Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-26-264/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-01-21
Bylos Nr.: 2A-26-264/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-03745-2012-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Virginija Lozoraitytė
Ieškovas: R. Z.
Atsakovas: AB „Kauno energija“

Kategorijos

4.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-26-264/2015;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03745-2012-4;Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2.4; 121.14; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjos Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui AB „Kauno energija“, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir kitų reikalavimų, trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų byloje esant Kauno miesto savivaldybei, AB „City Servise“, UAB „Žaidas“, V. M., S. M., K. M., M. M., V. M., J. B., I. S.,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu (4 t. b. l. 3-10) prašo: 1) Pripažinti, kad atsakovas vienašališkai ir neteisėtai nutraukė 1998-02-02 sutartį Nr. 7112213 bei 1999-02-02 šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartį; 2) Įpareigoti atsakovą atstatyti buitinės katilinės, esančios pastate (duomenys neskelbtini), funkcijas; 3) Priteisti ieškovui iš atsakovo turtinę žalą sumoje 7 300, 00 Lt; 4) Priteisti ieškovui iš atsakovo turtinę žalą dėl šildymo sistemos išmontavimo, sumoje 31 000, 00 Lt; 5) Priteisti ieškovui iš atsakovo turtinę žalą, sumoje 6 940, 00 Lt, kuri susidarė dantų gydymui ir protezavimui panaudotų lėšų šilumos katilo įrengimui; 6) Priteisti ieškovui iš atsakovo turtinę žalą, sumoje 2 000,00 Lt, kuri susidarė dėl būtinybės demontuoti baldus iš gyvenamojo ploto; 7) Priteisti ieškovui iš atsakovo turtinę žalą, sumoje l649,20 Lt, kuri susidarė dėl prarastos sandėliavimo patalpos; 8) Priteisti ieškovui iš atsakovo turtinę žalą, sumoje 36 000,00 Lt, kuri susidarė dėl netektos galimybės sezono metu dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas; 9) Priteisti ieškovui iš atsakovo turtinę žalą, sumoje 3 600,00 Lt, kuri susidarė per 2009-2010 metų šildymo sezoną; 10) Priteisti ieškovui iš atsakovo turtinė žala dėl netekto gyvenamojo ploto, kuri sudaro 538 x 20,00 Lt (5,00x4)=10760,00 Lt; 11) Priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 12) Priteisti iš atsakovo AB „Kauno energija“ bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 1996-06-25 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi ieškovui ir jo šeimos nariams buvo suteikta neterminuotam naudojimui 29,41 kv. m. gyvenamoji patalpa. Ieškovas su savo šeima nuomos sutarties pagrindu suteiktomis gyvenamosiomis patalpomis naudojasi iki šiol, kadangi sutartis nėra nutraukta. 1998-02-02 buvo sudaryta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr.7112213 bei 1999-02-02 šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartis su SPAB „Kauno energija“. 1999 m. rudenį atsakovas ieškovui ėmė nebetiekti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas niekada ieškovui nesiuntė jokių pranešimų apie sutarties nutraukimą ar jos nepratęsimą. Šilumos energijos tiekėjas neteisėtai vienašališkai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, šilumos energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų. Tokiu būdu atsakovo veiksmai pažeidė tiek vartotojo kaip abonento pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tiek kaip vartotojo pagal vartojimo sutartis teises. Šildymo sezonas nebuvo pradėtas, katilinė buvo sugadinta ir vėliau išardyta. Atsakovas taip pat neteisėtai išmontavo elektros tinklą ir elektros apskaitos prietaisą, tuo būdu, sandėliukas ne tik kad buvo apsemtas iš priduobės susikaupusiu vandeniu, tačiau liko ir be elektros tinklo. Dėl to ieškovas prarado sandėliavimo patalpą. Nutraukus šildymo tiekimą ieškovui ir jo nepilnamečiam sūnui buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas, nepatogumai, pažeminimas. Buvo nutrauktas vandens tiekimas, nepagrįstai argumentuojant, kad butas buvo nešildomas. Dėl to, kad kambaryje yra įrengtas kieto kuro katilas ieškovas neteko ir taip nedidelio gyvenamojo namo dalies ploto. Kadangi namas tapo nešildomas, visa ieškovo buitinė technika, taip pat ir namo vidaus apdaila negrįžtamai prarado sau būdingas savybes. Dėl atsakovo kaltės, savo santaupas ieškovas buvo priverstas investuoti į kieto kuro katilą, jo pastatymą, todėl negalėjo kreiptis pas odontologą dėl kritinės dantų būklės. Po neteisėto ieškovo buto atjungimo nuo pagrindinės sistemos, ieškovas pradėjo šildytis ir dujomis didesniu kiekiu, nuo kurio tarifas ženkliai mažesnis. AB „Lietuvos dujos“ atsisakė sumažinti tarifą, neva butas yra nešildomas. Be to, AB „Kauno vandenys“ pusę metų nuo šildymo sistemos atjungimo netiekė ir vandens, dėl ko ieškovas patyrė didelį diskomfortą.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad namo administratorius UAB „Žaidas“ šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtoju pasirinko ne AB „Kauno energija“, o kitą juridinį asmenį, t. y. AB „City Service“, todėl 1999-02-02 su ieškovu sudaryta Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartis dėl šildymo sistemos aptarnavimo pasibaigė. Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą vykdė AB „City Service“, todėl pripažinti, kad atsakovas AB „Kauno energija“ vienašališkai ir neteisėtai nutraukė 1999-02-02 Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartį pagrindo nėra. V. M., S. M. ir K. M. 2009-11-25 raštu Nr. 02-5639 kreipėsi į šilumos tiekėją AB „Kauno energija“ prašydami nepradėti šildyti namo, adresu (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad jie yra grąžinto namo savininkai, prašė namo nešildyti, kadangi namas yra negyvenamas, o antrame aukšte šildymo radiatoriai nupjauti, šildymo sistema visiškai išreguliuota. AB „Kauno energija“ patikrino nurodytą namą ir sudarė šilumos objekto tikrinimo aktą Nr. 374877, kuriame pažymėjo, kad pastatas negyvenamas, šildymo sistema nudrenuota, pastatas šildomas dujiniu katilu. Dėl kokios priežasties namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtojo nebuvo paruošta, AB „Kauno energija“ nėra žinoma. Kadangi namo šildymo sistema yra išardyta, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtojo nėra paruošta šildymui, todėl atsakovas AB „Kauno energija“ negali atstatyti buitinės katilinės funkcijas ir tiekti šilumą ieškovo butui. Su šia ieškovo nuostata atsakovas AB „Kauno energija“ nesutinka. Ieškovas nėra nurodyto buto savininkas, butas nuosavybės teise jam nepriklauso, todėl reikšti tokį reikalavimą jis neturi teisinio pagrindo. Atsakovas mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti turtinės žalos 6 940 Lt sveikatai nėra susijęs su šilumos tiekimo nutraukimu. Ieškovo reikalavimai atlyginti žalą dėl prarastos sandėliavimo patalpos atsakovo AB „Kauno energija“ atžvilgiu yra nepagrįsti. Ieškovas nepateikė duomenų patvirtinančių tai, kad jam buvo siūlomas jo turimas kvalifikacijas atitinkamas darbas ir jo nurodytu 2 000,00 Lt darbo užmokesčiu. Taip pat ieškovas nenurodo, kokia konkreti jam priklausanti buitinė technika prarado jai būdingas savybes ir kuo tai pasireiškia. Ieškovas nenurodo kokia tos buitinės technikos vertė, kas ir kokiu būdu nustatė, kad ta technika neatstatomai prarado savo būdingas savybes. Be to, ieškovas nenurodo, kuri namo dalis, ar namo dalies vidaus apdaila negrįžtamai prarado jai būdingas savybes, kokiu būdu tai nustatyta, jis taip pat nepateikė jokių skaičiavimų dėl namo vidaus apdailos prarastos vertės. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš atsakovo 10 760Lt žalos, dėl netekto gyvenamojo ploto. Atsakovas mano, kas ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.

Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Kauno miesto savivaldybė, AB „City Service“, UAB „Žaidas“ nurodė, kad sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų V. M., S. M., K. M., M. M., V. M., J. B., I. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinio netenkino, ieškovui neįrodžius ieškinio.

Teismas nustatė, kad atsakovas AB „Kauno energija“ tiekė šilumos energiją gyvenamajam namui, esančiam Vaižganto g. 20, Kaune, kuriame yra ieškovo R. Z. nuomojama 29,41 kv. metrų dydžio gyvenamoji patalpa. Su atsakovu AB „Kauno energija“ 1998-02-02 buvo sudaryta Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 7112213 bei 1999-02-02 Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartis. 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektus administruoti paskyrė UAB „Žaidas". Nurodyto gyvenamojo namo administratoriumi paskirtas UAB „Žaidas" šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtoju pasirinko ne atsakovą AB „Kauno energija“, o trečiąjį asmenį AB „City Service". Kadangi 2006-03-02 paskirtas namo administratorius UAB „Žaidas" šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtoju pasirinko AB „City Service", 1999-02-02 sudaryta Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartis, dėl šildymo sistemos aptarnavimo, pasibaigė. Todėl sprendė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad atsakovas AB „Kauno energija" vienašališkai ir neteisėtai nutraukė 1999-02-02 Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartį.

Teismas nustatė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), susigražintų gyvenamųjų patalpų savininkai V. M., S. M. ir K. M. 2009-10-12 raštu Nr. R-13-k1977 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydami nepradėti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymo bei pareikalauti iš AB „Kauno energija" demontuoti ir išsivežti šildymo agregatą. V. M., S. M. ir K. M. 2009-11-25 raštu Nr. 02-5639 kreipėsi į šilumos tiekėją (atsakovą AB „Kauno energija"), prašydami nepradėti šildyti namo, adresu (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad jie yra grąžinto namo savininkai, prašė namo nešildyti, kadangi namas yra negyvenamas, o antrame aukšte šildymo radiatoriai nupjauti, šildymo sistema visiškai išreguliuota. Atsakovo AB „Kauno energija" atstovai, 2009-11-25 nuvykę į nurodytą gyvenamąjį namą, surašė šilumos objekto tikrinimo aktą Nr. 374877, kuriame pažymėjo, kad pastatas negyvenamas, šildymo sistema nudrenuota, pastatas šildomas dujiniu katilu. Nei nurodyto gyvenamojo namo administratorius UAB „Žaidas", nei nurodyto gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtojas AB „City Service", dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2009-2010 metų šildymo Parengties šildymo sezonui akto gavimo į šilumos tiekėją (atsakovą) AB „Kauno energija" nesikreipė. Nei nurodyto gyvenamojo namo administratorius UAB „Žaidas", nei nurodyto gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtojas AB „City Service", atsakovui AB „Kauno energija“ taip pat nepateikė duomenų, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos yra paruoštos šildymui ir karšto vandens tiekimui. Atsakovas AB „Kauno energija" 2009-12-18 raštu kreipėsi į namo administratorių UAB „Žaidas" prašydamas pateikti informaciją apie name, esančiame (duomenys neskelbtini), susiklosčiusią situaciją. UAB „Žaidas" 2010-01-13 raštu atsakovui atsakė, kad atsakovas turėtų kreiptis į šio namo savininką dėl name esančio šilumos įrenginio (šildymo katilo) demontavimo. Atsakovas „Kauno energija“ 2010-05-05 raštu Nr. 20-2164 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamentą, prašydama pateikti informaciją ir dokumentus, nurodančius nuomininko R. Z. (ieškovo) teisę naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamentas 2010-05-27 raštu Nr. 53-2-887 atsakovą AB „Kauno energija“ informavo, kad R. Z. ir jo šeimos nariams buvo išduota valstybės garantija (butui nusipirkti), o butu jie naudojasi neteisėtai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamentas atsakovui AB „Kauno energija“ taip pat pranešė, kad R. Z. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), seniai negyvena, tik retkarčiais jame lankosi, nevykdo teisės aktų nustatytų prievolių ir valstybės garantija (sutartimi) prisiimtų įsipareigojimų. Apie jokius teismuose su ieškovu tuo metu tebevykusius ginčus Kauno miesto savivaldybė atsakovo AB „Kauno energija“ neinformavo. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas AB „Kauno energija“ būtų žinojęs apie ieškovo ir Kauno miesto savivaldybės teismuose tuo metu tebevykusius ginčus, civilinėje byloje nėra. Atsakovui AB „Kauno energija“ gavus tokius duomenis, jo darbuotojai 2010-07-15 išmontavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį šilumos gamybos šaltinį- vandens šildymo katilą Modratherm PKM-45, vandens šildymo katilą KČM su dujine automatika APOK 20, kamino įdėklą, pamaišymo keturšakį vožtuvą ir 2 ventilius D40, bendros 5915,00 Lt vertės. Duomenų, kad būtent atsakovo AB „Kauno energija“ darbuotojai name, esančiame (duomenys neskelbtini), būtų atlikę kokius nors kitus su šio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemomis susijusius darbus, civilinėje byloje nėra.

Teismas įvertinęs visas nustatytas aplinkybes ir įrodymus, trečiųjų asmenų veiksmus bei neveikimą, padarė išvadą, kad dėl šilumos energijos nepatiekimo namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nutraukiant 1998-02-02 sutartį ir atsakovo darbuotojams išardant atsakovui priklausantį šilumos gamybos šaltinį bei jo priklausinius, nėra atsakovo AB „Kauno energija“ kaltės, kaip sąlygos būtinos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo kitiems asmenims nagrinėjamoje civilinėje byloje įstatymų nustatyta tvarka pareikšti nebuvo. Todėl ieškinio reikalavimai, dėl žalos atlyginimo iš atsakovo AB „Kauno energija“ priteisimo ir pripažinimo, kad sprendime aukščiau nurodytos sutartys buvo nutrauktos dėl kaltų ir neteisėtų atsakovo veiksmų, netenkinti.

Teismas ieškinio reikalavimą - įpareigoti atsakovą neatlygintinai atstatyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), buitinės katilinės, funkcijas, atmetė, padaręs išvadą, kad nenustačius atsakovo kaltės, jam nekyla ir pareiga ne ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name neatlygintinai atstatyti buitinę katilinę. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad namo šildymo vidaus vamzdynas šiuo metu yra pakeistas ir šildymo sistema išbalansuota ieškovui įsirengiant autonominę šildymo sistemą. Todėl viso namo, įskaitant pagrindinės namo dalies, kuri sugražinta buvusiems savininkams ir kurioje niekas negyvena, šildymo sistemos atkūrimas nėra galimas, iki ieškovo pakeista vidaus šildymo sistema nebus atkurta į projektinę padėtį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Ieškovas R. Z. apeliaciniu skundu prašo 2014 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto vertinimu, priimant sprendimą pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendimas priimtas neišanalizavus visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos. Skundžiamas sprendimas priimtas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

1. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovo žalą privalėjo įrodyti buvus visas keturias sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti. Apelianto nuomone, atsakovui be juridinio pagrindo nutraukus šalių sudarytą sutartį, nutraukus buto šildymą ir išmontavus katilinėje esančią šildymo įrangą, apeliantui atsirado neigiami padariniai. Šie neteisėti atsakovo veiksmai suponavo apeliantui neigiamas pasekmes, nuostolių patyrimą, papildomas išlaidas, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismo motyvai, neva apeliantas neįrodė atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo kaltų bei neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, yra visiškai niekuo nepagrįsti.

2. Buto šildymas nutrauktas 2009-10-13, todėl 2009-11-25 dviejų, gyvenamajame name negyvenančių savininkų prašymas atjungti šildymą tebuvo atgaline data kuriama priedanga tikrajam buto, kuriame gyvena R. Z. šeima, šildymo nutraukimo organizatoriui, t.y. Kauno miesto savivaldybei ir jos įmonei AB „Kauno energija"- šildymo nutraukimo vykdytojai.

3. 2009-11-25 šiluminis tikrinimo aktas Nr. 374877 yra vienasmeniškas, nepasirašytas nei pastato savininko ar jo atstovo, nei prižiūrėtojo atstovo. Atsakovas, neturėdamas raktų nuo pastato butų ir negalėdamas į juos patekti, negalėjo nustatyti, kad pastatas negyvenamas, o pastabos, kad šildymo sistema nudrenuota ir, kad pastatas buvo šildomas dujiniu katilu, nėra joks įrodymas, kad antrame aukšte šildymo radiatoriai būtų buvę nupjauti, o šildymo sistema išreguliuota, ir neatitiko tikrovės, kadangi visa pastato šildymo sistema buvo tvarkoje ir paruošta 2009-2010 m šildymo sezonui.

4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai nėra išdėstyta jokių motyvų dėl patikslintame ieškinyje nurodytos CK 6.390 str. 3 d. taikymo ir aiškinimo.

5. Skundžiamame sprendime nebuvo net užsiminta apie LR Šilumos ūkio 2003-05-20 įstatymo Nr. IX-1565 18 str. 1 d., kur yra numatyta, jog šilumos tiekėjas gali nutraukti šilumos tiekimą tik suderinęs su šilumos vartotojais bei savivaldybe, išskyrus atvejus, kai Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nustato tokius vartotojo įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ar saugumui.

6. Teismas skundžiamame sprendime be jokio pagrindimo tik pažymi, kad išnagrinėjęs visas bylos faktines aplinkybes nustatė, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad atsakovas AB „Kauno energija" vienašališkai ir neteisėtai nutraukė 1999-02-02 Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartį.

7. Apelianto vertinimu teismas sprendime nurodydamas, kad V. M., S. M. ir K. M. 2009-11-25 raštu Nr. 02-5639 kreipėsi dėl šildymo nepradėjimo, suklastojo tikrąją informaciją vertinant minėtą raštą. Raštas pasirašytas tik tuo metu mirtinai sergančio, šiuo metu jau mirusio S. M. ir D. M., nepateikusios atsakovui jokio įgaliojimo atstovauti V. M..

8. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas siekdamas išsiaiškinti, ar egzistuoja priežastinis ryšys turėjo nustatyti: Išaiškinti ir įvertinti visumą sąlygų, dėl kurių atsirado žala; Nustatyti, kad neteisėti veiksmai buvo vienintelė arba pagrindinė žalos atsiradimo sąlyga; Nustatyti, kad neatlikus šių veiksmų, žala nebūtų atsiradusi; Nebuvo kitų priežastinį ryšį keičiančių ar nutraukiančių aplinkybių; Būtina įvertinti pažeistos vertybės specifiką.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „City Service“ prisidėjimu prie apeliacinio skundo prašo ieškovo R. Z. apeliacinį skundą tenkinti bei priteisti AB „City Service“ bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių būtų. Nurodo, kad palaiko R. Z. apeliacinį skundą bei jame išdėstytus argumentus. Prisidėjime prie apeliacinio skundo pateikia šiuos argumentus:

1.AB „City Service“ yra šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, bet ne šilumos tiekėjas. AB „City Service“ rūpinasi pastato šildymo i r karšto vandens sistema ir paaiškina, kad pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Nurodo, kad sutinka su apelianto argumentais, jog būtent atsakovas sąmoningai nutraukė šilumos energijos tiekimą ieškovui, nesilaikydamas nei dvišalių sutarčių, nei teisės aktų reikalavimų, taip padarydamas žalą.

2.Trečiasis asmuo nurodo, kad pirmą kartą dėl šilumos tiekimo nutraukimo į atsakovą kreipėsi namo administratorius UAB „Žaidas“, o ne atsakovas. Šį faktą paliudija UAB „Žaidas 2009-11-10 raštas. Trečiasis asmuo sutinka su apelianto pozicija, kad pirmos instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir nutylėjo apie minėtą UAB „Žaidas“ raštą galimai dėl to, jog jis patvirtina atsakovo kaltę dėl šilumos energijos nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas turėjo motyvuoti kodėl vienus rašytinius įrodymus priima domėn, o kitus atmeta. Akivaizdu, jog AB„Kauno energija“ nevykdė savo pareigų.

Atsiliepimas

3. Iš byloje surinktų dokumentų: 2009-05-21 hidraulinio bandymo akto, UAB „Žaidas“ 2009-11-10 rašto atsakovui, Kauno miesto savivaldybės atsiliepimų akivaizdu, kad šilumos tiekimas buvo nutrauktas AB „Kauno energija“ iniciatyva. Atsakovas galimai neįsitikino, jog name gyvena ieškovas. Remdamasis tik dalies patalpų savininkų prašymu nepradėjo šildyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Nurodo, kad iki šiol buto teisėtas valdytojas yra Kauno miesto savivaldybės taryba. Pats atsakovas pripažįsta, kad dalies savininkų prašymas buvo vienintelė ir tikroji šilumos tiekimo nutraukimo priežastis. Atsižvelgiant į tai AB „Kauno energija“ veikė savo nuožiūra ir nesant visų pastato savininkų prašymų nutraukė šilumos tiekimą.

4. Kadangi šioje byloje ginčas kilo dėl vartotojo ir energetikos įmonės dėl neteisėto šilumos tiekimo nutraukimo, darytina išvada, jog trečiasis asmuo AB „City Service“ nėra atsakingas už šilumos tiekimo nutraukimą. Apeliantas savo apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra nėra tapati šilumos energijos tiekimui. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog sutartys tarp ieškovo ir atsakovo neva nustojo galioti kai AB „City Service“ laimėjo paslaugų teikimo konkursą UAB „Žaidas" administruojamuose daugiabučiuose namuose.

Atsakovė AB „Kauno energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

1.Nurodo, kad namo šilumos tiekimo ir karšto vandens tiekimo sistemos nebuvo paruoštos 2009/2010 metų šildymo sezonui, namo šildymo sistema buvo išardyta, gauta iš savivaldybės oficiali informacija, kad R. Z. ir jo šeima butu naudojasi neteisėtai, kad namas yra negyvenamas AB „Kauno energija“ pagrįstai netiekė namui šilumos.

2. 2009-11-25 šilumos objekto tikrinimo aktas nėra užginčytas, atšauktas, ar kitaip panaikintas. Ieškovas savarankiškai atjungė buto šildymo sistemą nuo namo šildymo sistemos, įrengė buto šildymo sistemą, išardė name esančią šilumos tiekimo sistemą, todėl jo nuostata, kad namo šildymo sistema buvo paruošta šildymo sezonui neatitinka tikrovės. AB „Kauno energija“ nesutinka su ieškovo teiginiu, kad pagal CK 6.390 str. 3 d. energijos tiekimą galima nutraukti, sustabdyti ar apriboti tik šalių susitarimu. Šilumos tiekimo sustabdymo ar apribojimą numato kiti poįstatyminiai aktai. AB „Kauno energija“ iki dabar neturi duomenų, kad namo šildymo sistema yra paruošta šilumos tiekimui, todėl šilumos tiekimas namui yra nutrauktas pagrįstai.

3. Norminiai aktai nenumato galimybės butuose turėti du šilumos šaltinius. AB „Kauno energija“ mano, kad ieškovas įrengdamas du šilumos šaltinius ir prašydamas už tai atlyginti AB „Kauno energija“ bando nepagrįstai praturtėti.

4. Šilumos tiekimas nebuvo vykdomas dėl to, kad namo šildymo sistema nebuvo paruošta šildymo sezonui ir namas buvo negyvenamas. Kadangi namo buvo negyvenamas, tai AB „Kauno energija“ norėdama išsaugoti jai priklausanti šilumos šaltinį-dujinį katilą, jį išmontavo ir išsivežė.

5. Apeliantas neįrodė, kad jis patyrė nuostolių dėl AB „Kauno energija“ neteisėtų veiksmų ir, kad nuostoliai yra tiesiogiai susiję su šilumos tiekimo nutraukimu.

6. AB „Kauno energija“ mano, kad jos veiksmuose nėra kaltės, kaip būtinos sąlygos atsakomybei atsirasti.

7. Namo šilumos tiekimo sistema iki dabar nėra atstatyta į projektinę padėtį, todėl AB „Kauno energija“ negali tiekti šilumos namo šildymui.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Nurodo, jog nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, priėmė nepagrįstą ir neteisingą teismo sprendimą, nukrypo nuo LR CPK 185 straipsnio taikymo praktikos bei įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai ir vienapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminės praktikos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas bei teisės aktams neprieštaraujančias išvadas

2. Trečiasis asmuo nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas, prašydamas priteisti žalą, turėjo įrodyti visas keturias sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Kauno energija“ žalą, privalėjo įrodyti buvus visas keturias sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybės ir rašytiniais įrodymais, pagrįstai konstatavo, jog nenustačius, kad yra visos sąlygos, kurios būtinos civilinei atsakomybei kilti bei apeliantui neįrodžius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti apelianto ieškinį dėl žalos iš atsakovo AB „Kauno energija“ priteisimo.

3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto R. Z. ieškinio reikalavimo dėl gyvenamojo namo katilinės funkcijų atstatymo, nes teismui konstatavus, jog atsakovas AB „Kauno energija" nėra vienasmeniškai atsakingas už šildymo sistemos atjungimą ir nepriteisus iš atsakovo AB „Kauno energija“ apelianto R. Z. tariamai patirtos žalos, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą AB „Kauno energija“ atstatyti katilinę.

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliantas apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovo nuomojamam butui (duomenys neskelbtini) atsakovas tiekė šilumos energiją, prasidėjus 2009 m./2010m. šildymo sezonui šilumos namui nepajungė, išardė gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esantį buitinį dujinį katilą, iš anksto jo neįspėjęs, atsakovas vienašališkai nutraukė 1998-02-02 sutartį Nr. 7112213 dėl atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį bei 1999-02-02 šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartis. Ieškovas mano, kad atsakovas yra atsakingas už susidariusią žalą, apskaičiuotą patikslintame ieškinyje (viso 99 249 Lt ). Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino, konstatavęs, kad atsakovui civilinė atsakomybė negali kilti, nes nenustatyta atsakovo kaltė.

CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos įstatymo įtvirtintos sąlygos: 1) asmens neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 str. 1 d.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusių nuostolių (CK 6.247 str.); 3) asmens kaltė dėl žalos padarymo (CK 6.248 str.) ir 4) kilusi žala, turto netekimas ar nuostoliai (CK 6.249 str.). Ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti patenkintas tik tuomet, kai ieškovas įrodo visas šias keturias civilinės atsakomybės taikymo sudėtines dalis.

Bylos duomenys patvirtina, kad tretiesiems asmenims V. M., R. M. (mirusiam 2009 m.), K. M. (1994 01 18 mirusio A. M. įpėdiniams) ir S. M. nuo 2008 m. lapkričio 20 d. yra atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), paliekant Kauno miesto savivaldybei nuomos teisę į butą (duomenys neskelbtini) (20, 86 kv. m. ploto su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpų) iki kol valstybė įvykdys buto (duomenys neskelbtini) nuomininkams, t.y. ieškovui ir jo šeimos nariams, suteiktą garantiją (2 t. b. l. 88-90). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas nėra išsikėlęs iš buto (duomenys neskelbtini), o tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka jo neperdavė grąžintino namo savininkams, todėl nepaneigta ieškovo nuomos teisė į butą (duomenys neskelbtini), tiek pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 str. 2, 3 d., tiek pagal CK 6.585 str..

Ginčo tarp šalių, kad namui (duomenys neskelbtini) šilumos energiją tiekė atsakovas, kuris, prasidėjus 2009m./2010m. šildymo sezonui, šilumos namui nepajungė. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2009-11-25 gavęs pastato savininkų prašymą (rašto Nr.02-5639 (1 t. b. l. 84) nepajungti namo šildymo, nes name niekas negyvena, atsakovo darbuotojai patikrinę informaciją vietoje, surašė 2009-11-25 patikrinimo aktą (1 t. b. l. 86), kuriame konstatavo, kad pastatas negyvenamas, šildymo sistema nudrenuota, atsakovas išmontavo dujinį katilą ir išsivežė.

Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2004; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ieškovo pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės sąlygas, o atsakovui kyla pareiga paneigti jo kaltės prezumpciją, įtvirtintą CK 6.248 straipsnio 1 dalyje.

Paneigti įstatymu nustatytą kaltės, kaip vienos iš sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, prezumpciją privalėjo atsakovas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006-03-02 paskirtas namo administratorius UAB „Žaidas" šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtoju pasirinko AB „City Service", Pagal LR ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 31 p. Šilumos vartotojai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeidžiant teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 27 punktas) nustatytų higienos normų, šių taisyklių 46.1p. nustatyta, kad Šilumos tiekėjo su pastato savininku – šilumos vartotoju sudaroma terminuota šilumos pirkimo-pardavimo sutartis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo nuomojamas 1 kambario butas (duomenys neskelbtini) yra daugiabučiame (11 butų, 472,44 kv. m. bendro ploto, 2 t. b. l. 20-21) name, į kurio dalį atkurtos nuosavybės teisės buvusiems savininkams, tame tarpe ir į butą (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai negrąžintas ir patikėjimo teise valdomas Kauno miesto savivaldybės, kiti butai tušti, dalis grąžinti buvusiems savininkams, todėl su pastato šildymu susijusius klausimus ir priimti atitinkamus sprendimus turi teisę Kauno miesto savivaldybė bei grąžintų butų savininkai, kuriems pagal CK 4. 82 str. 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, atsakovo AB „Kauno energija“ , trečiųjų asmenų susirašinėjimo matyti, kad atsakovas AB „Kauno energija“, gavusi trečiųjų asmenų Mačiokų prašymą nepradėti šildyti namo, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, UAB „Žaidas" , gavo iš Kauno miesto savivaldybės informaciją, kad ieškovas R. Z. bute (duomenys neskelbtini) seniai negyvena, tik retkarčiais jame lankosi, nevykdo teisės aktų nustatytų prievolių ir valstybės garantija (sutartimi) prisiimtų įsipareigojimų. Apie jokius teismuose su ieškovu tuo metu tebevykusius ginčus Kauno miesto savivaldybė atsakovo AB „Kauno energija“ neinformavo.

Apelianto argumentai dėl 2009-11-25 grąžintino namo dalies savininkų prašymo nepradėti šildymo bei AB „Kauno energijos“ surašyto 2009-11-25 tikrinimo akto Nr. 374877 netikrumo ir nepatikimumo, teigiant, kad namo šildymas nutrauktas 2009-10-13, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms bei esantiems įrodymams. Byloje nustatyta, kad prasidėjus 2009 m./2010 m. šildymo sezonui atsakovas šilumos namui nepajungė, o ne nutraukė, kaip teigia apeliantas. Namo susigražintų gyvenamųjų patalpų savininkų M. prašymai : 2009-10-12 raštas Nr. R-13-k1977 Kauno miesto savivaldybėje (3 t. b. l. 110-111) bei 2009-11-25 raštas Nr. 02-5639 atsakovo AB „Kauno energija" (1 t. b. l. 84) buvo gauti, juose yra gavėjų atspaudai, dokumentų registro numeriai, todėl teismui nekelia abejonių ir nepaneigia namo savininkų (taip pat patikėjimo teise priklausančių patalpų Kauno miesto savivaldybei) išreikšto valios, nusprendus atsisakyti namo šildymo. Tai, kad atsakovo AB „Kauno energija“ darbuotojai surašė 2009-11-25 šilumos objekto tikrinimo aktą apie tai nepranešę ieškovui, nepaneigia šiame akte užfiksuotų duomenų teisingumo ir kurie atitinka kitus byloje esančius duomenis. Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 20-2-00329-10 medžiagos, nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos, matyti, kad ieškovas 2009-2010 m. laikotarpiu Kauno miesto savivaldybės atliktų patikrinimų metu nebuvo rastas namuose, bute lankosi retai, kiti name esantys butai, išskyrus butą (duomenys neskelbtini), yra negyvenami. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nuginčijo savo kaltės prezumpciją. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nesant bent vienos iš paminėtų keturių būtinų sąlygų civilinės atsakomybės taikymui, atsakovui nekyla pareiga atlyginti ieškinyje reikalaujamą priteisti žalos atlyginimą.

Iš byloje esančių duomenų, apelianto (ieškovo) procesinių dokumentų turinio, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių fotonuotraukų (4 t. pabaigoje), kitų duomenų matyti, kad ieškovo teigimu, jis pats namo katilinėje pastatė krosnį, bute įrengė dujinį katilą. Tačiau ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jo pertvarkyta šildymo sistema namo katilinėje ir bute (duomenys neskelbtini) atlikta pagal Statybos įstatymo ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimus, kad yra gavęs Kauno miesto savivaldybės, namo savininkų sutikimą tokiai rekonstrukcijai. LR energetikos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr.1-172 patvirtinto Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo 13.1 p. punktas nustato, kad statinio rekonstravimui priskiriamas naujų esamo statinio šildymo sistemų arba jų šilumos generavimo įtaisų įrengimas. Ieškovas į bylą nėra pateikęs buto (duomenys neskelbtini) apžiūros aktų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl žalos atsiradimo. Įrodinėdamas žalos faktą ir dydį pateikė UAB korporacijos „Matininkai“ 2012-01-24 kieto kuro krosnelės, dujinio katilo, radiatorių įvertinimą – 7300 Lt, buto rinkos vertės nustatymo pažyma dėl 31000 Lt buto vertės netekimo (1 t. b. l. 56, 2 t. b. l. 80. 2 t. b. l. 118, 142-162), darbo ieškančio asmens pažyma (2 t. b. l. 187), išrašu iš medicininių dokumentų (3 t. b. l. 68). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kolegija 2014-10-16 nutartimi pasiūlė apeliantui pateikti papildomus įrodymus dėl reikalaujamos priteisti 99 249 Lt žalos atlyginimo (6 t. b. l. 14-15). Apeliantas 2014-11-17 pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus: 2010-07-31 sutarties dėl katilo „Junker“ ir 2010-11-06 sutarties dėl antikvarinio pečiaus su vamzdžių rinkiniu pirkimo iš fizinių asmenų kopijas, 1990-04-11, 1991-01-08 parduotuvių čekių, 2014-11-15 AB „Litagra“ , 2014-11-10 UAB „Senukų prekybos centras, laikraščio Utenos apskrities žinios skelbimų, 2007-08-23 pinigų priėmimo kvito kopijas (6 t. b. l. 23- 34). Kolegijos vertinimu, 2014-11-15 AB „Litagra“, 2014-11-10 UAB „Senukų prekybos centras“ čekiai, laikraščio Utenos apskrities žinios skelbimų kopijos nėra susiję su nagrinėjamu ginču, šios išlaidos turėtos po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo nebuvo įrodinėjimo dalyku, 2010-07-31 sutarties dėl katilo „Junker“ ir 2010-11-06 sutarties dėl antikvarinio pečiaus su vamzdžių rinkiniu pirkimo iš fizinių asmenų kopijos galėjo būti pateiktos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be to šių daiktų įsigijimas neįrodo, kad šie šilumos įrenginiai yra įrengti buto (duomenys neskelbtini) šildymui ir naudojami laikantis paminėtų įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimų. 1990-04-11 ir 1991-01-08 prekių čekiai su Vilniaus miesto pramprekybos parduotuvės dažų skyriaus antspaudu bei 2007-08-23 pinigų priėmimo kvito kopija apie 70 Lt sumokėjimą už šildytuvo paleidimo derinimo darbus nesusiję su nagrinėjamu ginču, juose nėra jokių duomenų apie radiatorių pirkimą, šildymo sistemos įrengimo darbus apelianto vardu, kaip teigia apeliantas (CPK 178, 180 str.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti byloje surinktus įrodymus kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas. Apelianto į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina žalos fakto, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas tiek ieškinyje, tiek savo apeliaciniame skunde dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų žalai atsirasti įrodinėja tik prielaidomis, tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes savaip interpretuoja bei vertina, nesudaro pagrindo paneigti skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei išvadai dėl apelianto nurodytų jo su atsakovu AB „Kauno energija“ sudarytų sutarčių: 1998-02-02 dėl atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį Nr. 7112213 ir 1999-02-02 Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo, vertinimo. Apeliantas procesiniuose dokumentuose nenurodo, kad nežinojo apie tai, kad nuo 2006-03-02 namo administratoriumi paskirtas UAB „Žaidas". Iš byloje esančių duomenų matyti, kad name vandens pašildymui nuo 2006 m. buvo įrengta automatizuota katilinė, bendrosios įrangos prižiūrėtoju yra AB „City Service“. Apelianto argumentai, kad AB „Kauno energija“ nepranešė jam apie vienašališką sutarčių nutraukimą, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, šalių veiksmus, nelaikytinas esminiu sutarties bei apelianto nurodyto CK 6.390 str. 3 d. pažeidimu, sukėlusiu neigiamas pasekmes (ieškinyje reikalaujamos priteisti žalos atsiradimo) (CK 6. 218 str.).

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „City Service“ prisidėjimu prie apeliacinio skundo teigia, kad visą ginčo laikotarpį bendroji inžinerinė įranga atitiko privalomuosius reikalavimus, tačiau šie teiginiai nepakankami ir nepaneigia atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą argumentų, kad atsakovui nėra įtvirtinta pareiga tikrinti namo viduje esančių šilumos tinklų, atskirų butų šildymo sistemų būklės. Paminėtų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 245.1 p. nustatyta, kad ruošdamasis šildymo sezonui pastato prižiūrėtojas privalo atlikti Taisyklėse ir teisės aktuose reglamentuotus darbus bei šilumos tiekėjo ir savivaldybės institucijos pagrįstus, vadovaujantis teisės aktuose jiems nustatyta kompetencija, nurodymus ir nustatyta tvarka gauti Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą (Taisyklių 2 priedas), kurį parašais tvirtina šilumos tiekėjo atstovas, pastato savininko, valdytojo (administratoriaus) atstovas, prižiūrėtojo atstovas. Tačiau byloje nėra duomenų apie tokio akto surašymą, dalyvaujant nurodytiems asmenims. Pažymėtina ir tai, kad pagal minėtų taisyklių 227.2 p. šilumos tiekėjas neatsako už pastato Valdytojo (Administratoriaus) arba butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba pašalinių asmenų klaidingų veiksmų. Iš trečiųjų asmenų Kauno miesto savivaldybės bei namo dalies savininkų pozicijos, matyti, kad ji sutampa su atsakovo, nes nuo 2009 m. rudens atsakovui nepradėjus namo šildymo, jie atsakovui jokių pretenzijų nereiškė. Todėl kolegijos nuomone, labiau tikėtina atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytoms aplinkybėms, dėl kurių nebuvo pradėtas namo šildymas nuo 2009 m. rudens (CPK 185 str.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Todėl kiti apeliacinio skundo bei trečiojo asmens prisidėjusio prie apeliacinio skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.

Kolegija konstatuoja, jog nagrinėdamas bylą pirmos instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, nepažeidė, kasacinio teismo formuojamų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, laikydamasis tikimybių pusiausvyros principo, pagrįstai ieškinio netenkino. Todėl nesant pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, valstybei iš apelianto nepriteisiamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos už teiktą advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistas (6 t. b. l. 10, CPK 96 str. 2 d., 99 str.), o atsakovas bei tretieji asmenys neprašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl šis klausimas nesvarstomas (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Aušra BaubienėDalė BurdulienėVirginija Lozoraitytė