlikta bausmės dalis nėra didelė, charakterizuojamas teigiamai. Pataisos įstaigoje atliko remonto darbus visuomeniniais pagrindais, bausmės atlikimo metu dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, pozityvaus užimtumo priemonėse ir kituose užsiėmimuose. Nuteistojo teigimu, jis nėra susijęs su kriminaline subkultūra ir jo elgesys įrodo, jog yra pasirengęs eiti į visuomenę ir daryti gerus darbus, dirbti ir padėti savo draugei auginti du mažamečius vaikus.Nuteistojo K. M. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis K. M. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, bausmės atlikimo metu dalyvavo privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose, buvo skatinamas pozityviam užimtumui, pakeitė požiūrį į mokamą darbą pataisos namuose, dirba UAB „A.“ darbininku, mokosi 12-oje klasėje, dengia priteistą civilinį ieškinį, nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas - 67 balai (iš jų 51 balas statiniai ir 16 balų dinaminiai), tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo 2015 m. rugsėjo 23 d., sumažėjo nuo 73 iki 67 balų. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti ir išlikę pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (teistas keturis kartus); gyvenimo stilius ir draugai (praeityje asocialios grupės įtaka). Taip pat yra nustatyti ir veiksniai artimi kriminogeniniams – menki darbo įgūdžiai, specialybės neturėjimas, mąstymas ir elgesys, šiuo metu turimo dideli finansiniai įsipareigojimai (ieškinys), pastovių pajamų neturėjimas, menka darbinė patirtis dėl ko atsiranda finansinis nestabilumas. Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog, 2017 m. birželio 15 d. įvykusio Komisijos posėdžio dienai – per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis K. M. buvo du kartus paskatintas ir vieną kartą pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirtas papeikimas. Tačiau, iš pataisos įstaigos 2017 m. liepos 14 d. apylinkės teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. birželio 28 d. ir 2017 m. birželio 29 d. dienomis yra pažeidęs pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką jam buvo paskirtos 2 drausminės nuobaudos, kurios šiuo metu yra galiojančios. Tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdo vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose dirba, mokosi, dengia priteistą civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius. Minėtos aplinkybės rodo, jog elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis teistas 4 kartus. Jis buvo teistas už vagystes, plėšimus, nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistajam buvo taikyta laisvės apribojimo bausmė, tačiau jos neatlikęs vėl nusikalto, be to, buvo nubaustas ir 90 parų arešto bausme, ją atliko, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimus. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Kaip jau buvo paminėta, K. M. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. M. skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėRimas ŠvirinasGytis Večerskas