Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys M. R., A. R., antstolė Viktorija Vėliuvienė, išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. balandžio 25 d. teisme gautas suinteresuoto asmens A. R. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2018 m. balandžio 20 d. nutartį ir pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0162/17/01265 atmesti. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-510-941/2018 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl santuokos nutraukimo. Teigia, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. su sutuoktiniu negyvena kartu, neveda bendro ūkio ir neturi bendro gyvenimo. Mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos pareikšto prašymo.

Pažymėtina, kad teismas pareiškėjos prašymą išnagrinėjo 2018 m. balandžio 20 d., o suinteresuoto asmens atstovė Galina Morozova duomenis apie siunteresuotų asmenų santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą pateikė teismui tik 2018 m. balandžio 23 d., t.y. jau po bylos išnagrinėjimo.

Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teismas įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes, sutinka su atskiruoju skundu, kad 2018 m. balandžio 20 d. nutartis turėtų būti naikintina, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutartis naikintina ir priimama nauja nutartis.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0162/17/01265 medžiagos nustatyta, kad antstolės Viktorijos Vėliuvienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0162/17/01265 pradėta vykdyti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 24 d. išduotą nutarimą Nr. (23.31-08) 483-96866 dėl 300 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. R. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. l. 3). Antstolė 2017 m. lapkričio 14 d. turto arešto aktu Nr. 162/17/1265 areštavo skolininkui M. R. turtinę teisę į ½ sutuoktinės A. R. priklausančią kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rimi Lietuva“ ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sumą, viršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (v. b. l. 41-42). Antstolis kartu su 2017 m. lapkričio 14 d. turto arešto aktu Nr. 162/17/1265 turto arešto aktu skolininkui išsiuntė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą, bei nurodytame turto arešto akte išaiškino skolininkui teisę per 20 dienų nuo 2017 m. lapkričio 14 d. turto arešto akto surašymo dienos pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka (v. b. l. 39). Nurodytas siūlymas skolininkui buvo išsiųstas registruotu paštu ir įteiktas asmeniškai pasirašytinai (v. b. l. 40). Antstolis 2018 m. kovo 20 d. raštu Nr. 0162/17/01265 5R-1346 pasiūlė išieškotojui per 1 mėnesį kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (v. b. l. 47). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2018 m. sausio 2 d. priimtas ieškovės ieškinys ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-510-941/2018 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui M. R., išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo bei su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo. 2018 m. balandžio 16 d. protokoline nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas 2018 m. gegužės 18 d. suteikiant šalims galimybę susitarti taikiai dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos nutraukimas reiškia santuokinių – asmeninių ir turtinių – teisinių santykių pasibaigimą ar pasikeitimą, pvz., padalijamas (pasidalijamas) santuokoje įgytas turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis), išsprendžiami vaikų ir tarpusavio išlaikymo klausimai (CK 3.72, 3.193 straipsniai), pasibaigia šeimos turto teisinis režimas (CK 3.59 straipsnis, 3.86 straipsnio 1 dalis) ir kt. Teismas, nutraukdamas santuoką, toje pačioje byloje turi išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Gali susidaryti situacija, kai, nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas jiems nepadalijamas, pvz., kai nesąžiningi sutuoktiniai nurodo, jog bendro turto neturi, nors vėliau paaiškėja, kad tokio turto yra, ir pan. Tokiu atveju santuoka nutraukiama, o sutuoktiniams priklausantis turtas jiems nepadalijamas, tačiau jo teisinis režimas pasikeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Šiuo atveju vieno iš sutuoktinių – suinteresuoto asmens M. R. – kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko turto dalį jo ir buvusios sutuoktinės bendrojoje nuosavybėje taip, kad iš jos galima būtų išieškoti, konkrečiai – pripažinti skolininko M. R. nuosavybe 1/2 dalį A. R. gaunamo darbo užmokesčio.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnis). Nustojimo sutuoktiniams tvarkyti bendrą ūkį momentas, nustatytinas santuokos nutraukimo byloje, yra svarbus sprendžiant klausimą dėl skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Remiantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ir materialiosios teisės normomis, darytina išvada, kad tik iki bendro ūkio tvarkymo pabaigos gautam darbo užmokesčiui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

Nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo iškelta 2018 m. sausio 2 d. Tai reiškia, kad nuo šios datos A. R. gaunamas darbo užmokestis ir kitos su darbo užmokesčiui prilygintos išmokos negalėjo būti laikomos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-864-460/2017).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0162/17/01265 atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 334, 596, 629 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-5478-1032/2018.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0162/17/01265 atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0162/17/01265 grąžinti antstolei Viktorijai Vėliuvienei.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.