Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-478-946/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-17
Bylos Nr.
T-478-946/2017
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00142-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
K. M.
Byla Nr. T-478-946/2017
Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00142-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2017 m. liepos 17 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. birželio 19 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-429 nutarta taikyti nuteistajam K. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 12 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. birželio 15 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 67 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau pagrindiniai veiksniai, mažinantys pakartotinio nusikalstamumo padarymo tikimybę ateityje yra: tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija, ryšių palaikymas su artimaisiais, diskriminacinių nuostatų neturėjimas. Nuteistojo elgesys šiuo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, per bausmės atlikimo laiką už gerą elgesį ir sąžiningą darbą paskatintas du kartus, nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų. Pataisos įstaigoje siekia prasmingo užimtumo – dirba, turi teigiamą nuostatą į darbą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokosi 12-oje klasėje. Socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, priteistą žalą dengia. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisiima. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

K. M. nuteistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme.

Teistas: Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 90 parų arešto.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 9 mėn. laisvės apribojimo.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą privalomą dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 12 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. birželio 15 d.).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis dirba, mokosi, dalyvauja įstaigoje organizuojamuose įvairiuose renginiuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad K. M., pataisos įstaigos 2017-07-14 pateiktais duomenimis, 2017-06-22, 2017-06-28 ir 2017-06-29 dienomis pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos (šiuo metu galiojančios). Taigi, nuteistasis nėra linkęs elgtis taip, kaip privalėtų elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, siekiantis teigiamų pokyčių savo elgesyje.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad K. M. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (67 balai pagal „OASys“), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus nepasimoko iš ankstesnio patyrimo; teigia, kad šiuo metu problemų neturi, šiuo metu iš esmės yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, tarp kurių sunkus ir apysunkiai nusikaltimai, ankščiau ne kartą buvo teistas, jam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimus, todėl akivaizdu, kad nuteistasis nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, kas taip pat rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) ir artimi kriminogeniniams veiksniai: menki darbo įgūdžiai, specialybės neturėjimas; mąstymas ir elgesys; šiuo metu turimi dideli finansiniai įsipareigojimai (ieškinys); pastovių pajamų neturėjimas; menka darbinė patirtis, dėl to atsiranda finansinis nestabilumas.

Įvertinus paminėtą, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, šiuo metu dar nėra pagrindo.

Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai buvo įvertinti – nuo 2016 m. gruodžio 7 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis K. M. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam K. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 93-429 taikyti nuteistajam K. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 93-429 taikyti nuteistajam K. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis