Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. S. (V. S.), jo atstovei advokatei Galinai Morozovai, atsakovei L.S., atsakovės ir trečiojo asmens K. S. atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, vertėjai V. R.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. S. (V. S.) ieškinį atsakovei L. S., tretiesiems asmenims – K. S., Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarei I. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir piniginės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas V. S.. Mirusiojo vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 8). Minėtas turtas įgytas santuokos su K. S. metu (b.l. 76, 78). 2017 m. spalio 19 d. K. S. ir L. S. pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo po V. S. mirties (b.l. 26, 71). Taip pat 2017 m. spalio 19 d. K. S. pateikė notarui pareiškimą, prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje įgyto turto (b.l. 73). 2017 m. lapkričio 10 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kuriame nurodyta, jog K. S. nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro santuokoje įgyto turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 67-69). 2017 m. lapkričio 20 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. M-9142, iš kurio matyti, kad mirusiojo sutuoktinė K. S. paveldėjo ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o mirusiojo dukra L. S. paveldėjo ¾ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 64-66). Atsakovė ir trečiasis asmuo nuosavybės teises į butą įregistravo viešajame registre (b.l. 9). 2020 m. vasario 19 d. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią K. S. ir L. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė už 56 000 Eur kainą (b. l. 10, 27-31, 79-80). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovas savo gyvenamąją vietą 2015 m. rugsėjo 22 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 12).

Ieškovas nurodo, jog po tėvo mirties į notarę dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau kartu su mama K. S. bei seserimi L. S. liko gyventi bute, valdė butą, mokėjo mokesčius, atliko bute remontą. Teigia, jog tėvo palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, jam priklauso 3/16 dalys buto, todėl išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dalyje dėl L. S. buto dalies paveldėjimo pripažintinas negaliojančiu, nustatant L. S. teisę į paveldėjimo turtą 3/16 dalį ir ieškovui iš atsakovės priteistina piniginė kompensacija už paveldėto turto dalį. Tuo tarpu atsakovė L. S. bei trečiasis asmuo K. S. su ieškovo reikalavimais nesutiko bei nurodė, kad būtent jos disponavo butu savo nuožiūra, mokėjo mokesčius, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Ieškovas sąmoningai nepriėmė palikimo, nes turėjo skolų.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje turi būti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.

Jeigu teikiamas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ieškinio senaties terminas nėra taikomas. Ieškinio senatis gali būti taikoma tik tuo atveju, kai kartu su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškiami reikalavimai naikinti paveldėjimo liudijimą ir po jo išdavimo sudarytus sandorius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo tarpu CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-627/2008; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties taikymo klausimas byloje nebuvo keliamas, atsakovė ieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senatį neprašė, todėl teismas plačiau dėl senaties termino tarp šalių kilusiam ginčui spręsti nepasisako (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamas ir gali būti teismo atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Pasibaigus minėtam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminą, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį (CK 5.57 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas reikalavimo atnaujinti terminą palikimui priimti nereiškė, tvirtino, jog po tėvo mirties palikimą priėmė laiku faktiškai pradėdamas turtą – buto dalį valdyti.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Kasacinio teismas taip pat yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Byloje ieškovo, atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ilgą laiką negyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jame apsigyveno tik likus trims savaitėms iki tėvo mirties. Šiame bute kartu gyveno ir atsakovė – ieškovo sesuo bei trečiasis asmuo – ieškovo motina. Ieškovas miegojo hole, kur buvo pastatyta lova. Po V. S. mirties ginčo bute visa šeima gyveno iki pat buto pardavimo, ieškovas valgyti gamindavo atskirai. Ieškovas įrodinėja, kad mirus jo tėvui toliau likęs gyventi bute su palikėjo turtu elgėsi kaip su savo, perduodavo motinai pinigų po 30-50 Eur kas mėnesį mokesčiams sumokėti, atliko bute remontą.

Pažymėtina, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, kad įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu, pradėtą iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).

Minėta, kad palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad po tėvo mirties už butą mokėjo ji, ieškovas prie buto išlaikymo neprisidėjo, priešingai mama jam duodavo pinigų, nes ieškovas turėjo skolų. Aplinkybės, kad mama yra davusi pinigų neneigė ir pats ieškovas, tačiau tvirtino, kad tai buvo tik keli kartai po 20-30 Eur, kuriuos paskui grąžindavo. Byloje esantys įrodymai (pažymos, sąskaitos išrašai) patvirtina, kad mokesčius už butą mokėjo atsakovė bankiniu pavedimu iš savo sąskaitos. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius, jog jis prisidėjo prie buto mokesčių apmokėjimo, byloje nėra.

Ieškovas taip pat tvirtina atlikęs bute remontą, tačiau rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes taip pat nepateikė. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai paaiškino, kad ieškovas hole apdailos darbus (dažymo, glaistymo) atliko tik prieš pusmetį (2020 m. žiemą), t.y. kai jau buvo praėjęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį įpėdinis gali priimti palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Liudytojai R. K. ir S. U. taip pat nepatvirtino, kad remonto darbai būtų buvę atlikti per minėtą įstatymo nustatytą terminą. Liudytojas R. K. paaiškino, kad ieškovo prašymu yra atlikęs darbus - keitė kriauklę, klozetą, rozetes, tačiau liudytojas tiksliai pasakyti datų, kada tai buvo, negalėjo. Aplinkybės, kad būtent po tėvo mirties būtų keistas tualetas ir kriauklė kiti liudytojai nepatvirtino. Tuo tarpu atsakovė tvirtino, kad kriauklė ir klozetas keisti buvo iki tėvo mirties.

Ieškovas teigia, kad nežinojo, jog sesuo ir mama priėmė palikimą padavusios pareiškimą notarui. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo mirties ieškovui kartu eiti pas notarą nesiūlė, tačiau šio fakto neslėpė nuo ieškovo, kai ieškovas mamos paklausė, jam buvo atsakyta, kad jos buvo pas notarą. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. su atsakove buvo žodinis susitarimas, kad pardavus butą, jam duos dalį pinigų. Atsakovė neigia buvus tokį susitarimą. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius bei leistų manyti, kad žodinis susitarimas tarp šalių egzistavo, nėra. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad manė, jog po tėvo mirties iš pradžių viskas pereina motinai, o po to vaikams. Tai gi, darytina išvada, kad mirus tėvui ieškovas vis dėlto nelaikė savęs buto (jo dalies) savininku. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad dar 2018 m. motina buvo pasakiusi, kad sesuo yra buto šeimininkė, todėl jau tada ieškovui turėjo kilti abejonių dėl tėvo palikimo, tačiau jokių veiksmų dėl teisės į palikimą ieškovas nesiėmė.

Ieškovas savo procesiniame dokumente nurodė, kad apie buto pardavimą nežinojo. Tačiau teismo posėdžio metu pats pripažino, jog matė, kaip buvo atėję žmonės apžiūrėti buto. Atsakovė paaiškino, kad butas buvo pardavinėjamas nuo 2019 m. pavasario, tada pasirodė pirmi skelbimai. Byloje nustatyta, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu iš buto kraustėsi laikotarpyje 2020 m. kovo pabaigoje - balandžio pradžioje. Liudytojai I.(I.) S. ir K. S. paaiškino, kad kraustymasis užtruko, nes buvo kraustomasi tik savaitgaliais. Ieškovas bute buvo antrą kraustymosi savaitgalį, jam buvo pasiūlyta jo daiktus taip pat iškraustyti, tačiau ieškovas atsisakė. Teismo vertinimu labiau tikėtina, kad ieškovas ir toliau būtų nesirūpinęs paveldėjimo klausimais, jei butas nebūtų parduotas.

Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti gali būti teismo nustatytas tik tada, kai byloje yra įrodomos būtinos sąlygos juridinio fakto apie palikimo priėmimą konstatavimui. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų atlikę aktyvius veiksmus tam, kad po tėvo mirties priimtų palikimą. Vien faktas, kad ieškovas po tėvo mirties tęsė naudojimąsi butu (liko jame gyventi), nėra pakankamas tam, kad būtų nustatytas palikimo –buto dalies priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, faktas. Tai gi, įvertinus visas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė, jog per įstatyme nustatytą terminą priėmė V. S. palikimą pradėjęs faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą. Byloje duomenų, kad ieškovui buvo kliudoma atlikti atitinkamus veiksmus realizuojant savo teises nėra. Galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po tėvo mirties ieškovui nebuvo suvaržyta, o ieškovo delsimas ir pasyvus elgesys yra nesuderinami su vidutiniško atidumo ir rūpestingumo standartu.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo V. S. mirties priėmė palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti, laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Teismui netenkinus reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovas palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti, laikant, jog ieškovas nustatytu terminu palikimo nepriėmė, ieškovas netenka teisės į išvestinių, tik jau turint teises į palikimą, pareikštų ieškinio reikalavimų tenkinimą, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 4-jo notarų biuro notarės I. M. 2017 m. lapkričio 20 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. M-9142, dalyje dėl L. S. turto dalies paveldėjimo, netenkintinas. Atitinkamai, netenkinus aukščiau nurodytų reikalavimų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo už paveldėto turto dalį, todėl ir šis reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė patyrė 1 210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 52), kurios ieškinio netenkinus, priteistinos iš ieškovo. Duomenų apie trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo V. S. (V. S.) 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei L. S..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.