- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- 1S-1292-317/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00142-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Rimas Švirinas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- K. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,
ne teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 95-193 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M., gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje ir 187 straipsnio 3 dalyje ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinus paskirtas bausmes apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir su 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. birželio 27 d., bausmės pabaiga – 2019 m. birželio 27 d. Komisijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 95-193 priimtas sprendimas nuteistajam K. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam K. M..Nuteistasis K. M. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neišsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti būtinas aplinkybes, akcentavo ir pabrėžė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tokiu būdu nepagrįstai taikydamas ne nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusius BVK 157 straipsnio 1 dalies pakeitimus, o ankstesnę šio straipsnio redakciją, todėl išplėstinai vertino socialinio tyrimo išvadas, kai tuo tarpu turėjo tik įvertinti, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos. Skunde pažymima, kad teismas privalėjo atsižvelgti ne tik į formalųjį, tačiau ir į materialųjį pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą. Šiuo atveju tai yra aplinkybės, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo 73 balų iki 67 balų, atlikdamas bausmę, jis buvo paskatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, nuo 2016 m. gegužės 19 d. dirba. Tačiau lygtinio paleidimo tvirtinimo klausimą sprendęs teismas tai vertino tik kaip privalomas ir savaime suprantamas aplinkybes.K. M. nurodo, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, statiniai kriminogeniniai veiksniai neturi būti vertinami, kadangi į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą jau atsižvelgė teismas, skirdamas jam bausmę, ir ši aplinkybė, kuri nekinta per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, negali turėti lemiamos įtakos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Pažymi, kad jo padarytas nusikaltimas buvo gyvenimiška klaida, o ne suplanuotas nusikaltimas iš blogos valios ir savanaudiškų paskatų.Nuteistojo K. M. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis K. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (67 balai pagal OASys), todėl spręstina, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvavo privalomose priemonėse, palaiko socialinius ryšius, yra vieną kartą skatintas už gerą elgesį ir atliktus remonto darbus, aktyviai dalyvavo pataisos įstaigos šventėse, atviruose susitikimuose su Anoniminių alkoholikų reabilitacijos centro nariais, dirba, iš ko galima daryti išvadą, kad pozityvus užimtumas padėjo nuteistajam pakeisti požiūrį į apmokamą darbą bei jo priežiūrą, pataisos įstaigos tvarką bei keliamus reikalavimus, įprasminti bausmės atlikimo laiką. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai K. M. išskiriami ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (67 balai). Nors šį balą sudaro ir statiniai veiksniai – nuteistojo ankstesni teistumai, kurių jis negali pakeisti, tačiau akivaizdu yra tai, kad K. M. nerodo pakankamai pastangų, kad pašalintų kriminogeninius veiksnius, susijusius su emocinės gerovės ir mąstymo bei elgesio problemomis. Nors, kaip teisingai nurodyta nuteistojo skunde, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pataisos įstaigoje sumažėjo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu ir atsižvelgiant į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje iki šiol konstatuojama 16 dinaminių pakartotinio nusikalstamumo balų (kurie gali mažėti), rizikos sumažėjimas 6 balais nėra toks akivaizdus ir įtikinantis, kad neabejotinai sudarytų sąlygas vertinti jo pastangas jo pažanga šią riziką mažinant kaip akivaizdžią ir įtikinančią bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.Be to, iš duomenų, pateiktų socialinio tyrimo išvadoje, matyti, kad nuteistasis ne visuomet adekvačiai save vertina, jam trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, ir, nors jis apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, ir kartoja tas pačias klaidas. K. M. pataisos įstaigoje buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, ir, nors ši nuobauda yra negaliojanti, ją už gerą elgesį panaikinus prieš laiką, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir, vertinant šią aplinkybę kitų jį neigiamai apibūdinančių aplinkybių kontekste, sudaro teismui prielaidas abejoti jo pakankama ir neabejotina jo pažanga. Pažymėtina, kad be pagrindinių kriminogeninių veiksnių K. M. konstatuojami ir artimi kriminaliniai veiksniai – menki darbo įgūdžiai ir specialybės neturėjimas, menka darbinė patirtis ir pastovių pajamų neturėjimas bei dideli finansiniai įsipareigojimai, kurie, atsižvelgiant į ankstesnius nuteistojo smurtinio pobūdžio nusikaltimus, sukelia teismui abejonių dėl nuteistojo tinkamo ir teisėto elgesio lygtinio paleidimo laikotarpiu. Iš K. M. skundo argumentų matyti, kad jis yra linkęs savo paskutinį teistumą vertinti kaip atsitiktinį, pavienį, tačiau iš teismui pateiktos medžiagos, taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šis ir ankstesni nuteistojo teistumai buvo susiję su pakartotiniu nusikalstamų veikų nuosavybei darymu, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su K. M. argumentais, jog jo padaryti nusikaltimai buvo gyvenimiška klaida. Vertinant visumą K. M. asmenybę apibūdinančių duomenų, dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Nors, kaip teisingai nurodyta nuteistojo skunde, teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, iš naujo nutarime nurodytų aplinkybių neanalizuoja ir svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, vertinant, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, neįmanoma įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat ar ši veika buvo pavienė, ar pakartotinė, atsižvelgiant į jo ankstesnius teistumus. Šiuo atveju K. M. padarytų nusikaltimų pobūdis ir pakartotinumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Pažymėtina, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog savo nusikalstamas veikas nuteistasis yra linkęs pateisinti, neprisiima atsakomybės už juos, kas rodo jo kritišką požiūrį į jo veiksmais sukeltas pasekmes. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, stiprinant emocinės nuteistojo gerovės augimą, taip pat įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Minėta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo K. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.