Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui J. G. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.3. Be to, atsakovas nepateikė teismui duomenų apie banko sąskaitose esančias lėšas, nors jo pateikti duomenys patvirtino, kad atsakovas banko sąskaitą turi, atsakovas savo iniciatyva nepateikė teismui duomenų apie gaunamas pajamas, nenurodė, kiek pajamų gauna vykdydamas individualią veiklą, taip pat byloje neteikė duomenų, kad iš jo turto ar pajamų būtų vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose. Atsakovas nepagrindė, kokias išlaidas patiria (būstui, transportui, maistui ir kt.), aplinkybę apie patiriamas išlaidas nurodė tik žodžiu, teismo posėdžio metu. Nėra duomenų, kad atsakovas turi išlaikytinių.

15.4. Apeliantas skolinosi pinigus sodybos pirkimui, ką pripažino bylą nagrinėjant teisme. Iš teismui pateiktų valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras” pažymų matyti, kad jis jokio nekilnojamojo turto, registruoto savo vardu, neturi, tačiau atsakant į klausimą nurodė, kad sodybą nupirko ir įregistravo savo motinos vardu, apie šią aplinkybę nutylėjo, ieškovės neinformavo, ji apie tai sužinojo tik teismo posėdžio metu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2024 m. vasario 7 d. el. laišku ieškovei nurodė, kad sieks parduoti sodybą ir gautas lėšas panaudos atsiskaitymui su ieškove, sukurdamas įspūdį, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto, kuris gali būti pagrindu (turtą parduodant ar iš jo išieškant) atsiskaityti su ieškove.

15.5. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ieškovei neprieštaraujant skolos išdėstymui, teismas pagrįstai patenkino atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo iš dalies ir sprendimo įvykdymą išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui. Atsiliepimo į apeliacinį skundą teikimo dieną atsakovas nėra sumokėjęs pirmosios instancijos teismo sprendime numatytos liepos mėn. įmokos, todėl tikėtina, kad ir apeliacinį skundą teikia tik siekdamas pratęsti skolos grąžinimo terminą.

15.6. Šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima išdėstyti bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

18. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl aplinkybių, kad 2021 m. lapkričio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, kuria ieškovė paskolino atsakovui 15 000 Eur grynaisiais pinigais sodybos įsigijimui. Ginčo šalys dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino ir palūkanų dydžio nesusitarė. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad ginčo šalys susitarė, jog paskolos sumą atsakovas ieškovei grąžins ieškovei jos pareikalavus. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovė leido jam skolą grąžinti tada, kai jis galės.

20. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2022 m. spalio mėn. pradėjo grąžinti ieškovei skolą dalimis, t. y. 2022 m. spalio 22 d. grąžino ieškovei 200 Eur, 2022 m. lapkričio 22 d. – 200 Eur, 2022 m. gruodžio 24 d. – 200 Eur, 2023 m. vasario 21 d. – 100 Eur, 2023 m. balandžio 24 d. – 150 Eur. Bylos nagrinėjimo metu (2024 m. gegužės 13 d.) atsakovas ieškovei pervedė 200 Eur. Taigi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš viso grąžinta paskolos suma sudarė 1 050 Eur, likusi skolos suma – 13 950 Eur. Nuo 2023 m. gegužės mėn. atsakovas nebevykdė įsipareigojimo grąžinti skolą, nemokėjo ieškovei įmokų.

23. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, nesutikdamas su prievole mokėti palūkanas ir su pirmosios instancijos teismo nustatytu teismo sprendimo vykdymo išdėstymu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

24. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei palūkanas, kadangi ginčo šalys dėl ieškovės nurodytų palūkanų nesitarė, be to, ieškovė nebuvo nurodžiusi atsakovui, kad paskola turi būti grąžinta jai pareikalavus.

25. Kaip minėta, ginčo byloje nėra, kad šalys buvo sudariusios žodinę paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovė paskolino atsakovui 15 000 Eur.

26. CK 6.873 straipsnio, reglamentuojančio paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą, 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 straipsnio 2 dalis).

27. Nors atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovė paskolos grąžinti nereikalavo, pirmosios instancijos teismas byloje laikė įrodyta aplinkybę, kad ieškovė 2022 m. spalio mėn. pareikalavo atsakovo grąžinti skolą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

28. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

29. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

30. Šiuo atveju aplinkybę, kad ieškovė 2022 m. spalio mėn., labiau tikėtina, pareikalavo atsakovo grąžinti paskolą, nuosekliai patvirtina ieškovės pateiktas paskolos grąžinimo grafikas, iš kurio matyti, kad atsakovas skolą dalimis grynaisiais pinigais pradėjo grąžinti būtent nuo 2022 m. spalio 22 d. ir pakankamai reguliariai atlikinėjo vėlesnes 100 – 200 Eur įmokas, t. y. 2022 m. lapkričio 22 d., 2022 m. gruodžio 24 d., 2023 m. vasario 21 d. ir 2023 m. balandžio 24 d., o nuo paskolos sutarties sudarymo iki 2022 m. spalio 22 d. jokių paskolos grąžinimo įmokų atsakovas neatliko. Duomenų, paaiškinančių, kodėl atsakovas būtent 2022 m. spalio mėn. pradėjo dalimis grąžinti paskolą, o iki tol ieškovei nemokėjo, byloje nėra, o tai papildomai pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes.

31. Kaip matyti iš atsakovo pozicijos, išdėstytos jo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, atsakovas neginčija aplinkybės, kad jis nuo 2023 m. gegužės mėn. pareigos grąžinti paskolą ieškovei nevykdė net ir dalimis.

32. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

33. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

34. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų, ieškovė, remdamasi paminėtomis CK 6.210 straipsnio nuostatomis, prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (14 150 Eur), už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. kovo 1 d. ir šį ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas tenkino, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo 591,20 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, ieškovei pareikalavus, prievolės grąžinti paskolą neįvykdė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo nurodytas palūkanas nuo tos dienos, kai atsakovas nustojo vykdyti prievolę.

35. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neginčija palūkanų apskaičiavimo tvarkos ir dydžio, o ginčija tik savo prievolę mokėti palūkanas, apeliacinės instancijos teismas dėl palūkanų apskaičiavimo plačiau nepasisako.

36. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo dalimis tvarka, t. y. nurodo, kad prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis ir nustatyti 300 Eur kas mėnesį mokamą sumą 48 mėn. laikotarpiui, tačiau teismas nepagrįstai sutrumpino sprendimo įvykdymo terminą ir teismo sprendimo įvykdymą išdėstė 12 mėn. laikotarpiui. Apelianto teigimu, kas mėnesį mokėti teismo nustatytas sumas jam yra nepakeliama našta.

37. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

38. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

39. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Teismų praktikoje nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurios laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą ir nukrypti nuo bendros taisyklės, numatančios, kad įsiteisėjęs sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prie tokių išskirtinių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kita vertus, sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022).

40. Taigi, kaip pagrįstai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais, kurių buvimą turi pagrįsti asmuo, prašantis taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas iš esmės jokių įrodymų apie susiklosčiusią sunkią jo turtinę padėtį ar kitų išimtinių aplinkybių buvimą nepateikė, o rėmėsi tuo, kad jo gaunamo darbo užmokesčio dydis per mėnesį, atskaičius mokesčius, yra apie 1 400 Eur, ir kad papildomai gauti pajamų atsakovas neturi galimybės. Šie argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir pasitvirtinę nepagrindžia susiklosčiusios išimtinės situacijos, kuri sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismo sprendimo vykdymo tvarkos atsakovo nurodytu būdu, t. y. teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 48 mėnesių laikotarpiui. Kaip pagrįstai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas atsakovo nurodytu būdu, atsižvelgiant į jauną atsakovo amžių ir aplinkybių, pagrindžiančių susiklosčiusią sunkią jo turtinę padėtį, nebuvimą, nepagrįstai suvaržytų ieškovės teisę atgauti paskolos sumą. Be to, atsakovas duomenų, kurie išsamiai apibūdintų jo turtinę padėtį, teismui net ir nepateikė, t. y. nepateikė duomenų apie gaunamą darbo užmokestį (šie duomenys buvo gauti teismo iniciatyva), banko sąskaitos išrašo, iš kurio būtų galima matyti, kokias lėšas atsakovas turi banko sąskaitoje, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kaip jis pats nurodė, jo vardu registruotos krovininės transporto priemonės pardavimą, individualios veiklos pajamas. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo išlaidas, turimus finansinius įsipareigojimus, išlaikytinius ir kt. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovė tarp šalių vykusių derybų metu būtų sutikusi su mažesne periodine paskolos grąžinimo įmoka nei nustatė teismas, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes šalims dėl paskolos grąžinimo taikiai susitarti visgi nepavyko. Taigi šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų sutikti su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, spręstinas ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovė teismui pateikė duomenis apie apeliacinės instancijos teisme turėtas 600 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovo.

44. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovo (apelianto) J. G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo J. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.